Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Šilo statyba“ atstovui advokatui D. N., atsakovo UAB „Building business“ atstovui advokatui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Šilo statyba“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovui UAB „Building business“, trečiajam asmeniui V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ginčijami sandoriai sudaryti iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo, banko pavedimu atsakovui išmokant 2015-07-09 – 18 000 Eur, 2015-07-14 – 15 000 Eur, 2015-08-07 - 7 843,16 Eur, viso sumokėta 40 843,16 Eur (b. l. 28-30). Atsiskaityta buvo pagal dvi 2015 m. balandžio 24 d. sudarytas statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-40, 176-179). Ieškovas sumokėjo atsakovui beveik visą sumą, t. y. atsiskaitė su atsakovu 99,83 procentus visos skolos, liko neapmokėta tik 71,31 Eur suma. Ieškovo atliktais paskaičiavimais ir į bylą pateikta proporcijų lentele, jeigu būtų su kreditoriais atsikaitoma vienodomis sąlygomis, nustatyta, kad ieškovas dėl nemokumo negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams ir jo turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus reikalavimų (b. l. 12-14). Atsakovas iš esmės tokiam paskaičiavimui neprieštaravo, savo paskaičiavimų neteikė, atsakovo atstovas paaiškino, kad skaičių neginčija, bet jų patikrinti nėra galimybės. Teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratoriaus pateiktam paskaičiavimui. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovo skola kreditoriams bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 1 777 066,95 Eur, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 įmonės kreditoriams sumokėta 912 318,85 Eur, kas sudaro 51,33846 procento visų reikalavimų (b. l. 12-14). Tuo tarpu ieškovas sumokėjo atsakovui 99,83 procentus viso reikalavimo (33 eilutė, b. l. 12). Įvertinus atsakovui sumokėtos sumos procentinę išraišką – 99,83 procentai, ir palyginus ją su kitiems kreditoriams sumokėtų sumų procentine išraiška, darytina išvada, kad atsakovui sumokėta suma gerokai viršijo kitiems kreditoriams išmokėtų lėšų vidurkį ir toks mokėjimas buvo nesąžiningas bei pažeidžiantis kitų kreditorių teises atgauti jiems priklausančias sumas. Ieškovas, žinodamas apie savo nemokumą, ginčijamais mokėjimais atsiskaitydamas su atsakovu, nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimo tenkinimą prieš kitus kreditorius. Nors atsakovas šiuos mokėjimus siekia pateisinti verslo logika, tačiau jais nepatvirtinama, kad prieš iškeliant įmonei bankroto bylą šie mokėjimai leido išvengti bankroto, buvo kuo nors naudingi kitiems kreditoriams, dėl jų nekito įmonės finansinė padėtis.

Ieškovo pasirinktas laikotarpis dėl įmonės nemokumo nuo 2015-07-01 vertintinas kaip protingas ir sąžiningas, nepažeidžiantis atsakovo interesų, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nemokus buvo jau 2015-05-31 (b. l. 35).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas (nagrinėjamu atveju iš dalies atsiskaityta), nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu - kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės ir byloje esančių duomenų visuma: po ginčijamų mokėjimų atlikimo įmonė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais (ar atsiskaityti iš dalies), atsakovui išmokėta suma nelygiavertė su kitiems kreditoriams mokėtomis sumomis, o nustatyti faktai, kad UAB „Šilo statyba“ atsiskaitinėdama su kreditoriais – daliai iš jų nemoka net ir esant suėjus mokėjimo terminams, įrodo buvus kreditorių teisių pažeidimą, kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

2016-05-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. B2-253-227/2016 BUAB „Šilo statyba“ administratoriui buvo pratęstas terminas įmonės sandorių patikrinimui ir kitų pareigų, susijusių su sandoriais, atlikimui iki 2016-11-17 (b. l. 20). Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartimi nutrauktas apeliacinis procesas (b. l. 26-27). Paskutiniai dokumentai administratoriui perduoti 2015-11-17 (b. l. 20). Minėta data laikytina diena, kurią bankroto administratorius sužinojo apie sandorius. Terminas pareikšti ieškiniui suėjo 2016-11-17. Ieškinys teisme gautas 2016-11-18 (b. l. 3). Darytina išvada, kad ieškiniui pareikšti yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nieko nepasisakė apie ieškinio senatį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nustatyta, kad UAB „Šilo statyba“ vykdė didelės apimties pastatų rekonstrukcijos darbus, bankroto administratoriui buvo perduoti dideli dokumentų kiekiai – 530 dokumentų bylų, sudaryti 849 sandoriai, didelis kreditorių skaičius – 199 (b. l. 20, 26-27). Ieškinys pareikštas ieškinio senaties terminą praleidus tik vieną dieną, be to matyti, kad ieškinys surašytas 2016-11-16 (b. l. 3). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei byloje vyraujantį viešą interesą, atnaujina ieškovui terminą ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti, siekiant pripažinti negaliojančiais 2015-07-14 ir 2015-08-07 atliktus mokėjimus bendroje 19 838,30 Eur sumos dalyje.

