Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-336-497/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: 1A-336-497/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21103-2021-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis: A. D.
Advokatai: Jurijus Kovalenka, Jurijaus Kovalenkosir

Kategorijos

1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-497/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21103-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno (toliau ir – prokuroras) ir nuteistojo A. D. gynėjų advokato Jurijaus Kovalenkos ir advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos (toliau ir – gynėjai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 27 d. 17.50 val. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.24 val., t. y. viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant A. D.: 1. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 2.dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3.visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15000 Eur konfiskavimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: 2021 m. birželio 27 d., apie 17.47 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q8", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nutarė A. D. atidėti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą, pakeisti ir A. D. atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 27 d. 17.50 vai. iki 2021 m. birželio 28 d. 14.24 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nutarė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d., pakeisti ir skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje teismas nutarė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės - automobilio „Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies – 15000 Eur konfiskavimą valstybės naudai, pakeisti ir skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės - automobilio „Audi Q8“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos 45 900 Eur konfiskavimą valstybės naudai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

2.1. Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nepakankamai įvertino nusikaltimo ir A. D. asmenybės pavojingumą. Skunde akcentuojama, kad asmeniui buvo nustatytas 1,78 promilės neblaivumas, taigi nuteistasis viršijo minimalią ribą užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę. A. D. vairavo transporto priemonę 17.47 val., kai eismas yra itin intensyvus. Svarbu ir tai, kad šį nusikaltimą jis padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu yra pradėta ir apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla dėl vairavimo esant neblaiviam (2 veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. tuo pačiu automobiliu, kaip ir šioje byloje), kurioje jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, draudžiantis vairuoti transporto priemones. Taigi jis nepaisė draudimo ir vairavo tą patį automobilį. Tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia spręsti, kad A. D. kritiškai nevertina savo veiksmų, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo elgesys rodo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Akivaizdu, kad A. D. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, atidedant A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, o arešto bausmės atlikimas šiuo atveju yra proporcinga bausmė.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. D. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o tai rodo A. D. didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Prokuroro teigimu, teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą 2 metams, nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, remiantis kuriais, šiuo atveju, turėtų būti nustatytas 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

2.3. Taip pat prokuroras nesutinka, su pirmos instancijos teismo nustatyta konfiskuotina valstybės naudai automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalimi (15 000 Eur), kuri, prokuroro vertinimu, nėra proporcinga ir adekvati nuteistojo asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Ši išvada skunde grindžiama tuo, kad ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje A. D. kaltinamas du kartus vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatyta, kad nuteistasis kaltinamas vairavęs tą patį automobilį, kaip ir nagrinėjamu atveju. Be to, dar kartą pabrėžia, kad A. D. vairavo būdamas neblaivus, kai ankstesnėje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Taigi nuteistasis turi prisiimti visas iš jo nusikalstamų veiksmų kylančias neigiamas pasekmes. Todėl spręstina, jog iš A. D. turėtų būti išieškota automobilio „Audi Q8“ vertę atitinkanti pinigų suma - 45900 Eur. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. D. būtų proporcinga ir adekvati poveikio priemonė.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjai advokatas J. Kovalenko ir advokato padėjėjas J. Kovalenka prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį, A. D. išteisinti ir bylą nutraukti.

3.1. Gynėjų teigimu, teismo nuosprendyje yra klaidingai nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo sustabdymo, nes nuosprendyje nurodoma, kad policijos pareigūnas A. M. 17.47 val. (vaizdo įrašas V112KFK 059_ch2_20210627172959 20210627180016.mp4, t. 2., b. 1. 97), priėjo prie sustabdyto automobilio, po kelių sekundžių priėjo B. M.. Gynėjai pažymi, kad vaizdo medžiagoje VI112 KFK 059_ch2_20210627172959 20210627180016 rodomame laikrodyje rodant 17:46:57 val. užfiksuota, kad nuteistojo vairuojama transporto priemonė sustojo nestabdoma, vėliau, po kelių sekundžių iš galo privažiuoja policijos patrulis, vaizdo medžiagoje rodomame laikrodyje rodant 17:47:08 val. prie kaltinamojo priėjo policijos pareigūnas, t. y. nuteistasis turėdamas daugiau kaip 10 sekundžių turėjo visas galimybes savo parodymuose duotiems procesams atlikti, t. y. išgerti parduotuvėje įsigytą buteliuką alkoholio.

