Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-629-252/2017

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Building Business“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-366-956-2017 pagal ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovei UAB „Building Business“, trečiajam asmeniui V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Šilo statyba“ prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus sandorius: 2015 m. liepos 9 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Building Business“ 9 923,88 Eur, 2015 m. liepos 14 d. skolos sumažinimą 15 000,00 Eur suma ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. skolos sumažinimą 7843, 16 Eur suma; taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės ieškovei 32 767,04 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. viso sumokėjo 40 843,16 Eur, taip padengdama skolą 99,83 procentų ir liko skolinga tik 71,31 Eur. 2015 m. gegužės 31 dienai pradelstų kreditorinių reikalavimų bendra suma sudarė 190 214,34 Eur, 2015 m. birželio 30 dienai – 264 967,87 Eur, 2016 m. birželio 30 dienai – 410 083,02 Eur.Ieškovė dėl nemokumo negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus, kas atsakovės atveju būtų sudarę 21 004,86 Eur, kreditorinių reikalavimų. Vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, ieškovė ginčija skolos sumažinimą atsakovei 19 838,30 Eur sumos dalyje dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių, pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teigia esant visoms actio Pauliana ieškinio sąlygoms.Taip pat ginčija CK 1.80 ir 6.930¹ straipsnių pagrindu 2015 m. liepos 9 d., liepos 14 d., rugpjūčio 7 d. skolos sumažinimą atsakovei 32 767,04 Eur sumoje, kadangi atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Pažymėjo, kad ieškovės kreditoriai 2015 m. liepos 9 d., liepos 14 d. ir rugpjūčio 7 d., t.y. ginčijamų sandorių sudarymo datoms, turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Šilo statyba” ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti tiek iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tiek iki šiol. Pateikti teismui dokumentai rodo, kad UAB „Šilo statyba” jau 2015 m. kovo mėnesį ekonomine prasme buvo nemoki ir apie savo prastą finansinę situaciją neabejotinai žinojo. Tačiau su atsakove atsiskaitė išmokėdama didelę pinigų sumą, todėl skolininkė UAB „Šilo statyba“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Atsakovė žinojo apie sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, todėl taip pat negali būti laikoma sąžininga šalimi. Juolab, kad 32 767,04 Eur atsiskaitymo su ja apimtyje buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis, taigi toks atsiskaitymas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas ir toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą. Mano, kad apylinkės teismo išvados dėl UAB „Šilo statyba“ nemokumo 2015 m. gegužės 31 d., t.y. ir ginčijamų 2015 m. liepos 9, 14 d. ir rugpjūčio 7 d. atsiskaitymų su atsakove metu yra nepagrįstos. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovės administratorės atliktais paskaičiavimais ir lentelėmis, kurių teisingumo patikrinti bylos dokumentais nebuvo galimybės ir kurie nesutampa su tame pačiame sprendime cituojamoje Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje konstatuotais skaičiais. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2015­ m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. UAB „Šilo statyba“ tiekėjams ir rangovams (kreditoriams) nuo 2015 m. liepos 1 d. iki spalio 15 d. pervedė net 912 318,85 Eur sumą, toliau vykdė savo veiklą, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius, kas įrodo, kad ginčijamų atsiskaitymų dieną ieškovė buvo moki ir turėjo pinigų atsiskaitymams su kreditoriais. Byloje nėra pateikti ieškovės balansai, duomenys apie pradelstus įsipareigojimus ginčijamų atsiskaitymo momentu, todėl darytina išvada, kad byloje nėra duomenų faktinio įmonės nemokumo ginčijamų atsiskaitymų metu konstatavimui.Apelianto vertinimu, ginčo atveju nėra visų actio Pauliana ieškinio sąlygų. Su atsakove buvo atsiskaityta ne grynais pinigais; prieš ir po ginčijamų atsiskaitymų ieškovė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais atsakovei pirmenybė nebuvo suteikta, todėl ginčijami atsiskaitymai nepažeidė jokių ieškovės kreditorių teisių. Teismas pasisakydamas dėl šio instituto taikymo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 