Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-924-1051/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-29
Bylos Nr.: e2S-924-1051/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Atsakovas: M. L.
Ieškovas: R. L.

Civilinė byla Nr. e2S-924-1051/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03159-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos : 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.11; 3.3.2.6.4.; .3.3.2.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9290-1186/2025 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei M. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo tarp skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo tarp skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir nepilnamečio vaiko. Ieškovas teismo taip pat prašė taikyti atsakovės M. L. (toliau – ir atsakovė) atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones : nustatyti nepilnamečio vaiko L. L. laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. L. tėvo gyvenamojoje vietoje; priteisti po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą L. L. iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos teismui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; taikyti laikinąją nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką, t. y. nustatyti, kad vaikas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos gyvenamojoje vietoje.

2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, jog būtina kuo skubiau pasirūpinti nepilnamete dukra L. L., suteikiant jai tinkamas gyvenimo sąlygas. 2025 m. liepos 28 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nepilnametė dukra pripažinta nukentėjusiąja dėl fizinio skausmo sukėlimo, ši aplinkybė, ieškovo vertinimu, patvirtina, jog gyvenant su atsakove nepilnametei dukrai nėra sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos bei yra pažeidžiami geriausi jos interesai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, jog šiuo metu faktiškai nėra reikalingos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Tarnyba, ir VTAS) specialistu galėjo netinkamai suprasti jo klausimus arba galėjo būti netinkamai suprasti jos atsakymai dėl sutikimo su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Gyvenant skyriumi, tarpusavyje pavyko susitarti, kad iki ieškovas ir atsakovė įstatymo nustatyta tvarka išsispręs jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus, jie su dukra bendraus vieną savaitę dukrai gyvenant pas motiną, kitą savaitę dukrai gyvenant pas tėvą, tačiau dukrai sugrįžtant iš tėvo atsakovė ėmė pastebėti, jog mergaitė yra suirzusi, nerami, sunkiai sukalbama, taip pat atsakovė iš dukros sužinojo, jog ieškovas su šeima apie atsakovę nuolatos atsiliepia neigiamai. Atsakovė galėtų sutikti, kad iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, teismo būtų nustatyta, kad tėvai su dukra bendrauja tokia tvarka, kokia yra dabar – po 50 procentų laiko pas kiekvieną iš tėvų, t. y. po savaitę, dukrą perduodant penktadienį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi tenkino ieškovo R. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nurodė, kad vertinant laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, reikalinga įvertinti Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes apie tai, jog šiuo metu atsakovė gyvena name su daliniais patogumais, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas yra atliekami remonto darbai, reikalinga įvertinti ir tai, jog bendraudama su Tarnybos specialistu atsakovė nurodė, jog neprieštarauja, kad iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, dukros laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, o baigus remonto darbus norėtų, jog dukra nuolatos gyventų su ja.

Atsiliepimas

6. Teismas pažymėjo, jog teismas neturi jokių duomenų, kurie rodytų, kad Tarnybos pateikta išvada būtų nepagrįsta ar joje nurodytos neteisingos aplinkybės. Tai, jog atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą nurodo kitokias aplinkybes ir išreiškia kitokią poziciją, negali būti laikytina pakankamu pagrindu nevertinti Tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių. Taip pat įvertintina ir pačios atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog ji šiuo metu nedirba, negauna kitų socialinių išmokų, tik išmokas skirtas vaikams. Kartu teismas įvertino ir ieškovo nurodytą aplinkybę, jog 2025 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš nepilnametę L. L.. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu neturi jokių duomenų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas nepagrįstai, neturi duomenų ir apie tai, jog ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Atsižvelgęs į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, jog ieškovas šiuo metu nepilnametei dukrai L. L. galėtų suteikti tinkamesnes augimo ir vystymosi sąlygas – ieškovas gauna stabilias pajamas, gyvena name su visais patogumais, kuriame palaiko švarą ir tvarką, dukrai skirtame kambaryje yra visi būtini baldai, kai tuo tarpu ieškovė šiuo metu gyvena name su daliniais patogumais, name vyksta remonto darbai, kas gali sudaryti nesaugią aplinką mažamečiam vaikui. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgtina ir į aplinkybę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš nepilnametę L. L..

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko L. L. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, siekiant užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei į tai, jog ieškovo prašomas priteisti laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 200,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, neviršija minimalaus orientacinio dydžio (2025 m. sausio 1 d. duomenimis minimalus mėnesinis atlygis neto sudarė 777,00 Eur, o vaiko pinigai sudarė 122,50 Eur), taigi, minimalus orientacinis atsakovei tenkantis išlaikymo nepilnametei dukrai dydis sudarytų apie 327,25 Eur, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai – tenkintinas.