3.2. Skunde teigiama, kad per 10 sekundžių asmuo, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir svorio, turi realias galimybes oraliniu būdu suvartoti 200-300 ml skysčių. Vaizdo įrašai, visa jų apimtimi, paneigia liudytojų parodymuose ir teismo nuosprendyje nurodytą aplinkybę dėl nerišlios nuteistojo kalbos, vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad A. D. kalba rišliai ir aiškiai, vėliau, atvykus antrajam policijos ekipažui pastebimas nuteistojo susijaudinimas ir pasimetimas, tačiau šios aplinkybės nedaro jokios įtakos ir nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad jis išgėrė alkoholio pastatęs automobilį savo stovėjimo vietoje.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad antruoju pūtimu kaltinamasis įpūtė daugiau nei pirmuoju pūtimu, tai besąlygiškai patvirtina aplinkybę, kad alkoholis buvo vartotas prieš pat tikrinimą, nes jis tendencingai ir akivaizdžiai didėjo.

3.4. Skunde nurodoma, kad nuteistojo neblaivumo tikrinimo procesas atliktas pažeidžiant alkotesterio instrukcijos reikalavimus. Byloje nustatyta, kad A. D. įpūtė pirmu pūtimu 1,78 prom. ir antru pūtimu 1,87 prom. Alkotesterio instrukcijos 3 psl. aiškiai ir nedviprasmiškai reikalaujama naudojant šį prietaisą visada griežtai laikytis instrukcijų. Gynėjai akcentuoja, kad remiantis alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcija, nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus. Iškraipymai taip pat gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų (pvz. vaisių sulčių) (instrukcijos 11 psl.). Vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174804_011 užfiksuota, kad laukiant antrojo ekipažo, vaizdo įraše rodomame laikrodyje rodant 17:51:39 val., vaizdo įraše Nr. 2021_0627_175805_012 rodomame laikrodyje rodant 17:59:53 val. nuteistasis pučia į alkotesterį kurį atvežė į įvykio vietą atvykęs antrasis ekipažas, todėl yra visiškai akivaizdu, kad nuo kaltinamojo rūkymo ir tikrinimo alkotesteriu praėjo vos 8 minutės, t. y. dvigubai mažiau laiko nei tai numatyta alkotesterio tikrinimo instrukcijoje. Analogiškai veiksmai buvo atkartoti ir prieš antrąjį pūtimą, tačiau papildomai atkreipiamas teismo dėmesys, kad įvykio vietoje, įtariamasis neturėjo galimybės žinoti kaip teisingai tikrintis alkotesteriu, kadangi su alkotesterio naudojimosi instrukcija ir tikrinimui keliamais reikalavimais policijos pareigūnai nuteistojo nesupažindino, neinformavo, kad negalima rūkyti ar vartoti kitus skysčius, tolygiai ir normaliai kvėpuoti, pareigūnai grubiai pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukcijos keliamus reikalavimus atliekant tikrinimą. Pažymėtina ir tai, kad A. D. rūkė, buvo tikrinamas ir filmuojamas dalyvaujant šiuose procesuose tiems patiems pareigūnams, kurie matė jog prieš 8 minutes kaltinamasis rūkė, o vėliau nepraėjus 15 minučių buvo tikrinamas alkotesteriu, t. y. pareigūnams privalo būti žinomi instrukcijos reikalavimai ir pareiga griežtai laikytis jos, tačiau galimai dėl byloje nežinomų priežasčių, pareigūnai nenutraukė tikrinimo proceso.

3.5. Nors teismas nuosprendyje patvirtino aplinkybę, kad nuteistasis rūkė 7-8 minutes iki tikrinimo, tačiau atmetė gynybos argumentą, kad minėta aplinkybė galėjo iškraipyti neblaivumo matavimo rezultatus, remdamasis tuo, kad alkotesterio instrukcijoje nurodytas baigtinis neblaivumo tikrinimo rezultatų sąrašas į kurį rūkymas nepatenka. Skunde nesutinkama, kad instrukcijoje yra nurodytas baigtinis neblaivumo tikrinimo rezultatus galinčių paveikti veiksnių sąrašas. Gynėjai nurodo, kad instrukcijoje abstrakčiai nurodoma, kad iškraipymai gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų, alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, taip pat po atsiraugėjimo ar vėmimo ir tokiais atvejais reikia palaukti ne mažiau 15 minučių. Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento viešai skelbiama informacija, dauguma tabako gamintojų prideda į tabako gaminius kitų ingredientų, kurie suteikia ypatingą aromatą, skonį, užtikrina, kad tabakas išlaikytų atitinkamą drėgnumą ir pan. Dažniausiai sutinkamos tabako gaminių sudedamosios dalys: Acetaldehidas (acto aldehidas), Amoniakas, Kakava, Celiuliozė, Furfurolas, Glicerolis, Guaro derva, Mentolis, Propileno glikolis, Slyvų sulčių koncentratas, Sorbitolis, Cukrus, t. y. medžiagos stiprinančios aromatines savybes, kurios yra nurodytos instrukcijoje ir kurių poveikis tikrinimo duomenims turi net išgėrus vaisių sulčių. Akivaizdu, kad instrukcijoje išvardintas sąrašas nėra baigtinis, kadangi sultys, atsiraugėjimas ir purškalai lyginant su tabako gaminiais akivaizdžiai mažiau aromato, skonio ar rūgštingumo turintys produktai nei cigaretė, tačiau taip pat yra akivaizdu, kad tokiai prielaidai ar nepagrįstai išvadai patvirtinti ar paneigti byloje buvo būtina kreiptis į specialistus ar „DragerAlcotest 7510“ tiekėją Lietuvoje.