nurodytu išaiškinimu, nors šios bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skirtingos. Pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą taip pat nėra. 2015 metų pavasarį ieškovė buvo sudariusi didelių apimčių generalinės statybos rangos sutartis, atskiriems darbams samdė subrangovus, įskaitant ir atsakovę. Statybos objektai buvo priduoti ir ieškovė iš užsakovų gavo atsiskaitymą, todėl atsakovei, atlikus darbus nebuvo pareigos ir galimybių domėtis ieškovės finansine padėtimi, juolab, kad ginčijami atsiskaitymai visiškai nepriklausė nuo atsakovės valios. Jokių viešų duomenų apie tai, kad ginčijamais atsiskaitymais galėtų būti pažeisti kitų kreditorių interesai nebuvo.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo. Tvirtina, kad ieškovė ginčijamų atsiskaitymų metu buvo neatsiskaičiusi tik su įstatymo nustatyta penktąja eile, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė teisės normą, reglamentuojančią atsiskaitymų eiliškumą.Atkreipia dėmesį, kad ieškovė savo lentelėse tariamą proporcingumo pažeidimą nurodė ne ginčijamų atsiskaitymų dienai, o 2015 m. spalio 15 d., kas savaime įrodo, kad tokiais duomenimis ginčijamų atsiskaitymų dienai mokėjimų eiliškumo pažeidimo konstatuoti negalima.Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad sandoriai, kurie sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla, neprieštarauja įstatymo normoms. Priešingas vertinimas nepagrįstai ribotų finansinių įsipareigojimų turinčio skolininko galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis, kas ir buvo padaryta ginčo atveju, o teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas papildomai pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą, kuriais patvirtinama, kad dėl atstovavimo Panevėžio apygardos teisme ieškovė patyrė 193,60 Eur išlaidų. Sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo esant nustatytoms visoms actio Pauliana ieškinio sąlygoms, pagrįstai pripažinus atsiskaitymus prieštaraujančiais CK imperatyvioms įstatymo normoms. Mano, kad atsakovės argumentai dėl sprendimo pagrindimo prieštaringais įrodymais yra nepagrįsti. Ieškovės pateiktoje lentelėje dėl bendrovės turto, pradelstų įsipareigojimų ir Panevėžio apygardos 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-661-227/2015) nurodytų tokių duomenų neatitikimai sąlygoti tuo, kad Panevėžio apygardos teismui kartu su 2015 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas bendrovės balansas, sudarytas dar 2014 m. gruodžio 31 d., ir šiame balanse nurodyti skaičiai yra litais, o ne eurais. Atsakovė apeliaciniame skunde abejodama ieškovės bankroto administratoriaus lentelėse pateiktais ginčo klausimui reikšmingais apskaičiavimais, į bylą neteikė kitokių skaičiavimų, nenurodė, jog tokių galimybių neturi. Iš ieškovės teismui pateiktų „Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinės“ matyti, kad ieškovės kreditoriai ginčo atsiskaitymų su atsakove atlikimo momentu, turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę (ieškovę), ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti tiek iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tiek iki šiol. Ieškovė jau iki ginčijamų sandorių sudarymo ekonomine prasme buvo nemoki, nes nesugebėjo vykdyti pradelstų įsipareigojimų, neatsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorių sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo dar 2014 m. gruodžio mėnesį ir vėliau, t.y. iki ginčijamų atsiskaitymų. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė atsiskaitymų metu buvo moki ir jai pakako pinigų atsiskaitymams su kreditoriais, prieštarauja bylos įrodymams. Teigia, kad byloje įrodyta, jog ieškovė atsiskaitydama su atsakove buvo nemoki, ir suteikė vienam iš kreditorių pirmenybę bei tuo pačiu apsunkino ir sumažino kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovės reikalavimas į ieškovę nebuvo reikšmingesnis nei kitų kreditorių, o priešingai, jo terminas buvo dar vėlesnis. Atsiskaitymas gerokai didesne apimtimi su atsakove lyginant su kitais kreditoriais negali būti pateisinamas verslo logika. Atsakovė galėjo ir turėjo pareigą kreiptis į verslo partnerę – ieškovę bei pateikti klausimus dėl finansinės jos padėties, kitų kreditorių interesų, todėl, kaip verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo užtikrinimo reikalavimai, negali būti laikoma sąžininga ir apdairi.Atsakovė nepagrįstai teigia, jog CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies norma nėra imperatyvi. Be to, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte aiškiai įtvirtina, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Į bylą ieškovės pateikti duomenys rodo, kad kitų ieškovės kreditorių neįvykdytų prievolių terminai buvo suėję anksčiau nei atsakovės, todėl skolos sumažinimas atsakovei pažeidė ir aptariamą imperatyvią teisės normą, ką ir pagrįstai nustatė apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, neperžengiant CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra susijęs su bankrutuojančios UAB „Šilo statyba” kreditorių teisių, kuris patenka į viešojo intereso sąvoką, gynimu, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas. Apie šį ketinimą byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir paskirtas žodinis posėdis (2 t., b.l. 32). Apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šilo statyba“ 2015 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimu į UAB „Buiding Business“ sąskaitą pervedė 18 000 Eur, 2015 m. liepos 14 d. – 15 000 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. - 7 843,16 Eur, iš viso pervesta 40 843, 16 Eur. Administratorius 2015 m. liepos 9 d. mokėjimą ginčija ne visoje apimtyje, bet dalyje dėl 9 923,88 Eur.Nors iš esmės ieškiniu reiškiamas vienas reikalavimas - pripažinti negaliojančiais ieškovės sudarytus sandorius – skolos sumažinimus 2015 m. liepos 9 d. – 9923,88 Eur suma, liepos 14 d. – 15 000 Eur suma ir rugpjūčio 7 d. 7843,16 Eur suma ir taikyti restituciją 32 767,04 Eur sumai bei priteisti 6 procentų metines palūkanas, tačiau iš ieškinio argumentacijos (kas buvo patvirtinta ir žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) akivaizdu, kad sandoriai ginčijami dviem aspektais: 1) skolos sumažinimai atsakovei bendroje 19 838,30 Eur sumos dalyje - dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių, pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus CK 6.66 straipsnio pagrindu; 2) skolos sumažinimai atsakovei bendroje 32 767,04 Eur sumoje - CK 1.80 ir CK 6.930¹ straipsnių pagrindu dėl atsakovei suteiktos pirmenybės, pažeidžiant imperatyvias teisės normas.2015 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Šilo statyba“ direktorius V. J. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Šilo statyba“ iškėlimo (1 t., b.l. 115-117). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Šilo statyba“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. Nutartis yra įsiteisėjusi. Bankroto administratore paskirta UAB „Valdsita“. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas UAB „Šilo statyba“ kreditorių sąrašas ir bendra neginčijamų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 881 066,33 Eur. Kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas vėlesnėje bankroto bylos eigoje buvo pildomas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nustatė visas būtinąsias ginčijamų sandorių – atsiskaitymų su atsakove pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikymo sąlygas. Apeliantės vertinimu apylinkės teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teisių pažeidimą bei padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo, todėl mano, kad ginčo atveju nėra visų actio Pauliana ieškinio sąlygų, dėl ko ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas net ir iš dalies. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei: 1) skolininkas sudaro sandorį, kuris nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 29, 2008 m.). Iš ieškovės pateiktų duomenų – UAB „Šilo statyba“ balansų nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ir šios bendrovės nemokumo datos nustatymo lentelės (1 t., b.l. 34-35) akivaizdžiai matyti, kad 2015 m. gegužės 31 d. ieškovės turtas sudarė 1 592 392,58 Eur (50 procentų turto 796 196, 29 Eur vertės), o pradelsti įsipareigojimai - 822 523,87 Eur, 2015 m. birželio 30 d. turtas – 1 705 753, 35 Eur (50 procentų – 852 876, 68 Eur vertės), įsipareigojimai – 922 466, 49 Eur, 2015 m. liepos 31 d. įmonės turtas sudarė 1 085 791,54 Eur (50 procentų – 542 895, 77 Eur vertės), pradelstos skolos net 763 072,21 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 31 d. turtas tesudarė 791 353, 74 Eur (50 procentų – 395 676, 87 Eur vertės) o skolos – 736 461, 87 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi įvertinęs įmonės finansinius rodiklius konstatavo, kad UAB „Šilos statyba“ nemoki, nes neatsiskaito su tiekėjais, nevykdo kitų įsipareigojimų (skola tiekėjams sudaro 798 943, 67 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai - 605 762, 50 Eur), todėl nenustačius pagrindų dėl kurių būtų galima atsisakyti iškelti bankroto bylą, UAB „Šilo statyba“, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi iškėlė bankroto bylą (1 t., b.l. 15-15a). Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų), neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (LAT 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sprendžiant dėl faktinio nemokumo ginčijamo sandorio sudarymo metu, svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu aiškinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas (LAT 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).Apylinkės teismas spręsdamas ar ieškovė ginčijamų atsiskaitymų metu buvo nemoki, rėmėsi ieškovės pateiktais susistemintais duomenimis – UAB „Šilo statyba“ nemokumo atsiradimo datos nustatymo lentele (1 t., b.l. 35), kurioje detaliai – pamėnesiui nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d. pateikiami duomenys apie ieškovės turimą turtą ir pradelstas mokėti sumas bei ieškovės nemokumo atsiradimo laikotarpį, o taip pat Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria nuspręsta UAB „Šilo statyba“ iškelti bankroto bylą.Apeliantės įsitikinimu, ieškovės nemokumo nustatymo lentelės duomenys yra prieštaringi ir abejotini, todėl jais grįsti teismo sprendimo išvadų dėl ieškovės nemokumo negalima. Apeliantė teigia, kad šioje lentelėje pateikta informacija prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje konstatuotoms aplinkybėms dėl ieškovės turto, mokėtinų sumų, skolų ir pradelstų įsipareigojimų ir kt. bei nėra pagrįsta finansiniais įmonės dokumentais. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje aptarti ir įvertinti UAB „Šilo statyba“ nemokumui konstatuoti reikšmingi duomenys, pavyzdžiui, dėl bendrovės turto buvo pagrįsti 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenimis, išreikštais tuo metu Lietuvos Respublikoje naudojama valiuta – litais. Todėl ta aplinkybė, kad teismas, virš aptartus duomenis nurodė Lietuvos Respublikoje nutarties priėmimo metu naudojama valiuta – eurais, nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovės pateiktos informacijos neteisingumo, juolab, kad ieškovės lentelėje yra pateikiami duomenys už kitą laikotarpį nei įvertinti nurodytoje nutartyje, t.y. nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Ieškovė patvirtino, kad duomenys buvo susisteminti remiantis buhalteriniais dokumentais, tačiau jų pateikti teismui dėl proceso operatyvumo ir dokumentų didelės apimties nebuvo tikslinga. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei atnaujinus bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme neprašė šių duomenų teisingumui patikrinti skirti ekspertizės, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti ginčijamų apskaičiavimų teisingumu. Tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. UAB „Šilo statyba“ atsiskaitinėjo su tiekėjais ir rangovais, o bendrai pervesta suma yra ženkli – 912 318,85 Eur (1 t., b.l. 12-14), įvertinus, kad pagal finansinius rodiklius šios bendrovės finansinė padėtis ėmė neigiama linkme kisti dar 2015 m. sausio mėnesį, ką patvirtina ieškovės bankroto administratoriaus pateiktos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinės duomenys, o balandžio mėnesį dar daugiau išaugo, nepaneigia apylinkės teismo išvados dėl UAB „Šilo statyba“ buvo nemokumo faktinės pradžios nustatymo 2015 m. liepos 1 d. Aukščiau aptarti duomenys nesudaro pagrindo abejoti, jog ginčijamų atsiskaitymų su atsakove metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, jos finansinė padėtis buvo sudėtinga ir vis blogėjo, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas vertindamas ieškovės faktinio nemokumo klausimą pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, atsižvelgus į virš išdėstytas aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti.Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.Kaip anksčiau nustatyta, ieškovė ginčijamų atsiskaitymų metu faktiškai buvo nemoki, turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję. Bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis ieškovės turimų lėšų pakako patenkinti 51,33864 procentus kreditorių reikalavimų, todėl užuot vykdžiusi įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai, įmonė atsiskaitydama su atsakove sumažino skolą net 99,83 procentais. Atlikus ginčijamus mokėjimus, buvo sumažintas ieškovės turtas ir tuo metu buvusių kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą bent iš dalies. Bendrovė, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamais mokėjimais atsiskaitydama didžiausia dalimi su atsakove nepagrįstai suteikė būtent šiai kreditorei pirmenybę prieš kitus kreditorius. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo suteiktas prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog su ieškovė panašiu laikotarpiu beveik pilna apimtimi atsiskaitė su dar keliais kreditoriais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė galėjo suteikti atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius ar tokių veiksmų nevertinti kaip prioriteto suteikimo. Nors apeliantas cituodamas LAT 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013 nurodo, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymas nenustato kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, jeigu tai atitinka įprastą verslo praktiką, įstatymo nedraudžiamas, pacitavo ne kasacinio teismo išaiškinimą, o kasacinio skundo argumentus, kuriais vadovautis ginčo situacijoje nėra jokio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (LAT 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtose bylose pateikto teisės aiškinimo taisyklių taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimą ir atitinkamos teisės normos taikymą (2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). LAT2012 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 išdėstyti išaiškinimai dėl actio Pauliana instituto taikymo, nepaisant to, kad byloje buvo ginčijamas kitokio pobūdžio sandoris, yra aktualūs šiai bylai. Todėl atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo kasacinio teismo išaiškinimu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatyti du CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kurių bent vieno pakanka pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Nors ieškovė ginčijamus skolos sumažinimus atliko, kaip nustatyta, jau būdama faktinio nemokumo būklės, tačiau jais dar labiau pablogino savo mokumą ir atsiskaitydama su atsakove net 99,83 procentais, suteikė pastarajai nepagrįstą pranašumą vienam iš kreditorių. Toks bendrovės veiksmų vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tokie veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis (LAT 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Atsakovės vertinimu konstatuoti ginčo atveju jos nesąžiningumo nebuvo jokio pagrindo. Su tokiu vertinimu kolegija nesutinka ir pažymi, kad LAT yra pasisakęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (LAT 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014 kt.).Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė, kaip ir ieškovė yra juridiniai asmenys. Teismų praktikoje pripažįstama, jog verslininkui savo veikloje keliami aukštesni reikalavimai negu įprastam fiziniam asmeniui. Duomenys apie kitos sandorio šalies – verslo partnerio finansinę padėtį gali būti gaunami sandorio šalims ar jų atstovams bendraujant, iš registrų ir kitų oficialių ar privačių šaltinių, todėl atsakovė kaip verslo subjektas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti apie kitos šalies finansinę būklę. Interneto svetainėse www.rekvizitai.lt, www.creditinfo.lt yra viešai prieinama informacija apie įmonės kreditingumą, skolas, finansinius įsipareigojimus ir pan. Apylinkės teismas spręsdamas šalių kaip ginčo atsiskaitymų sąžiningumo klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalis siejo ne vienkartinio pobūdžio verslo santykiai, todėl neabejotinai jų atstovai turėjo betarpiškai bendrauti ir domėtis atsiskaitymų eiga ir kylančiomis problemomis. Dalis ieškovės kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose – priimti procesiniai teismo sprendimai dėl reikalavimų priteisti skolas (1t., b.l. 207-215) (ką apylinkės teismas detaliai ir aptarė sprendime) be to, 2015 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. L2-6405-812/2015 priimtos nutarties (1 t., b.l. 216) pagrindu 2015 m. liepos 9 d. įregistruotas ieškovės turtui areštas 70 658,11 Eur sumai rodė akivaizdžias ieškovės mokumo problemas ir ši informacija atsakovei buvo prieinama. Nutarties 53 punkte išdėstytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika bei 54 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įgyvendindama sutartines teises prieš ieškovę, atsakovė