Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eisiga“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sakuona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eisiga“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pavesti skubiam vykdymui. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik įrodžius atsakovo nesąžiningumą, ketinimą slėpti turimą turtą ir pan. – Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis c. b. Nr. e2-189-407/2016, 2016-06-23 nutartis c. b. Nr. e2-1092-943/2016, 2012-09-14 nutartis c. b. Nr. 2-1093/2012. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Akivaizdu, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, įmonėje šiuo metu dirba net 83 darbuotojai, įmonė veiklą vykdo daugiau nei 24 metus. Atsakovas yra ganėtinai dideles pajamas generuojanti, pelningai veikianti bendrovė, todėl atsižvelgiant į jo turimą turtą, ieškinio suma nėra vertinama kaip didelė, kas sudaro pagrindą panaikinti nutartį ir ieškovo prašymą atmesti. Ieškovas, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodinėjo, kad jo pareikštas ieškinys prima facie yra pagrįstas. Ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad atsakovo pasiūti gaminiai neatitinka šalių sutarties ir jos prieduose nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismui nusprendus tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, turi būti atstatytas status quo, ko pasėkoje nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pavestina skubiam vykdymui. Tik tokiu būdu būtų tinkamai apsaugoti atsakovo teisėti interesai dėl normalios ūkinės-komercinės veiklos.

Ieškovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Per 2015-2016 metus atsakovas kelis kartus turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o tai rodo, jog padėtis įmonėje nėra stabili. Galima daryti išvadą, kad gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Priešingai, nei teigia atsakovas, tarp balanse nurodytų gautinų ir mokėtinų sumų nėra toks didelis skirtumas. Jis sudaro 30 183 EUR, o ieškinio suma 13 231,74 EUR. Įmonės nestabilią finansinę padėtį patvirtina tai aplinkybė, jog įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje finansinių metų ir praėjusių finansinių metų grynasis pelnas ženkliai skiriasi. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovo daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovo veikla nėra visiškai apribota, nes lėšų areštas taikytas, tik nesant kito turto, tai yra jis turi galimybę vykdyti ūkinę veiklą, atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti mokesčius.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino pareikštus ieškovo reikalavimus, pateiktus argumentus ir įrodymus, ir sprendė, jog jie prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Atsakovas į prašymą atlyginti nuostolius neatsakė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas vengia atsakomybės ar net neieško galimybės susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-09-14 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-09-14 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 13 021,20 EUR nuostolių, 210,54 EUR, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas pažeidė Paslaugų pirkimo sutarties sąlygas netinkamai vykdydamas ją ir pardavė dalį nekokybiškai pasiūtų gaminių. Savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: kokybės tikrinimo aktais, pranešimais dėl brokuotų gaminių, bandymų protokolais, brėžiniais, elektroniniais susirašinėjimais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pateikti gaminiai buvo brokuoti, tačiau šie apelianto argumentai ir dėstomos aplinkybės yra susijusios su ginčo esme. Atkreiptinas dėmesys, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatęs, kad ieškovių ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 13 231,74 EUR dydžio sumą, taigi tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas.Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Taigi didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės.Ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui motyvavo didele ieškinio suma. Nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievoles, jo reali turtinė padėtis ir finansinės galimybės įvykdyti prievoles ieškovui nėra žinomos. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis). Taigi vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas, prašydamas areštuoti atsakovo turtą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovo atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Priešingai, iš atsakovo pateikto balanso matyti, kad įmonė vykdo veiklą, iš vykdomos veiklos gauna pajamas, todėl esant ieškovei palankiam sprendimui, atsakovė turėtų galimybę įvykdyti sprendimą. Apeliantui neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tik apelianto akcentuojama reikalavimo suma nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK185 straipsnis). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, atsakovui iš ieškovo priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Sakuona“ atsakovo UAB „Eisiga“ naudai 21 EUR (dvidešimt vieno euro) sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą.