Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-30-335/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30031-2021-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.16,;3.2.3.1; 3.2.6.1

2023 m. gruodžio 13 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei-Tankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 441 straipsnyje numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 2000 Eur, priteisimo teismo sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (1, 3 dalys). Šiuo atveju ieškinys yra dėl nedidelės sumos priteisimo ir būtent todėl teismas juos išdėsto glaustai.

Neginčijamai nustatyta, kad šalys sudarė 2021 m. balandžio 2 d. šalys 24 mėnesių laikotarpiui sudarė INIT tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl interneto ir kabelinės televizijos elektroninių ryšių paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini). Ši tarp šalių sudaryta, atsakovo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis kartu yra ir viešoji vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Paslaugų teikimo taisyklėmis, sutarties priedais, papildymais, atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatyta tvarka. Ieškovės jam buvo perduota būtina įranga, kurią vienašališkai, nepasibaigus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, nutraukęs sutartį nuo 2021 m. gegužės 31 d., ją grąžino 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė paslaugų teikimo sutartį su atsakovu jo prašymu nutraukė nuo 2021 m. birželio 7 d., t. y. per 5 darbo dienas, kaip tai numato Paslaugų teikimo taisyklės ir 2021 m. birželio 30 d. išrašė jam mokėjimo pranešimą su detaliąja ataskaita 112 Eur apmokėjimui už suteiktas nuolaidas ir paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., nurodant sumokėti iki 2021 m. liepos 31 d. Atsakovės išrašytoje sąskaitoje Nr. INI14197683 nėra priskaitymų už 2021 m. birželio 1 d. jai grąžintą įrangos nuomą, t. y. priskaičiuota iki 2021 m. gegužės 31 d. įskaitytinai. Be to, 2021 m. gegužės 31 d. el. laiške detalizavo pagal sutartį suteiktas nuolaidas laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki sutarties nutraukimo 2021m. birželio 7 d. (šalių sutartiniuose dokumentuose jos buvo aptartos ir išvardintos 2021 m. gruodžio 14 d. pažymoje bei ieškinyje 9-se pozicijose) ir grąžintinų nuolaidų sumą. Todėl atmestini nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad jam nebuvo žinomos jokios suteikiamos nuolaidos, kurias jis nepagrįstai traktuoja kaip neva reikalavimą atlyginti ieškovei negautas pajamas arba tai, jog ieškovė tariamai nepatyrė išlaidų, susijusių su paslaugų teikimu sutarties vykdymo laikotarpiu, jis buvęs suklaidintas ir pan. Bet priešingai jo teiginiams, sudaręs terminuotą 24 mėnesiams sutartį jis žinojo ir kokios tos nuolaidos jam yra suteikiamos su sąlyga, kad paslaugomis bus naudojamasi ne trumpiau kaip 24 mėnesius. O rizikingai nutraukęs sutartį nepasibaigus trumpiausiam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui, jis privalo grąžinti suteiktas nuolaidas 112 Eur sumoje. Kaip pažymėjo ieškovė, LR Ryšių reguliavimo tarnyba, sprendžianti ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir vartotojų bei vertinanti sutartinius dokumentus jų atitikties įstatymams, o ypač vartotojų teises reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, ne kartą yra pasisakiusi ir dėl UAB „Init" teisės reikalauti iš vartotojų grąžinti suteiktas nuolaidas, nutraukiant sutartį anksčiau sutarto termino. Taigi teismui nekyla abejonių, kad vadovaujantis Paslaugų teikimo taisyklių 9.2 punktu, atsakovas privalo sumokėti visus mokesčius, susijusius su faktiškai suteiktomis paslaugomis. Atsakovas pats yra profesionalus teisininkas ir prieš pasirašydamas sutartinius dokumentus turėjo galimybę įvertinti sutartines sąlygas, su jomis sutikti ar nesutikti, derėtis ir pan. Tuo tarpu Paslaugų teikimo sutartis ir jos priedai yra patvirtinti jo parašais prie žodžių „sutartį perskaičiau, su jos sąlygomis sutinku, suprantu visas pasekmes, kurios gali kilti suteiktų paslaugų neapmokėjimo atveju“.

