Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: 2021 m. birželio 27 d., apie 17.47 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q8", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2021 m. birželio 27 d. A. D. neblaivumas patikrintas alkotesteriu. Pirmojo tikrinimo metu – 18.02 val. nustatytas 1,78 prom. girtumas, antruoju pūtimu – 18.22 val. nustatytas 1,83 prom. girtumas (t. 1., b. l. 11-12).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės - automobilio „Audi Q8“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 45900 Eur (t. 1., b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas pažymi, kad 2021 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, jog A. D. nustatytas neblaivumo požymis – nerišli kalba. Jame taip pat nurodyta, kad 2021 m. birželio 27 d. 18.02 val., A. D. nustatytas 1,78 prom. neblaivumas, 18.22 val. – 1,83 prom. neblaivumas (b. l. 10). Matyti, kad minėtas dokumentas yra Policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, tvarkos aprašo 2 priedas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu.

Minėto aprašo 5 punkte yra nustatyti policijos pareigūno veiksmai, kuriuos jis atlieka, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 1) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę: ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 2) pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 3) prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 4) įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą; 5) per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnas A. M., 17 val. 47 min. (vaizdo įrašas V112KFK 059_ch2_20210627172959_20210627180016.mp4, t. 2., b. l. 97), priėjo prie sustabdyto automobilio, kurį vairavo A. D., po kelių sekundžių priėjo ir B. M., įvertino bendrą asmens būklę, kas matyti tiek iš vyriausiosios patrulės B. M. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, jo kalba nerišli (b. l. 6), tiek iš jos apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 56-58), taip pat nurodyta, kad paklausus A. D., ar jis yra neblaivus, ir kada vartojo alkoholį, pastarasis pripažino, kad yra vartojęs alkoholį, tačiau tą dieną nevartojo, tik išvakarėse. A. M. ir B. M. teisme nurodė analogiškas aplinkybes, jas patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas Nr. 2021_0627_174804_011.mp4 17.48.50 val. (t. 2., b. l. 98). Taigi policijos pareigūnai A. M., B. M., vertindami, kad yra pagrindas tikrinti asmens neblaivumą, neturėdami savo ekipaže alkotesterio, iškvietė patrulių ekipažą V1714. Pastebėtinas dviejų minučių neatitikimas tarp naudoto alkotesterio ir Body kameros laiko nustatymų, nes iš alkotesterio kvitų matyti, kad neblaivumas patikrintas 18.02 val. ir 18.22 val. (t. 1., b. l. 11-12), tuo tarpu iš Body kameros vaizdo įrašo Nr. 2021_0627_175911_009.mp4 (t. 2., b. l. 97) matyti, kad A. D. baigia pūsti į alkotesterį 18.00.02 val., pareigūnė B. M. žiūri į laikrodį ir sako „šešios lygiai“, o pareigūnė I. B., žiūrėdama į alkotesterį sako „18.02 val.“. Taigi, teismas nuosekliai vadovaudamasis vaizdo įrašuose užfiksuotu laiku, konstatuoja, kad nuo asmens sustabdymo iki neblaivumo patikros alkotesteriu praėjo 13 minučių (17.47 val. – 18.00 val.). A. D. neatsisakius tikrintis, 18.00 val. alkotesteriu buvo nustatytas jo neblaivumas –1,78 prom., po to, laikantis Aprašo, 18.20 val. (praėjus 20 min.), t. y. daugiau nei 15 min., bet mažiau nei 30 min. po pirmojo patikrinimo, jis buvo patikrintas antrą kartą – nustatyta 1,83 prom. (vaizdo įrašai Nr. 2021_0627_175911_009.mp4 ir Nr. 2021_0627_181726_015.mp4, t. 2., b. l. 97).

Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0627_182234_017.mp4 (18.24 val.) (t. 2., b. l. 97), taip pat iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog asmuo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip valandą po to, kai atliktas patikrinimas, jis pats gali kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. A. D. pasirašė po šia informacija, taip pat raštu nurodė, jog nežino, ar sutinka su tikrinimo rezultatais, kas užfiksuota ir nurodomame vaizdo įraše 18.25 val., taigi, teismo vertinimu, policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą. Be kita ko, ištyrus visus vaizdo įrašus (t. 1., 1 CD prie viršelio, t. 2., b. l. 97-99 3 CD) nepasitvirtino kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis iki atvykstant antram pareigūnų ekipažui, o ir prieš tikrinimą alkotesteriu, būtų nurodęs, kad nesutinka tikrintis alkotesteriu, prašo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo tyrimo, o pareigūnai tai daryti atsisako.