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo atstovo teigimu, ieškovas, atlikdamas ginčijamus mokėjimus atsiskaitė su atsakovu už atliktus statybos rangos darbus pagal sudarytas subrangos sutartis, ginčijamų mokėjimų metu užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo atsiskaitęs su generaliniu rangovu (ieškovu) pagal generalinės statybos rangos sutartį, kas pagrindžia UAB „Šilo statyba“ turėjus pareigą atlikti byloje ginčijamus mokėjimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Šilo statyba“ turėjo prievolę atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, nelaikytina tuo imperatyvu, sukėlusiu įmonei neišvengiamą teisinę pareigą atlikti mokėjimus, kadangi šalis siejo tik sutartinės prievolės, o atlikti mokėjimai, nedengiant ar dengiant tik nedideles kitų kreditorių reikalavimo dalis, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad UAB „Šilo statyba“ privalėjo sudaryti šioje byloje ginčijamus mokėjimus. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti ieškovo atsiskaitymus su atsakovu teisėtais ir pagrįstais.

Ieškovas neabejotinai žinojo apie prastą įmonės finansinę padėtį, kad nepakanka įmonės turto atsiskaityti su visais kreditoriais, kad eilei kreditorių yra jau suėję atsikaitymo terminai. Ieškovas, kaip skolininkas kitų kreditorių atžvilgiu, buvo nesąžiningas, nes ieškovo direktorius pareiškė ieškinį teisme dėl bankroto bylos iškėlimo 2015-08-11, o paskutinis atsakovui mokėjimas atliktas 2015-08-07, ieškovas nesilaikė kreditorinių įsipareigojimų vykdymo kitiems kreditoriams eiliškumo, beveik pilnai (99,83 proc.) atsiskaitė su atsakovu. Šios aplinkybės leidžia ieškovą laikyti nesąžininga ginčijamų sandorių šalimi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas, kaip asmuo, suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo (mokėjimų atlikimo) pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Priešingai, atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas nesikreipė į ieškovą nei raštu, nei žodžiu dėl UAB „Šilo statyba“ finansinės padėties, galimų kitų kreditorių ir pan., nes tai būtų nesuderinama su verslo logika. Šalis siejo verslo santykiai, buvo vykdomi rangos darbai ne tik pagal dvi 2015-04-24 statybos subrangos sutartis, bet ir pagal kitus sandorius (b. l. 31, 85, 86, 87, 94, 95). Todėl labai tikėtina, kad šalių atsakingi asmenys glaudžiai tarpusavyje bendravo, t. y. šalys tarpusavyje palaikė pakankamai glaudžius verslo ryšius. Teismas daro išvadą, kad egzistavo reali galimybė atsakovui sužinoti apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, kuri yra neatsiejamai susijusi su negalėjimu tinkamai vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas nesidomėjo apie ieškovo teisminius procesus, nors ginčijamų sandorių metu jų jau buvo, t. y. 2015-01-30 Panevėžio apygardos teismo preliminariu sprendimu iš UAB „Šilo statyba“ priteista 81 093,61 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (2015-06-09 sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas), 2015-07-01 teismo įsakymu iš UAB „Šilo statyba“ priteista 121 118,33 Eur skola J. G. firmai „(duomenys neskelbtini)“, 2015-07-08 teismo įsakymu iš UAB „Šilo statyba“ priteista 70 658,11 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei kreditorės prašymu areštuotas UAB „Šilo statyba“ turtas (b. l. 207-208, 209-213, 214, 215, 216). Ginčijamų mokėjimų 2015-07-09 ir 2017-07-14 metu Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas UAB „Šilo statyba“ turto areštas pagal 2015-07-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77-82). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui apie UAB „Šilo statyba“ patiriamus finansinius sunkumus turėjo būti žinoma dar prieš ginčo mokėjimų atlikimą. Nustatytos aplinkybės, atsakovui elgiantis sąžiningai, turėjo jį paskatinti pasidėmėti įmonės finansine padėtimi, įvertinti, kiek ir kokios vertės įsiskolinimų įmonė turi ir, ar priimami ginčo mokėjimai nepažeidžia kitų ieškovo kreditorių teisių. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sąžiningos verslo praktikos laikymąsi, atsakovas laikytinas nesąžininga sandorio (šiuo atveju mokėjimų) šalimi.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 6.930¹ straipsnių pagrindu.