visgi turėjo suprasti, kad UAB „Šilos statyba” yra susidūrusi su mokumo problemomis. Įrodymų, kad esant konkrečioms aplinkybės atsakovė pakankamai bendraudama su ieškove, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ir domėjosi ieškovės padėtimi, teismui nepateikė. Priešingai, nurodė, kad jos vertinimu ji tokios pareigos neturėjo. Kolegija pažymi, kad byloje nėra keliamas klausimas dėl Statybos subrangos sutarties (1 t., b.l. 176-179), kurios įvykdymas tapo pagrindu ieškovei atsiskaityti su atsakove teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė ieškiniu siekia nuginčyti šios sutarties pagrindu atliktus skolos sumažinimus beveik pilna apimtimi, vertinant šiuos šalių atsiskaitymus kitų kreditorių teisių pažeidimo kontekste. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kad šalys įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir taip galimai buvo užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas, ar, kad atsiskaitymas bankiniais pavedimais, o ne grynais pinigais, vertinant šią aplinkybę sandorio šalių bendradarbiavimo kontekste, nepriklausė nuo atsakovės valios CK 6.66 straipsnio prasme nepaneigia atsakovės nesąžiningumo.Atsižvelgdama į virš nustatytas aplinkybes, įstatymų normas bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė UAB „Building Business” ir ieškovė UAB „Šilos statyba”, būdami juridiniais asmenimis, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad ginčijami skolos sumažinimai nepažeistų kitų ieškovės kreditorių teisių, todėl konstatuojama, jog jie buvo nesąžiningi. Dėl kitų byloje nustatytų actio Pauliana sąlygų ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apibendrinant tai, kad išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Įmonė, kai jai trūksta turto (lėšų) atsiskaitydama su visais kreditoriais, privalo laikytis CK 6. 930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. LAT yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (LAT 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ieškovės iki pat bankroto bylos iškėlimo finansinė padėtis blogėjo ir ji neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl neabejotinai privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eilės. Šio straipsnio nuostatomis imperatyviai sureguliuota atsiskaitymų eiliškumo tvarka, ginčo atveju reikšmingas atsiskaitymas penktąja eile - pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, tokios pat pozicijos laikėsi ir jos atstovas žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto imperatyvo taikymo sąlygas, nes ši norma nenumato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus turi būti atliekami tik proporcingai visiems, be to norma nėra aiški, nes atsiskaitymų eiliškumą sieja tik su mokėjimo dokumento gavimo data.Bankroto administratoriaus byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė ginčijamų atsiskaitymų metu turėjo tos pačios eilės (CK 6.930¹ straipsnio prasme) kreditorių, kurių reikalavimų terminai buvo suėję anksčiau nei atsakovės ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis - Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinę, tiekėjų knygos įrašus, su konkrečiai nurodomomis mokėjimų dokumentų datomis, mokėjimo terminas ir sumomis, o taip pat minėtos suvestinės duomenis patvirtinančių kai kurių kreditorių (IĮ „Plieninė sklendė“, UAB „Perdanga“, UAB „Kriautė“, UAB „Tima“, UAB „Elektros energetika“, UAB „Ugneta“, UAB „Nordus“, VšĮ“ Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir kiti) pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kitus dokumentus, kurie patvirtina, kad šių tos pačios eilės kreditorių reikalavimo teisė eiliškumo tvarka pagal atsiskaitymų terminus atsirado anksčiau nei atsakovės. Todėl ieškovės 2015 m. liepos 9, 14 d. ir rugpjūčio 7 d. skolos sumažinimai, išmokant atsakovei 32 767,04 Eur bendrą sumą apylinkės teismo pagrįstai pripažinti kaip atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) imperatyvias nuostatas. Nors atsakovė išsakė abejones dėl galimos tos pačios eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo procentinės išraiškos dydžio apskaičiavimo, argumentuojant tuo, kad ji pateikta iki 2015 m. spalio 15 d. laikotarpio, tačiau kolegija atsižvelgusi į tai, kad bankroto administratoriaus minėtą procentinę išraišką grindė duomenimis apie atsiskaitymus su kreditoriais nuo nemokumo pradžios iki Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. spalio 15 d.), t.y. artimu