3.6. Vaizdo įraše Nr. 2021_0627_175805_012 rodomame laikrodyje rodant 17:59:53 val. tikrinamasis pradėjo pūsti į alkotesterį, tačiau alkotesteris šio pūtimo metu neskleidė pastovaus signalo ir tikrinamasis ar pareigūnė nuo tikrinamojo atitraukė alkotesterį vaizdo įraše rodomam laikui rodant 17:59:56 val. Remiantis instrukcijos 19 psl., kai nėra garso signalo pūtimo metu, prietaisas dar nepasirengęs matavimui, o šis sutrikimas sprendžiamas palaukiant, kol prietaisas bus pasirengęs matavimui. Akivaizdu, kad matuojant alkotesteris nebuvo pasirengęs matavimui, o pertraukus matavimo procesą, pareigūnė priartino alkotesterį dar kartą prie tikrinamojo burnos ir nurodė toliau pūsti, tačiau instrukcijos 14 psl. keliamuose reikalavimuose procedūrai nurodyta, kad pūtimas į alkotesterį turi būti nepertraukiamas. Tokiu būdu, matavimo procedūra susidarė iš dviejų pūtimų, pirmuoju pūtimu pučiant į dar neparengtą darbui alkotesterį, o antruoju putimu, pažeidžiant reikalavimą nepertraukiamai pūsti į antgalį.

3.7. Nors teismas atmetė gynybos argumentus, remdamasis tuo, kad esant prietaiso trikdžiui jis neveikia ir atsiranda užrašas „error“, tačiau skunde nurodoma, kad remiantis instrukcijos 15 psl. "Klaidos pateikiant iškvėpto oro mėginį" nurodyta, kad "Jeigu iškvėpto oro mėginio tūris yra nepakankamas, ekrane rodoma „ Neužtenka oro tūrio“. Girdimas trumpas garso signalas ir mirksi raudona LED lemputė. Norėdami pakartoti, spauskite mygtuką OK. Laukimo laikotarpis iki naujo pasiruošimo matavimui yra 4-20 sekundžių. Labai nereguliaraus iškvėpimo atveju, pavyzdžiui, staigiai nutraukiant iškvėpimą arba įtraukiant orą mėginio ėmimo pabaigoje, ekrane rodoma „ Staigus oro nutraukimas“. Girdimas trumpas garso signalas, mirksi raudona LED lemputė. Norėdami pakartoti matavimą, spauskite mygtuką.", Taigi, gynėjai pažymi, kad jokių Error užrašų neužsidega ir su pertrauktu pūtimu, pažeidžiant instrukcijos reikalavimus, galima sėkmingai pūsti toliau. Šis procesas yra užfiksuotas vaizdo įrašuose.

3.8. Teismo teiginys, kad 17.59.54 val. A. D., paprašytas pūsti į alkotesterį, ima traukti į save orą, kas reiškia, jog matavimas apskritai nepradėtas, ir dėl ko alkotesteris, kaip nurodo gynėjai, neskleidžia garsinio signalo, yra visiškai neargumentuota prielaida, kadangi instrukcijoje ar kur kitur nėra nurodyta, kad jei tikrinamasis nepučia, o traukia orą į save alkotesteris neskleidžia signalo, o aplinkybė jog A. D. traukia į save orą nepatvirtinta ir nepaneigta, todėl ši teismo prielaida nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai. Liudytojai nėra nurodę, kad tikrinamasis traukė orą į save, o iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti tokiai teismo prielaidai.

