- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-49-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00182-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Z. V. A.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. A. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti 732,42 Eur draudimo išmokos, 5 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, ieškovo atstovo kelionės išlaidas, CD diskų kainą iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Nurodė, kad nuo 2009 metų valdo automobilį Mersedes Benz C270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra prižiūrimas, techninė apžiūra atliekama nustatytu laiku, ratų geometrija tikrinama papildomai. 2018-02-23, važiuojant keliu, automobilį sumėtė, apsuko nuo vieno kelkraščio iki kito, automobilis įvažiavo į griovį. Buvo pranešta bendrosios pagalbos telefonu 112, traktorius ištraukė automobilį iš griovio. Nurodo, kad automobilis apdraustas Sausumos transporto priemonių draudimu pas atsakovą. Atsakovas atlygino dalį automobilio sužalojimo remonto autoservise išlaidų, kitos dalies remonto išlaidų kainą atlyginti atsisako.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiesioginę su autoįvykiu susijusią padarytą žalą atlygino, kitą ieškovo prašomą tariamos žalos dalį atlyginti atsisako, nes ieškovas atsakovo sąskaita siekia suremontuoti automobilį. Teismui pateikė specialisto išvadą apie autoįvykio mechanizmą ir autoįvykio metu sužalotas automobilio detales, joje nurodytos aplinkybės nėra paneigtos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
4. Teismas, išanalizavęs CD vaizdo įrašą, rašytinius įrodymus ir nuotraukas, padarė išvadą, jog atsakovės atsakyme ir į bylą pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos pagrįstos priežastys, dėl kurių atsakovas atsisako papildomai išmokėti pinigus. Teismas pažymėjo, jog žalos atlyginimas yra susijęs su daikto būklės atkūrimu, kokia buvo iki autoįvykio. Kadangi atsakovas draudiminius įsipareigojimus įvykdė, visiškai atlygino draudimo sutartimi sutartą žalą, o ieškovas ieškiniu nepagrįstai siekia pagerinti daikto būklę, pakeisti automobilio detales, kurios susidėvėjo natūralios automobilio eksploatacijos metu, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl papildomų išmokų priteisimo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas Z. V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 732,42 Eur draudimo (remonto) išmoką, 51,85 Eur bylinėjimosi – įrodymų rinkimo išlaidas, 154,58 Eur bylinėjimosi – kelionių į teismo posėdžius ir įrodymų siuntimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas sprendimą nepagrįstai motyvavo prielaidomis, jog autoįvykio metu automobilis ar jo važiuoklė buvo techniškai netvarkinga. Pagal oficialią 2017-06-20 techninės apžiūros rezultatų kortelę automobiliui nebuvo nustatyta visiškai jokių trūkumų. Akivaizdu, jog automobilio 2017-06-20 techninės apžiūros duomenys (8 mėn. iki autoįvykio) ir 2018-01-10 papildomai atliktos ratų geometrijos patikros duomenys (1,5 mėn. iki autoįvykio) patvirtino, jog automobilio važiuoklė techniškai buvo puikios būklės.
5.2. Teismas nepagrįstai autoįvykio metu dalį automobilio apgadinimų priskyrė gedimams dėl ridos ar amžiaus. Nei teismas, nei atsakovas nenurodė jokios oficialios metodikos, pagal kurią įvertinant tik automobilio amžių ir/ar ridą būtų galima paneigti automobilio oficialių techninių apžiūrų rezultatus.