8. Teismas įvertinęs, ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, Tarnybos pateiktą išvadą, duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą ir atsižvelgdamas į tai, jog siekiant atliepti vaiko emocinius poreikius, reikalinga užtikrinti, jog nepilnametis vaikas išlaikytų ryšį su skyriumi gyvenančia motina bei jaustų abiejų tėvų paramą ir rūpestį, konstatavo, jog ieškovo prašoma patvirtinti laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų bei pernelyg neapribotų skyriumi gyvenančios motinos teisių ir teisėtų interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovė M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo R. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neteisingai taikė procesines teisės ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies normas, šališkai pritarė ieškovo pateiktai pozicijai, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Priimta nutartimi teismas pažeidė nepilnametės L. L. teises ir teisėtus interesus.

9.2. Priimdamas nutartį, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir jų nepritaikius ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti įvykdytas arba bylos nagrinėjimo metu kiltų rizika L. L. asmeninių neturtinių ir turtinių interesų pažeidimui. Teismas šiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais nesirėmė.

9.3. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą grindė tik deklaratyviais teiginiais ir nepateikė jokių svarių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės gyvenamoji vieta dukrai tapo netinkama. Šiuos ieškovo deklaratyvius teiginius paneigė byloje pateikta VTAS išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovė gyvena jos motinai ir dėdei priklausančiame 3 kambarių name su daliniais patogumais, šiuo metu name yra vykdomi remonto darbai, ruošiamasi įrengti dušo patalpą, vaikui skirtame kambaryje yra visi reikalingi baldai, vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Atsiliepimas

9.4. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes apie šalių santykius gyvenant kartu. Teismas visiškai nevertino ir kitų itin reikšmingų aplinkybių, kad būtent atsakovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl privalomosios mediacijos proceso vykdymo.

9.5. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šalys faktiškai buvo pasiekę sutarimą, kad iki kol teismo bus nustatyta dukros gyvenamoji vieta ir išspręsti kiti su dukros interesais susiję klausimai, šalys su dukra bendrauja po 50:50 laiko, pas kiekvieną iš tėvų, t. y. dukrai gyvenant po savaitę pas kiekvieną iš tėvų, dukrą perduodant penktadienį. Jokios kitos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai nėra reikalingos ir atsakovė su jomis neturėjo pagrindo sutikti ir VTAS specialistui nenurodė, kad sutinka, niekur nėra rašiusi tokio sutikimo ar po juo pasirašiusi. VTAS išvada tam tikrose dalyse kelia pagrįstų abejonių, nes atsakovė niekaip negalėjo sutikti ne tik su dukros laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovą, bet ir su 200 Eur išlaikymo teikimu, nes atsakovė šiuo metu neturi darbo, jai dar nėra paskirta socialinė pašalpa, ji gauna tik socialines vaiko išmokas, už kiekvieną vaiką po 122,50 Eur. Šiuo metu jai finansiškai padeda artimi giminaičiai. Dukra yra išlaikoma abiejų tėvų, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su dukros gyvenamąją vieta ir/ar išlaikymu.

9.6. VTAS išvada iš esmės grindžiama nurodytu atsakovės sutikimu dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jokių kitų motyvų ar argumentų Išvadoje nėra nurodyta. Atsakovei atsiliepime paneigus minėtą sutikimą ir jį užginčijus, teismas privalėjo kritiškai vertinti VTAS išvadą ar imtis iniciatyvos ir surengti žodinį teismo posėdį, kuriame būtų buvę išsiaiškintos kilusios abejonės ir prieštaravimai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas.

Šalies argumentai

9.7. Ieškovo nurodytame ikiteisminiame tyrime atsakovei įtarimai nėra pareikšti, nėra taikytos ir kardomosios ar kitos priemonės, ribojančios jos teisę bendrauti su dukra ar palaikyti su ja ryšį, todėl taip ženkliai apriboti motinos bendravimą su dukra, kai tai padarė teismas skundžiamoje nutartyje nustatydamas laikiną motinos bendravimą su dukra, nebuvo pagrindo. Toks ženklus motinos su dukra apribojimas be jokios abejonės neatitinka mažamečio vaiko interesų ir privalo būti panaikintas.

Atsiliepimas

10. Ieškovas R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nutartyje sprendė tik apie laikinųjų priemonių būtinybę konkrečioje byloje, nedarydamas išvadų dėl ginčo esmės ir nevertindamas įrodymų galutine apimtimi.

10.2. Teismas nutartyje aiškiai motyvavo kodėl, šiuo konkrečiu atveju, pagrįstai šalių nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Teismas rėmėsi VTAS išvadomis ir bylos duomenimis, kurių nepagrįstumo nebuvo nustatyta, ir padarė aiškią išvadą, kad šiuo metu ieškovas šalių dukrai gali užtikrinti tinkamesnes augimo ir vystymosi sąlygas. Pati atsakovė VTAS procedūroje neprieštaravo, jog iki sprendimo įsiteisėjimo vaikas laikinai gyventų su tėvu ir nurodė sutinkanti su 200 Eur laikinu išlaikymu. Atsakovė ginčijo tik bendravimo grafiką tarp jos ir nepilnametės dukters.

10.3. Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka suderina vaiko poreikį turėti stabilų kasdienį centrą (su tėvu) ir tęsti ryšį su motina.

10.4. Procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šioje konkrečioje byloje buvo atliktas tinkamai: klausimas išnagrinėtas rašytine tvarka, vadovaujantis įstatymu, dalyvaujančioms šalims pranešus apie posėdį.

10.5. Atsakovės teiginiai apie „tinkamas sąlygas“ yra selektyvūs ir prieštarauja oficialiai institucijos išvadai, kuri, priešingai nei subjektyvūs atsakovės teiginiai, yra pagrįsta faktiniais patikrinimais.

10.6. Vaiko perdavimas ir bendravimas su tėvu buvo ribojamas, o atsakovė nuolat kėlė sąlygas, todėl situacija tapo konfliktiška ir neprognozuojama būtent dėl atsakovės elgesio. Be to, pati atsakovė iš pradžių institucijai (VTAS) buvo nurodžiusi, kad sutinka su dukros laikina gyvenamąja vieta pas tėvą, o ginčijo tik bendravimo grafiką. Toks elgesys rodo nenuoseklumą ir paneigia tikro susitarimo egzistavimą.

10.7. Atsakovė nei teismui, nei VTAS nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas kelia grėsmę vaikui ar atsakovei. Priešingai, byloje yra duomenų, kad būtent motinos (atsakovės) aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką.

10.8. Teismas teisingai taikė tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus bei kasacinę praktiką ir pagrįstai nustatė, kad laikinas vaiko gyvenimas su ieškovu labiau atitinka vaiko interesų prioriteto principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo

12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie šalių santykius gyvenant kartu. Teismas visiškai nevertino ir kitų itin reikšmingų aplinkybių, kad būtent atsakovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl privalomosios mediacijos proceso vykdymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas aukščiau nurodytus atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės yra neaktualios sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada iš esmės grindžiama nurodytu atsakovės sutikimu dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jokių kitų motyvų ar argumentų Išvadoje nėra nurodyta. Atsakovei atsiliepime paneigus minėtą sutikimą ir jį užginčijus, teismas privalėjo kritiškai vertinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ar imtis iniciatyvos ir surengti žodinį teismo posėdį, kuriame būtų buvę išsiaiškintos kilusios abejonės ir prieštaravimai.

15. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė teikdama pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė nagrinėti prašymo žodinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių ieškovo pateiktą prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovė pateiktame atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas tinkamai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nustatančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarką. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog Tarnybos pateikta išvada būtų nepagrįsta ar joje nurodytos neteisingos aplinkybės, tai, jog atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą nurodo kitokias aplinkybes ir išreiškia kitokią poziciją, negali būti laikytina pakankamu pagrindu nevertinti Tarnybos išvadoje nurodytų aplinkybių.

Dėl nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

18. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu šalių nepilnametė dukra gyveno su ieškovu. Bylos duomenys patvirtina, kad dabartinė laikina šalių vaiko gyvenamoji vieta su tėvu jam yra įprasta. Byloje objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas per visą šį laiką iki atskirojo skundo nagrinėjimo vaiko atžvilgiu netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas ar kitaip pažeidinėtų jo interesus, nėra. Tuo tarpu vertindamas atsakovės galimybes užtikrinti vaiko interesus, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 2025 m. liepos 28 d. atsakovės atžvilgiu (duomenys neskelbtini) AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš nepilnametę L. L.. Teismas, nustatydamas laikiną šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat pagrįstai atsižvelgė į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytas aplinkybes dėl šalių galimybės užtikrinti vaiko interesus, ir tai, jog tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šiuo metu nepilnametei dukrai galėtų suteikti tinkamesnes augimo ir vystymosi sąlygas – ieškovas gauna stabilias pajamas, gyvena name su visais patogumais, kuriame palaiko švarą ir tvarką, dukrai skirtame kambaryje yra visi būtini baldai, kai tuo tarpu ieškovė šiuo metu gyvena name su daliniais patogumais, name vyksta remonto darbai, kas gali sudaryti nesaugią aplinką mažamečiam vaikui.