3.9. Skunde nurodoma, kad „Draeger Alcotest“ 7510 išraše (10 bylos lapas) nurodyta, kad tikrinimas 611 A. D. buvo atliktas 2021 m. birželio 27 d. 18:02:10 val., o antrajame išraše nurodyta, kad tikrinimas 613 buvo atliktas 2021 m. birželio 27 d. 18:22:32 val. Skunde keliamas klausimas kur dingo 612-asis tikrinimas. Keliama prielaida, jog galbūt jis absoliučiai paneigia kaltinimus ir dėl nepatogumo ar nenaudingumo kaltinimui buvo eliminuotas iš bylos.

3.10. Gynėjų teigimu, šioms prielaidoms patvirtinti ar paneigti, teismas privalėjo kreiptis į specialistus, kurie pagal byloje esančius duomenis turėjo realiai galimybes aiškiai nurodyti ar matavimui turėjo įtakos nuteistojo rūkymas prieš 7-8 minutes ir ar matavimas buvo pradėtas įrenginiui pasirengus matuoti ir dėl kokių priežasčių prieš matavimą ir matavimo metu iš įrenginio nesklido pastovus signalas ir kokią įtaką tai turi atliktam matavimui.

3.11. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinimas buvo pradėtas dar prietaisui nepasirengus matavimui ir matavimas atliktas su pertraukimu, tikrinimas buvo atliktas po rūkymo praėjus 7-8 minutėms, t. y. nesulaukus 15 minučių, todėl visiškai įrodyta, kad tikrinimą atlikę pareigūnai pažeidė griežtą alkotesterio naudojimosi instrukciją, tokiu būdu pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.4 p. reikalavimus, t. y. atlikdami tikrinimą nesilaikė alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų.

3.12. Skunde nurodoma, kad A. D. buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK ) numatyta tvarka, jam pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą vadovaujantis ANK 605 straipsniu, todėl remiantis ANK 577 straipsniu, pradėjus teiseną jis turėjo teisę naudotis teisine advokato pagalba, tačiau pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą ir A. D. pareikalavus galimybės pasinaudoti advokato pagalba, šis prašymas buvo ignoruotas, taip pažeidžiant ANK 577 straipsnio 6 dalį.

3.13. Gynėjų teigimu, darytina pagrįsta išvada, kad administracinė teisena pradėta ir veiksmai buvo atliekami griežtai vadovaujantis ANK keliamais reikalavimais, todėl vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ir nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad motyvuoto nutarimo perduoti surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai byloje nėra, todėl byloje privalėjo būti nustatyta, kaip ir kodėl ikiteisminio tyrimo institucija gavo medžiagą iš policijos patrulio ir neegzistuojantį nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminiam tyrimui. Šiais veiksmais buvo pažeista ANK 592 straipsnio 1 dalis ir ANK 608 straipsnio 6 d. Taigi, teismo nuosprendyje nurodyta išvada, jog nėra padaryti jokie procesiniai pažeidimai, kurie galėtų turėti įtakos surinktų byloje duomenų nepripažinimui įrodymais, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, atliktų veiksmų procesiniam vertinimui ir pažeidžia ANK ir BPK reikalavimus, kadangi šiuo atveju buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kurioje yra nustatyti akivaizdus pažeidimai, ši teisena nėra tinkamai nutraukta ar perduota, o ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnai, supaprastino šį griežtai reglamentuotą procesą ir iš administracinio nusižengimo bylos, administracinio nusižengimo proceso metu surinktus įrodymus iš IBPS ar kokios kitos sistemos pasiėmė ir neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjų apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo gynėjų skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. D. gynėjų skundas atmetamas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimu, nustatyta uždraudimo naudotis specialia teise trukme bei konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Nuteistojo gynėjai ginčija A. D. kaltę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

8. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinius skundus, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas, o spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes.