laikotarpiu ginčo atsiskaitymams, sprendžia, kad tenkintinų kreditorių reikalavimų procentinis dėmuo yra apskaičiuotas už tinkamą laikotarpį ir tinkamu būdu.Kolegija daro išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 15 d. ieškovė galėjo atsiskaityti su kreditoriais vidutiniškai 51,33846 procento dydžio sumomis. Todėl visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija restituciją taikyti ne pilnoje ieškovės reikalavimų apimtyje, bet laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgus į atsakovės interesus, t.y. 19 838, 30 Eur sumai - atsakovei ieškovės sumokėtos sumų 40 843,16 Eur ir sumos, kurią pagal procentinę išraišką 51,33864 proc. ieškovė galėjo sumokėti atsakovei, t.y. 21 004, 86 Eur, skirtumui. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apylinkės teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti ir kiti byloje surinkti įrodymai yra pakankami visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimui konstatuoti. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių negaliojimą. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas ir tenkinti apeliacinį skundą, kolegija neturi teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-09-21 nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra išaiškinęs, kad „.. teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir ( arba ) motyvuojamojoje dalyse.“ Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pripažinęs ieškovės UAB „Šilo statyba“ atsakovei UAB „Building Business“ 2015 m. liepos 9 d., 14 d. ir rugpjūčio 7 d. atsiskaitymus, negaliojančiais, rezoliucinėje dalyje nepagrįstai negaliojančiais pripažino tik 2015 m. liepos 14 d. ir rugpjūčio 7 d. atsiskaitymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų papildo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažindamas negaliojančiu ir 2015 m. liepos 9 d. atsiskaitymą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės viso 556, 60 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu. Pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nauja red. 2015 m. kovo 19 d.) 7 punktą, rekomenduojami maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos patirtos 2017 m. birželio 12 d. dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo sudaro 363 Eur. (2016 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis - 822,8 Eur×1,3=1069, 64 Eur) ir atsižvelgus į parengto dokumento apimtį ir turinį bei Rekomendacijų nuostatas yra pagrįstos. Ieškovės atstovas 2017 m. lapkričio 15 d. dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad dėl to susidarė 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2017 II ketvirčio bruto užmokestis buvo 838,7 Eur, o teismo posėdis truko 1 valandą, tai pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimali priteistina suma yra 83,87 Eur (838,7 ×0,1=83,87 Eur). Todėl atsižvelgus į bylinėjimosi išlaidų priteisimui reikšmingas aplinkybes ir Rekomendacijų 7,8.11 ir 8.19 punktų nuostatas teismas sprendžia, kad bendrai prašoma priteisti suma mažintina iki 446,87 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant sekančiai:

„Pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Šilo statyba“, į.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymus atsakovei UAB „Building Buisiness“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 9 d. dalyje 9 923,88 Eur, 2015 m. liepos 14 d. – 15 000 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. - 7 843,16 Eur.

Taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Building Buisiness“, į.k. (duomenys neskelbtini), 19 838, 30 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 30 eurocentų) - ieškovės BUAB „Šilo statyba“, į.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Building Business“, į. k. (duomenys neskelbtini), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 405,95 Eur (keturis šimtus penkis eurus 95 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti, 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti - atsakovo UAB „Building Business“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Building Business“, į. k. (duomenys neskelbtini) 595 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, 13,84 Eur (trylika eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės UAB „Building Business“, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Šilo statyba“, į.k. (duomenys neskelbtini) naudai 446,87 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.