Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono (toliau – prokuroras) ir nuteistojo A. D. bei jo gynėjų advokato Jurijaus Kovalenko, advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo –

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugpjūčio 13 d. padaryta nusikalstama veika) areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 6 d. padaryta nusikalstama veika) areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. D. paskirta galutinė bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytas A. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), iš viso 2 (dvi) paros, laikant, kad A. D. liko atlikti 88 (aštuoniasdešimt aštuonias) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina iš A. D. automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalis – 25 000 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D., 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 0.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu A. D. nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

2. A. D., 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad A. D. iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš nuteistojo išieškant: 1) 2020 m. rugpjūčio 13 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonės, automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 51 540 Eur; 2) 2020 m. rugsėjo 6 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonės, automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 51 280 Eur.

4. Prokuroras teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. D. nepagrįstai visa apimtimi netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) ir nekonfiskuota jo dviejų skirtingų nusikaltimų metu vairuoto automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, išsprendė klausimą dėl priverstinio turto konfiskavimo taikymo tik dėl vienos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, net neįvardindamas konkrečiai dėl būtent kurios. Tai patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Tokiu būdu būtų sukuriama teisinė situacija, kai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistam asmeniui (past. – už dviejų skirtingų nusikaltimų padarymą) ne tik, kad vienu atveju nebus tinkamai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 5 dalis), tačiau ir už antros nusikalstamos veikos padarymą asmuo išvengtų turto konfiskavimo rizikos vien dėl to, jog dviem skirtingiems nusikaltimams daryti panaudojo tą patį kitiems asmenims priklausantį turtą.

5. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos A. D. charakterizuojančios aplinkybės (sistemingas administracinių nusižengimų darymas būnant neblaiviam, taip pat ir KET pažeidimų darymas; dar vienos (trečios) tuo pačiu automobiliu nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas, nustatytas neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu) leidžia pagrįstai akcentuoti ne tik padidintą nuteistojo veiksmų pavojingumą, nesilaikymą imperatyvių draudimų vairuoti kelių transporto priemones paskirtos kardomosios priemonės (specialios teisės sustabdymo) taikymo metu, tačiau ir bendrą A. D. požiūrį į teisės bei moralės normų laikymąsi, kurių pažeidinėjimas turi sistemiškumo požymių. Be to, nuteistojo turtinė padėtis (turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą; yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų; dirba) taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma išimtis, konstatuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas visa apimtimi A. D. būtų akivaizdžiai neproporcingas.

6. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad A. D. automobiliu AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtingu laiku (2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d.), padarė du tyčinius nesunkius analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nors nusikaltimų padarymo metu A. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, betarpiškai valdžiusiu bendrovės valdomą automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje negauta duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie tokį nuteistojo elgesį, todėl pagrįstai taikyta BK 72 straipsnio 5 dalis sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo ir netaikytas BK 72 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytų nusikaltimų priemonės konfiskavimo, nurodė, kad tarp padarytų nusikaltimų praėjo nedidelis laiko tarpas (beveik mėnesis), taip pat, jog nuteistasis nepasimokė dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. padaryto nusikaltimo ir vėl 2020 m. rugsėjo 6 d. padarydamas naują analogišką nusikalstamą veiką panaudojo tą pačią transporto priemonę – automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas trumpą laiko tarpą tarp padarytų nusikaltimų galimai nepagrįstai sutapatino su tęstinės nusikalstamos veikos požymiais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nuteistojo padarytus nusikaltimus būtų jungusi vieninga tyčia, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes jas iš dalies sudėjo, t. y. pripažino, jog A. D. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas.

8. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nagrinėjami du atskiri nusikaltimai, ką patvirtina 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimas dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo, paliekant bendrą ikiteisminio tyrimo numerį. Šis procesinis veiksmas atliktas nustačius, kad tiriamas nusikalstamas veikas galimai padarė tas pats asmuo, o bendras ikiteisminis tyrimas atliktas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo ekonomiškumo principu. Ikiteisminių tyrimų sujungimas negali paveikti baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, netaikymo visa apimtimi kiekvienos iš nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos atveju. Be to, skundžiamame nuosprendyje akcentuota, kad šios bylos kontekste turto konfiskavimo tikslas yra atimti A. D. galimybę dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais. Įvertinus byloje surinktus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus duomenis, prokuroras teigia, kad kiekvienos iš padarytų nusikalstamų veikų atveju pilna apimtimi netaikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, prevencinis tikslas nebus pasiektas. Visos apimties baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72 straipsnio 5 dalies) taikymas būtų ne tik tikslingas, tačiau ir proporcingas, įvertinus tai, kad abi byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Tai patvirtina, jog A. D. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam asmeniui, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes ir vis tiek norėjo taip elgtis. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kritiškai savo elgesio nevertino ir kaltės nepripažino.

9. Nuteistojo atžvilgiu tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės (BK 72 straipsnio 5 dalies), nebus užtikrinti prevenciniai tikslai ir A. D. atgrasymas nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Visuomenės ir nuteistojo interesų pusiausvyra bus pažeista, jeigu iš A. D. nebus konfiskuota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma padarytų abiejų nusikaltimų atveju, kadangi tokiu būdu būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrinamas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas. Netaikant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tyčinių nusikaltimų padarymo atveju gali susidaryti situacija, kai kaltininko asmeniniai interesai vertinami palankiau nei valstybės ir visuomenės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, jog alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas būtų nesuderinami dalykai, tokiu būdu keičiant visuomenės požiūrį ir formuojant pozityvius įpročius kelyje.

10. Kadangi byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad sprendimas išieškoti visą konfiskuotino turto vertę būtų neteisingas, neprotingas ir akivaizdžiai neproporcingas, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai, jog A. D. padarė nusikalstamas veikas jau išnykus ankstesniam teistumui, negali būti pakankami išvadai, kad šiuo atveju turto konfiskavimas visa apimtimi pažeis teisingumo ir proporcingumo principus.

11. Nuteistasis A. D. ir gynėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir A. D. išteisinti.

12. Gynybos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymais garantuojamos nuteistojo teisės ir teisė į gynybą. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertintos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai, nepasisakyta dėl kaltinimui nenaudingų aplinkybių ir neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, nevertinti gynybos nurodyti argumentai, ignoruota dalis byloje esančių A. D. palankių įrodymų. Gynybos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis neteisėtas, todėl panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes A. D. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-524 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) 24 punkte nustatyta, kad Policijos pajėgų vieneto (toliau – PPV) pareigūnai transporto priemonę stabdo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta tvarka. Šioje byloje A. D. vairuoto automobilio stabdymo procesai (abiem atvejais) vyko ANK nustatyta tvarka, t. y. siūlymas pasitikrinti blaivumą buvo atliekamas vadovaujantis ANK 605 straipsnio nuostatomis. Pradėjus administracinę teiseną nuteistasis, vadovaujantis ANK 577 straipsniu, turėjo šias procesines teises: dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

14. Byloje nustatyta, kad abiem atvejais sustabdytam A. D. policijos pareigūnai, vadovaudamiesi ANK 605 straipsniu, pasiūlė pasitikrinti blaivumą vietoje, todėl nuteistasis, pasinaudodamas ANK 577 straipsnyje jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, pareikalavo, jog galėtų pasinaudoti (arba jam būtų sudaryta tokia galimybė) teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, tačiau policijos pareigūnai šį prašymą ignoravo ir jo neišnagrinėjo bei tokiu būdu pažeidė ANK 577 straipsnio 6 dalį. Gynybos įsitikinimu, A. D. atžvilgiu abiem atvejais buvo pradėtos administracinių nusižengimų teisenos ir pareigūnų veiksmai buvo atliekami griežtai laikantis ANK nuostatų. Vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai arba prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

15. Akivaizdu, kad byloje nėra jokių motyvuotų nutarimų perduoti surinktas medžiagas ikiteisminio tyrimo institucijai, todėl privalėjo būti nustatyta kaip ir kokiu pagrindu ikiteisminio tyrimo institucija gavo medžiagą iš policijos pareigūnų. Be to, šioje byloje taip pat nėra ir nutarimų, kuriais būtų nutrauktos pradėtos administracinių nusižengimų teisenos A. D. atžvilgiu.

16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. policijos pareigūnai reikalavo vienintelio nuteistojo veiksmo – pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tačiau žodžiu A. D. nepaaiškino atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinių pasekmių. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo akte aprašytos nuteistojo būklės akivaizdu, kad A. D. dėl savo būklės negalėjo atlikti policijos pareigūnų nurodytų veiksmų tikrinimo metu, todėl privalėjo būti pristatytas į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti. A. D. nesakė policijos pareigūnams, kad atsisako tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, o atlikti medicininę apžiūrą pristačius nuteistąjį į sveikatos priežiūros įstaigą net nebuvo siūloma. Be to, policijos pareigūnai A. D. nepasiūlė nurodyti nesutikimo ar vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvus.

17. Policijos pareigūnai net neketino atlikti A. D. neblaivumo nustatymo visa apimtimi (atliekant neblaivumo tikrinimą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją arba pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), kadangi jie žodžiu nepaaiškino nuteistajam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinių padarynių. Šiuos pažeidimus policijos pareigūnai atliko siekdami nustatyti iki gynėjo atvykimo į įvykio vietą A. D. tariamą atsisakymą tikrintis blaivumą. Pažymima, kad nuteistasis aktyviais ir akivaizdžiais veiksmais neatsisakė tikrintis blaivumą, o prašė palaukti 10-15 minučių teisinės advokato pagalbos, o gynėjas atvyko praėjus apie 15 minučių. Policijos pareigūnai ignoravo nuteistojo prašymą ir teises bei surakinę antrankiais sulaikė A. D..

18. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, gynybos – atmesti. Nuteistojo gynėjas advokatas Jurijus Kovalenko prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisinti A. D., o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. D. ir jo gynėjų – atmestinas

19. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prokuroro ir gynybos apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais bei motyvais, skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, taip pat įvertinusi kiekvieną šios baudžiamosios bylos įrodymą atskirai ir jų visumą bei nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), todėl nėra pagrindo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) skyrimo, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

22. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai) dėl to, kad jis: 1) 2020 m. rugpjūčio 13 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė akivaizdžius A. D. neblaivumo požymius, ir nuteistasis vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją; 2) 2020 m. rugsėjo 6 d. vairavo automobilį neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad A. D. iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

23. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamąja tvarka atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

24. Liudytojai policijos pareigūnai L. M. ir P. B. viso proceso metu (past. – sugretinus šių proceso dalyvių duotus paaiškinimus ikiteisminiame tyrime, teisiamajame posėdyje, taip pat užfiksuotus duomenis tarnybiniuose pranešimuose) nuosekliai nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.53 val., patruliuodami atvyko į pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo besiparkuojantį automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šią transporto priemonę liudytojai sustabdė švyturėlių ir garsinio signalo pagalba (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo vyras (nuteistasis A. D.), daugiau asmenų transporto priemonėje nebuvo. P. B. proceso metu paaiškino ir tai (past. – patvirtindamas teisiamajame posėdyje), kad automobilyje sėdėjęs vyras (nuteistasis A. D.) buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, asmens veiksmai buvo nekoordinuoti. Liudytojai policijos pareigūnai P. O. ir I. B. (buvusi M.), kurie į įvykio vietą atvyko antru patruliu ekipažu, paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, L. M. ir P. B. jiems pranešė apie sustabdytą automobilį, kurį vairavo galimai neblaivus vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – A. D..

25. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodoma, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (KET 17 punktas).

26. Atsižvelgiant į nurodytus KET imperatyvius reikalavimus ir draudimus, policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, sustabdžius transporto priemonę ir nustačius požymius, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio (past. – įvertinus bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarus, kad transporto priemonės vairuotojas galimai neblaivus), nuteistasis A. D., kaip automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, privalėjo vykdyti 2020 m. rugpjūčio 13 d. vidurnaktį jam pateiktą žodžiu policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą pasitikrinti neblaivumą. Tai, kad A. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina ne tik byloje esantis 2020 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, bet ir tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų L. M., P. B., P. O. ir I. B. (buvusios M.) duoti parodymai, kurie išsamiai aprašyti skundžiamo nuosprendžio 5-8 punktuose, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys.

27. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykio matyti, kad policijos pareigūnai, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 00:15:05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 00:18:21 val., apie 10 kartų žodžiu, nustatę nuteistojo neblaivumo požymius, A. D. išreiškė pagrįstą bei teisėtą reikalavimą pasitikrinti neblaivumą. Analogiški reikalavimai A. D. buvo žodžiu pareikšti dar mažiausiai 4 kartus nuo 00:20:05 val. iki 00:22:29 val. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašų, nuteistasis ne kartą policijos pareigūnų buvo įspėtas ir dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti blaivumą.

28. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. A. D. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, kai policijos pareigūnai pagrįstai įtarė bei nustatė požymius, jog nuteistasis galimai neblaivus vairavo automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, pagal savo būklę objektyviai tai galėjo padaryti ir įvykdyti imperatyvų policijos pareigūnų reikalavimą. Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, vien pasakymas, kad A. D. neatsisako tikrintis blaivumo, tačiau savo aktyviais veiksmais faktiškai nevykdo privalo policijos pareigūnų reikalavimo, nesudaro pagrindo nuteistojo veiksmus pateisinti ir pripažinti, kad asmuo tinkamai vykdė minėtą reikalavimą. Priešingai, iš A. D. elgesio ir pasisakymų konstatuotinas akivaizdus nuteistojo nenoras bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vykdyti teisėtą reikalavimą pasitikrinti neblaivumą.

29. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurios išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje, taip pat byloje esanti duomenų ir įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. D., 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 0.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, t. y. policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius asmens neblaivumo požymius (nuteistojo akivaizdūs neblaivumo požymiai nustatyti policijos pareigūnų bendraujant su A. D. iš karto po to, kai buvo sustabdyta transporto priemonė), nuteistasis kategoriškai atsisakė pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Vaizdo įrašuose užfiksuoti nuteistojo veiksmai, bendravimas su policijos pareigūnais ir elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad A. D. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visus sudėties požymius, jos byloje įrodytos visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas A. D. pagrįstai pripažino kaltu dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykio.

30. Gynybos pozicija, kad nuteistasis 2020 m. rugpjūčio 13 d. nevykdė reikalavimo pasitikrinti blaivumą, nes norėjo tai padaryti atvykus gynėjui advokatui ir policijos pareigūnų veiksmai vyko jau tariamai pradėjus administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės asmens veiksmų kvalifikavimui pagal baudžiamąjį įstatymą ir A. D. baudžiamosios atsakomybės šalinti negali. Policijos pareigūnai A. D. sustabdė gavę pranešimą apie jo transporto priemonės vairavimą, asmeniui galimai būnant neblaiviam, vadovaudamiesi jų tarnybines funkcijas bei pareigas reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusioje situacijoje ANK nuostatos taikomos tik tiek, kiek tai būtina stabdant transporto priemonę ir tikrinant asmens blaivumą, t. y. vien tik atlikus šiuos ANK numatytus veiksmus administracinio nusižengimo teisena pagal faktą nėra pradedama. Tik sustabdžius galimai neblaivų vairuotoją ir patikrinus jo blaivumą bei gavus pirminius objektyvius duomenis, nutariama kokią teiseną pagal susiklosčiusią situaciją pradėti ar jos iš vis nepradėti, jeigu nėra nustatomi jokie teisės pažeidimų požymiai. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams sustabdžius A. D. vairuotą transporto priemonę ir bandant nustatyti asmens blaivumą, nuteistasis sistemingai, piktybiškai ir tyčiniais savo veiksmais vengė atlikti blaivumo patikrinimą, kas atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykio. Nuteistajam buvo aiškiai ir konkrečiai išreikštas imperatyvus policijos pareigūnų reikalavimas pasitikrinti blaivumą, kurį asmuo privalėjo arba įvykdyti, arba atsisakyti vykdyti, prisiimdamas teisines pasekmes dėl tokio savo elgesio (past. – nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai ne kartą A. D. išaiškino, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą gali kilti baudžiamoji atsakomybė). Be to, A. D. automobilio sustabdymas, bendravimas su nuteistuoju buvo filmuojami. Įvertinus šiuos įrodymus, konstatuotina, kad A. D. piktybiškai vengė neblaivumo patikrinimo.

31. Byloje taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnams, 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.45 val., sustabdžius nuteistojo A. D. vairuotą automobilį AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmu asmens neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, antru – 1,97 promilės. Nuteistojo vairavimo, vairuoto automobilio sustabdymo faktą ir A. D. nustatytą neblaivumo laipsnį patvirtina alkotesteriu atliktų patikrinimų metu gauti duomenys (1 t., b. l. 126, 127, 128), 2020 m. rugsėjo 6 d. neblaivumo nustatymo aktas (1 t., b. l. 125), liudytojų A. M., Š. Ž. ir A. L. duoti parodymai, kurie (liudytojai policijos pareigūnai) ir nustatė A. D. vairavimo faktą bei patikrino asmens blaivumą alkotesterio pagalba. Kadangi visi šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo šioje dalyje panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir A. D. išteisinti. Tai, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime tariamai klaidingai užrašytas alkotesterio pavadinimas, kuriuo A. D. 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatomas blaivumas, neturi jokios reikšmės asmens veiksmų vertinimui ir veikos kvalifikavimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

32. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš nuteistojo A. D. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį (25 000 Eur). Prokuroro teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad nusikaltimų padarymo metu A. D. vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė ne nuteistajam, o juridiniam asmeniui, kuris nežinojo bei negalėjo žinoti apie daromas nusikalstamas veikas panaudojant minėtą transporto priemonę, turėjo konfiskuotiną sumą nustatyti dėl abiejų nusikaltimų padarymo ir išieškoti ne dalį, o visą transporto priemonių vertę. Teisėjų kolegija su šia prokuroro pozicija sutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kuri ištaisoma šiuo nuosprendžiu.

33. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

34. Byloje nustatyta, kad A. D. vairuotas automobilis AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas padarant 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam, bet trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta ir tai, kad be minėtos transporto priemonės panaudojimo A. D. nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Dėl to automobilis AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina šios transporto priemonės vertė. Apeliacinis skundas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo vietoje BK 72 straipsnio 4 dalies byloje nepaduotas.

35. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį, taip veikti linkusius nusikalsti asmenis. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant jau minėtame BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Taikant šias nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

36. Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Šioje byloje specialistas nėra atlikęs automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo. Byloje nesant specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę.??? BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą. Išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui) turi būti nustatoma nusikaltimo padarymo priemonės vertė pinigine išraiška. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio AUDI Q8 vertė 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo 51 540 Eur (1 t., b. l. 68), o 2020 m. rugsėjo mėnesį – 51 280 Eur (1 t., b. l. 134).

37. AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina dviejų skirtingų nusikaltimų padarymo priemone, todėl konfiskuotino turto vertė nustatoma už kiekvieną nusikaltimą atskirai. Įstatymas tiesiogiai nenumato baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo, todėl atitinkamos priemonės, paskirtos už kiekvieną nusikaltimą, turi būti vykdytinos atskirai, o bendrinant sudedamos visiškai. Priešinga šių nuostatų traktuotė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, leistų asmenims piktnaudžiauti nebaudžiamumu ir kartoti nusikalstamas veikas.

38. Nusikaltimą padaręs asmuo turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurias numato įstatymai. Šiame kontekste akcentuotina, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinama išieškotina turto vertę atitinkanti pinigų suma. Priešingai, A. D. per trumpą laiko tarpą (beveik mėnesį) padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, vairuodamas tą pačią transporto priemonę. Pažymėtina, kad po 2020 m. rugpjūčio 13 d. padaryto nusikaltimo, A. D. buvo sustabdyta speciali teisė vairuoti transporto priemones. Nors atitinkama teisė buvo sustabdyta, A. D. tai ignoravo, ne tik toliau vairuodamas tą pačią transporto priemonę, bet tai darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas beveik 2 promilių girtumas. Visa tai neabejotinai pagrindžia, jog nuteistasis A. D. yra abejingas valstybėje galiojantiems įstatymams, moralės normoms, savo interesus iškelia aukščiau už visuomenės saugumą, jo elgesys yra ciniškas galiojančių teisės aktų bei aplinkinių atžvilgiu.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad baudžiamasis įstatymas nustato priverstinį neatlygintiną turto konfiskavimą, o A. D. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatytas veikos padarymo priemonės konfiskavimas, iš nuteistojo A. D. konfiskuotina abiejų nusikaltimų transporto priemonių vertes atitinkanti pinigų suma (51 540 Eur ir 51 280 Eur, iš viso – 102 820 Eur).

40. Skundžiamu nuosprendžiu pratęstas A. D. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui: 1) butui, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 137/1437 daliai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1347/9230 daliai pastato, adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/12 daliai kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 daliai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 6) 13/175 daliai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdyta paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. turto konfiskavimas, išieškant iš A. D. 25 000 Eur pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu tenkintas prokuroro apeliacinis skundas ir pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės iš A. D. išieškant ne 25 000 Eur, tačiau 102 820 Eur, todėl procesinė prievartos priemonė paliktina galioti skundžiamame nuosprendyje nustatytomis sąlygomis, iki tol, kol iš A. D. bus išieškota minėta pinigų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina iš A. D. automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalis – 25 000 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų), ir priimti naują sprendimą –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. D. automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo padaryti du atskiri nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertes atitinkančią pinigų sumą – 102 820 Eur (vieną šimtą du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

Patikslinti A. D. turtui (1) butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 137/1437 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 1347/9230 daliai pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/12 daliai kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) 13/175 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) paskirtą laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant minėtą turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis) nurodant, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma iki tol, kol bus įvykdyta A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. D. 102 820 Eur (vieną šimtą du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. D. ir jo gynėjų advokato Jurijaus Kovalenko bei advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.