Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eisiga“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SAKUONA“ ieškinį atsakovui UAB „Eisiga“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo UAB „Eisiga“ priešieškinį ieškovui UAB „SAKUONA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „SAKUONA“ 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Eisiga“ 13 021,20 EUR sumokėtos kainos už sugadintą medžiagą, 210,54 EUR išlaidų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad tarp UAB “SAKUONA” ir UAB „Eisiga“ 2013-06-01 buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis Nr. 1075/23.8, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo pateiktos žaliavos pasiūti sutarties prieduose numatytus gaminius pagal sutarties prieduose pateiktus aprašymus ir specifikacijas, o ieškovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Atsakovui buvo pateikti gaminių brėžiniai, kuriais vadovaudamasis jis turėjo teikti siuvimo paslaugas.

3. Vadovaujantis sutartimi, atsakovui per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2014 vasario 1 d. buvo pateikta 32776 m medžiagos, nupirktos iš PW CEJAX. Atsakovas iš šios medžiagos pasiuvo ir perdavė ieškovui dalį sutartinio kiekio siuvinių. Dalis gautų siuvinių neatitinka matmenų tolerancijų. Po kelių bandymų taisyti nekokybiškus gaminius 2014 m. birželio 17 d. kokybės tikrinimo aktu Nr. 72 buvo nustatyta, kad gaminiai vis tiek neatitinka kokybės reikalavimų.

4. Be to ieškovo iniciatyva VšĮ „FURNITEST“ laboratorijoje buvo atlikti pasiūtų gaminių medžiagos susitraukimo testai, kurių metu gauti rezultatai parodė, kad gaminiai neatitinka sutartyje ir jos prieduose nustatytų reikalavimų ir pripažintini brokuotais. Testų rezultatai užfiksuoti bandymų protokole. Be to bandymų metu buvo nustatyta, kad ieškovo pateikta medžiaga gali trauktis, viršydama leistinas normas tik esant didesnei temperatūrai nei 45 laipsniai. Iš ko darytina išvada, jog siuviniai buvo siuvami, nesilaikant nustatytų reikalavimų arba sandėliuojami netinkamomis sąlygomis.

5. 2015 m. sausio 27 d. atsakovui buvo pranešta apie bandymų rezultatus ir paprašyta atlyginti nuostolius arba savo sąskaita ištaisyti brokuotus gaminius. 2015 m. sausio 30 d. elektroniniu paštu iš atsakovo buvo gautas patvirtinimas, kad pranešimas gautas.

6. Kadangi atsakovas nesivadovavo pateiktais brėžiniais arba sandėliavo pateiktas ieškovo medžiagas netinkamomis sąlygomis, tai galima teigti, kad atsakovas neveikė pakankamai atsakingai ieškovo atžvilgiu, o dėl šios priežasties ieškovas patyrė nuostolius.

7. Iš viso buvo sugadinta 7234 m medžiagos. Todėl ieškovo nuostolius sudaro 13 021,20 EUR prarastos medžiagos vertė ir patirtos kitos išlaidos, t. y. 210,54 EUR, sumokėti VšĮ „FURNITEST“ už atliktus testus.

8. Atsakovas UAB „Eisiga“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Manė, kad esminis klausimas šioje byloje – dėl kokių priežasčių gaminiai neatitinka matmenų reikalavimų, t. y., ar dėl netinkamos medžiagos, kurią pateikė ieškovas, kokybės (medžiagos susitraukimo savybės), ar dėl to, kad gaminiai buvo pagaminti ne pagal sutartyje pateiktus išmatavimus. Nustačius, kad ieškovo pateikta medžiaga po kurio laiko susitraukė dėl temperatūros poveikio, ieškovo ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, jog atsakovas teikia siuvimo paslaugas, t. y. iš ieškovo žaliavos siuva šios sutarties prieduose nurodytus gaminius, kurių aprašymai ir specifikacijos nurodomi šios sutarties priede (sutarties 2 p.). Gaminiai turi atitikti sutarties prieduose nurodytus kokybės reikalavimus, specifikacijas (sutarties 23 p.). Sutarties priede nurodyta, kad gaminių kraštinių išmatavimai turi būti tokie: 454 mm (+0; -2) ir 491 mm (+0; -3).

