Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-674-431/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-22Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-11-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-03Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2022-05-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
2S-674-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17735-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
N. G.
Atsakovas
AB Nordea Bank
Civilinė byla Nr. 2S-674-431/2018Proceso Nr. 2-68-3-17735-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.16.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. G. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo AB Nordea Bank prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2015 m. sausio 26 d. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus vienašalį Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolės J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

3. Atsakovas AB Nordea Bank kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja jau 559 dienas, ieškovė bankui nieko nemoka ir vilkina bylos nagrinėjimą. Kreditavimo sutartis yra nutraukta prie 835 dienas, ieškovė neginčydama pareigos mokėti įmokas, naudojasi banko naudai įkeistu turtu, paskutinį kartą bankui mokėjo tik 2015 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė būdama advokate nuolat sistemingai vilkina bylos nagrinėjimą akivaizdžiai siekdama kuo ilgiau nukelti teismo sprendimo priėmimo momentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

5. Teismas nustatė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos jau vienerius metus su puse (nuo 2015 m. lapkričio 13 d.), o atsakovas kreditavimo sutartį nutraukė dar 2015 m. vasario 10 d. Ieškovė pateiktame ieškinyje neginčija savo pareigos mokėti įmokas pagal Kreditavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo įsipareigojimą šiuo metu realiai vykdo ar turi galimybę jį vykdyti ateityje. Ieškovė iki šiol naudojasi atsakovo jai paskolintais pinigais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio tenkinimo atveju ieškovei N. G. nebus panaikinta prievolė grąžinti pagal ginčo kreditavimo sutartį atsakovo suteiktą kreditą. Laikytina, jog byloje susidariusi situacija iškreipia bylos šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, galimai sudaro aplinkybes piktnaudžiauti esama padėtimi.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus bylos šalių procesinį elgesį, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo principo ir ginčo šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje, todėl laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti. Bylos medžiaga neleido teismui daryti išvados, jog egzistavo reali grėsmė įvykdyti būsimą teismo sprendimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovė N. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamos teismo nutarties dienai nebuvo išnykę pagrindai, išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje, todėl teismas neturėjo pagrindo šios nutarties naikinti, nes atsakovo per antstolį vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai leidžia teigti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismui pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, šių pažeistų teisių priverstinio išieškojimo tvarka, realizavus pagal kredito sutartį įgytą turtą, atstatyti būtų neįmanoma.

Atsiliepimas

8. Atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tai kad antstolis vykdo išduotą vykdomąjį dokumentą, nėra savaiminė priežastis stabdyti išieškojimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi privalo būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis galiojimas nepažeidžia šių priemonių tikslų ir yra suderinama su CPK principais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismui pripažinus, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, šių pažeistų teisių priverstinio išieškojimo tvarka, realizavus pagal kredito sutartį įgytą turtą, atstatyti būtų neįmanoma.

15. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui neužtenka pateikti prašymo, jis turi būti pagrįstas. Atsakovas, teigdamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą įrodyti atitinkamas aplinkybes. Paprastai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas siejamas su aplinkybių išnykimu, kurios buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atsakovas, prašydamas teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kurios buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).

17. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės siekė užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo). Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, procesinių teisės normų nepažeidė. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal ieškovės pareikštus materialinius reikalavimus, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebūtų pasiekti galutiniai tikslai. Priešingai, jų taikymas pažeistų nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bei galimai sudarytų aplinkybes piktnaudžiauti esama padėtimi. Tokią išvadą suponuoja tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovei nebus panaikinta prievolė grąžinti pagal ginčo kredito sutartį atsakovo suteiktą kreditą. Ginčo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiuos įsipareigojimus šiuo metu realiai vykdo ar ketina juos vykdyti ateityje.

18. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

19. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį.

20. Teismų praktikoje manoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovei palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012).Taigi, esant priimtam ieškovei nepalankiam teismo sprendimui, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs, yra pagrindas spręsti, kad abejonių dėl galimo ieškovei nepalankaus galutinio teismo sprendimo yra mažiau, negu dėl palankaus. Esant šioms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl to pripažintinas labiau nebūtinu nei būtinu.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsakovas AB Nordea Bank prašo iš apeliantės priteisti 387,24 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundo parengimą ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismas, atsižvelgia į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, ir sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės atskirąjį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB Nordea Bank iš ieškovės N. G. 387,24 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Laima Gerasičkinienė