Nustatyta, kad A. D. neblaivumas 2021 m. birželio 27 d. buvo tikrinamas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, kurio patikros sertifikatas galiojo nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. spalio 30 d. (b. l. 10-13). Taigi alkotesterio tinkamumas naudoti buvo patikrintas prieš apie 3 mėnesius iki aptariamo įvykio, jis buvo tinkamas naudoti aptariamo įvykio metu. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018). Esminis aspektas yra tas, kad A. D. neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir buvo galiojantis patikros sertifikatas, patvirtinantis alkotesterio tinkamumą naudoti (b. l. 13).

Gynyba nurodo, jog neblaivumas alkotesteriu A. D. buvo tikrinamas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją, nes nuo kaltinamojo rūkymo iki tikrinimo alkotesteriu praėjo vos 8 minutės, o rūkymas, kaip ir aromatiniai gėrimai, iškraipo neblaivumo tikrinimo rezultatus.

Kaltinamasis A. D. parodė, jog surūkė dvi cigaretes. Iš vaizdo įrašo Nr. V112KFK 059_ch2_20210627172959_20210627180016.mp4 (t. 2., b. l. 97) nustatyta, kad A. D. rūkė vieną cigaretę, ją baigė rūkyti ir numetė nuorūką 17.53.33 val., neblaivumas, kaip jau nustatyta byloje pagal vaizdo įrašų laiką, nustatytas 18.00 val. Sutiktina, kad vertinant alkotesteriu gautus rezultatus būtina atidžiai vertinti naudojimosi konkrečiu prietaisu instrukciją bei jos laikymąsi. Pastebėtina, kad asmens neblaivumui nustatyti gali būti naudojami įvairių modelių alkotesteriai, ir kiekvieno veikimo mechanizmas, kaip ir jo rezultatus įtakoti galintys veiksniai, skiriasi. Pavyzdžiui, naudojant „Lion alcometer 500“ alkotesterį būtina įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 min. ir nerūkė bent dvi minutes (byla Nr. ATP-1222-658/2014). Pažymėtina, kad A. D. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510, kurio instrukcijoje nurodytas baigtinis neblaivumo tikrinimo rezultatus galinčių paveikti veiksnių sąrašas, ir be kita ko, rūkymo jų tarpe nėra (t. 2., b. l. 67-83). Taigi teismas atmeta gynybos argumentą, kad A. D. rūkymas 7-8 min. iki jo tikrinimo alkotesteriu galėjo iškreipti neblaivumo matavimo rezultatus.

Tuo pačiu pažymėtina, kad gynybos nurodytas in dubio pro reo principas šioje byloje negali būti taikytas. Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima pašalinti, dėl ko jas reikėtų taikyti A. D. naudai. Nustatyta, kad A. D. neblaivumas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, naudojant alkotesterį, turintį galiojantį patikros sertifikatą.