Dėl nuteistojo A. D. gynėjų skundo argumentų

9. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistojo gynėjai prašo išteisinti A. D. remdamiesi tuo, jog alkoholį A. D. vartojo jau po to kai pastatė automobilį savo stovėjimo vietoje, tikrinant alkoholio kiekį kraujyje buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, taip pat nurodo, kad A. D. buvo sustabdytas ANK nustatyta tvarka, todėl turėjo teisę į advokato pagalbą, tačiau jo prašymas ignoruotas bei tvirtina, kad pareigūnų surinkta medžiaga administracinio nusižengimo teisenoje netinkamai perduota ikiteisminiam tyrimui, todėl teismo nuosprendyje nurodyta išvada, jog nėra padaryti jokie procesiniai pažeidimai, kurie galėtų turėti įtakos surinktų byloje duomenų nepripažinimui įrodymais, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo versija, jog jis vairavo blaivus, o tik sustojęs išgėrė 200 ml stipraus alkoholio laikytina gynybine, ją paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

11. Nuteistasis tvirtino, kad pareigūnai jo nestabdė, jokių švyturėlių ar garsinių signalų nebuvo, tačiau iš pareigūnų automobilyje esančia kamera užfiksuotų duomenų (vaizdo įrašas V112KFK 059_ch2_20210627172959 20210627180016.mp4) (2t. b. l. 99) matyti, kad nuo 17.46.42 val. iki 17.47.00 val. pareigūnai išvažiuoja iš šoninio kelio ir važiuoja paskui A. D. automobilį, kuris sustoja, tuomet nuo 17.47.00 val. iki 17.47.08 pareigūnas išlipa ir nueina iki A. D. durelių ir šis jas atidaro. Remiantis liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir B. M. parodymais, jie stovėdami šoniniame keliuke užfiksavę priešais esančiu keliu pravažiuojantį automobilį „Audi“, kurį galimai vairuoja neblaivus A. D., išsuko į kelią, įjungė garsinį signalą, švyturėlius ir važiavo netoli, kelis metrus kol stabdomas automobilis sustojo prie gyvenamojo namo (2 t. b. l. 8-9; 88-89). Kaip pagrįstai akcentuota skundžiamame nuosprendyje iš pareigūno A. M. naudotos prie kūno dėvimos kameros vaizdo įrašų byloje (2 t., b. l. 98) nustatyta, kad vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174646_010 rodomas žymuo: VLN_1PK_60B6A0 2021/06/27 17.46.46 fiksuotas įjungtas garsinis signalas. Vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174804_011 žymuo: VLN_1PK_60B6A0 2021/06/27 17.48.05 val., būdamas išlipęs iš tarnybinio automobilio A. M. į jį atsisuka - matyti įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai. Tai paneigia nuteistojo parodymus, kad pareigūnai jo nestabdė, ir tiesiog privažiavo šiam sustojus prie namų bei neleidžia abejoti tuo, kad A. D. suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. A. D. nurodė, jog neva išgertą mažą alkoholio butelį, jis užsikišo už rūbų, o vėliau kartu su pareigūnais eidamas namo, išmetė ir šie turėjo tai matyti, tačiau į namus užrakinti durų, pasiimti daiktus kaltinamąjį lydėję pareigūnai I. B. ir A. D. parodė, kad stebėjo A. D. veiksmus, taip pat nenurodė matę, kad A. D. išmetinėtų kokį nors alkoholio butelį, o atsakydama į nuteistojo gynėjo klausimą I. B. nurodė, kad A. D. neturėjo su savimi alkoholio (2 t. b. l. 41-42; 89-90). Be kita ko tokios aplinkybės neužfiksuotos ir I. B. dėvimos kameros vaizdo įraše Nr. 2021_0627_182623_018.mp4 (t. 2., b. l. 98). Atmesti nuteistojo versiją, leidžia ir nenuosekli paties nuteistojo pozicija dėl alkoholio vartojimo momento. Antai, įvykio vietoje jis nurodė, kad alkoholio tą dieną nevartojo. Tai patvirtina liudytojo pareigūno A. M. ir B. M. parodymai, jog A. D. nurodė, kad alkoholį vartojo vakar bei kitų objektų protokole užfiksuoti duomenys, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą 2021_0627_174804_011 pareigūnė klausia ar A. D. nevartojo šiandien alkoholio, o A. D. atsako, „ne“, paklaustas ar vartojo vakar, atsako „vakar jo“ (1 t. b. l. 59). Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0627_175911_009 (2t. b. l. 98) matyti, kad 17.59.45 val. pareigūnė prieš pirmąjį pūtimą į alkotesterį paklausia A. D. ar šis vartojo šiandien alkoholinius gėrimus, šis atsako, jog ne. Taigi iš karto po įvykio, apie jokį tądien vartotą alkoholį, nuteistasis neužsiminė, šią versiją iškeldamas tik teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, jog remiantis vaizdo įrašais, A. D. su pareigūnais kalba rišliai, o vadovaujantis alkotesterio duomenimis, alkoholio koncentracija A. D. didėjo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog alkoholį A. D. vartojo jau po to, kai buvo pastatęs automobilį.

