Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 3 d. pateiktu pareiškėjos N. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. G. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, peržiūrėjimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo priimta kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-87-611/2021, nustatytos aplinkybės (susijusios su tuo pačiu atsakovu ir tapačiomis kredito sutarties sąlygomis) nebuvo žinomos priimant sprendimus šioje byloje, jos paaiškėjo jau po šios bylos išnagrinėjimo, ir, akivaizdu, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, ir jeigu šios aplinkybės būtų žinomos šios bylos nagrinėjimo metu, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėja taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog bylų (šios ir kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-87-611/2021) reikalavimai nėra tapatūs, neįsigilino į šios bylos aplinkybes, nes nurodyta teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių: šioje byloje pateiktame patikslintame ieškinyje buvo pareikštas ne tik reikalavimas pripažinti sutarties sąlygas nesąžiningomis, bet ir reikalavimas dėl sutarties modifikavimo. Be to, anot pareiškėjos, nors pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą proceso atnaujinimas galimas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau draudimas atnaujinti procesą tokiu atveju, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pažeidžia teisinės valstybės principą, kuris įtvirtintas Konstitucijoje, konstitucinį principą pacta sunt servarda, asmens teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos bei kitas svarbias vertybes, kurias garantuoja Konstitucija, juolab, kad aiškią teisės taikymo klaidą padarė ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjai N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 3 d. banko Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 29.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.