5.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo darbuotojo (specialisto) - kaip suinteresuoto asmens -išvada. Išvada surašyta atsakovo samdomo ir nuo atsakovo tiesiogiai priklausomo darbuotojo, praėjus apie 9 mėn. po autoįvykio. Išvadoje nurodyta, jog automobilio važiuoklė buvo sugadinta dėl nusidėvėjimo, o nebuvus šoninio smūgio, sugadinimų negalėjo būti. Tai suponuoja mintį, jog Melgos autoserviso specialistai, 2018-01-10 atlikdami automobilio ratų geometrijos (važiuoklės) patikrą, darbus atliko netinkamai, nes nepastebėjo nebetinkamų važiuoklės detalių. Atsakovo 2018-11-23 išvada dėl važiuoklės surašyta jau kilus ginčui tarp šalių.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus (CD vaizdo įrašą, rašytinius įrodymus ir nuotraukas), tame tarpe ir 2018 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad apelianto ginčijami sugadinimai nėra susiję su įvykiu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuris paneigtų minėtą specialisto išvadą. Priešingai, apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškinį grindė savo subjektyvia nuomone.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino visus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe atsižvelgė į automobilio ridą, papildomai ieškovą įpareigojo pateikti 2018 m. vasario 23 d. vaizdo registratoriaus įrašą su autoįvykiu, įrašytą CD diske, ir nuotrauką su automobilio identifikaciniu numeriu po kapotu, kad būtų nuotraukoje matoma visa automobilio informacija, užfiksuota identifikacinėje lentelėje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo išsamiai vertindamas įrodymus ir priėmė sprendimą pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šalies argumentai
6.3. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo darbuotojo specialisto - neva suinteresuoto asmens - išvada, yra nepagrįstas. Pirma, 2018 m. lapkričio 23 d. specialisto išvada buvo parengta turto vertintojo asistento, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad vertintojas privalo sąžiningai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą bei vadovautis Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu. Antra, minėta išvada byloje nebuvo nuginčyta jokiais kitais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz C270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-06-11 priklauso ieškovui, rida - 329633 kilometrai. Automobilis nuo 2017-06-11 iki 2018-06-10 buvo apdraustas. Ieškovas nurodo ir iš automobilio vaizdo įrašo matyti, kad 2018-02-23 įvyko autoįvykis – automobilį apsnigtame kelyje sumėtė ir apsuko. Atsakovas ieškovui sumokėjo 513,08 eurų remonto išlaidas, atėmė 90,00 eurų franšizę. Kitų išlaidų atsakovas neatlygino, nes laikė, jog kitos ieškovo nurodytos išlaidos yra automobilio pagerinimo išlaidos, jų sužalojimas, gedimas nesusijęs su autoįvykiu.
11. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas iš esmės savo poziciją grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai motyvavo prielaidomis, jog autoįvykio metu automobilis ar jo važiuoklė buvo techniškai netvarkinga. Be to, apelianto nuomone teismas nepagrįstai autoįvykio metu dalį automobilio apgadinimų priskyrė gedimams dėl ridos ar amžiaus, nes nei teismas, nei atsakovas nenurodė jokios oficialios metodikos, pagal kurią įvertinant tik automobilio amžių ir/ar ridą būtų galima paneigti automobilio oficialių techninių apžiūrų rezultatus. Taip pat, pasak apelianto, teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo darbuotojo (specialisto) - kaip suinteresuoto asmens - išvada. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Pažymėtina, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
13. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
14. Iš bylos duomenų matyti, jog autoįvykis įvyko ant sniegu padengtos važiuojamosios dangos – važiuojantį automobilį sumėtė, apsuko, automobilis įvažiavo į griovį dešine puse. Automobilis pravažiavęs 329633 kilometrus, eksploatuojamas nuo 2005 metų. Iš ieškovo pateiktų darbų aktų matyti, kad ieškovas atliko tam tikrus automobilio remonto darbus. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, įvykio aplinkybes bei mechanizmą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog priekinių ratų remontas – šakės įvorė, traukė, stabilizatorių keitimas ir ratų geometrija, susijusi su autoįvykiu iš dalies – su dešinės pusės remontu. Šią žalą pagal 2018-03-16 darbų atlikimo aktą Nr.TRS0000132 atsakovas atlygino. Visas kitas ieškovo atliktas ar pageidaujamas atlikti automobilio remontas bei detalių keitimas nėra susijęs su autoįvykiu.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas be kitų įrodymų grindė savo poziciją taip pat ir specialisto išvada. Joje, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo už sugadintą buferį ieškovui, nustatyta, kad ant buferio kairio šono sugadinimai fiksuoti dar 2016 metais sudarant sutartį. Kadangi 2018-02-23 galiniam buferiui buvo dar kartą pažeista dažų danga, bet kitoje, dešinėje pusėje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su specialisto išvadoje išdėstytais argumentais, jog žalos papildomai neatsirado, juo labiau, turtas atlyginant žalą neturi būti pagerinamas. Šiuo atveju perdažant buferį, jo būklė būtų pagerinta, t. y. būtų ištaisyti defektai, kurie buvo iki sutarties sudarymo, o dalinis buferio dažymas pagal tokio pobūdžio darbų atlikimo techninę specifiką nėra numatytas.