12. Atsakant dėl nuteistojo gynėjų teiginių, susijusių alkoholio tikrinimo metu padarytais pažeidimais, paminėtina, kad remiantis aukščiau nurodytais argumentais, byloje nėra jokių duomenų, kad A. D. gėrė 200 ml stipraus alkoholio sėdėdamas automobilyje, kai prie jo privažiavo pareigūnai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atliekant neblaivumo nustatymą A. D. neseniai buvo vartojęs alkoholį, dėl ko buvo pažeista alkotesterio naudojimo instrukcija, remiantis kuria nuo alkoholio vartojimo turi praeiti 15 min. Tačiau pats A. D., kaipo jau nustatyta, jį sustabdžiusiems pareigūnams tvirtino, kad alkoholio tą dieną nevartojo. Todėl neaišku, kokiu pagrindu policijos pareigūnai turėjo laukti skunde nurodytą laikotarpį.

13. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad minėta instrukcija buvo pažeista, nes į alkotesterį nuteistasis pūtė praėjus 8 minutėms po to kai surūkė cigaretę. A. D. blaivumas buvo tikrintas prietaisu „Drager Alcotest 7510“. Šio prietaiso instrukcijoje rūkymas nenurodytas kaip veiksnys, galintis įtakoti matavimo rezultatus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens neblaivumui nustatyti gali būti naudojami įvairių modelių alkotesteriai, ir įtaką matavimo rezultatams galintys daryti veiksniai kiekviename įrenginyje skiriasi. Skundžiamame nuosprendyje pavyzdžiu paimtas „Lion alcometer 500“ alkotesteris, kurio instrukcijoje nurodyta, kad naudojant jį būtina įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nerūkė bent dvi minutes. Prietaise „Drager Alcotest 7510“ rūkymas nenurodytas kaip matavimo rezultatus lemiantis veiksnys, vadinasi rūkymas šio prietaiso parodymams jokio poveikio neturi ir negali turėti.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. D. neblaivumas pirmuoju matavimu užfiksuotas tinkamai. Remiantis alkotesterio instrukcija (14 psl.) procedūra atliekama, nurodant asmeniui tolygiai ir nepertraukiamai pūsti į antgalį, apie pakankamą oro srautą patvirtina ištisinis garso signalas. Skunde nurodoma, kad remiantis Vaizdo įrašu Nr. 2021_0627_175805_012 (2t. b. l. 98) 17:59:53 val. A. D. pradėjo pūsti į alkotesterį, tačiau alkotesteris šio pūtimo metu neskleidė pastovaus signalo ir tikrinamasis ar pareigūnė nuo tikrinamojo atitraukė alkotesterį vaizdo įraše rodomam laikui rodant 17:59:56 val. taigi, pasak gynėjų, matavimas susidarė iš dviejų pūtimų (pūtimas buvo pertrauktas). Visų pirma pastebėtina, kad daug geriau ši matavimo procedūra užfiksuota vaizdo įraše Nr. 2021_0627_175911_009 (2t. b. l. 98) (kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas). Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad 17.59.53 val. pasigirsta trumpas garsinis signalas, tuomet pareigūnė pasako pūsti, tačiau 17.59.54 val. A. D. pradėjus pūsti, jis pučia netinkamai ir prietaisas neskleidžia jokio garsinio signalo. Pareigūnei atitraukus prietaisą ir paaiškinus, kad reikia pūsti, A. D. 17.59.56 val. pradeda pūsti, pasigirsta tolygus garso signalas ir 18.00.03 val. prietaise pasigirsta trumpas garsas ir užsidega vidurinė geltona lemputė, tuomet alkotesteris analizuoja duomenis ir 18.00.19 val. pateikia rezultatą, remiantis kuriuo užfiksuotas 1.78 prom. Neblaivumas. Taigi, taisyklingas pūtimas į alkotesterį prasidėjo 17.59.56 val., ir baigėsi 18.00.03 val., todėl neblaivumas nustatytas iš be pertrūkių nuteistojo pučiamo oro, prietaisui skleidžiant tolygų garsą. Nors skunde nurodoma, kad „error“ užrašas neužsidega ir esant pertrauktam pūtimui, tačiau kaip cituodami instrukciją nurodo patys A. D. gynėjai, jeigu iškvėpto oro mėginio tūris yra nepakankamas, ekrane rodoma „Neužtenka oro tūrio“. Girdimas trumpas garso signalas ir mirksi raudona LED lemputė. Gi remiantis minėtu vaizdo įrašu, laikotarpiu nuo 17.59.54 val. iki 17.59.56 val., kai nuteistasis netinkamai pučia į alkotesterį, prietaisas neskleidžia trumpo garso signalo bei neužsidega raudona LED lemputė (remiantis instrukcija tai kairiame prietaiso šone esanti lemputė), taigi vaizdo įraše esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad 17.59.54 val. - 17.59.56 val. matavimas apskritai nebuvo pradėtas, todėl skundo teiginiai, kad prietaisas jau buvo pradėjęs matavimą, tačiau nefiksavo pakankamo oro tūrio, todėl reikėjo palaukti ir tik tuomet vėl pradėti matavimą, o to nepadarius buvo pažeista alkotesterio instrukcija, nepagrįsti.

15. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmuoju tikrinimu A. D. nustatytas 1.78 prom. o antruoju 1.83 prom. neblaivumas. Remiantis prie neblaivumo nustatymo pridėtais Draeger Alcotest 7510 išrašais (1 t. b. l. 11-12) tikrinimas Nr. 611 A. D. atliktas 2021 m. birželio 27 d. 18:02:10 val., tikrinimas Nr. 613 atliktas 2021 m. birželio 27 d. 18:22:32 val. taigi skunde pagrįstai pastebima, kad byloje nėra tikrinimo Nr. 612, tačiau toliau nurodomos aplinkybės patvirtina, jog tikrinimas Nr. 612 buvo atliktas nesėkmingai, jo metu oro mėginys buvo netinkamas neblaivumo nustatymui. Remiantis vaizdo įrašu Nr. 2021_0627_181726_015. (2t. b. l. 98) 18.19.33 val. bandant antrą kartą patikrinti neblaivumą A. D. pritrūksta oro ir matavimas nepavyksta (čia pastebėtina, kad prietaisas pūtimo metu skleidžia tolygų garso signalą, o tai dar kartą paneigia skundo argumentus, jog pritrūkus oro alkotesteris vis tiek išmatuoja alkoholio koncentraciją iškvėptame ore). Bandant trečią kartą 18.20 val. prietaisas užfiksuoja neblaivumo rezultatą – 1,83 prom (vaizdo įrašo Nr. 2021_0627_181726_015 2.55. min, vaizdo įrašo Nr. 2021_0627_182025_016 0.02 min. ). Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad alkotesteris A. D. iškvėptame ore esančią alkoholio koncentraciją matavo tris kartus. Tikrinimu Nr. 611 buvo užfiksuota 1.78 prom., bandymu Nr. 612 išmatuoti koncentracijos nepavyko, o tikrinimu Nr. 613 nustatyta 1.83 prom. taigi tikrinimo Nr. 612 išrašo byloje nėra, nes šio tikrinimo metu alkoholio koncentracija apskritai išmatuota nebuvo, todėl skunde keliama prielaida, jog matavimas Nr. 612 galėjo būti nuslėptas, nes buvo palankus nuteistajam, nepagrįsta.

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamąja tvarka atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

17. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, A. D. sustabdžiusių pareigūnų A. M. ir B. M. bei pareigūnų B., A. D. R. P.-K. parodymais, alkotesteriu fiksuotais rodmenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais), byloje neginčijamai įrodyta, kad A. D. važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jam nustatytas 1.78 prom. neblaivumo laipsnis. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad procedūrinių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti netiksliai nustatytas neblaivumas, padaryta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

18. Atsakant į skundo argumentą dėl ANK 577 straipsnio 6 dalies pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje situacijoje ANK nuostatos taikomos tik tiek, kiek tai būtina stabdant transporto priemonę ir tikrinant asmens blaivumą, todėl vien tik atlikus šiuos ANK numatytus veiksmus administracinio nusižengimo teisena nėra pradedama. Tik tuomet, kai sustabdytam galimai neblaiviam vairuotojui patikrinus neblaivumą gaunami pirminiai objektyvūs blaivumo patikrinimo duomenys, sprendžiama kokią teiseną pagal susiklosčiusią situaciją pradėti ar jos iš vis nepradėti, jeigu nėra nustatomi jokie teisės pažeidimų požymiai. Šiuo atveju, atlikus neblaivumo patikrinimą, abu kartus buvo nustatyta alkoholio koncentracija, viršijanti 1.51 prom. ribą, kuomet taikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl skundo argumentai, kad byloje turėjo būti surašytas motyvuotas nutarimas perduoti surinktą administracinio nusižengimo teisenos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, nepagrįsti.

Dėl prokuroro skundo argumentų

19. Kaip minėta, prokuroras ginčija BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistojo atžvilgiu, specialiosios teisės atėmimo termino trukmę ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos dydį.

20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, nustatant minimalų įstatymo numatytą terminą. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. D. nebuvo pripažintas kaltu anksčiau vairavęs transporto priemonę neblaivus, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, šia aplinkybe pagrįstai nesirėmė. Visgi, apeliacinės instancijos sprendimo priėmimo metu A. D. charakterizuojančios aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu) A. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. neblaivus vairavo transporto priemonę. Taigi, apeliacinės instancijos teisme atsirado pagrindas teigti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą šioje byloje A. D. padarė trečią per metus.

22. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, svarbu įvertinti asmens elgesį po nusikaltimo padarymo, tai yra ar asmuo kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę. A. D. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme. Tai rodo, kad nuteistasis nekritiškai vertina savo veiksmus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas nesant pakankamo tam pagrindo.

23. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

24. Spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, ne itin ženkliai viršijo ribą, nuo kurios gresia baudžiamoji atsakomybė, iki tol neteistas ir nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, žala nepadaryta. Šioje dalyje nuosprendis taip pat keistinas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. D. praeityje daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl administracinių nusižengimų padarytų neblaiviam, taip pat ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1t. b. l. 100-110). Kaip minėta, vairavo transporto priemonę pažeisdamas jam kitame ikiteisminiame tyrime skirtą kardomąją priemonę – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą. Remiantis vaizdo įraše Nr. V112KFK 059_ch2_20210627172959 20210627180016 užfiksuotais duomenimis, kelyje, prieš A. D. pravažiuojant pro šoninį kelią, kuriame stovėjo pareigūnų automobilis, pagrindiniu keliu kirsdami kelią ir vesdamiesi dviračius, iš paplūdimo ėjo šeima su vaiku, vėliau link kelio ėjo moteris stumdama vaiko vežimėlį (vaizdo įrašo 0.16.10-0.16.35 val; 0.16.47 val.). Vaizdo įraše Nr. 2021_0627_174804_011 žymuo: VLN_1PK_60B6A0 2021/06/27 matyti, kad keliu kuriuo atvažiavo A. D. dviračiais važinėja suaugę bei vaikai (vaizdo įrašo 0.0.00 val. - 0.00.10 val). Taigi, nuteistasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o tai rodo A. D. didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Jau minėtam kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, atsirado naujas pagrindas konstatuoti ir tai, kad A. D. metų bėgyje padarė jau trečia nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (21 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, specialiosios teisės atėmimo terminas ilgintinas iki BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto minimalaus ir maksimalaus terminų vidurkio.

25. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu. turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

26. Byloje nustatyta, kad A. D. vairuotas automobilis AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau atsižvelgus į tai, kad jis priklauso trečiajam asmeniui, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš A. D. buvo išieškota dalį automobilio vertės atitinkanti pinigų suma. Prokuroro teigimu, šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad ankstesnėje baudžiamojoje byloje, A. D. kaltinamas du kartus vairavęs tą pačią transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip ir šioje byloje, nusikaltimo padarymo metu jis pažeidė paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, iš A. D. turėtų būti išieškota automobilio „Audi Q8“ vertę atitinkanti pinigų suma - 45900 Eur. Su šiuo prokuroro teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

27. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

28. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo konfiskuota apie trečdalis automobilio AUDI Q8 vertės – 15 000 Eur. Kaip minėta, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, prokuroro minimoje baudžiamojoje byloje, A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl to, jog du kartus vairavo neblaivus prieš šioje byloje padarytą nusikaltimą. Aptariama byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme (Vilniaus apygardos teisme suteiktas bylos Nr. 1A-565-1121/2022). Remiantis minėtoje byloje paskelbtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškota automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalis – 25 000 Eur panaikinta ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškota automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo padaryti du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertes atitinkanti pinigų suma – 102 820 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu yra išieškota maždaug trečdalis automobilio vertės, o kitoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu išieškota dviguba to paties automobilio vertė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pilnos visos to paties automobilio vertės konfiskavimas jau trečią kartą prieštarautų tiek konfiskavimo instituto prasmei bei tikslams, tiek proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu, A. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistojo gynėjų apeliacinis skundas atmestinas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo ir specialiosios teisės atėmimo termino klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl prokuroro skundas tenkinamas iš dalies, ir nuosprendis šiose dalyse keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

A. D. gynėjų advokato Jurijaus Kovalenkos ir advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant A. D.: 1. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi; 2. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 28 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė