Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-335/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu, atsakovui A. L. (toliau – ir atsakovas) pareiškus prieštaravimus dėl 2021 m. lapkričio 5 d. teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovo 112 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. šalys susitarė dėl elektroninių ryšių paslaugų (interneto ir kabelinės televizijos) teikimo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarė terminuotas (24 mėn.) sutartis: INIT tinklo paslaugos teikimo sutartį Nr. T1009091, INIT kabelinės televizijos pagrindinio paketo teikimo sutartį Nr. T1009091-1, sutartį dėl papildomų programų ar programų paketų, INIT interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091-2. Atsakovas taip pat pasirašė operatoriaus galinės įrangos priėmimo-perdavimo aktus, pagal kuriuos jam buvo perduota ieškovei priklausanti įranga. Atsakovui buvo įteiktos įrangos grąžinimo taisyklės ir paslaugų teikimo taisyklės, kurios yra neatskiriama sutartinių dokumentų dalis. Atsakovas 2021 m. gegužės 28 d. ieškovei atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. vienašališkai nutraukia paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniuose laiškuose atsakovui paaiškino sutarties nutraukimo ir įrangos grąžinimo tvarką ir sutarties nutraukimo prieš terminą pasekmes, t. y. suteiktų nuolaidų, kurios sudarys apie 110 Eur, grąžinimą. Atsakovas 2021 m. gegužės 31 d. pateikė pakartotinį pranešimą, kad sutartis atsakovo iniciatyva vienašališkai nutraukiama nuo 2021 m. gegužės 31 d., taip pat nurodė, jog sutartis buvo neterminuota ir ją sudarant dėl jokių nuolaidų su ieškove nesitarė, jokios nuolaidos jam nebuvo žinomos. 2021 m. birželio 1 d. atsakovas ieškovei grąžino įrangą. Ieškovė paslaugų teikimo sutartį su atsakovu pagal jo prašymą nutraukė nuo 2021 m. birželio 7 d., t. y. per 5 darbo dienas, kaip tai numato paslaugų teikimo taisyklės. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui, tikėdamasi, jog jis sąžiningai vykdys sutartį, nemokamai pajungė paslaugas, jas aktyvavo ir taikė nuolaidas – tiek įrangos nuomai, tiek nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. birželio 7 d. taikė 100 proc. nuolaidas abonentiniams mokesčiams. Tokiu būdu ieškovė patyrė pagrįstų sąnaudų, o atsakovas iš esmės nemokamai naudojosi jos paslaugomis. Akcentavo, kad atsakovas turi specialių žinių, yra teisininkas – advokatas, jis pasirašė sutartinius dokumentus, paslaugų teikimo taisykles, jam buvo išaiškintos esminės sutarčių nuostatos ir paslaugų teikimo taisyklių sąlygos, todėl visus sutartinius įsipareigojimus ir sutarties nutraukimo prieš terminą padarinius puikiai suprato. Ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovas savo iniciatyva vienašališkai nutraukė sutartis anksčiau sulygto termino, todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, dėl kurių šalys susitarė sutartiniuose dokumentuose.

3. Atsakovas A. L. priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 2 200 Eur negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Akcentavo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas turėjo atsitraukti nuo savo įprastinės kasdienės vykdomos veiklos advokatų profesinėje bendrijoje ir joje nedalyvauti, o šios veiklos laiką, intelektualinės veiklos resursus ir potencialą turėjo skirti pasirengimui bei atsikirtimams į ieškovės aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Tokiu būdu jis negavo pajamų iš kasdienės įprastinės profesinės veiklos, o tai esą vienareikšmiškai pripažintina jo patirtais nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Init“ ieškinį tenkino ir atsakovo A. L. priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovo 112 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 517 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai ir 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