16. Dėl važiuoklės sugadinimų, kuriuos prašo atlyginti ieškovas ir kurie užfiksuoti automobilio vaizdo registratoriumi, iš specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių matyti, jog automobilis, slysdamas dešiniu šonu, kliudė sustumtą kelkraštyje sniegą. UAB „Melga“ sudarytame automobilio apžiūros akte yra nurodyti defektai: priekinės pakabos priekinių kairės pusės ir dešinės pusės svirčių įvorės, priekinės pakabos kairės pusės galinės svirties įvorė, kairės pusės vairo traukė bei vairo traukės antgalis, priekinės kairės ir dešinės pusės stabilizatoriaus traukės antgaliai bei po pakabos detalių keitimo numatyta ratų geometrija. Išvadoje pažymėta, jog pakabos remonto metu buvo taip pat pakeista priekinė kairės pusės spyruoklė. Defektas į UAB „Melga" apžiūros aktą neįtrauktas, iš serviso UAB „Transmina" informacija apie šį defektą gauta nebuvo. Specialisto vertinimu, pakabos spyruoklės konstrukcija yra tokia, kad veikiant pakabą šoninėms jėgoms, detalės pažeidimas techniškai yra neįmanomas. Detalė susidėvi dėl ilgos eksploatacijos, kartais dėl neteisingos eksploatacijos (perkrautas automobilis, netvarkingi kiti pakabos elementai ir pan.). Taigi, dešinės pusės pakabos elementų sugadinimai iš dalies tikėtini, nes automobilis dešine puse kliudė sustumtą sniegą. Tuo tarpu kairės pusės ratai ir pakaba nebuvo veikiami papildomomis jėgomis, kontaktuojant su kelyje esančiais objektais, kas reiškia, jog kairės pusės pakabos elementų sugadinimai šio įvykio pasėkoje neįtikėtini. Vaizdo registratoriaus įrašas (registratoriaus vaizdai fiksuoti 7-13 pav.) patvirtina, kad automobilis slydo keliu dešine puse, sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Kaire puse nebuvo kliudyti jokie pašaliniai objektai, kairės pusės pakabos detalių sugadinimas techniniu požiūriu neįmanomas. Apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgdamas į esančią byloje specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pozicija bei sprendė, jog automobiliui sustojus ant skardžio pirmiausiai turėjo nukentėti automobilio apačioje esančios žemiausios detalės – išmetimo vamzdis, variklio, pavarų apsaugos gaubtas, o ne detalės virš jų ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
17. Tuo tarpu ieškovas, kaip matyti iš bylos duomenų, į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo specialisto išvadą, nors tokią galimybę turėjo – galėjo teikti prašymą pirmosios instancijos teismui skirti ekspertizę, kuri patvirtintų (ar paneigtų) ieškovo išdėstytą poziciją dėl patirtos didesnės žalos, atlikto automobilio remonto ir detalių keitimo būtinumo, nurodyto darbų atlikimo aktuose Nr. TRS 0000131, TRS 0000149 bei 2019-03-22 remonto pasiūlyme (dėl buferio sugadinimo). Priešingai, apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškinį grindė tik savo subjektyvia nuomone ir darbų aktuose Nr. TRS 0000131, TRS 0000149 atliktais darbais, kurie neįrodo, kad minėtų darbų atlikimas buvo sąlygotas įvykusio įvykio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui siekiant prisiteisti didesnę žalą iš atsakovo, jis turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp įvykusio įvykio ir atsiradusios didesnės žalos. Toks priežastinis ryšis įrodinėjamas, remiantis specialistų ir ekspertų, kurie turi būtent tos srities specialių žinių, pateiktomis nuomonėmis, išvadomis ir aktais. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
18. Nors šiuo atveju apeliantas apeliaciniu skundu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo darbuotojo specialisto - neva suinteresuoto asmens - išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Pirma, specialisto išvada parengta asmens, kuris turi specialių žinių. Antra, minėta išvada byloje nebuvo nuginčyta jokiais kitais, analogiškais rašytiniais įrodymais. Apeliantas taip pat teigia, jog specialisto išvada surašyta praėjus beveik 9 mėnesiams po įvykio, tačiau akivaizdu, kad būtinybė atsakovui surašyti išvadą atsirado tik tada, kai tarp šalių iškilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.
19. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, CD vaizdo įrašą ir nuotraukas, turėjo pagrindo sutikti su atsakovo išdėstyta pozicija, jog ieškovas ieškiniu nepagrįstai siekia pagerinti daikto būklę, pakeisti automobilio detales, kurios susidėvėjo natūralios automobilio eksploatacijos metu. Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas sprendime išanalizavęs ir įvertinęs ne tik ieškinio pareiškime, bet ir vaizdo įraše, nuotraukose bei specialisto išvadoje užfiksuotą informaciją, kurią pagrįstai pripažino įrodyta, nes byloje esančių įrodymų pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).
20. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.