10. Atsakovas nurodė, kad visa gamyba buvo vykdoma pagal telefoninius užsakymus. Ieškovas veždavo audinį, o atsakovas iš pateikto audinio gamino užsakytus gaminius bei teikė ataskaitas apie pagamintus kiekius. Ieškovas iš viso atsakovui pateikė 32776 metrus medžiagos, kas reiškia, kad iš ieškovo pateikto audinio galima pagaminti 152446 vnt. gaminių. Ieškovas per sutarties vykdymo laikotarpį iš atsakovo priėmė 118800 vnt. gaminių ir už juos atsiskaitė. Likusius gaminius ieškovas priimti atsisakė, motyvuodamas netinkama gaminių kokybe, nors tie gaminiai, kurie yra priimti, yra analogiški. Laiko, kad ieškovas gaminius priimti atsisakė, kadangi didesnis gaminių kiekis jam tapo nereikalingas dėl pasikeitusių aplinkybių.

11. Atsakovas nuolat informuodavo ieškovą apie netinkamą audinio kokybę, apie ieškovo pateikto audinio savybę susitraukti, ką patvirtina atsakovo atstovo S. V. el. laiškai ieškovui. Ieškovo atstovas A. S. audinio broko fakto neneigė, netgi pripažino 2014-05-12 el. laiške. Paskutinė gaminių siunta ieškovui buvo perduota 2014-05-16. Atsakovas šia siunta perdavė 10000 vnt. gaminių. Ieškovas šiuos gaminius priėmė, tačiau po mėnesio vienašališkai grąžino 4200 vnt. gaminių, o 5800 vnt. gaminių pasiliko. Ieškovo grąžinti gaminiai net nebuvo išpakuoti iš dėžių, todėl nėra suprantama, kokiu būdu ieškovas nustatė grąžintų gaminių tariamą broką.

12. Ieškovas, remdamasis 2016-06-17 kokybės patikrinimo aktu Nr. 72, teigia, kad atsakovo pateikti gaminiai neatitinka matmenų reikalavimų. Toks paties ieškovo parengtas (sukurtas) rašytinis įrodymas vertintinas kritiškai, nes gaminių neatitikimas matmenų reikalavimams savaime nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to 2014-05-16 ieškovas, paimdamas gaminius, jokių pretenzijų dėl matmenų nereiškė, nors sutartis tai numato (sutarties 24 p.). Ieškovas vienašalį kokybės patikrinimą suorganizavo praėjus mėnesiui laiko po gaminių atsiėmimo, kai gaminių matmenys per mėnesį laiko, kuomet buvo sandėliuojamos pas ieškovą, galėjo sumažėti (audinys susitraukti) nuo temperatūros poveikio. Atsakovo atstovai nebuvo pakviesti į ieškovo surengtą kokybės patikrinimą, todėl apskritai nėra galima įsitikinti, kokius gaminius ieškovas tikrino ir ar iš viso ką nors tikrino.

13. Ieškovas, teigdamas, kad sutartį pažeidė atsakovas, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad gaminiai matmenų reikalavimų neatitinka būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamos siuvimo technologijos, netinkamų matmenų gaminio pasiuvimo ar kitų veiksmų (neveikimo), už kuriuos pagal sutartį yra atsakingas atsakovas. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.

14. Sutartimi atsakovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl gaminių sandėliavimo sąlygų, todėl atsakovas negali būti kaltinamas tuo, ko iš jo pagal sutartį apskritai nebuvo reikalaujama. Ieškovas neįrodė, kad jo įrodinėjama žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su įrodinėjamais neteisėtais veiksmais – tariamai netinkama gamybos technologija, netinkamu gaminių pasiuvimu.

15. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „SAKUONA“ 6 880,34 EUR nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog atsisakė vykdyti sutartį ir priimti gaminius, kuriuos atsakovas galėjo pagaminti iš likusio kiekio medžiagos, t. y. ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartį, nesant atsakovo kaltės. Tokiu būdu atsakovas prarado galimybę pagaminti 33646 vnt. gaminių, kurių kiekvieno kaina sudaro 0,41 EUR. Tai reiškia, kad dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo vykdyti sutartį, atsakovas patyrė 13 794,86 EUR nuostolį negautų pajamų forma.

16. Atsakovas pažymi, kad ieškovo teiginiai dėl tariamai brokuotos produkcijos gamybos yra visiškai nepagrįsti, kadangi gaminių (medžiagos) susitraukimą lėmė ne atsakovo veiksmai, o netinkama audinio, kurį tiekė ieškovas, kokybė. Atsakovas 2016-10-05 kreipėsi į VšĮ „Furnitest“, t. y. tą pačią laboratoriją, kurioje tyrimus dėl atsakovo pagamintų gaminių atliko ieškovas, kur buvo nustatyta, kad gaminiai susitraukė dėl ieškovo pateikto audinio broko, t. y. šio audinio savybės susitraukti, ypač esant aukštesnei temperatūrai.