2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia eile skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atlikti atsiskaitymus. Nustačius, kad skolininkas nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, nėra reikalaujama nustatyti atsakovo nesąžiningumo, t. y. nustačius, jog buvo sąlygos laikytis minėto straipsnio reikalavimų, tačiau skolininkas nesilaikė šiame straipsnyje nustatyto eiliškumo, mokėjimo pavedimai gali būti pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pirmiausia, siekiant nustatyti, ar skolininkas privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, reikia nustatyti, ar skolininkas atitiko privalomą CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą sąlygą, t. y. ar skolininkas ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-59-613/2017). Atsiskaitymas su atsakovu laikotarpiu nuo 2015-07-09 iki 2015-08-07 įvykdytas ieškovui esant nemokiam ir negalint atsiskaityti su kitais tos pačios eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-07-09, 2015-07-14 bei 2015-08-07 mokėjimų atlikimo metu ieškovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl ieškovas privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, o jo nesilaikė, todėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą dėl atsiskaitymų eiliškumo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais (CK 1.80 str.). Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2015-07-01 datai mokėjimo terminas buvo suėjęs tik atsakovo 8 076,12 Eur reikalavimui į ieškovą, todėl iš atsakovui sumokėtos 40 843,16 Eur sumos atėmus 8 076,12 Eur, gaunasi 32 767,04 Eur suma (b. l. 31), kuri atsakovui buvo sumokėta pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnį (CK 1.80 str.), todėl prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 32 767,04 Eur.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdyje atstovas paaiškino ir pripažino, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 galėjo atsiskaityti su kreditoriais vidutiniškai 51,33846 procento dydžio sumomis. Todėl teismo vertinimu, yra nepagrįstas ieškovo prašymas, pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais pagal CK 6.930¹ straipsnį (1.80 str.), priteisti iš atsakovo 32 767,04 Eur, nes atsakovo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu būtų neadekvačiai pabloginta, o kitų kreditorių – pagerinta, kadangi iš atsakovo priteista suma būtų panaudota jų reikalavimų tenkinimui. Tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant dėl restitucijos taikymo, ar netaikymo, ir jos būdo parinkimo, atsižvelgiama į aplinkybes, kad UAB „Šilo statyba“ ginčo laikotarpiu atsiskaitinėjo ir su dalimi kitų kreditorių, todėl atsakovui sumokėta suma ir taikant restituciją prašoma iš atsakovo priteisti suma, vertintina pagal atsakovui ir kitiems kreditoriams ginčo laikotarpiu sumokėtų lėšų proporciją. Kaip jau nustatyta, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 atsiskaitant su kreditoriais vidutiniškai buvo patenkinta apie 51,33846 procentus jų reikalavimų (b. l. 12-14). Tuo tarpu atsakovui sumokėta suma sudaro net 99,83 procentus visų jo reikalavimų, atsakovui padengta viena iš didžiausia skola lyginant su kitų kreditorių skolomis (40 843,16 Eur iš 40 914,47 Eur), todėl pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais, taikytina restitucija, tačiau atsižvelgiant į proporcingumo principą, priteisiant iš atsakovo 19 838,30 Eur (40 843,16 Eur – 21 004,86 Eur). Atsakovo padėtis dėl ginčo sandorių gautų lėšų grąžinimo ieškovui pablogės, tačiau nepagrįsto ir nesąžiningo pablogėjimo teisinės situacijos šiuo atveju nėra, nes be teisėto pagrindo patekęs į geresnę padėtį už kitus kreditorius po restitucijos pritaikymo ir teisinės tvarkos atkūrimo civiliniuose teisiniuose santykiuose atsakovas kartu su visais kitais ieškovo kreditoriais turės galimybę ginti savo teises bankroto byloje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 19 838,30 Eur suma pagal pripažįstamus negaliojančiais atsiskaitymus, atliktus iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo: 2015-07-14 mokėjimo dalyje – 11 995,14 Eur sumai, 2015-08-07 – 7 843,16 Eur sumai (CK 1.80 str. 1 d., 6.66 str.).

Kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 595 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.), 665,50 Eur ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 217-221), 500 Eur atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 222-226), 22,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (61 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. 168565936, atsiskaitymus atsakovui UAB „Building Business“, į. k. 302664152, 2015 m. liepos 14 d. - 11 995,14 Eur sumai, 2015 m. rugpjūčio 7 d. – 7 843,16 Eur sumai.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Building Business“, į. k. 302664152, 19 838,30 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 30 ct) - ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. 168565936, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Building Business“, į. k. 302664152, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 405,95 Eur (keturis šimtus penkis eurus 95 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. 168565936, naudai.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Šilo statyba“, į. k. 168565936, lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti, 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti - atsakovo UAB „Building Business“, į. k. 302664152, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Building Business“, į. k. 302664152, 595 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, 13,84 Eur (trylika eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.