Gynyba nurodo, jog neaišku, kokios neblaivumo būsenos vairavo A. D., atsižvelgiant į sustabdymo ir tikrinimo alkotesteriu laiko intervalą. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog asmens neblaivumas patikrintas nuo sustabdymo per 13 minučių, tai nereiškia, kad asmens naudai turi būti taikomos byloje neegzistuojančios abejonės. Per 20 minučių nuo pirmo neblaivumo patikrinimo iki antrojo, A. D. kraujyje įsisavinta 0,05 (1,83-1,78) promilės etilo alkoholio, taigi 0,0025 prom. per minutę, 0,0325 per 13 minučių, kas reikštų, jog 17 val. 47 min., sustabdžius kaltinamąjį, jo kraujyje buvo apie 1,7475 prom. etilo alkoholio jo kraujyje, kas nešalina baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis nurodo, jog vairavo blaivus, iš vakaro tiesiog nemiegojęs, ir tik sustojęs išgėrė nusipirktą „fliaškutę“ – 200 ml stipraus alkoholio, išsigandęs privažiavusio policijos automobilio užsikišo ją už rūbų, ir jį į namus lydėję pareigūnai turėjo matyti, kaip jis neslėpdamas butelį išmetė namie. Teismas tokią versiją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir ji paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš vaizdo įrašo Nr. V112KFK 059_ch2_20210627172959_20210627180016.mp4 (t. 2., b. l. 97) matyti, kad A. D. vairuojamas automobilis pilnai sustoja 17.47.00 val., tuo pat metu už jo sustoja policijos automobilis, 17.47.02 val. A. M. eina link kaltinamojo automobilio, o 17.47.07 val. vairuotojas atidaro dureles. Pastebėtina, kad ir A. M., ir vėliau priėjusi B. M. pažymėjo, kad jei ne itin rišli A. D. kalba, nebūtų vertinę jo kaip neblaivaus asmens, taigi, nenurodė, jog nuo A. D. būtų sklidęs alkoholio kvapas, kas neabejotinai turėjo vykti, jei kaltinamasis būtų, kaip pats nurodo, ką tik išgėręs 200 ml degtinės. Į namus užrakinti durų, pasiimti daiktus kaltinamąjį lydėję pareigūnai I. B., A. D. parodė, kad stebėjo A. D. veiksmus, taip pat nenurodė matę, kad A. D. išmetinėtų kokį nors alkoholio butelį, be kita ko tokios aplinkybės neužfiksuotos ir I. B. naudotos Body kameros vaizdo įraše Nr. 2021_0627_182623_018.mp4 (t. 2., b. l. 98). Tikslinga pažymėti, jog kaltinamojo pozicija dėl alkoholio vartojimo laiko nebuvo nuosekli, kito, nes sustabdžiusiems jį pareigūnams jis paaiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, tokias aplinkybes be kita ko patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju kaltinamojo kaimynas N. L.. Teisme gi kaltinamasis iškėlė versiją, kad alkoholį vartojo tik nagrinėjamo įvykio dieną, 200 ml stipraus alkoholio išgėrė tik sustabdęs automobilį iki prieinant pareigūnams vienu mauku per dvi sekundes. Kaltinamasis nurodydamas, kad pareigūnai tiesiog privažiavo jam sustojus prie namų, jo nestabdė, jokių švyturėlių ir garsinio signalo nebuvo, akivaizdu, kad siekė sustiprinti savo versiją dėl alkoholio vartojimo automobilyje, neva tai priešingu atveju to nebūtų daręs, todėl ir butelį išsigandęs paslėpė už rūbų. Vis gi šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. M. ir B. M. parodė, kad stovėdami šoniniame žvyruotame keliuke, T formos sankryžoje, užfiksavę priešais esančiu keliu pravažiuojantį automobilį Audi, kurį galimai vairuoja neblaivus A. D., išsuko į tą kelią, įjungė garsinį signalą, švyturėlius ir važiavo netoli, kelis metrus kol stabdomas automobilis sustojo prie gyvenamojo namo. Liudytojų neprieštaringus parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, ištirta teismo posėdyje. Iš vaizdo įrašo Nr. V112KFK 059_ch2_20210627172959_20210627180016.mp4 (t. 2., b. l. 97) matyti, kad 17.46.42 val. policijos automobilis išsuka iš šoninio keliuko, pravažiavus „Audi Q8", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareigūno A. M. naudotos Body kameros vaizdo įrašų byloje (t. 2., b. l. 98) nustatyta, kad vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174646_010 rodomas žymuo: VLN_1PK_60B6A0 2021/06/27 17.46.46 fiksuotas įjungtas garsinis signalas. Vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174804_011 žymuo: VLN_1PK_60B6A0 2021/06/27 17.48.05m, būdamas išlipęs iš tarnybinio automobilio A. M. į jį atsisuka - matyti įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai, neišjungtas tarnybinio automobilio variklis, prie automobilio kolegė B. M., kaltinamasis A. D.. Taigi, nekyla abejonių, jog vaizdo įrašas su garsiniu signalu yra būtent iš A. M. Body kameros, ir užfiksuotos aplinkybės paneigia kaltinamojo duotus parodymus.

Kaltinamasis kelia versijas dėl procesinių pažeidimų, neva jam neišaiškintos teisės, nesudarytos sąlygos susisiekti su advokatu. Kaip nustato LR Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, liudytoju apklausto N. L. parodymų, policijai buvo pranešta apie galimai neblaivų A. D., vairuojantį automobilį „Audi Q8", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareigūnai turėjo vykdyti įstatymo jiems nustatytą pareigą ir siekti užkirsti kelią galimai daromam teisės pažeidimui. Nustačius A. D. neblaivumą, ir paaiškėjus, jog gresia baudžiamoji atsakomybė, pareigūnai turėjo pareigą nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Kaip matyti iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, yra nurodytas faktinis A. D. sulaikymo laikas, kuris atitinka byloje ištirtus objektyvius įrodymus – aptartus vaizdo įrašus, byloje yra teisių įtariamajam išaiškinimo protokolai (t. 1., b. l. 19-20), ant kurių yra ir gynėjo parašai, taigi teismo vertinimu, nebuvo padaryti jokie procesiniai pažeidimai, kurie galėtų turėti įtakos surinktų byloje duomenų nepripažinimo įrodymais.