17. Ieškovui atsisakius vykdyti sutartį, t. y., nusprendus nebepirkti gaminių iš atsakovo dėl klaidingos priežasties (tariamo gamybos broko), atsakovas prarado galimybę sutartinių įsipareigojimų pagrindu gauti turtinę (piniginę) naudą, t. y. uždirbti pelną. Iš parengtos gamino savikainos paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovui, nepagrįstai atsisakius vykdyti sutartį, atsakovas prarado 6 800,34 EUR grynojo pelno, taip pat 169,40 EUR tyrimo išlaidų, kuriuos prašo priteisti kaip atsakovo patirtus nuostolius dėl sutarties pažeidimo.

18. Atsiliepime ieškovas prašė atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas sutarties vykdyti neatsisakė, priešingai, siekė, kad ieškovas patvarkytų nekokybiškai pasiūtus gaminius, o, juos patvarkius, ketino užsakytą gaminių dalį nupirkti. Ieškovas UAB „SAKUONA“ pasinaudojo sutarties 25 punkte nustatyta teise ir užsakyta ir atvežta gaminių dalis buvo grąžinta atsakovui tam, kad jis galėtų netinkamus gaminius persiūti.

19. Teigia, kad UAB „Eisiga“ nuo pat sutarties pasirašymo Poang kėdžių sėdimąją dalį siuvo nekokybiškai, todėl dalis gaminių nuolat buvo grąžinama persiuvimui. Atsakovas nesilaikė brėžinių reikalavimų, kadangi neturėjo tam pakankamai patirties. Atsakovas nekokybiškai pasiūtų gaminių faktą pripažino elektroniniame laiške 2016-09-01, tačiau trūkumų neištaisė.

20. Pažymėjo, kad, nors tarp šalių buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis, tačiau savo esme ji atitinka rangos sutarties bruožus. 2016-06-01 sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus rezultato sukūrimo – tikslių išmatavimų Poang kėdžių sėdimosios dalies siuvinių pagaminimo iš UAB „SAKUONA“ pateikto audinio. UAB „Eisiga“ buvo pateiktas gaminio brėžinys, tikslūs išmatavimai, kiekvienam gaminiui būtinas audinio kiekis, forma, vizualiai parodyta, kaip gaminiai turi atrodyti. UAB „Eisiga“, kaip savo srities profesionalas, pats pasirinko užsakymo įvykdymo būdą, siuvinių gamybą atliko savo rizika.

21. Šalių sudaryta sutartis nėra nutraukta, UAB „SAKUONA“ iki šiol laukia, kada atsakovas ištaisys savo darbo trūkumus, taigi atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas atsisakė vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, dėl ko ieškovas neteko galimybės parduoti 33646 vnt. gaminių. Ieškovas laiko, kad sutartį pažeidė atsakovas, kuris pateikė kokybės neatitinkančius gaminius, trūkumų neištaisė, nors žadėjo tai padaryti, į 2015-01-27 raštą dėl netinkamo sutarties vykdymo neatsakė, pretenzijų dėl audinio kokybės iki pat ieškinio pateikimo nereiškė.

22. Dėl atsakovo pateiktų bandymo rezultatų UAB „SAKUONA“ teigia, kad jam nėra žinoma, ar bandymas iš tiesų buvo atliekamas ir su kokiu audiniu, taip pat nėra aišku, kas šį protokolą sudarė ir bandymą atliko, kadangi protokolas yra be parašų, rekvizitų, sudarytas lenkų kalba. Visgi iš esančios informacijos matyti, kad, netgi gaminius laikant 45 laipsnių temperatūroje, jų matmenys sumažėjo atitinkamai 2 ir 3 milimetrais, kas visiškai atitinka brėžinyje nurodytas matmenų tolerancijas.

23. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė negautų pajamų. Ieškovas neteikė užsakymo atsakovo nurodomiems 33646 gaminių vienetams, taigi pajamų už jų pardavimą nebuvo numatyta gauti, o jų nepagaminimas negali būti laikomas atsakovo negautomis pajamomis. Be to ieškovas sutarties vykdymo neatsisakė, o pasinaudojo sutarties 25 punkte numatyta galimybe grąžinti nekokybiškus siuvinius. Atsakovas gaminių nepakeitė, nors pagal sutarties 26 punktą turėjo tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš UAB „Eisiga” 13 231,74 EUR nuostolių atlyginimo UAB „SAKUONA“ naudai, taip pat priteisė 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-14, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmetė priešieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

25. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB “SAKUONA” ir atsakovo UAB „Eisiga“ 2013-06-01 buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis Nr. 1075/23.8, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo pateiktos žaliavos pasiūti sutarties prieduose numatytus gaminius pagal sutarties prieduose pateiktus aprašymus ir specifikacijas, t. y. Poang kėdžių sėdimąją dalį, o ieškovas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti.

26. Atsakovui buvo pateikti gaminių brėžiniai, kuriais vadovaudamasis, jis turėjo teikti siuvimo paslaugas, bei buvo pateikta 32776 m medžiagos, nupirktos iš PW CEJAX. Teismas sprendė, kad iš esmės tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis (CK 6.644 str. 1 d.), pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

27. Teismas nustatė, kad pagal sutartį atsakovui UAB „Eisiga“ per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2014 vasario 1 d. buvo pateikta 32776 m medžiagos, nupirktos iš audinio tiekėjo PW CEJAX. Atsakovas iš jo pasiuvo ir perdavė ieškovui dalį sutartinio kiekio siuvinių – 118800 vnt. Tarp šalių nėra ginčo dėl pateiktos medžiagos kiekio bei dėl pagamintų gaminių kiekio. Ginčas iš esmės kilo dėl su paskutine siunta 2014 m. gegužės mėn. ieškovui pateiktų gaminių kokybės, kadangi 4200 vnt. iš 10000 vnt. šios siuntos gaminių neatitiko brėžinyje nustatytų matmenų tolerancijų (2014 m. birželio 17 d. kokybės tikrinimo aktas Nr. 72), dėl ko dalis gaminių buvo grąžinta atsakovui.

28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik 2016-10-12, t. y. po dviejų metų ir 4 mėnesių nuo minėtų gaminių grąžinimo, pateikdamas atsiliepimą į UAB “SAKUONA” ieškinį, atsakovas pradėjo reikšti prieštaravimus dėl grąžintų gaminių. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai patvirtina faktą, kad jis pripažino, jog gaminiai pasiūti netinkamai dėl jo kaltės.

29. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad gaminiai susitraukė dėl ieškovo pateiktos nekokybiškos medžiagos, nes iš pateiktų VŠĮ „FURNITEST“ laboratorijoje 2015-01-13 atliktų tyrimų nustatė, kad ieškovo patiektas audinys gali trauktis, viršydamas leistinas normas, tik esant didesnei nei 45 laipsniai Celsijaus temperatūrai, o 2014 metų gegužės-birželio mėnesiais Lietuvoje nebuvo užfiksuota 30-ies ar daugiau laipsnių karščio oro temperatūra, kuri laikytųsi 24 valandas per parą, tris paras iš eilės. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas audinį išbandė nenatūraliomis, realiai neegzistavusiomis sąlygomis, todėl toks bandymas visiškai neįrodo ieškovo pateiktos medžiagos broko.

30. Teismas pažymėjo, kad pati pasiūta Poang kėdės sėdimoji dalis nebuvo per siaura, per siaura buvo tik skersinės detalės užlenkimo dalis, brėžinyje žymima raide A, kas visiškai paneigia atsakovo teiginius apie audinio susitraukimą, nes, esant susitraukimui, visa sėdimoji dalis turėtų trauktis tolygiai, o ne tik užlenkimas.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad gaminio neatitikimai matmenims buvo užfiksuoti ir anksčiau - 2013-09-27 atsakovui buvo grąžinta visa partija siuvinių. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas audinys negalėjo trauktis skirtingose audinio vietose skirtingai ir toks gaminių brokas tik įrodo, kad atsakovas gaminius siuvo netinkamai, nesilaikydamas brėžiniu reikalavimų, neužtikrindamas tinkamos siuvimo technologijos.

32. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pasiimdamas brokuotus gaminius iš ieškovo ir nepateikdamas jokių prieštaravimų dėl gaminių kokybės, iš esmės pripažindavo, kad gaminiai yra pagaminti netinkamai. Tuo tarpu UAB „Eisiga“ sutarties vykdymo laikotarpiu nė karto neišreiškė ieškovui pretenzijų ir neginčijo gaminių grąžinimo, nors nekokybiški gaminiai atsakovui buvo grąžinti daugybę kartų. Tokie atsakovo veiksmai tik patvirtina, kad jis pripažindavo, jog jo pasiūti Poang kėdžių sėdimosios dalies gaminiai neatitiko sutarties reikalavimų dėl jo kaltės.

