Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. M. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria L. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. L. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis, veikdamas organizuota grupe su A. V., I. R., Ž. V., D. I., T. B., organizavo bei su kitais grupės nariais gabeno vaiką į užsienį nusikalstamai veikai daryti, o būtent: A. V., turėdamas tikslą gauti pajamas iš kitų asmenų nusikalstamos veiklos – vagysčių, nurodė Ž. V. surasti asmenis, kurie galėtų vykti į užsienį vykdyti nusikalstamas veikas bei šiuo tikslu perdavė pastarajam 1000 litų šių asmenų kelionei į užsienį. Ž. V., vykdydamas A. V. nurodymus, perdavė I. R. informaciją apie asmenų suradimą vykimui į užsienį vykdyti nusikalstamas veikas, gautą iš A. V.. I. R., vykdydamas Ž. V. paliepimus, perdavė informaciją apie būtinybę surasti asmenį, kuris vyktų į užsienį vykdyti nusikaltimus, D. I. ir jam, L. M., kurie, siekdami įgyvendinti nusikalstamus tikslus, naudodami psichologinį smurtą – įbaugindami nepilnametį L. J., 2013 m. balandžio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške įkalbėjo vaiką – L. J., gim. (duomenys neskelbtini), vykti į užsienį vykdyti nusikalstamas veikas – vagystes. Po ko, Ž. V. 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, surado įmonę vežančią asmenis į užsienio šalis bei susitarė dėl asmenų vežimo į Škotiją datos, kainos, išvykimo laiko ir vietos. Tęsiant nusikalstamą veiką I. R. nurodė T. B. kelionės metu į Škotiją prižiūrėti M. J., kad šis nepabėgtų ir pasiektų galutinį kelionės tikslą bei, nuvykus į užsienį perduoti pastarąjį nusikalstamų veikų organizatoriui A. V. adresu (duomenys neskelbtini), o, Ž. V. perdavė T. B. 1000 litų kelionės išlaidoms į užsienį. 2013 m. balandžio 5 d., 3 val., D. I., tęsdamas nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės automobiliu „Renault Laguna“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvežė T. B. ir L. J. iki išvežimui į užsienį sutartos vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančios degalinės „Trevena“, taip užtikrindamas T. B. ir M. J. įsėdimą į mikroautobusą „Mersedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vykimui į Škotiją.

2. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis L. M. pasislėpė, todėl jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutarimu pradėta L. M. paieška. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji bylą, kurioje L. M. kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 2 dalį išskirta, o kita baudžiamosios bylos dalis palikta toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. vasario 12 d. Europos arešto orderį L. M. 2024 m. vasario 12 d. buvo sulaikytas Norvegijoje. L. M. pargabentas į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 2024 m. kovo 5 d.

3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais L. M. paskirtas suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 6 d. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo L. M. gynėjas D. Žiedas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi L. M. paliktą galioti suėmimą ir paskirti kardomąją priemonę – 8 000 eurų užstatą.

4.1. Kaltinamojo gynėjas savo skunde teigia, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apygardos teismui buvo pateiktas prašymas pakeisti L. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys apie tai, jog kaltinamojo L. M. gyvenimo draugė ir dukters motina įmokėjo į teismo sąskaitą 5000 eurų užstatą, taip pat duomenys apie L. M. gyvenamąją vietą Lietuvoje, galimybę įsidarbinti ir gauti legalias pajamas. Tačiau apygardos teismas šio prašymo netenkino, be kita ko, 2024 m. kovo 22 d. nutartyje nurodydamas, kad užstato sumą kaltinamojo šeimos nariai pasirinko savavališkai. Atsižvelgdami į tai, kad apygardos teismas taip ir nenurodė, kokia užstato suma būtų pakankama, kaltinamojo šeimos nariai įmokėjo dar 3 000 eurų, t. y. iš viso 8 000 eurų. Ši suma, gynėjo teigimu, įvertinus kaltinamojo L. M. ir jo šeimos turtinę padėtį yra pakankama garantuoti jo dalyvavimą procese, nuosprendžio priėmimą ir įvykdymą. Gynėjo teigimu, nėra panaikintos ir kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, registracija policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, kurios taip pat užtikrins kaltinamojo dalyvavimą procese.

4.2. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas nepagrįstai suėmimo pagrįstumą argumentavo L. M. galimu poveikiu liudytojams. Byloje nagrinėjami 11 metų senumo įvykiai, didžioji dalis kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje buvo išteisinti. Todėl net ir įvertinus, kad liudytojai, nukentėjusysis, kaltinamasis, išteisintieji ir nuteistasis yra iš tos pačios gyvenvietės, pažįstami, skirti suėmimą šiuo pagrindu, gynėjo teigimu, nėra pagrindo.

4.3. Gynėjo įsitikinimu, tikimybė, kad L. M. darys naujas nusikalstamas veikas taip pat nėra pagrįsta. 10 metų būdamas užsienyje, nelegaliai dirbdamas ūkyje ir negaudamas oficialių pajamų L. M. neįvykdė nė vieno teisės pažeidimo. Artimieji surado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kaltinamasis galės įsidarbinti statybininku, taigi, turės teisėtų pajamų ir galės išlaikyti socialinius ryšius (duomenys neskelbtini) rajone.

4.4. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2024 m. balandžio 30 d. prokuroras patikslins L. M. pareikštus kaltinimus ir, kaip galima spręsti iš priimtų išteisinamųjų nuosprendžių, tikėtina, jog bus panaikintas kaltinimas dalyvavus organizuotoje grupėje, o L. M. bus kaltinamas lengvesniu – BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu.

4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis, suvokdamas savo pasislėpimo teisinius padarinius, ketina pilnavertiškai grįžti į socialinį gyvenimą – pripažinti vaiko tėvystę, sudaryti santuoką ir oficialiai įsidarbinti.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo L. M. gynėjas D. Žiedas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo L. M. gynėjo skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis ir išklausiusi teismo posėdžio metu išsakytus gynėjo ir prokuroro argumentus, sprendžia, kad suėmimas L. M. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu paskirtas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymo.

7. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiojo L. J., liudytojo N. R., E. J., A. U. ir kitų liudytojų parodymuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Klaipėdos apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam L. M. taikė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

9. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje L. M. pareikšti kaltinimai padarius BK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už kurios padarymą įstatymų leidėjas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroras 2024 m. balandžio 30 d. turi pateikti naujus kaltinimus, pagal kuriuos, tikėtina, L. M. bus panaikintas inkriminuotas organizuotos grupės požymis, o nusikalstama veika perkvalifikuota į lengvesnę – BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir BK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, už kurios padarymą numatyta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dvylikos metų bausmė. Taigi gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

10. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam L. M. kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta po to, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis, nesilaikydamas jam paskirtų kitų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, pasislėpė. Bylos duomenimis L. M. nuo teismo slapstėsi beveik dešimt metų iki tol, kol jam išduoto Europos arešto orderio pagrindu buvo sulaikytas Norvegijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, slapstymosi užsienyje trukmė, nelegalus uždarbiavimas suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kurie didina jo pasislėpimo riziką. Vertinant kaltinamojo socialinius ryšius Lietuvoje nustatyta, kad kaltinamasis yra nevedęs, ir nors, jo teigimu, Lietuvoje turi gyvenimo draugę, su kuria susilaukė dukters, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Byloje yra pateiktas kaltinamojo tėvo V. M. sutikimas, kad kaltinamasis gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame name (7 t., b. l. 194–196). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti tokie L. M. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas juos išsaugoti, nebandys dar kartą pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tam tikri kaltinamojo ryšiai su šeimos nariais egzistavo ir anksčiau, jis ir iki išvykimo į užsienį gyveno kartu su tėvu, tačiau tai nesutrukdė L. M. išvykti ir užsienyje slapstytis gana ilgą – beveik dešimties metų laikotarpį. Kaltinamasis iki išvykimo į užsienį turėjo darbinių santykių, tačiau tai nesulaikė jo nuo slapstymosi, taigi aplinkybė, kad paleistas iš suėmimo L. M. galėtų įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku (7 t., b. l. 192), nagrinėjamu atveju, taip pat neeliminuoja jo bėgimo (pasislėpimo) nuo teismo rizikos. Vertinant kaltinamojo galimo pasislėpimo riziką teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad L. M. praeityje teistas du kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumai nėra išnykę, be to, jis baustas administracine tvarka, kas, teisėjų kolegijos nuomone, charakterizuoja L. M. asmenybę kaip asmens nelinkusio laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Todėl atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis L. M., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, pasinaudodamas, be kita ko, ir užsienyje turimais ryšiais, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir tas manymas pakankamai pagrįstas faktiniais bylos duomenimis (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Kardomoji priemonė – suėmimas, L. M. buvo palikta galioti ir dėl to, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, tačiau su šiuo suėmimo taikymo pagrindu aukštesnysis teismas nesutinka. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimas konstatuojamas esant BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y., kai yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba jo terminas pratęsiamas, esant bent vienai iš BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatytai alternatyvių sąlygų. Apygardos teismas šio pagrindo buvimą argumentavo tuo, kad kaltinamasis L. M., nukentėjusysis, liudytojai bei šioje byloje teismų sprendimais išteisinti asmenys yra kilę iš tos pačios vietovės, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali siekti daryti poveikį nukentėjusiajam ir liudytojams. Tačiau šiuo atveju sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad byloje nagrinėjami daugiau nei prieš dešimt metų vykę įvykiai, teismo nutartyje minimi asmenys (nukentėjusysis, liudytojai, išteisintieji) buvo apklausti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme dar iki bylos L. M. atžvilgiu išskyrimo. Iš 2024 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo (8 t., b. l. 2–6), matyti, kad nukentėjusysis, kurį yra nutarta pakartotinai apklausti, gyvena ir dirba užsienyje, liudytojų nutarta nebekviesti ir iš naujo neapklausti, kadangi jie jau buvo apklausti teisiamajame posėdyje, taigi galimybė trukdyti procesą paveikiant šiuos asmenis yra menkai tikėtina. Be to, byloje nėra jokių duomenų, ką iš esmės pripažino ir skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas, kad kaltinamasis L. M. pats ar per kitus asmenis būtų bandęs šiems asmenims daryti kokį nors neteisėtą poveikį. Atsižvelgiant į išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, jog L. M. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šalintinas.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai nustatė ir šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Nors L. M. kaltinamas vieno labai sunkaus (BK 157 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu, tačiau vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta, teismų sprendimais išteisinus dalį kartu su L. M. kaltintų asmenų, tikėtina, kad byloje bus keičiamas kaltinimas L. M. šalinant organizuotos grupės požymį bei nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, kas rodytų tiek mažesnį paties kaltininko, tiek ir pačios nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors L. M. praeityje teistas du kartus, teistumai nėra išnykę, tačiau nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio (2013 m.) yra praėję daugiau nei 10 metų. Nusikaltimas, kurio padarymu L. M. kaltinamas nagrinėjamoje byloje, taip pat galimai padarytas prieš daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį kaltinamasis Lietuvoje ar užsienyje būtų įvykdęs naujas nusikalstamas veikas ar daręs kitus teisės pažeidimus. Be to, kaltinamojo teigimu, visą slapstymosi užsienyje laikotarpį jis nelegaliai dirbo sezoninius darbus ūkiuose, taigi jo pragyvenimo lėšos nors ir nebuvo oficialios, tačiau gautos ne iš nusikalstamos veiklos. Šios aplinkybės rodo, kad L. M. galimai įvykdyta nusikalstama veika nėra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, taigi nėra pagrindo spręsti, kad jis iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų, todėl suėmimo taikymo įtariamajam pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šalintinas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, vertinamu atveju nustatytas pagrįstai, todėl dviejų iš suėmimo pagrindų pašalinimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad kardomoji priemonė – suėmimas, L. M. buvo palikta galioti nepagrįstai.

15. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas L. M. taikoma dar tik vieną mėnesį, taigi maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2013 m. spalio 29 d. Kaltinamajam L. M. pasislėpus nuo teismo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu buvo išskirta. Pargabenus kaltinamąjį į Lietuvą bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas tik 2024 m. kovo 22 d. Artimiausias posėdis numatytas 2024 m. balandžio 30 d. Taigi, bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

16. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, L. M. asmenybę, turimus ryšius užsienyje, įgytus per ilgametį jo slapstymosi užsienyje laikotarpį, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, ar kaltinamojo gynėjo nurodytą 8 000 eurų dydžio piniginį užstatą, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Kaltinamajam šioje byloje jau buvo taikytos net trys švelnesnės kardomosios priemonės, potencialiai ribojančios kaltininko judėjimo laisvę, – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, tačiau tai nesilaikė kaltinamojo nuo slapstymosi, o kaltinamojo stebėjimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą) ar piniginis užstatas, nors ir kontroliuoja, tačiau reikšmingai judėjimo laisvės neriboja, todėl spręstina, kad kaltinamajam realiai nebūtų užkirstas kelias pakartotinai bėgti ar slėptis, taigi švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankama priemonė užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. L. M. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. M. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.