21. Įvertinęs ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje tenkindamas ieškovo prašymą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta šalių vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu, darytų neigiamą įtaką vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų.

Dėl laikino išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

24. Tai, kad apeliantė teigia, jog dukra yra išlaikoma abiejų tėvų, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su dukros gyvenamąją vieta ir/ar išlaikymu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, todėl apeliantės iki skundžiamos nutarties priėmimo teiktas išlaikymas nepilnametei dukrai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nepateikė įrodymų apie drabužių, daiktų ar kitų prekių kasmėnesinį teikimą, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui pakankamą sumą, kuri užtikrintų jo būtinų poreikių tenkinimą. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji išlaiko šalių vaiką atmetamos kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytos.

25. Apeliantė nepateikė argumentų, kurių pagrindu teismo nustatytą išlaikymo dydį (200 Eur) ji laiko neteisėtu ar nepagrįstu, neatitinkančiu vaiko būtinų poreikių užtikrinimo kriterijaus.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1038 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista po 200 Eur laikino išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

28. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė šiuo metu neturi darbo, jai dar nėra paskirta socialinė pašalpa, ji gauna tik socialines vaiko išmokas, už kiekvieną vaiką po 122,50 Eur, šiuo metu jai finansiškai padeda artimi giminaičiai, tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jos atleisti nuo pareigos teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

29. Pažymėtina, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

30. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

30. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

31. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

32. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

34. Taigi, bendravimo tvarkos nustatymo klausimas vertintinas prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apimtyje, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas yra ir skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų teisių užtikrinimas, kadangi net tėvams ir negyvenant kartu, jie abu lygiomis teisėmis turi prisidėti prie vaiko auklėjimo. Bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio vieno iš tėvų interesus.

35. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaikas kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos gyvenamojoje vietoj.

36. Sutiktina su apeliante, kad ikiteisminiame tyrime apeliantei įtarimai nėra pareikšti, nėra taikytos ir kardomosios ar kitos priemonės, ribojančios jos teisę bendrauti su dukra ar palaikyti su ja ryšį, todėl taip ženkliai apriboti motinos bendravimą su dukra nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, jog bendravimas su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais turėtų būti suvienodintas, tačiau atsakovei nenustatant galimybės bendrauti su vaiku darbo dienomis, pažeidžiami tiek mažamečio vaiko interesai, tiek atsakovės interesai, neužtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas.

37. Svarbu pažymėti ir tai, kad asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kol nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, negali būti laikomi asmens nederamų veiksmų (elgesio) patvirtinimu. Priešingas vertinimas pažeistų asmens nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie galimai netinkamą atsakovės elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių nepilnametis vaikas neturėtų su atsakove bendrauti dažniau nei du savaitgalius per mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė negeba pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku ir jai reikalinga trečiųjų asmenų pagalba. Be to, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), darytina išvada, kad nors vaikas dar mažas, tačiau yra tokio amžiaus, kai jau išvystyti tam tikri savarankiški įgūdžiai ir nereikalauja tokios nuolatinės priežiūros, kad atsakovė negebėtų juo pasirūpinti pati.

38. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neigiamai charakterizuojančių atsakovę, kad būtent atsakovės bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku, kenkia ar kelia pavojų vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nenustatė, jog atsakovė negebėtų pasirūpinti nepilnamečiu šaliu vaiku ar atsakovės elgesys, gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išplėsti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, papildomai nustatant, kad atsakovė su dukra bendrauja kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindama vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus ir skyriumi gyvenančios motinos teises, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, ir nustatyti, kad šalių vaikas L. L. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos M. L. gyvenamojoje vietoje, motina vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir užtikrina vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; nustatyti, kad motina M. L. su dukra L. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindama vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nėra galutinė, ji neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus situacijai, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sprendžiamas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, pakeisti ir išdėstyti taip:

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią laikinąją atsakovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. L., gimusia (duomenys neskelbtini) :

- L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, motina vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir užtikrina vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

- motina M. L. su dukra L. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos 17 val. ir užtikrindama vaiko grįžimą į gyvenamąją vietą iki 20 val.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irma Valiuškienė