- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-84-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26091-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, J. K., O. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, J. K., O. K., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydama: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę „G.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų N. G. ir T. G. gyvenamąją vietą kartu su jų motina – R. G.; 4) priteisti iš ieškovo D. G. nepilnamečiams vaikams N. G. ir T. G., 2/3 jiems reikalingo išlaikymo, priteisiant N. G. 525 Eur, o T. G. 355 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones; 6) pripažinti 2011 metais santuokoje rekonstruotą sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, bei priteisti jį asmeninėn atsakovo nuosavybėn; 7) ieškovės siūlomu būdu padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą; 8) priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės naudai 11675 Eur kompensaciją dėl jungtinės nuosavybės sumažėjimo; 9) po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus, įgytus 2007 m. vasario 21 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK0702183GO pagrindu, sudaryto su kreditoriumi - banku LUMINOR bankas (buvęs AB DnB bankas), ieškovės R. G. ir atsakovo D. G. solidariais kreditoriniais įsipareigojimais; 10) nustatyti, kad ieškovė R. G. įpareigojama mokėti kredito įmokas pagal 2007 m. vasario 21 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK0702183GO už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį bendrai santuokoje įgytą turtą, o ieškovei nesumokėjus bent vienos kredito įmokos ir tas kredito įmokas padengus atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui jo sumokėtas įmokas kreditoriui; 11) po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus pagal 2014 m. vasario 28 d. R. G. skolos raštelį kreditoriui J. K. ir O. K. ieškovės R. G. ir atsakovo D. G. solidariais kreditoriniais įsipareigojimais; 12) priteisti iš atsakovo D. G. ½ jo sąskaitose esančių/buvusių santaupų ieškovės R. G. naudai; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo banko sąskaitas ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. G. ir T. G., mokant periodinėmis išmokomis po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Prašyme nurodė, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti jai ½ dalį atsakovo sąskaitose esančių lėšų. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai tiek apsunkinant šiuo metu bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą (slepiant nuo ieškovės pajamas gyvenant santuokoje), tiek jį perleidžiant tretiesiems asmenims (registruojant žemės įgijimo sandorius trečiųjų asmenų vardu), sumažintų ieškovės galimybę pasidalinti sutuoktinio sąskaitoje santuokoje sutaupytas lėšas, todėl turėtų būti areštuotos atsakovo banko sąskaitoje esančias lėšas. Ieškovės teigimu, taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieškovės teisę gauti dalį santuokoje įgytų santaupų.
4. Prašymą taikyti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, jog esant tarp šalių konfliktiniams santykiams atsakovas neskiria pakankamai lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nurodė, kad turėdamas pakankamai finansinių lėšų atsakovas naudojasi savo padėtimi, tokiu būdu tiek ieškovei, tiek ir vaikams daro ekonominį spaudimą, bando tokiu būdu vaikams parodyti, jog likdami su ieškove jie neturės geros aprangos, kompiuterinės technikos, taip pat susidurs su nepritekliumi. Ieškovės teigimu, noras jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau ji savo tėvų pagalba teikia vaikams išlaikymą, perka bei gamina jiems maistą, rūpinasi jų laisvalaikiu, perka aprangą, higienines priemones. Nors vaikų išlaikymas reikalauja daug išlaidų, tačiau atsakovas net kas mėnesį gaudamas po 100 Eur vaikams skiriamų lėšų, jų vaikams neskiria. Pažymėjo, kad dėl atsakovo piktybinio elgesio neskiriant vaikams būtino bent minimalaus išlaikymo, nukenčia vaikų teisės į išlaikymą bei laimingą vaikystę, dėl ko namuose tvyro įtampa, finansinis nepriteklius, o vaikai, dėl asmeninių lėšų stygiaus, vengia bendrauti bei leisti laiką su bendraamžiais. Ieškovės teigimu, atsakovas nereaguoja į ieškovės bei pačių vaikų prašymus skirti vaikams daugiau lėšų arba nupirkti jiems tam tikrus sezoninius drabužius arba nurodo kreiptis į ieškovę, nors jokių lėšų jai niekada nėra skyręs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo D. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams N. G. ir T. G. kiekvienam po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant į ieškovės R. G. banko sąskaitą; 2) paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) likusios prašymo dalies taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Teismas, nurodydamas, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtina apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, ieškovės prašymą sprendė išnagrinėti nepranešus atsakovui (Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
7. Spręsdamas dėl prašomo taikyti sąskaitos arešto teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos sąlygos. Nurodė, kad deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog šalių santuokos metu atsakovas nenurodė ieškovei duomenų apie jo gaunamas pajamas, savaime nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Įvertinęs atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, aplinkybę, jog atsakovas dirba ir gauna darbo užmokestį, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas nebus pajėgus sumokėti priteistas sumas ieškovei. Pažymėjo, kad prašomas taikyti areštas neatitinka ir proporcingumo principo, kadangi banko sąskaitų areštas itin apsunkina asmens kasdienių poreikių tenkinimą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, mokesčių mokėjimą, kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat darbo užmokesčio ūkyje dirbantiems asmenims mokėjimą (jei toks mokamas vykdant ūkininko veiklą) ir gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovo ūkio tolimesnei veiklai.
8. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas nurodė, kad išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečių vaikų poreikius bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą. Pažymėjo, kad šioje stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą, be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
9. Vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumą teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu. Teismas vertino atsakovo gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat aplinkybę, jog be gaunamo darbo užmokesčio, atsakovui yra mokamos valstybės išmokos vaikams, sudarančios 60 Eur vienam vaikui per mėnesį, kurios taip pat turėtų būti skiriamos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir sprendė, jog pagal preliminariai vertinamas atsakovo gaunamas pajamas iš darbo santykių, atsakovas pajėgus teikti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 230 Eur laikiną išlaikymą nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) D. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė nepasiūlęs atsakovui pateikti atsiliepimo. Ieškovė neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti skubiai, nepranešus atsakovui, todėl teismas turėjo ieškovės prašymą nagrinėti ir dėl jo pagrįstumo spręsti tik gavęs atsakovo atsiliepimą. Toks teismo procesinis sprendimas yra savarankiškas pagrindas nutarčiai panaikinti.
11.2. Teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neargumentuota, nėra nurodyta jokių objektyvių jos prašymą patvirtinančių duomenų. Teismas nurodo teisės teoriją, poreikį skirti laikiną išlaikymą vaikams, tačiau nesiremia konkrečiais faktais, argumentus sudaro tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.
11.3. Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti skundžiamą nutartį, laikinas išlaikymas turėtų būti mažinamas gaunama 100 Eur valstybės skiriama išmoka vaikams. Ieškovė kreipėsi į atsakingą instituciją ir nuo 2020 m. lapkričio 1 d. išmokos vaikams nutraukiamos, todėl tikėtina, jog valstybės skiriamą išmoką gaus ieškovė.
11.4. Atsakovas visas savo jėgas, laisvalaikį ir gaunamas lėšas skiria vaikų ir šeimos išlaikymui, o tokias aplinkybes pagrindžia byloje pateikiami rašytiniai įrodymai.
11.5. Ieškovė neprašo išlaikymo įsiskolinimo, pripažįsta, kad iki ieškinio padavimo atsakovas rūpinosi vaikais, todėl prašyme išdėstytos ieškovės aplinkybės vertintinos kaip melas ir manipuliacijų vaikais faktas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovo argumentais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra deklaratyvaus pobūdžio. Šalims gyvenant draugiškai atsakovas dėl savo labai geros turtinės padėties visus vaikų poreikius tenkino maksimaliai, ieškovė dėl to jam jokių pretenzijų niekada neturėjo. Atsakovas pakankamai lėšų nepilnamečių vaikų poreikiams neskiria pablogėjus šalių santykiams bei pradėjus santuokos nutraukimo procesą. Tokiu būdu atsakovas, būdamas finansiškai stiprus, tiek ieškovei, tiek ir vaikams daro ekonominį spaudimą, bandydamas vaikams parodyti, jog likdami gyventi su ieškove jie neturės nei geros aprangos, nei kompiuterinės technikos, o taip pat susidurs su nepritekliumi.
12.2. Ieškovė vaikus išlaiko gaudama minimalias pajamas ir su savo tėvų pagalba: perka bei gamina jiems maistą, skiria lėšų maitinimuisi mokykloje, mokinių fondams, apmoka už vaikų būrelius, pasirūpina jų gimtadienio organizavimu, rūpinasi jų laisvalaikiu, perka aprangą, mokyklinius reikmenis, bei higienines priemones. Atsakovas iki 2020 lapkričio mėnesio gaudamas kiekvienam vaikui skiriamą po 100 Eur valstybės išmoką bei apie 4 000 Eur pajamų iš darbo santykių, neskaitant jo pajamų iš žemės ūkio veiklos, skirdavo nepilnamečiams vaikams tik pusę gaunamos išmokos vaikų dienpinigiams, bei apmokėdavo būsto paskolą ir komunalines išlaidas.