33. Teismas laikė, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo pasiūti sutarties ir jos priedų reikalavimus atitinkančius gaminius (sutarties 21-23 p.), atsakovo pasiūtų gaminių dėl esminio trūkumo nebebuvo galima panaudoti Poang kėdžių gamyboje, dėl ko ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius - buvo sugadinta 7234 m ieškovui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, todėl privalo atlyginti ieškovui jo patirtus tiesioginius nuostolius – 13 021,20 EUR už sugadintą medžiagą bei 210,54 EUR sumokėtų VšĮ „Furnitest“ už atliktus testus, iš viso - 13 231,74 EUR.

34. Teismas, atmesdamas priešieškinį, pažymėjo, kad pats atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, sugadino 7234 m ieškovui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, pagamindamas kokybės reikalavimų neatitinkančius gaminius. Todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad UAB „SAKUONA“ be pagrindo atsisakė vykdyti sutartį. Pažymėjo, kad sutartis iki šiol nėra nutraukta ir ieškovas ilgą laiką laukė kol atsakovas pateiks kokybiškus, sutarties ir jos priedų reikalavimus atitinkančius Poang siuvinius. Sutarties vykdymo iš tiesų atsisakė atsakovas, kuris pateikė kokybės reikalavimų neatitinkančius gaminius bei neištaisė 2014-06-17 grąžintų gaminių trūkumų, nors žadėjo tai padaryti. Atsakovas neatsakė į ieškovo 2015-01-27 raštą dėl netinkamo sutarties vykdymo, nors pagal sutarties 33 p. tai padaryti turėjo, tuo sutikdamas su jame išdėstytomis aplinkybėmis. Audinio kokybės iki pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo (2016-10-12) atsakovas neginčijo.

35. Atsakovo vienetinių pranešimų apie audinio broką, teismas nelaikė įrodančiais audinio netinkamumą ir, kad iš jo negalima buvo pasiūti siuvinių Poang kėdei. Pažymėjo, kad iki 2014-06-17 įvykusio nekokybiškai pasiūtų gaminių grąžinimo atsakovui, visi iki tol atsakovo pasiūti gaminiai, nepaisant gana dažno jų persiuvimo atsakovo sąskaita (dėl išmatavimų nesilaikymo, siuvimo per plačiai ir per siaurai), buvo ieškovo nupirkti. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodomi 2013-06-13, 2013-10-07 ir 2013-11-07 pranešimai apie audinio broką buvo išspręsti, dalis mažareikšmio audinio broko buvo nurašoma į sąnaudas, kita dalis visiškai netrukdė gaminių siuvimui ir gaminiai buvo gaminami toliau šalims geranoriškai bendradarbiaujant iki pat 2014-06-17.

36. Teismas sprendė, kad atsakovas yra kaltas dėl sutarties sąlygų pažeidimo, nes iš ieškovo jam pateiktos medžiagos pagamino nekokybiškus gaminius, todėl ieškovas neprivalo atlyginti atsakovui jo turėtų nuostolių bei negautų pajamų už tokios produkcijos pagaminimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

37. Atsakovas UAB „Eisiga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „SAKUONA“ ieškinį atmesti, o UAB „Eisiga“ priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo įrodymų, rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Laiko, kad atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip siuvimo broko, neįrodo paties ieškovo, kaip suinteresuoto asmens, organizuotas patikrinimas ir jo pagrindu priimtas kokybės patikrinimo aktas Nr. 72.

39. Apeliantas nurodo, kad paskutinė gaminių siunta ieškovui buvo perduota 2014-05-16. Atsakovas šia siunta perdavė ieškovui 10000 vnt. gaminių. Ieškovas šiuos gaminius priėmė, tačiau po mėnesio vienašališkai grąžino 4200 vnt. gaminių, o 5800 vnt. gaminių pasiliko. Ieškovo grąžinti gaminiai net nebuvo išpakuoti iš dėžių, todėl nėra suprantama, kokiu būdu ieškovas nustatė grąžintų gaminių tariamą broką.

40. Teismo sprendime nurodomas 2014-06-17 A. S. (ieškovo darbuotojo) el. laiškas nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų (siuvimo broko). Ieškovo darbuotojas gali siūlyti ką tik nori, tačiau siūlymas pataisyti gaminius, nėra įrodymas, kuris patvirtina netinkamo gaminio pagaminimo faktą. Šis ieškovo darbuotojo laiškas, nesant jokių argumentų (paaiškinimų), negali būti vertinamas privilegijuotai prieš atsakovo pateiktus el. laiškus, kuriais ieškovas ne vieną kartą buvo informuotas apie netinkamą audinio kokybę (audinio broką).