5. Teismas sprendė, jog neginčijamai nustatyta, kad šalys 2021 m. balandžio 2 d. sudarė INIT tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 dėl interneto ir kabelinės televizijos elektroninių ryšių paslaugų teikimo, adresu (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių laikotarpiui. Ši tarp šalių sudaryta, atsakovo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis kartu yra ir viešoji vartojimo sutartis. Vadovaujantis paslaugų teikimo taisyklėmis, sutarties priedais, papildymais, atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatyta tvarka. Ieškovės jam buvo perduota būtina įranga, kurią vienašališkai, nepasibaigus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, nutraukęs sutartį nuo 2021 m. gegužės 31 d., atsakovas grąžino 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė paslaugų teikimo sutartį su atsakovu jo prašymu nutraukė nuo 2021 m. birželio 7 d., t. y. per 5 darbo dienas, kaip tai numato paslaugų teikimo taisyklės ir 2021 m. birželio 30 d. išrašė jam mokėjimo pranešimą su detaliąja ataskaita 112 Eur apmokėjimui už suteiktas nuolaidas ir paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., nurodant sumokėti iki 2021 m. liepos 31 d. Atsakovės išrašytoje sąskaitoje Nr. INI14197683 nėra priskaitymų už 2021 m. birželio 1 d. jai grąžintą įrangos nuomą, t. y. priskaičiuota iki 2021 m. gegužės 31 d. įskaitytinai. Be to, 2021 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške detalizavo pagal sutartį suteiktas nuolaidas laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. birželio 7 d. (šalių sutartiniuose dokumentuose jos buvo aptartos ir išvardintos 2021 m. gruodžio 14 d. pažymoje bei ieškinyje 9-se pozicijose) ir grąžintinų nuolaidų sumą.

6. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius apie tai, kad jam nebuvo žinomos jokios suteikiamos nuolaidos, kurias jis nepagrįstai traktuoja kaip neva reikalavimą atlyginti ieškovei negautas pajamas arba tai, jog ieškovė tariamai nepatyrė išlaidų, susijusių su paslaugų teikimu sutarties vykdymo laikotarpiu, jis buvęs suklaidintas ir pan. Teismas sprendė, jog priešingai jo teiginiams, sudaręs terminuotą 24 mėnesiams sutartį, jis žinojo, kokios nuolaidos jam yra suteikiamos su sąlyga, kad paslaugomis bus naudojamasi ne trumpiau kaip 24 mėnesius. O rizikingai nutraukęs sutartį nepasibaigus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, jis privalo grąžinti suteiktas nuolaidas 112 Eur sumoje. Kaip pažymėjo ieškovė, Ryšių reguliavimo tarnyba, sprendžianti ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir vartotojų bei vertinanti sutartinius dokumentus jų atitikties įstatymams, o ypač vartotojų teises reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, ne kartą yra pasisakiusi ir dėl UAB „Init“ teisės reikalauti iš vartotojų grąžinti suteiktas nuolaidas, nutraukiant sutartį anksčiau sutarto termino. Taigi, teismas konstatavo, kad jam nekyla abejonių, jog vadovaujantis paslaugų teikimo taisyklių 9.2 punktu, atsakovas privalo sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis. Atsakovas pats yra profesionalus teisininkas ir prieš pasirašydamas sutartinius dokumentus turėjo galimybę įvertinti sutartines sąlygas, su jomis sutikti ar nesutikti, derėtis ir pan. Tuo tarpu paslaugų teikimo sutartis ir jos priedai yra patvirtinti jo parašais prie žodžių „sutartį perskaičiau, su jos sąlygomis sutinku, suprantu visas pasekmes, kurios gali kilti suteiktų paslaugų neapmokėjimo atveju“.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo klausimu taip pat yra aiškiai pasisakyta 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtame sprendime nagrinėjant A. L. 2022 m. kovo 23 d. pareikštą ieškinį UAB „Init“ (jau po šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pateikimo) dėl vartojimo sutarties ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (civilinė byla Nr. e2-103-1158/2023). Jo ieškinys buvo atmestas ir minėtame įsiteisėjusiame sprendime, turinčiame prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai, išdėstytas detalus faktinis ir teisinis tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių vertinimas. Nepaisant to, atsakovas ir toliau atkakliai laikėsi ypač nelanksčios savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų jo, kaip neva silpnesnės ginčo šalies atžvilgiu, ir savaip traktavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.721 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu tiek ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovė pažymėjo, jog su juo buvo siekiama taikiai susitarti ir nedidinti abiejų šalių sąnaudų, kas jam nebuvo priimtina.

8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovui jų nevykdžius, jam kyla pareiga atlyginti paslaugų teikėjui patirtas išlaidas 112 Eur sumoje, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės palūkanos.

9. Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad savo nuostolius atsakovas grindžia advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Lukoševičius ir partneriai vadovaujančio veiklos partnerio (seniūno) Eugenijaus Markevičiaus 2022 m. vasario 28 d. pažyma „Dėl atlygio už advokato profesinę veiklą dydžio“, kurioje nurodyta, kad advokato A. L. profesinės veiklos (teisinių paslaugų teikimo) atlygio (honoraro) dydis yra 200 Eur / val., jo darbo dienos trukmė 8 val. – nuo 8 iki 17 val. Taip pat pateikta 2022 m. vasario 28 d. ataskaita, kurioje nurodyta, kad dėl susipažinimo su šia byla, atsiliepimo į ieškinį, priešieškinį rengimo, kitų procesinių dokumentų rengimo jis sugaišo 10 valandų ir negavo iš viso 2 200 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad nepaisant to, jog aritmetiškai gaunasi 2 000 Eur suma (10 val. x 200 Eur / val.), tai esminės reikšmės ir neturi, kadangi vertino, jog atsakovo reikalavimas dėl tariamų nuostolių priteisimo apskritai yra išgalvotas ir nepagrįstas. Teismas visiškai sutiko su ieškovės pateiktais argumentais į priešieškinį, kad atsakovas galėjo savo asmeninius teisinius reikalus tvarkyti ne tuo metu, kai dirbo advokatu, nes ši byla yra išimtinai susijusi su jo, kaip fizinio asmens, vartotojo asmeniniais interesais. Tad procesinius dokumentus rengti galėjo bet kuriuo kitu laisvu nuo darbo metu, kaip tai įprastai daro žmonės.

10. Teismas taip pat darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo atsakovui padaryti žalą, nes pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio teismui pateikimas ir ieškovės naudojimasis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekiant iš jo paties prisiteisti skolą, negali būti laikomas neteisėtu veikimu prieš jį, juo labiau kai jos ieškinys yra tenkinamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to jo priešieškinis negali būti tenkinamas.

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, jog remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

12. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti 2 682 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 665 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (363 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 726 Eur už ieškinio surašymą, 425 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą, 425 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 726 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą) bei 17 Eur dydžio žyminis mokestis.

13. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma nors ir neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, tačiau laikytina aiškiai per didele. Be to, nepateikta PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1188, kurios pagrindu ieškovė savo atstovei 2021 m. spalio 26 d. pervedė 363 Eur, todėl teismas darė išvadą, kad šios atstovavimo išlaidos pagrįstos tik iš dalies. Teismas taip pat vertino, kad byla nesudėtinga, ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį surašymas nereikalavo specialių žinių, byloje nereikėjo rinkti daug įrodymų, ieškovės atstovė teismo posėdžiuose, kurių trukmė kiekvienu atveju būdavo iki valandos, dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismas akcentavo ir tai, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma (viso 2 665 Eur) kone 24 kartus viršija ieškinio reikalavimo sumą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog advokatės teisinių paslaugų suma šiuo atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, todėl mažintina iki 1 500 Eur ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ši suma už teisinę pagalbą bei 17 Eur žyminio mokesčio, t. y. viso 1 517 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Kadangi ieškinys tenkintas, teismas taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė UAB „Init“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. L. 2 682 Eur bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminį mokestį ir 2 665 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai). Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

16. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei sumažinimo. Pažymi, kad teismas galėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės tik konstatavęs CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes – netinkamą šalies (ieškovės) elgesį bei įvertindamas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismo sprendime jokie motyvai dėl pastarosios normos taikymo nėra nurodyti ir teismas nenustatė įstatyme įtvirtintų pagrindų mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Teigia, kad ieškovės elgesys visą laiką buvo tinkamas ir sąžiningas, visos teisinės paslaugos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant ieškovei apginti savo pažeistas teises bei ginantis nuo nepagrįsto atsakovo priešieškinio, teismo nurodyta PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1188 buvo pateikta byloje prie 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Tuo tarpu atsakovas savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo tinkamai, nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, nesutiko su priimtu teismo įsakymu, reiškė akivaizdžiai nepagrįstą priešieškinį, todėl dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakingas yra išimtinai tik atsakovas. Nenustačius jokių CPK 93 straipsnio 4 dalies sąlygų, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti mažinamos.

18. Atsakovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Init“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovės nurodomos aplinkybės yra tik jos samprotavimai, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Ieškovė iš esmės nenurodo jokių teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant teismo sprendimą skundžiamoje dalyje. Pritaria teismo išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu teismas sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

20. Pažymi ir tai, kad iš esmės sutiko su teismo sprendimu ir dar 2023 m. gruodžio 14 d. sumokėjo ieškovei 112 Eur skolą ir 1 517 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. jį įvykdė visiškai, todėl pakartotinai priteisti ieškovei šias bylinėjimosi išlaidas nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21. CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Init“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

22. Ieškovė UAB „Init“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą SVB Nr. 1188, kurioje nurodyta, kad ieškovei buvo suteiktos 363 Eur teisinės paslaugos surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovė nurodo, kad buvo įsitikinusi, jog byloje yra pateikti pakankami dokumentai, patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą, todėl tik apeliacinės instancijos teisme iškilo būtinybė pateikti PVM sąskaitą faktūrą SVB Nr. 1188. Pažymi ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. lapkričio 5 d. teismo įsakymą, taip pat laikė, kad pateikti visi dokumentai, patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą ir šias išlaidas priteisė ieškovei.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog prie 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinėje byloje Nr. eL2-35593-727/2021) buvo pateiktas 2021 m. spalio 26 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymas Nr. 20200509 dėl 363 Eur pervedimo už advokatės teisines paslaugas. Ieškovės su apeliaciniu skundu teikiama PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1188 patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktos 363 Eur teisinės paslaugos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Tai reiškia, kad ieškovės teikiamas rašytinis įrodymas papildomai patvirtina su nagrinėjama byla susijusius duomenis, todėl iš esmės nelaikytinas nauju, tačiau gali būti reikšmingas sprendžiant dėl apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prijungti ieškovės teikiamą rašytinį įrodymą ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteistas sumažintas ieškovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės UAB „Init“ patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro: 17 žyminis mokestis ir 2 665 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tarp jų 363 Eur sumokėta už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 726 Eur už ieškinio surašymą, 425 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą, 425 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 726 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Ieškovė prašė priteisti 2 665 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau skundžiama sprendimo dalimi ieškovei iš atsakovės priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašyta priteisti šių išlaidų suma nors ir neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, vis tik neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, yra aiškiai per didelė, kone 24 kartus viršijanti ieškinio reikalavimo sumą ir tik iš dalies pagrįsta, byla buvusi nesudėtinga, ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį surašymas nereikalavo specialių žinių, be to, byloje nereikėjo rinkti daug įrodymų ir ieškovės atstovė teismo posėdžiuose, kurių trukmė kiekvienu atveju būdavo iki valandos, dalyvavo nuotoliniu būdu.

27. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja tokį teismo sprendimą, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės procesinį elgesį, kuris, kaip teigia ieškovė, nebuvo netinkamas ir nelėmė jos bylinėjimosi išlaidų susidarymą, taip pat netinkamai įvertino atsakovo procesinį elgesį. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime nurodytomis išvadomis, kad ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra per didelė ir ieškovės advokatei 2021 m. sausio 26 d. pervesta 363 Eur suma nebuvo pagrįsta pakankamais rašytiniais įrodymais. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, o ieškinio nedidelė suma taip pat savaime negali būti pagrindu mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio mažinimo

28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių vartotojams nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas).

30. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies, turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu mažinamas bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovo dydis, neatsižvelgiant į tai, kad jos neviršija rekomenduojamų dydžių ir ieškinys patenkintas pilna apimtimi (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nei atskirai, nei kartu jas vertinant susiklosčiusios situacijos kontekste, nesudarė pakankamo pagrindo faktiškai ieškovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą sumažinti iki 1 500 Eur.

33. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (atsiskaitymo su advokate data 2021 m. spalio 26 d.) yra 391,60 Eur (1 566,40 Eur bruto × 0,25 (8.6 p.), už ieškinio parengimą (atsiskaitymo su advokate data 2021 m. gruodžio 14 d.) yra 3 916 Eur (1 566,40 Eur bruto × 2,5) (8.2 p.), už rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (atsiskaitymo su advokate data 2022 m. vasario 25 d.) 1 118,67 Eur (1 598,10 Eur bruto × 0,4 ir 1 598,10 Eur bruto × 0,1 ×3 val.) (8.16, 8.19, 9 p.), už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (atsiskaitymo su advokate data 2022 m. kovo 17 d.) 3 995,25 Eur (1 598,10 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei už vieno procesinio dokumento parengimą (išskyrus nežymiai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą), ieškovės interesų atstovavimą teisme ieškovės sumokėta advokatei suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio už atitinkamą dokumentą ar atliktą procesinį veiksmą. Bendra maksimali pagal Rekomendacijas advokato atlygio suma yra 9 421,52 Eur, o ieškovei priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 1 500 Eur, kas sudaro 16 procentų (1 500 Eur × 100 ÷ 9 421,52 Eur) nuo maksimalios atlygio sumos arba priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 6 kartus mažesnė, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašyta priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (2 665 Eur) viršija ieškinio reikalavimo sumą beveik 24 kartus (2 665 Eur ÷112 Eur).

34. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad advokatė S. E. Š., kuri atstovavo ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje, jau yra atstovavusi ieškovei kitose civilinėse bylose dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo (pvz., civilinėje byloje Nr. e2A-365-273/2022), bylos apimtis nėra didelė, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir nereikėjo rinkti daug įrodymų, todėl parengti ieškinį ir atsiliepimą į atsakovo priešieškinį bei atstovauti nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas specialus pasirengimas. Dėl nurodyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga.

35. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kitų ieškovės advokatės darbo ir laiko sąnaudų šioje byloje. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje vyko penki parengiamieji teismo posėdžiai ir vienas teismo posėdis, kurie bendroje sumoje vyko ilgiau nei 3 valandas. Du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovo prieš pat posėdį reiškiamų prašymų (2022 m. kovo 21 d. prašymo dėl teisėjos nušalinimo, 2022 m. balandžio 25 d. prašymo dėl bylos sustabdymo ir kt.), kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Ieškovės atstovė, be pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio ir atsiliepimo į atsakovo priešieškinį, reaguodama į atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, teikė byloje atsikirtimus, taip pat buvo įpareigota teismo pateikti nuomonę dėl atsakovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, už kurių parengimą atlygio nereikalavo. Pastarasis atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismo taip pat buvo atmestas.

36. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad ieškovas, nors ir būdamas vartotoju, tačiau nesutikdamas su ieškovės reikalavimu tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek reikšdamas prieštaravimus dėl 2021 m. lapkričio 5 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-35593-727/2021, kuriuo ieškovei buvo priteista skola, prisiėmė jam nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo riziką. Ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl jam tokia rizika, tarp jos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą laimėjusiai šaliai galimybė, negalėjo būti nežinoma. Nagrinėjamoje situacijoje toks atsakovo, kaip profesionalaus teisininko, elgesys, negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

37. Todėl įvertinęs formaliuosius dydžius (aukščiau aptartus Rekomendacijų reglamentuojamus maksimalius užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius), taip pat atsižvelgęs į kitus pirmiau aptartus atlygintinų šaliai išlaidų dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus labiau atitiktų 2 000 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis).

38. Atkreiptinas dėmesys, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 363 Eur bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą yra nepakankamai pagrįstos, nes byloje nebuvo pateikta pati PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1188.

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.), bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.), sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

40. Nagrinėjamu atveju prie 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškimo išduoti teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. eL2-35593-727/2021) buvo pateiktas 2021 m. spalio 26 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymas Nr. 20200509 dėl 363 Eur pervedimo už advokato teisines paslaugas už pareiškimo teismo įsakymo išdavimo parengimą. Šis dokumentas patikimai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė 363 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir dėl to iš dalies netinkamai išsprendė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis keistina, iš atsakovo ieškovės naudai priteistą pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą padidinant nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant apeliacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Padidinus skundžiama sprendimo dalimi iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur suma (2 000 Eur – 1 500 Eur), laikytina, kad patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 43 proc. (500 Eur ×100 ÷ 1 165 Eur). Ieškovės prašoma priteisti suma nors ir neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto dydžio (2 018,20 Eur bruto × 1,7), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ji yra nedidelės apimties, nagrinėjamas klausimas nėra naujas ir dėl jo yra suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, iš atsakovo ieškovei priteistinas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo dydis, nustatytas pagal patenkintą ir atmestą reikalavimo dalį, mažintinas iki 300 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Padidinti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“, juridinio asmens kodas 132658751, naudai priteistas 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“, juridinio asmens kodas 132658751, naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.