Faktines aplinkybes, jog A. D. 2021 m. birželio 27 d., apie 17.47 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi Q8", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina teisėtais būdais surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: tiek pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1., b. l. 7-9), tiek BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 3-5), tiek tarnybinis pranešimas (b. l. 6), tiek neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 10), tiek alkotesterio rodmenys (b. l. 12-13), tiek A. M., B. M., I. B., A. D., R. P.-Karpukienės parodymai, tiek įtariamojo sulaikymo protokolas (b. l. 20), tiek paties kaltinamojo A. D. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu (ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė), ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nurodyta laiko aplinkybė „2021 m. birželio 27 d., apie 17.48 val.“ tikslintina, nurodant „2021 m. birželio 27 d., apie 17.47 val.“, remiantis teismo posėdžio metu ištirtu vaizdo įrašu Nr. V112KFK 059_ch2_20210627172959_20210627180016.mp4 (t. 2., b. l. 97), iš kurio nustatyta, kad A. D. vairuojamas automobilis pilnai sustoja 17.47.00 val.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 str.).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (t. 1., b. l. 111-113), teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, ne vienas administracinis nusižengimas padarytas, esant neblaivumo būsenos, baudos sumokėtos (t. 1., b. l. 100-110). Pastebėtina, kad kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - specialios teisės sustabdymas kitame iki šio pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-32307-2020-2 pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 112), tačiau A. D., vairavo, tai darė Vilniaus mieste, dienos metu, kai intensyvus eismas, kas rodo didesnį veikos pavojingumą, taip pat tai, kad kaltinamasis nelinkęs elgtis atsakingai, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir teisės aktų nuostatų, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, kurio dydis (20 parų), nežymiai didesnis už sankcijos minimumą, bet mažesnis už vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, be to, A. D. nėra iki šiol teistas už analogiškos veikos padarymą. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, nustatant minimalų įstatymo numatytą terminą. Atsižvelgiant į A. D. asmenybę, kad ne vienas administracinis nusižengimas padarytas neblaivumo būsenos, Liteko duomenimis, vieną veikų, už kurią teistas 2016 m., taip pat padarė neblaivus, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-1-32307-2020-2 dėl vairavimo, esant neblaiviam, manytina, jog yra tikslinga kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 27 d. 17.50 val. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.24 val., t. y. viena diena (t., 1., b. l. 78, 86), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, ne itin ženkliai viršijo ribą, nuo kurios gresia baudžiamoji atsakomybė, iki tol neteistas ir nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, žala nepadaryta. Taigi A. D. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Nusikaltimo padarymo metu A. D. vairuotas automobilis "„Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 34). Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui būtų žinoma apie tai, kad įmonės darbuotojas A. D. ketina vairuoti įmonei priklausantį automobilį neblaivus, nėra.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste turto konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės - automobilio „Audi Q8“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 45900 Eur (t. 1., b. l. 14). Taigi šiuo atveju BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas, konfiskuojant visą nurodytą automobilio vertę, būtų kaip papildomas asmens nubaudimas, o ne kaip turto konfiskavimo tikslo pasiekimas. Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Įvertinus baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, bei A. D. asmenybę, akivaizdu, kad automobilio „Audi Q8“vertę atitinkančios visos pinigų sumos (45900 Eur) išieškojimas iš A. D. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. D. išieškotina ne visa, o tik dalis (maždaug trečdalis) automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

VI. Kiti klausimai

A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (t. 1., b. l. 87).

A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina (t. 1., b. l. 87).

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2021 m. liepos 8 d. nutarimu laikinai nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. sausio 8 d. apribojo SIA „Citadele Leasing“ nuosavybės teises į automobilį automobilį „Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) – uždraudžiant turtą valdyti, ir juo disponuoti, paliekant teisę naudoti (t. 1., b. l. 63-68). Laikinas nuosavybės teisų apribojimas negalioja - pratęstas nebuvo.

Nušalinus neblaivų kaltinamąjį nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, dėl ko Vilniaus apskrities VPK patyrė 36 eurų išlaidas, jos yra atlygintos, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos (t. 1., b. l. 38-46).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompiuterinės laikmenos (CD 5 vnt.) su vaizdo įrašais (1 vnt.: prie t. 1 viršelio, 3 vnt.: t. 2., b. l. 97-99), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 27 d. 17.50 val. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.24 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant A. D.:

1. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi;

2. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) konfiskavimą valstybės naudai.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kompiuterines laikmenas (CD, 5 vnt.) esančias byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.