41. Apeliantas laiko, jog aplinkybė, kad ieškovas nusprendė grąžinti gaminius, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas pripažino savo kaltę ar faktą, kad jis pagamino nekokybiškus gaminius. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovas būtų pripažinęs savo kaltę dėl netinkamų gaminių išmatavimų. Teismas nevertino, kad atsakovas nuo pat bendradarbiavimo pradžios teikė ieškovui nusiskundimus dėl audinio kokybės, siūlė ieškovui keisti audinio tiekėją, tačiau ieškovas jokių veiksmų audinio problemai spręsti nesiėmė, keisti audinio tiekėją atsisakė.

42. Teismas sprendimu nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo tiekto audinio broką (audinio savybę susitraukti dėl temperatūros poveikio) patvirtina VšĮ „Furnitest“ laboratorijoje atliktų bandymų rezultatai, iš kurių vienus bandymus užsakė pats ieškovas. Įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, patvirtina, kad ieškovo pateiktas audinys traukiasi jau prie 30 laipsnių Celsijaus temperatūros. Taigi teismas visiškai neanalizavo byloje surinktų įrodymų, o tik perrašė ieškovo nepagrįstus teiginius į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

43. Atsakovo užsakymu atlikti bandymai toje pačioje laboratorijoje patvirtina, kad audinys traukiasi tiek vienu, tiek kitu atveju. Ieškovo pateikti duomenys apie oro temperatūrą patvirtina, kad 2014 m. gegužės – birželio mėnesį (kada ginčo gaminiai buvo ieškovo žinioje) oro temperatūra net kelias dienas iš eilės buvo 30 laipsnių Celsijaus (arba labai artima), todėl faktinė oro temperatūra atitinka bandymų metu nustatytą temperatūrą. Teismas nevertino, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinę pareigą ir ne vieną kartą informavo ieškovą apie netinkamą (blogą) audinio kokybę, tačiau ieškovas audinio kokybišku nepakeitė, audinį ir toliau tiekė iš to paties tiekėjo (PW Cejax) ir tokiu būdu nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų.

44. Teismas taip pat nevertino, kad pagal sutartį ieškovas pretenzijas dėl akivaizdžių gaminių kokybės trūkumų turėjo pareikšti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 60 dienų po gaminių gavimo (sutarties 24 p.). Gaminio neatitikimas matmenų reikalavimams yra laikytinas akivaizdžiu trūkumu, todėl ieškovo pretenzijos dėl tokių trūkumų turėjo būti pareikštos nedelsiant. Ieškovas ginčo gaminius (10000 vnt.) paėmė 2014-05-16, tačiau jokių pretenzijų dėl matmenų nereiškė. Ieškovas vienašalį kokybės patikrinimą suorganizavo praėjus mėnesiui laiko po gaminių atsiėmimo (2014-06-17), kas reiškia, kad gaminių matmenys per mėnesį laiko (vasaros metu), kuomet buvo sandėliuojamos pas ieškovą, galėjo susitraukti nuo temperatūros poveikio.

45. Atsakovas pažymi, kad, ieškovui atsisakius vykdyti sutartį - nusprendus nebepirkti gaminių iš atsakovo dėl klaidingos priežasties (tariamo gamybos broko), atsakovas prarado galimybę sutartinių įsipareigojimų pagrindu gauti turtinę (piniginę) naudą, t. y. uždirbti pelną. Atsakovą ir ieškovą sieja sutartiniai santykiai, todėl, ieškovui tinkamai vykdžius prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, atsakovas taip pat būtų įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ir perdavęs ieškovui likusius 33646 vnt. gaminių, kuriuos ieškovas atsisakė priimti dėl tariamo broko.

46. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Laiko, kad teismas visus apeliaciniame skundu nurodytus įrodymus ir argumentus ištyrė, įvertino ir dėl jų pasisakė.

47. Ieškovas pažymi, kad apie akivaizdžius trūkumus privaloma pranešti per 60 dienų po jų išaiškėjimo, o ne po gavimo. Be to ieškovas negali šių trūkumų akivaizdžiai nustatyti, kadangi gaminiai perduodami dideliais kiekiais, o pasiuvimo brokas yra nustatomas milimetrų tikslumu. Atsakovas buvo informuotas apie numatomą patikrinimą, tačiau į jį neatvyko, o rezultatų neginčijo. Be to atsakovas galėjo organizuoti savo gaminių patikrinimą, tačiau tokių veiksmų neatliko.

48. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo visa eilė surinktų įrodymų: šalių susirašinėjimas, nuolatiniai brokuotų gaminių grąžinimai, persiuvimai atsakovo sąskaita, gaminių siuvimas ne tik per siaurai, bet ir per plačiai, gaminių matmenų nuolatiniai svyravimai, kurie įrodyti ne tik kokybės tikinimo aktais, bet ir liudytojų parodymais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gaminiai buvo grąžinti persiūti bent septynis kartus.

49. Byloje buvo nustatyta, jog audinys traukiasi tik esant didelei temperatūrai. Traukimasis, esant mažesnei temperatūrai, nereiškia, kad audinys yra brokuotas, nes net ir susitraukęs jis yra tinkamas gamybai. Teismas pagrįstai nesivadovavo 2016-10-05 atliktų audinių bandymo protokolu, nes iš jo nėra aišku, ar buvo panaudota būtent UAB „SAKUONA“ pateikta medžiaga, kadangi atsakovas pats telefonu buvo informavęs, jog visas audinys yra panaudotas, ieškovui priklausančio audinio atsakovas nebeturi. Be to paskutinė audinio partija buvo pristatyta atsakovui dar 2014-01-31, o laboratoriniai bandymai atlikti tik 2016-10-05, taigi visą šį laiką buvo sandėliuojami pas atsakovą ieškovui nežinomomis sąlygomis.

50. Atsakovas, neva nustatęs, jog audinys nėra kokybiškas, turėjo atsisakyti tokią medžiagą priimti, sustabdyti darbus. To nepadaręs, prisiėmė atsakomybę už gaminio trūkumus. Atsakovo atlikto medžiagos bandymo rezultatai parodė, kad tik du iš dvylikos audinių susitraukė 1,5 mm. Bet kuriuo atveju, tokia norma yra leistina siuvant gaminius, taigi negalėjo turėti įtakos siuvamiems gaminiams. Atsakovo nurodomi 2013-06-13, 2013-10-07 ir 2013-11-07 pranešimai apie audinio broką buvo šalių išspręsti, dalis mažareikšmio audinio broko buvo nurašoma į sąnaudas, kita dalis visiškai netrukdė gaminių siuvimui, taigi gamyba vyko šalims geranoriškai bendradarbiaujant iki 2014-06-17.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

52. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Eisiga” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

53. Pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo neanalizavo ir nesirėmė atsakovo pateiktais įrodymais, išskirtinai vadovavosi ieškovo argumentais ir jo pateiktais dokumentais. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

54. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

55. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

56. Taigi šioje konkrečioje byloje pareiga įrodyti, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo netinkamai pasiūtų užsakymų, tenka ieškovui, o atsakovui tenka paneigti šiuos ieškovo teiginius arba įrodyti, kad gaminio brokas atsirado dėl netinkamos kokybės medžiagos, ir būtent tai sąlygojo netinkamą gaminių kokybę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį įrodė, todėl jį tenkino.

57. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu kokybės patikrinimo aktu Nr. 72, 2014-06-17 elektroniniu laišku ir nesirėmė atsakovo pateiktais įrodymais – jo pateiktu patikrinimo aktu ir siųstais elektroniniais pranešimais. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, laiko, kad teismo išvados yra nepagrįstos, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas yra pripažinęs kaltę dėl netinkamos kokybės gaminių. Be to teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog medžiaga traukiasi jau prie 30 laipsnių temperatūros.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-06-17 buvo nustatyta, jog 4200 vnt. gaminių neatitinka matmenų tolerancijų. Pagrindinė problema užlenkime, matmuo turėtų būti 65 mm, o faktiškai yra 60 mm. (b.l. 12, t.1). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad gaminio broką sąlygojo medžiagos savybė trauktis, o ne pasiuvimo brokas. Tai apeliantas įrodinėjo 2016-10-14 bandymų protokolu Nr. BBC 16-242 (b.l. 113-116, t.1), kurį, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde atsakovas neįrodė, kad tarp medžiagos savybės trauktis ir nustatytų gaminio trūkumų egzistuoja priežastinis ryšys. Visų pirma, kaip buvo pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, pati pasiūta Poang kėdės sėdimoji dalis nebuvo per siaura, per siaura buvo tik skersinės detalės užlenkimo dalis, brėžinyje žymima raide A (b.l. 11, t.1). Apeliantas neteikia paaiškinimų, kodėl viena medžiagos dalis galėjo susitraukti net 5 mm (nuo reikalaujamo 65 mm matmens iki faktiškai esančio 60 mm), o kita - sėdimoji dalis liko nepakitusi. Be to iš atsakovo pateikto bandymų protokolo matyti, kad vidutinė matmenų pokyčio vertė yra 1 ± 0,32 (mm) ir 0,7 ± 0,32 (mm), leistina paklaida gaminiui + 0 – 3 (mm) ir + 0 – 2 (mm). Taigi, net ir darant prielaidą, jog medžiaga galėjo trauktis dėl temperatūrų kaitos, medžiagos traukimasis negalėjo turėti įtakos gaminio kokybei, kadangi traukimosi procentas buvo mažesnis nei nustatytas 2014-06-17 gaminių kokybės patikrinimo aktu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog gaminio brokas atsirado dėl netinkamos medžiagos kokybės.

60. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo pateiktą bandymų protokolą ir juo kaip įrodymu nesivadovavo dėl to, kad atsakovas audinį išbandė nenatūraliomis, realiai neegzistavusiomis sąlygomis, todėl toks bandymas visiškai neįrodo ieškovo pateiktos medžiagos broko. Be to sutiktina su ieškovo argumentais (ir atsakovo jie nėra paneigti), kad bandymas atliktas 2016 metais, o paskutinė medžiagų siunta atsakovui buvo 2014 metais, taigi medžiaga buvo sandėliuojama atsakovo net dvejus metus, sandėliavimo ypatumai taip pat galėjo turėti įtakos bandymų rezultatams ir ieškovo negalėjo būti kontroliuojami.

61. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad tiekė ieškovui tinkamos kokybės gaminius. Į bylą nėra pateikta duomenų, kaip atsakovas kontroliavo savo gaminių kokybę. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad ieškovas nuolat grąžindavo atsakovui gaminius, kurie būdavo taisomi atsakovo sąskaita. Dar 2013-09-27 ieškovo atstovas A. S. el. laišku nurodė atsakovui, kad 4000 vnt. siuntos patikrinimo metu buvo patikrinti 91 vnt., iš jų 61 vnt. viršijo leistinus nuokrypius, todėl visa partija buvo grąžinta. Atsakovui buvo nurodyta, kad pasiūti gaminiai turėjo skirtingus matmenis net vieno gaminio viduje, matuojant viršuje, per vidurį ir apačioje. Teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad, labiau tikėtina, jog būtent atsakovas UAB „Eisiga“ gaminius siuvo netinkamai, nesilaikydama brėžinių reikalavimų, neužtikrindama tinkamos siuvimo technologijos.

62. Į bylą pateiktos gaminių nuotraukos (b.l. 130-135, t.1) aiškiai skyrėsi nuo pateiktų pavyzdžių (b.l. 128-129, t.1), be to pateiktos nuotraukos, kuriose matyti ir dydžių neatitikimai (b.l. 136-140, t.1), kas taip pat sudaro pakankamas ir pagrįstas prielaidas spręsti dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų.

63. Apelianto teigimu, apie audinio broką ieškovas buvo informuotas dar 2013 m. birželio 13 d. Šie apelianto teiginiai atmestini kaip neturintys ryšio su nagrinėjama civiline byla. Kaip jau buvo nustatyta, ieškinys reiškiamas dėl konkrečių 4200 vnt. gaminių, kurie buvo grąžinti atsakovui 2014 m. birželio mėnesį. Apeliantas gi nurodo elektroninius laiškus, kuriuose minimas audinio (medžiagos tekstūros) brokas, neturintis ryšio nei su ginčo gaminiais, nei su medžiagos savybe trauktis (b.l. 19, t.2).

64. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apie audinio savybę trauktis ieškovas buvo informuotas 2013 m. lapkričio mėnesį. Išanalizavus byloje esančią medžiagą, nėra aišku, kokiu būdu ieškovas buvo apie tai informuotas. Kita vertus, nesuprantama, kodėl atsakovas, įsipareigojęs pasiūti gaminius pagal tam tikrus išmatavimus (sutarties 22, 23 punktai), pastebėjęs medžiagos kokybės trūkumus, nesustabdė gamybos, nesikreipė dėl medžiagos pakeitimo tinkama (sutarties 12 punktas). Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad iš esmės dažniausiai tarp šalių buvo sprendžiami klausimai dėl atsakovo netinkamų gaminių (išmatavimų) grąžinimo ir taisymo, nekokybiškai atliktų darbų. Iki ieškinio pateikimo iš esmės nebuvo sprendžiamas klausimas dėl medžiagos savybės trauktis. Taigi nėra pagrindo konstatuoti šią problemą.

65. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

66. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.