Ginčo klausimu taip pat yra aiškiai pasisakyta 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtame sprendime nagrinėjant jo 2022 m. kovo 23 d. pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Init“ (jau po šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pateikimo) dėl vartojimo sutarties ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (civ. byla Nr. e2-103-1158/2023). Jo ieškinys buvo atmestas ir minėtame įsiteisėjusiame sprendime, turinčiame prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai, išdėstytas detalus faktinis ir teisinis tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių vertinimas. Nepaisant to, atsakovas ir toliau atkakliai laikėsi ypač nelanksčios savo pozicijos dėl UAB „Init" reikalavimų jo, kaip neva silpnesnės ginčo šalies atžvilgiu ir savaip traktavo CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu tiek ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovė pažymėjo, jog su juo buvo siekiama taikiai susitarti ir nedidinti abiejų šalių sąnaudų, kas jam nebuvo priimtina.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnis įtvirtina sutarties vykdymo principus. Minėta teisės norma numato, kad šalys privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis vykdydamos sutartį. CK 6.205 straipsnis. reglamentuoja, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Nagrinėjamu atveju ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovui jų nevykdžius, jam kyla pareiga atlyginti paslaugų teikėjui patirtas išlaidas 112 Eur sumoje.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio

Atsakovas, minėta, priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 2 200 Eur negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Akcentavo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas turėjo atsitraukti nuo savo įprastinės kasdienės vykdomos veiklos advokatų profesinėje bendrijoje ir joje nedalyvauti, o savo profesinės veiklos laiką bei intelektualinės veiklos resursus, potencialą turėjo skirti pasirengimui bei atsikirtimams į ieškovės aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Dėl to jis negavo pajamų iš kasdienės įprastinės profesinės veiklos, kas, pasak jo, vienareikšmiškai pripažintina jo patirtais nuostoliais. Be to, ieškovė neva vedina nesuprantamų ir neaiškių asmeniškumų, tyčia siekė sukelti jam kuo daugiau nepatogumų ir įvairiomis priemonėmis apsunkinti jo teisinę padėtį. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės niekaip nepatvirtina jo teiginių, kad ieškovė tokio apsunkinimo būtų siekusi ar kitaip piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Savo nuostolius atsakovas grindžia advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovaujančio veiklos partnerio (seniūno) E. M. 2022-02-28 pažyma „Dėl atlygio už advokato profesinę veiklą dydžio“, kurioje nurodyta, kad advokato A. L. profesinės veiklos (teisinių paslaugų teikimo) atlygio (honoraro) dydis yra 200 Eur/val., jo darbo dienos trukmė 8 val. – nuo 8 iki 17 val. Taip pat pateikta 2022-02-28 ataskaita, kurioje nurodyta, kad dėl susipažinimo su šia byla, atsiliepimo į ieškinį, priešieškinį rengimo, kitų procesinių dokumentų rengimo jis sugaišo 10 valandų ir negavo iš viso 2 200 Eur. Bet tuomet aritmetiškai gautųsi 2 000 Eur suma. (10 val. x 200 Eur/val.), nors tai esminės reikšmės ir neturi, kai jo reikalavimas dėl tariamų nuostolių priteisimo apskritai yra išgalvotas ir nepagrįstas. Visiškai sutiktina su ieškovės pateiktais argumentais į priešieškinį, kad atsakovas galėjo savo asmeninius teisinius reikalus tvarkyti ne tuo metu, kai dirbo advokatu, nes ši byla yra išimtinai susijusi su jo, kaip fizinio asmens, vartotojo asmeniniais interesais. Tad procesinius dokumentus rengti galėjo bet kuriuo kitu laisvu nuo darbo metu, kaip tai įprastai daro žmonės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo atsakovui padaryti žalą, nes pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio teismui pateikimas ir ieškovės naudojimasis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekiant iš jo pačio prisiteisti skolą, negali būti laikomas neteisėtu veikimu prieš jį, juo labiau kai jos ieškinys yra tenkinamas. Taigi atsakovas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to jo priešieškinis negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti 2 682 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 665 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (363 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 726 Eur už ieškinio surašymą, 425 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą, 425 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 726 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą) bei 17 Eur dydžio žyminis mokestis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos pobūdį, į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį gali priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma, nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių sumų, laikytina aiškiai per didele. Be to nepateikta ir PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 1188, kurios pagrindu ieškovė savo atstovei 2021-10-26 pervedė 363 Eur, todėl teismas vertina, kad šios atstovavimo išlaidos pagrįstos tik iš dalies. Pripažintina, kad byla nesudėtinga, ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį surašymas nereikalavo specialių žinių, byloje nereikėjo rinkti daug įrodymų, ieškovės atstovė teismo posėdžiuose, kurių trukmė kiekvienu atveju būdavo iki valandos, dalyvavo nuotoliniu būdu. Akcentuotina, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma (viso 2 665 Eur) kone 24 kartus viršija ieškinio reikalavimo sumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog advokatės teisinių paslaugų suma šiuo atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, todėl mažintina iki 1500 Eur ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ši suma už teisinę pagalbą bei 17 Eur žyminio mokesčio, t. y. viso 1517 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 185, 259, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. L. šimtą dvylika eurų skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1517 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Init“.

A. L. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. L. 19,92 Eur procesinių dokumentų išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.