12.3. Atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog perka vaikams maistą, drabužius, mokyklinius reikmenis ir higienos priemones, o visas jėgas, laisvalaikį ir gaunamas lėšas skiria vaikų ir šeimos išlaikymui. Tarp šalių jau du metus esant priešiškiems santykiams nei kartu su šeima, nei atskirai su vaikais atsakovas jokių atostogų nevyko, o minėtą aplinkybę pagrindžia ir pateikti įrodymai. Atsakovas lėšas už gerą mokslą, dienpinigius, bei apmoka vairuotojo pažymėjimo laikymą, ne vaikams kuriems yra priteistas laikinas išlaikymas, o šalių pilnamečiam sūnui D. G.. Nepilnamečiam vaikui N. G. atsakovas skirdavo tik pusę sumos, kurią gaudavo kaip išmoką vaikui, o T. G. lėšos apskritai nebuvo skirtos. Maisto įgijimu ir paruošimu rūpinasi tik ieškovė, o atsakovo pateikti kvitai iš maisto prekių parduotuvių nepagrindžia aplinkybės, jog maistas skirtas šeimos poreikiams: maistas pirktas ne (duomenys neskelbtini), kur gyvena šalys, o (duomenys neskelbtini), be to, pagal išleistas sumas maistui skiriama iki 100 Eur per mėnesį arba 3,33 Eur per dieną.
12.4. Pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones sudarė lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, skyrimas. Nors ieškovė sutinka, kad atsakovas moka už būstui suteiktą kreditą bei komunalines išlaidas, tokiu būdu užtikrindamas vaikų teisę į gyvenamąją vietą, tačiau lėšos vaikams skiriamos nebuvo.
12.5. Atsakovo pajamos iš darbo santykių sudaro net apie 4352 Eur per mėnesį, neskaitant jo pajamų gaunamų iš žemės ūkio veiklos, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis vaikų išlaikymui skiria mažiau nei 10 procentų savo mėnesinių pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria be kita ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu išlaikymu nepilnamečiams vaikams įrodinėdamas, jog prieš spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe pranešti atsakovui apie tokį prašymą. Iš tiesų, CPK 147 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, jog teismui, manant, kad būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, minėta nuostata neįtvirtina teismo pareigos visais atvejais pranešti priešingai šaliai apie sprendžiamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatymų leidėjas numatė teismo diskreciją spręsti apie būtinybę pranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui, taip pat suteikti teisę iki sprendžiant minėtą klausimą pateikti atsiliepimą. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise informuoti apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nelaikytina procesinės teisės normų pažeidimu ir, priešingai nei nurodo apeliantas, nevertintinas kaip savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nesiremta objektyviais duomenimis. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo klausimą, vertino ieškovės argumentus dėl atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo finansinėmis galimybėmis. Taigi, nors apelianto manymu, skundžiama nutartis ir stokoja argumentų, tačiau nesudaro pagrindo vertinti, kad nutartyje nesiremta objektyviais duomenimis. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad jie pagrindžia atsakovo lėšų skyrimą vaikams ir šeimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir jiems pagrįsti teikiamus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti, kad paneigta būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai apie apmokamas keliones ir stovyklas vaikams yra 2018 metų. Iš pateiktų pavedimų matyti, jog tam tikros pinigų sumos skiriamos pilnamečiam šalių vaikui, tačiau tokie įrodymai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi sprendžiamas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas. Nors nepilnamečiam vaikui N. G. mokami dienpinigiai, tačiau duomenų apie tai, jog mokami dienpinigiai nepilnamečiui T. G., byloje nepateikti (CPK 178 straipsnis). Taigi tai sudaro pagrindą vertinti, jog nepilnamečiams vaikams ir jų išlaikymui mokama gana padrikai ir tokiomis sumomis, kurias nusprendžia mokėti apeliantas. Todėl vertintina, jog laikino išlaikymo priteisimas savo pobūdžiu užtikrins nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį pastovų išlaikymą, maksimaliai apsaugodamas vaikų turtinius interesus iki ginčo išsprendimo.
20. Apelianto teigimu, palikus galioti skundžiamą nutartį, priteista laikino išlaikymo suma – po 230 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui, turėtų būti mažinama valstybės mokamomis išmokomis pagal Išmokų vaikams įstatymą. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, jog išmokų mokėjimas atsakovui pagal Išmokų vaikams įstatymą nutrauktas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Iš tiesų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis turėtų būti mažintinas gaunama valstybės mokamų išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog sprendžiant laikino išlaikymo klausimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui valstybės mokamomis išmokomis. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į vaikų amžių, poreikius ir esamą minimalios algos dydį laikinųjų apsaugos priemonių apimtį nustatė po 230 Eur kiekvienam vaikui.
22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos įvertinus nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo D. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.