- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- e2-116-1065/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00421-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. M., R. M.
- Advokatai
- Laima Svidrienė, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl įpareigojimo pašalinti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir A. M., kuriuo prašė įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti neteisėtai įrengtą tvorą prie priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą, - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; taip pat prašė įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti medžius (tujas) prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą, - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad ieškovas kartu su sutuoktine, ieškove nuosavybės teise valdo 2499 kv. m. ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui bei jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su trimis pagalbiniais statiniais ir kitais inžineriniais statiniais. Ieškovų žemės sklypas jo vakarinėje pusėje ribojasi su žvyro gatve, o rytinėje pusėje su atsakovų R. ir A. M. žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovai, nepaisydami galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. be ieškovų sutikimo, įsirengė medinę tvorą ir gyvatvorę, pažeisdami jų įrengimo tvarką, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, aukščio reikalavimų bei nesilaikant užtvaros kiaurymių plotų reikalavimų. Šioje byloje nėra ginčo, kad ginčo tvora buvo atsakovų pastatyta 2020 metais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2020-07-13 „Žemės naudojimo patikrinimo akte“ Nr. 29ŽN-21-( 14.29.73) yra fiksuota, kad 2020-07-13 tikrinamo žemės sklypo dalyje (riboje tarp posūkio taškų Nr. 6-7) auga vizualiai aukštesnė nei 2 m aukščio tujos, įveistos gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko; nustatytas galimas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Atsakovai jokia forma, niekada nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo įsirengti medinę tvorą ar gyvatvorę. Mano, kad tai yra esminė šiam ginčui faktinė aplinkybė, lėmusi žemės sklypo savininko teisių šiurkštų pažeidimą. Atsakovai įsirengė ginčo tvorą ir gyvatvorę vienašališkai, nederindami savo sprendimų, turinčių tiesioginės įtakos ieškovų nuosavybės (žemės sklypo) naudojimo kokybei. Dėl šių priežasčių mano, kad atsakovai tokiu savo elgesiu pažeidė ne tik galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius tvorų ir gyvatvorių įrengimą ant (šalia) žemės sklypų ribų, bet ir pažeidė esminę savo, kaip civilinių teisinių santykių šalies, pareigą bendradarbiauti, kooperuotis priimant sprendimus, turinčius įtakos ieškovų teisių įgyvendinimui ir jų suvaržymui. Ieškovų advokatas jų vardu pateikė pretenziją atsakovams, bet iš atsakovų atsiliepimo į pretenziją negauta. Atsakovų įrengta ginčo gyvatvorė yra įrengta ant sklypų ribos; jos aukštis yra mažiausiai 2 m; atsakovai nėra gavę ieškovų rašytinio sutikimo dėl gyvatvorės įrengimo. Neproporcingai aukšta ir tanki gyvatvorė sukelia žemės sklypo bei jame esančių pastatų ir statinių savininkui visą eilę nepatogumų. Atsakovų įrengta tvora (užtvara) yra įrengta vos apie 20 cm nuo ieškovo ir atsakovų sklypų ribos, o jei įvertinti tvoros stulpų įbetonavimo vietas, tai tuomet reikia konstatuoti, kad tvora yra įrengta tiesiai ant sklypų ribos; jos aukštis yra apie 1,8 m; tvoros, įrengtos žemės sklypo vakarinėje dalyje, medinių lentelių plotis yra apie 7–8 cm, o tarpų tarp jų plotis yra vos 1–1,5 cm, todėl ieškovo žemės sklype dėl atsakovų tvoros krenta didelis šešėlis ir kartu yra sumažinamas patenkančios saulės kiekis; atsakovai nėra gavę ieškovų rašytinio sutikimo dėl tvoros (užtvaros) įrengimo. Atsakovai pažeidė galiojančius teisės aktus, įrengdami savo tvorą vakarinėje žemės sklypo pusėje, arčiau nei 1 m atstumu (realiai vos apie 20 cm nuo kaimyninio žemės sklypo ribos) ir nesilaikant tvoros kiaurymių ploto minimalaus dydžio, kas didina maksimalų leistiną tvoros metamo šešėlio procentą ir akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teisėtus interesus naudojantis savo nuosavybe. Atsakovams pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą ieškovai sieja su savo, kaip turto (žemės sklypo) savininkų, teisių pažeidimu, pažymi, kad tiek tvora, tiek gyvatvorė buvo pastatyti (įrengti) nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų, aukščio reikalavimų bei saulės šviesos pralaidumo reikalavimų; aukštos ir tankios tujos, bei aukšta ir tanki tvora užstoja didelėje dalyje žemės sklypo saulės šviesą, pažeidžia ieškovų teisę laisvai (savo nuožiūra) žemės sklype sodinti augalus, įsirengti poilsio-reprezentacines erdves, bei saugiai naudotis turtu (žemės sklypu).
Atsiliepimas
Atsakovai R. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino; reikalavimui dėl tujų panaikinimo taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos. Visiškai nesutinka su ieškovais. Tujos ir jų eilė niekuo nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių. Ieškovai nurodė netiesą, kad atsakovai niekada, jokia forma nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo sodinti tujas. Ieškovų sutikimo, prieš įsigydama ir sodindama tujas, kreipėsi R. M.. Ieškovai sutiko ir labai džiaugėsi. Rašytinio sutikimo reikalavimas dabar, kai nuo tujų pasodinimo praėjo 16 metų, neatitinka sąžiningumo principo. Daugybę metų ieškovai džiaugėsi tujomis, niekada neprieštaravo jų buvimui, toks didelis praėjusių metų skaičius, kai ieškovams nekliuvo tujų buvimas, patvirtina neabejotinai buvus ieškovų sutikimą ir ilgalaikį sutikimą. Be to, prašo taikyti ieškovų reikalavimui ieškinio senaties terminą. 2005 m. pavasarį R. M. nuėjo pas kaimynus D. su pasiūlymu sodinti tujų atitvarą, kad atskirti sklypus. Paklausė, sodinti ant ribos, ar atitraukti nuo ribos. Ir R. D., ir R. D. entuziastingai sutiko sodinti tujas ant sklypų ribos. R. D. dar pasidžiaugė, kad pastovūs vakariai vėjai nebesuneš jos sodo lapų į atsakovų sodą ir kiemą. Ėjo metai, tujos gražiai prigijo, augo, visi tuo džiaugėsi. Kaimynai niekada neužsiminė, kad nesutinka, nenori tujų ar kad kažkas blogai. Jei kaimynai būtų apsigalvoję po 2–4 metų po pasodinimo, būtų dar buvę įmanoma medelius iškelti. Su kaimynais stengiasi visada palaikyti gerus, draugiškus santykius. Atsakymas į pretenziją, kaip matyti iš jo turinio, yra mandagus ir siekiantis ginčą išspręsti taikiai. Atsakovai norėjo ir nori taikiai tartis. Kad tujos per arti ieškovų sklypo – nesąžiningas argumentas, nes patys ieškovai sutiko ir norėjo tujas sodinti ant sklypų ribos. Tujos karpomos kiekvieną pavasarį nuo 2018 m., neleidžiant augti aukščiau negu 2 m. Niekada nėra gavę iš jokių pareigūnų ar institucijų pastabų, nurodymų, kad su tujomis kas nors būtų negerai. Ieškovų nurodytame NŽT Pakruojo skyriaus 2020-07-13 „Žemės naudojimo patikrinimo akte“ Nr. 29ŽN-21-(14.29.73) nėra konstatuota, kad būtų buvęs konkrečiai išmatuotas tujų aukštis. Išsireikšta „vizualiai aukštesnės nei 2 m tujos“. Tujos per daug neišsiplėtė, nesusiliejo, saulės šviesa puikiai šviečia pro tarpus tarp tujų. Duodami sutikimą sodinti tujas ir 15 m. neginčydami tujų buvimo, ieškovai turėjo suprasti, kad tujos augs ir kažkiek plėsis; vadinasi, jiems tai buvo priimtina. Tujų nudžiūvusias, numestas dalis sugrėbti ar susmulkinti žoliapjove nėra sunku, tai minimalūs darbai; ar vienokius, ar kitokius augalus reikia prižiūrėti. Tujos nėra ištisinė žaliatvorė, jos pasodintos 1 m atstumu viena nuo kitos. Ši pasodintų tujų eilė yra visiškai prašviečiama, praleidžia šviesą. Tujų yra 34 vienetai, jos susodintos 1 m atstumu viena nuo kitos ir visos tujų eilės ilgis yra 34 metrai. Po tujomis nėra jokio pelėsio, ten sausa ir prapučia vėjas. Nukarpytas tujas visada tvarkingai sugrėbia. Jokių egzotinių augalų kaimynai neaugino ir neaugina visame savo sklype, todėl tokie argumentai ieškinyje yra neįrodyti, yra tik prielaidos. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad nunyko prie tujų kokie tai jų augalai ir nunykimo priežasčių. To tiesiog nebuvo. Ieškovai nenurodė konkrečių argumentų ir aplinkybių, kuo neva pažeidžiamos jų nuosavybės teisės, ir jų neįrodė. Ieškovų nurodyti neva jų teisių pažeidimai - mažareikšmiški, ieškovų hiperbolizuoti, nurodyti tendencingai, yra neįrodyti. Tujos niekuo nekenkia ieškovų tikrai svarbiems interesams, pvz., ieškovų gyvenamajam namui ar pan. Tujomis siekta ir siekiama abiem kaimynams: ieškovams ir atsakovams turėti jaukią, ekologišką, gamtinę užtvarą, turėti jaukią, saugią gyvenamojo būsto aplinką. Tujos reikalingos dėl ekologiškumo, dėl turėjimo šalia daugiau žalumos, tuo pačiu ir dėl geresnės oro kokybės; dėl jų atliekamos užtvaros funkcijos, dėl vėjų užstojimo, jaukumo. Ieškovų reikalavimas panaikinti suaugusius, brandžius, pačiame gražume esančius medelius (tujas) yra nesąžiningas, nepagrįstas, neteisėtas. Reikalavimai šalinti seniai pasodintas, subrendusias, tinkamai prižiūrimas, periodiškai sužeminamas tujas, reiškia ieškovų norą sudarkyti tvarkingą abiejų kaimynų aplinką; mano, tokie reikalavimai neatitinka nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo, nei ekonomiškumo, racionalumo principų. Siekiant taikos, galima pamąstyti ir apie ieškovų norų dalinį tenkinimą ir interesų suderinimą galima būtų pasiekti mažesnėmis priemonėmis, negu barbariškai raunant, nupjaunant gražius, sveikus, brandžius medelius. Ieškovų išankstinis nurodymas ieškinyje, kad jų netenkintų alternatyvūs teismo sprendimai, pvz., tujų apkarpymas (t. y. mažesnės priemonės), parodo tikruosius ieškovų siekius, - siekiama kerštauti, pakenkti atsakovams, o ne savo teisių gynimo, nes jų nuosavybės teisės niekaip nėra pažeistos, juo labiau nepažeistos esminiai. Tvora ir tujos “tarnauja” abiem kaimynams: suteikia privatumo, jaukumo, užstoja nuo vėjų ir pan. Ieškovai, neįdėję į tujas ir tvorą nei kiek lėšų, naudojasi tais privalumais, ir atsakovai su tuo sutinka. Sprendimas įpareigoti pašalinti tujas neproporcingai pažeistų atsakovų interesus, o ieškovų sklypo naudojimo kokybės nepagerintų, nes būtų sudarkyta besiribojančių sklypų aplinka ir abeji kaimynai netektų tujų teikiamos naudos. Ieškovų nurodyti ieškinyje norminiai aktai (2007-12-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-717 “Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo”, 2005-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-338 patvirtintas STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai”) dar nebuvo priimti tujų pasodinimo metu (2005 metų pavasarį), taigi, jais atsakovai ir ieškovai negali vadovautis, jie netaikytini sprendžiant šį ginčą. Ieškovai nurodo netiesą, neva tujos pasodintos 2011 metais. Pažymėtina ir ta faktinė aplinkybė, kad savo sklype kitoje vietoje ieškovai turi (augina) tujas, dviem juostomis prie įvažiavimo į jų garažą. Tai reiškia, kad tujos kaip augalai, kaip žaluma ieškovams yra priimtinos. Dėl anų ieškovų tujų nesiskundžiama dėl pavėsio, pelėsio ar pan. Reikalauja taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimui dėl tujų ir ieškinį atmesti ir dėl praleistos ieškinio senaties. Jos pasodintos (su ieškovų sutikimu) 2005 metų pavasarį, ieškovai niekada iki 2020 metų nereiškė ir nebuvo prigalvoję pretenzijų dėl jų, sutiko su tujų buvimu. Nuo tujų pasodinimo ir net nuo tapimo gražiais medeliais yra praėję daugiau nei 10 metų. Ieškovų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau- LAT) išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-355-701/2018 (2018-10-12 nutartis) faktinės aplinkybės yra kitokios nei šioje byloje, todėl ieškovai negali besąlygiškai remtis minėtos bylos išvadomis. Konkrečiai, minėtoje LAT išnagrinėtoje byloje ieškovai savo teisių pažeidimą siejo ne tik su tujų dydžio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su tujų poveikiu gyvenamo namo sienai bei pamatams (nutarties 54 punktas). Tujos buvo pasodintos prie pat gyvenamojo namo (ir 4 metrų aukščio). Todėl ir teismų išvados buvo atitinkamos.
Dėl tvoros: šioje byloje taipogi nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje. LAT byloje Nr. e3K-3-355-701/2018 tvora buvo neteisėtas statinys, šiuo atveju tvora yra teisėtas statinys, nes besiribojančio sklypo savininkų sutikimo nereikėjo, nes šviesos pralaidumo reikalavimas, numatytas STR, yra išlaikytas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje nurodyta laikytis ieškovų interesų gynimo mažesnėmis priemonėmis, netgi esant neteisėtai pastatytam statiniui (tvorai). O būtent, nutarties 46 punkte nurodyta, kad “Nagrinėjamu atveju ieškovams grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovės pastatytos tvoros ir reiškiant reikalavimą ją nugriauti, remiantis nurodytomis kasacinio teismo suformuotomis gairėmis, turėjo būti analizuojama, vertinama ir sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo. Tačiau šioje civilinėje byloje teismai įpareigojo atsakovę nugriauti ginčijamą tvorą, neįvertinę, ar padaryti teisės aktų pažeidimai yra esminiai, neanalizavo konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, galimybių statinį pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus buvimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakitusią statinio padėtį, neanalizavo ir nevertino, ar gali būti taikomos kitos neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonės, siekiant atkurti teisėtumą bei pašalinti minėtus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pavyzdžiui, įvertinant, ar galimas dalies likusių tvoros lentelių nuardymas, jų pritvirtinimo pakeitimas tokiu būdu, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis šia apimtimi negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.” Taigi, šioje dalyje LAT panaikino žemesnių teismų sprendimus ir grąžino bylą apygardos teismui šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.
Kuo pažeidžia ieškovų interesus tvora. Ieškovai nurodė netiesą, kad atsakovai niekada, jokia forma nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo įsirengti medinę tvorą. Atsakovai kreipėsi ir tarėsi su jais dėl tvoros įrengimo. Kaip vieną iš variantų, atsakovas pasiūlė R. D. tverti tvorą kartu. Kaimynas nesutiko. Tokiu atveju tverė tokią tvorą, kokią leidžia norminiai aktai, be gretimo sklypo savininko sutikimo: išlaikė didesnį nei 25 proc. tvoros peršviečiamumą (šviesos pralaidumą arba ažūriškumą), tvorą užtvėrė atitraukę 20 cm nuo sklypų ribos, iki 1,80 m aukščio, dalis tvoros yra 1,80 m aukščio, dalis nužemėjanti ir žemesnė; vidutinis tvoros statinio aukštis yra 1.75 m. Tvora nėra didelės apimties, ji prasideda ten, kur baigiasi tujos ir yra tik nuo tujų eilės pabaigos iki garažo; tvoros ilgis tik 15 metrų. Tvorą sudaro 1,80 m aukščio atkarpa, kitas tarpas (segmentas) - 1,75 m aukščio, ir trečias - 1,65 m aukščio. Tvoros buvimo vieta - prie garažo (ūkinių statinių), o ne, pvz., prie gyvenamo namo ir tvora jokių ieškovų interesų nekliudo. Atsitverti kaimynų erdves darbinėje-ūkinėje-techninėje zonoje prie ūkinių statinių kaip tik yra reikalinga ir patogu abejiems kaimynams. Galiojantis teisės aktas, kurį ieškovai nurodė ieškinyje ir pretenzijoje: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. Dl-878 “Dėl statybos techninio reglamento...” 7 priedo 1.2.2 punktas numato, kad rašytinis besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas, statant užtvarą arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, būtų privalomas tik tada, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaro ploto, kai šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis. Ieškovai nepateikė jokio užtvaros kiaurymių ploto (ažūriškumo) paskaičiavimo. O atsakovai yra atlikę tikslius išmatavimus ir suskaičiavę, kad ažūriškumas yra žymiai didesnis nei 25 proc. Tokiu atveju nėra reikalingas kaimynų rašytinis sutikimas. Prie ieškinio pridėtos tvoros fotonuotraukos yra tendencingai išdidintos, kad atrodytų didesni medienos trūkumai. Bet mediena yra graži ir nebūdama ideali. Tvoros vaizdas tiek nuo atsakovų pusės, tiek nuo kaimynų pusės yra tvarkingas. Kaimynai ėmė skųsti dėl tvoros, kai dar nebuvo galutinai užbaigti tvoros darbai, dar nebuvo nudažyta. 2020-07-13 kaimynė R. D. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą dėl tvoros ir jame reikalavo ne nugriauti tvorą, o, priešingai, ją pabaigti sutvarkyti, pastatyti. Ji rašė: “ Norėčiau, kad kaimynas ją sutvarkytų kaip priklauso”. Atsakovai geranoriškai sutiko su kaimynais, kad iš jų pusės pritrumpins tvoros medvaržčius, nudažys impregnuotą tvorą dažais, ramia, žalia spalva, nupjaus ir porą obels šakų, lendančių kaimynų pusėn, ir visa tai padarė iki 2020-08-15. (duomenys neskelbtini) ir atsakė į R. D. skundą, kad tuo momentu tvora dar nebuvo baigta ir kad kaimynas A. M. pažadėjo iki 2020-08-15 tvorą užbaigti, t. y. išorėn išlindusius medvaržčius pašalinti, tvorą nudažyti žaliai. Taigi, 2020-07- 13 R. D. skundo seniūnijai turinys patvirtina, kad D. sutiko su tvoros buvimu, nereikalavo ją pašalinti, o norėjo, kad būtų greičiau pabaigta sutvarkyti. Todėl dabar pretenzijoje ir ieškinyje reikšti jau kitą poziciją, kad jau nebesutinka su tvoros buvimu, tai jau neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų. Be kita ko, R. D. yra sakęs A. M., kad “visai gerai, kad ta tvora yra”. Pridedamose fotonuotraukose matyti, kad pro tvorą tikrai prasišviečia šviesa, kad tvora yra tvarkinga. Taigi, ieškovų pozicija dėl tvoros buvo kintanti, nekonkreti: tai sutikdavo su tvoros buvimu, tai lyg ir ne.
Tvoros reikalingumą pagrindžia ir tokiomis aplinkybėmis: 2- 3 metrai nuo atsakovų kiemo ribos R. D. jau daug metų parkuoja savo sunkiasvorį vilkiką su priekaba, kurio dyzelinį variklį jis užveda apie 4- 5 val. ryto, vilkikas burzgia 10-15 minučių, o tada, prižadindamas gatvelės gyventojus, išvažiuoja. Iki atsakovų gyvenamo namo miegamojo kambario lango nuo ten užkuriamo ir šildomo vilkiko tik apie 15 metrų atstumas. Savaitgaliais vykdomi vilkiko remontai, burzginimai, metalo pjaustymai, kalimai, išmetamosios dujos eina į atsakovų kiemą, kartais sunku net kvėpuoti, nes dažniausiai vyrauja vakariniai vėjai. Tvoros reikėjo ir todėl, kad visai prie pat ribos ieškovai yra po atviru dangum sukrovę krūvą asbestinio šiferio, jis dūlėdamas, apduždamas skleidžia atsakovams ir augalams nepageidaujamas, nuodingas medžiagas. Šalia yra dvokiantis kaimynų šuns voljeras, yra dulkantis jų skaldos kiemas. Todėl būtina nors nedidelė užtvara nuo dulkių, nuo asbestinio šiferio krūvos, nuo dvoko. Kol nebuvo tvoros, matėsi, kas vyksta kaimyno garaže, o tai atsakovams nereikalinga ir kaimynui patogiau. R. D. karštą vasaros dieną mėgsta maudytis savo kieme nuoga, atsakovai nenori, kad jų anūkai matytų nuogą moteriškę. Kol nebuvo tvoros, atitinkamai, nebuvo privatumo, tai R. D. užkabinėdavo kartais nemaloniomis replikomis, ypač būdama išgėrusi, provokuodavo nemaloniems pokalbiams. Buvo atvejis, kai atsakovų sūnaus vestuvių vakarą ji, būdama neblaivi, nekviesta atėjo, pasakė gana vulgarias frazes jaunosios atžvilgiu ir t.t. Praeityje buvo ir stipriai apvogti, vyko byla, kaimynai atsiprašė, atleido. Tvora suteikia ir saugumo jausmo. Be to, pagrįstai norisi privatumo, čia yra atsakovų poilsio zona. Čia ir atsakovų ūkinis kiemas, kur sklypo gale yra kompostinė, šiukšlių konteineriai ir malkinė, kam kaimynams matyti tokį vaizdą, tvarkingiau yra tvoros buvimas. Atsakovai, yra senatvės pensininkai, abu turintys didelių sveikatos problemų, iki senatvės pensijos pasirinkimo abu turėjo dalinį neįgalumą. Todėl atsakovai kitos tvoros statytis ir kitų tujų iš naujo sodinti nebeturėtų jėgų, sveikatos ir lėšų, o tokį ieškinį tenkinus, liktų tiesiog labai nuskriausti ieškovų. Reikalinga siekti šalių interesų derinimo, pusiausvyros, proporcingumo, o ieškinys atspindi tik ieškovų ambicijas.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas Marius Ramanauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko visa apimtimi. Šalis, pareiškusi negatorinį ieškinį, byloje privalo įrodyti dvi aplinkybes: kad ieškovai yra tam tikros nuosavybės savininkai ir kad jų teisės, nors ir nesusijusios su nuosavybės praradimu, yra pažeidžiamos kitu būdu, nesusijusiu su nuosavybės teisių praradimu. Abi šios aplinkybės yra įrodytos: į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuris patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovų žemės sklypu, o antrąją sąlygą, ieškovai įrodinėja, kad jų teisės buvo pažeistos atsakovams pažeidus teisės aktus, kurie reglamentuoja kaip ir kokiu atstumu nuo besiribojančių žemės sklypų turėtų būti įrengiamos konstrukcijos, kaip tvora ar užtvaras ir kokiu atstumu laikantis, kokiu tankumu turi būti sodinami medžiai šalia sklypų ribos. Galiojantys teisės aktai aiškiai reglamentuoja kaip sodinti galima, jei nėra gauta iš besiribojančio sklypo savininkų sutikimo. Šią aplinkybę pripažįsta ir patys atsakovai, kurie negalėjo pateikti į bylą rašytinio įrodymo, kad ieškovai būtų davę sutikimą sodinti tujas, nesilaikant reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai tujas pasodino visiškai ant žemės sklypų ribos. Šiandien dienai tujų aukštis sudaro 2,5 m. Galiojantys teisės aktai numato, kad tokie medžiai turėtų būti sodinami mažiausiai 2 m atstumu nuo žemės sklypų, jei tujų aukštis būtų palaikomas 1,3 metro, o jei auga aukštesnės, tai atstumas turėtų būti 3 metrai. Analogiška situacija susidariusi ir su užtvaru, kadangi užtvaras gali būti įrengiamas arčiau kaip metras iki ribos, tik turint ieškovų sutikimus, tokio sutikimo ieškovai nėra davę. Užtvaras pastatytas nesilaikant galiojančių teisės aktų, jis patrauktas nuo sklypo ribos tik 10–15 cm. Užtvaro prašviečiamumas yra aiškiai mažesnis nei 25 procentai. Ieškinys yra pagrįstas, teisėtas, todėl prašo jį tenkinti visiškai. Atsakovų pateikto ažūriškumo skaičiavimo pagrįstumas labai abejotinas. Tokių aplinkybių vienintelis teisėtas pagrindimas, - jei atsakovai būtų samdę antstolį, kuriam civilinio proceso kodeksas suteikia teises konstatuoti faktines aplinkybes protokolu. Surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, galėjo patvirtinti byloje aplinkybes koks yra statinių plotis, kiek sudaro visa užtvara, koks aukštis. Iš fotonuotraukos matoma, kad iš dešinės į kairę einantys statiniai iš tikrųjų yra ne tokių išmatavimų, kaip nurodo atsakovė. Atsakovė R. M., skaičiuodama statinius, leido sau padaryti 17 procentų paklaidą, statinių plotas mažinamas 17 procentų, tai ir gautą rezultatą turėtume sumažinti ir vietoje 26 procentų gautume 15 procentų. Faktiniai duomenys, kuriais remiantis atsakovė skaičiavo ažūriškumą, neatitinka tikrovės. Tas pats pasakytina ir apie paskutinį segmentą, kuris remiasi į pastato sieną, tikėti tokiu paskaičiavimu negalima. Šiuose skaičiavimuose atsakovė sau leido tai, kad į paskaičiavimus neįtraukė dviejų išilginių lentų. Tai yra dar vienas įrodymas, kad atsakovai šioje byloje elgiasi nesąžiningai, tokie skaičiavimai yra neobjektyvus, nepagrįsti ir neteisėti. Negatoriniame ieškinyje atsakovai turi įrodyti, kad ieškovų teisių nepažeidinėja jokia apimtimi.
Ieškovų ieškinys yra visiškai pagrįstas ir įrodytas, tuo tarpu atsakovai akivaizdžiai savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Ažūro paskaičiavimo klaidos yra akivaizdžios, atsakovė pati matavo, pati skaičiavo, neužsakinėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, aiškiai neteisingai skaičiavo, nurodė sumažintus tvoros elementų matmenis. Taip pat neįtraukė atskirų tvoros elementų, didinančių užtamsinimą. Jei tą proporciją perkeltų kitiems elementams, akivaizdu, kad 20 procentų paklaida į atsakovams nepalankią pusę. Statinių aukštis nurodytas neteisingai, skaičiavimuose nurodomas tvoros aukštis 1,80 m. o statinių aukštis 1,75 m, kur dingo 5 cm, neaišku. Daugiau kaip pusę kvadratinio užtamsinto ploto yra neįtraukta į skaičiavimą. Užtamsintas plotas yra 76 procentai ir tai neatitinka įstatymui, tai gavosi tik prie melagingų atsakovės skaičiavimų įtraukus dvi papildomas lentas. Jei statinis vidutiniškai siekia 7,5 cm, o tarpai, jei yra 1 ar 1,5 cm, o pagal atsakovų logiką, jei ko neginčija, tai yra tiesa, jei atsakovai neginčija jų skaičiavimų, tai ažūriškumas yra 16 ar 17 procentų. Atsakovai faktiškai patys pripažino per mažą tvoros ažūriškumą, į bylą pateikė, kad statinių yra 158 vnt., į bylą pateiktame paskaičiavime nurodyta, kad statinių yra 151 vnt. tai reiškia kad atsakovai pripažino. Atsakovė nesąžiningai atliko pareigą ir jos paskaičiavimai yra melagingi. Atsakovai praktiškai pripažino ieškinį, nes dar nesibaigus bylos nagrinėjimui, nagrinėjant bylą teisme, atsakovai faktiškai pradėjo vykdyti, šalinti tvoros neatitikimą ažūriškumui – pašalino septynis statinius, faktiškai sutiko, kad ažūriškumas, kuris buvo ieškinio pateikimo metu, buvo aiškiai per mažas, tai akivaizdus įrodymas, kurį atsakovai sako konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad ieškovų ieškininis reikalavimas yra pagrįstas ir jų užtvaro ažūriškumas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų. Šis negatorinis ieškinys yra įrodytas visiškai, todėl yra tenkintinas. Atsakovų ieškovė klaidingai aiškina, kad ieškovai neįrodė kuo tujos kenkia ieškovams ar kuo užtvaras yra žalingas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad pažeidimas pasireiškia vien tuo, kad yra nepaisoma galiojančių teisės aktų privalomųjų reikalavimų. Nesilaikymas reikalaujamų atstumų, jau automatiškai yra pažeidimas. Ieškovai neturi įrodinėti, kuo jiems tos tujos yra blogai, jie neprivalo įrodinėti kodėl jiems tas užtvaras yra blogas. Jie konstatuoja, kad tiek tujos pasodintos, tiek užtvaras turi būti pastatytas atitraukus nuo žemės sklypo ribos tam tikrą atstumą. Išimtis iš įstatymo reikalavimų galima vieninteliu atveju, jei kaip šiuo atveju, yra ieškovų raštiškas sutikimas, tokių sutikimų nėra. Pareigą įrodinėti turi atsakovai. Atsakovai šioje byloje turėjo įrodyti, kad tiek sodindami tujas, ties statydami beveik akliną užtvarą prie sklypų ribos, arčiau nei leidžia įstatymai, turėjo rašytinius ieškovų sutikimus, tačiau šių faktinių aplinkybių neįrodė. Atsakovai neginčija fakto, kad tujų medžiai pasodinti ant sklypų ribos, atsakovai pripažįsta, kad tujos aukštesnės kaip 2 metrai, atsakovai nepajėgė įrodyti, kad užtvaro ažūras yra didesnis kaip 25 procentai. Po ieškinio pateikimo, atsakovai pradėjo faktiškai vykdyti ieškinio reikalavimus, t. y. retinti tvoros statinius ir didinti ažūrą, bet vis tiek praretino per mažai, tokio užtvaro prižiūrėti nepatenkant į ieškovų žemės sklypą yra neįmanoma. Šioje byloje yra labai reikšmingas atsakovo A. M. paaiškinimas, kad kai atvažiavo žmonės statyti šito užtvaro, ieškovas jam sakė, kad jis nesutinka ir reikalavo atitraukti užtvarą per metrą nuo sklypo ribos. Atsakovė dėl tujų prašo taikyti senatį, bet senaties taikyti negalima, nes tvoros atžvilgiu atsakovai pripažįsta, kad ji visiškai nauja, medžių atžvilgių – jų pasodinimo data yra neįrodyta. Atsakovė neturi jokių rašytinių įrodymų, kada pirko tas tujas. Šiam pažeidimui senatis, pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, negali būti taikoma, nes šis pažeidimas yra tęstinis – padaromas kasdien. Atsakovai nesutiko ginčo spęsti taikiai ir atmetė pasiūlymus, bylos eigoje atsakovai teikė melagingus duomenis. Atsakovai nemato galimybės gyvatvorės persodinti, todėl belieka viena galimybė – gyvatvorė turi būti nupjauta ir ta vieta sutvarkyta. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tai ką skaičiavo ieškovai su liniuote ir foto fiksacija, atsakovams netinka, o tuo ką atsakovė skaičiavo „iš lemputės“ be fiksacijos, reikėtų patikėti už gerą žodį. Pasirodo, kad keičiant negražius statinius į gražius, sumažėjo bendras statinių skaičius. Atsakovų pozicija – neva ieškovai į bylą nepateikė jokių alternatyvių paskaičiavimų, nesuprantama, bandymas perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovams yra nesąžiningas. Ieškovė tikslios datos, kada buvo sodinta gyvatvorė, neprisimena ir tai nėra aktualu, nes jokios senaties taikyti negalima esant tęstiniam pažeidimui. Atsakovo argumentas, kad daug metų ieškovai neva toleravo padarytą pažeidimą, ir tai pagal atsakovų atstovės logiką turėtų įteisinti šitą pažeidimą, tai yra visiškas absurdas, taip negali būti, tokių teisės taisyklių nėra.
Šalies argumentai
Ieškovė R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tujos atsirado 2007 metais, pati R. jas sodino, o G. kasė duobes. Iš pradžių jos neaugo, o vėliau įsigalėjo. Buvo kalba kieme su atsakove prie sklypų ribos, kad nori sodinti tujas. Ji neprieštaravo, kadangi tuomet ne tai jai buvo galvoje, o šiuo metu ji yra pensijoje, turi neįgalumą. Ji dabar pradėjo žiūrinėti skaitinėti, kad tos tujos dabar jau yra jų pusėje. Dabar pradėjo kilti nesutarimai su atsakovais, atsakovas yra labai nekorektiškas. Ji žino, kad yra teisūs ir nutarė kreiptis į teismą. Užtvarą statė irgi labai agresyviai, pasakė, kad „statysiu ir viskas“. Tvora atsirado 2020 m. liepos mėnesį, iki rugpjūčio buvo duotas terminas, ji kreipėsi į seniūniją, kad ateitų pažiūrėtų. Nesutvarkyta, nedažyta buvo ir medvaržčiai palikti buvo. Medvaržčius nukarpė iki rugpjūčio 15 d., nes buvo seniūnijos įpareigota ir nudažyt. Per vasarą tujos užaugo iki 2,50 m, tujos yra ant sklypo ribos. Saulė žiemą neturi reikšmės, bet vasarą daro didžiausią paunksmį. Tujų šaknys yra paviršinės ir viską traukia iš jų sklypo. Tvora yra kažkur 15 m, iš viso 151 lentelė. Jei nori privatumo, tai reikėjo pasidaryti pagal įstatymą. Trukdo, nes paunksmis, saulė neįeina ir per aukštos yra. Jų buvo pasodinta liepų gyvatvorė, bet jas jie išrovė, nes trukdė atsakovams, išrovė, kad nebūtų taršos. Tujų sodinti ant sklypo ribos neleido, jokių rašytinių susitarimų nepasirašė, tik buvo kalba su atsakove, kad ji nori sodint tujas, vietos kur sodinti, ji nerodė, tujos dabar yra įsikišusios į jos sklypą. Ji mano, kad tujas atsakovei reikia nusiravėti iš visų pusių. Užtvaras su išlindusiais varžtais nebuvo saugus, todėl ir kreipėsi į seniūniją. Užtvaras neestetiškas, saugumo sumetimais, tai atsakovų šuo kas rytą jų kieme, pralenda pro tujas. Atsakovai retino statinius, niekas jokio sutikimo neklausė. Sutiktų, kad tujų aukštis būtų iki 1,50 m. Sutiktų, kad atsakovė įeitų į jų sklypą nusiravėti tujų, tujos yra jų pusėje, todėl tegu nusiravi savo tujas. Su atsakove yra tik kalbėjusios apie tujų sodinimą, atsakovė norėjo sodinti tujas, A. M. buvo labai prieš, jis nenorėjo tų tujų, ji atsakovei nieko nesakė dėl tujų sodinimo, bet ji nesutiko, pokalbis vyko prie pat krašto sklypo ribos. Nežino ar 2005 m. buvo atėjusi atsiklausti dėl tujų, apie tai girdi pirmą kartą, niekas nebuvo atėjęs. Nepamena, kada ir iš kur R. M. pirko tujas. Atitvaro dėl jos gali nebūti, jai tai nieko nesuteikia, nei grožio, nieko, tik prižiūrėti reikia. Jų pusėje prie tvoros yra papildomos ūkinės patalpos malkinė. Pas juos tujos yra prie įvažiavimo į kiemą, bet jos yra tvarkomos, prižiūrimos. Vilkikas yra laikomas jų kieme, tai yra jų nuosavybė.
Ieškovas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie darė nuolaidas ir siūlė atsakovams palikti 1,50 m, bet jie nori savo. Įstatymas reikalauja, pirmiausia, kad būtų jų sutikimas. Metras atitraukti ir aukštis, prašo – kaip reikalauja įstatymai ir viskas. R. M. jokių atėjimų pasikalbėti dėl tujų sodinimo nebuvo, ją mato tik iš tolo. Niekas jo apie jokias tujas neklausė. Iš pradžių buvo ne tvora, o užtvaras, jis kažką sakė kad nori tvoros, jam atsakė, kad jokios tvoros nereikia. Liepė atitraukti metrą, tai jį pasiuntė tolyn. Jam tvora nereikalinga. Jei būtų reikalinga, būtų pasistatęs normalią. Kieme vilkikas stovi.
Atsakovės atstovė advokatė Laima Svidrienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinį laiko nepagrįstų ir prašo atmesti. Tujos yra pasodintos 2005 m. pavasarį. Atsakovė pasodinimo klausimą derino ir gavo sutikimą sodinti kalbėdama su D.. Buvo suėjusios ir klausė, ar gali sodinti tujas, ieškovė neprieštaravo, sakė „sodinkim ant ribos“, džiaugėsi sodinamais medeliais, kad jie yra gražūs. Ieškovai neprisidėjo prie medelių sodinimo, nei prie jų nupirkimo. Atsakovai neprieštaravo, kad naudą tujos neštų ir atsakovams. Tujos buvo pasodintos su ieškovų sutikimu, tikėjo ieškovų sąžiningumu, kad sprendimo nepakeis. Nuo pat 2005 m. neprieštaravimas dėl tujų ir nesikreipimas į jokias institucijas tik parodo sutikimą. Dabar tai galima vertinti tik kaip nesąžiningą persigalvojimą dėl blogų santykių, o ne dėl to, kad jos trukdo. Tokių brandžių medžių dabar šiaip sau neišrausi, jei tujos nepatiko, galėjo persigalvoti kai joms buvo 2-4 metai, tuomet buvo galima jas buvę išrauti. Niekada prieštaravimų nebuvo, džiaugėsi, kad gražiai auga. Taip pat prašo taikyti ieškinio reikalavimui dėl tujų, ieškinio senatį ir atmesti dėl senaties, praėjo daugiau kaip 10 metų nuo jų pasodinimo. Ieškovų nurodyti teisiniai aktai dėl tujų, įsigaliojo vėliau, 2005 m. pavasarį šie teisiniai aktai negaliojo, atgal teisiniai aktai negalioja ir jais ieškinyje remiamasi nepagrįstai. Šviesos neužstoja, nes yra tarpai, tujos yra augantys medeliai. Atsakovė kiekvienais metais apkarpo, sutvarko, jos yra prižiūrimos, joms neleidžiama daugiau augti kaip apie 2 m. Kad tujos nepažeidžia ieškovų interesų, nes net ir nuotraukose matosi, kad pro apačią prasišviečia, prasiskverbia vėjas, jei būtų pelėsis, tai būtų ir atsakovų pusėje, nėra jokio specialistų akto, tos aplinkybės neįrodytos. Iš atsakovų pusės pateiktuose nuotraukose matoma, kad auga gėlės ir jos tarpsta puikiai ir jos netrukdo kitiems augalams. Tvora yra statinys, atitinkantis teisinius reikalavimus. Tvora atitinka teisinį šviesos pralaidumo reikalavimą, yra pateiktas paskaičiavimas. Paskaičiavimą atliko R. M., atliko kruopščiai, išmatavo kiekvieną statinį. Tvoros šviesos pralaidumo paskaičiavimą priešinga pusė bando ginčyti, nes daugiau neturi argumentų, tačiau nuginčyti M. paskaičiavimų negali nes nepataikė išvados, kad paneigtų. Net ir ieškovai nepaskaičiavo ir nepateikė tvoros šviesos pralaidumo. Ieškovų pateikta nuotrauka nepaneigia paskaičiavimo teisingumo, neaišku prie kokių statinių pridėta matuoklė, kita pusė taip pat galėjo pasinaudoti antstolio paslauga ir pateikti protokolą. Kiekvieno statinio sumatuotas plotas, pagaliukai nėra idealūs, tvorelę pasidarė iš tokios medienos, kokią turėjo, pažiūrėjus į tokią tvorą, neturėtų jokių prieštaravimų, taip pat yra įvertintas toros aukštis. Neįskaičiuotos dvi lentelės, einančios skersai, bet jos dubliuojasi su statiniais, o statiniai tai visi įskaičiuoti, galėtų pasikeisti tik mažas centimetrų skaičius. Paskaičiavimas yra sąžiningas ir teisingas. Statybos techninis reglamentas 2017 m., jo 7 priedas 12.2. sako, kad besiribojančių ribų užtvarui sutikimas būtinas jei užtvaro kiaurymių plotas būtų mažesnis 25 procentams užtvaro ploto. Užtvaro kiaurymių plotas nėra mažesnis nei 25 procentai, dėl to ir nereikia jokio sutikimo. Prašo ieškinį atmesti ir R. M. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimai yra labai kategoriški, atsakovams per tokius terminus neįvykdomi dėl negalių ir sveikatos būklių. Ieškinys yra neįrodytas ir aiškiai atmestinas. Negalima tikėti ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes matomi akivaizdūs prieštaravimai. Ieškinio 9 puslapyje ieškovai teigia, kad tujos buvo pasodintos 2011 m. antroje pusėje, o teismo posėdyje ieškovė teigia, kad tujos buvo pasodintos 2007 metais, todėl ir su kitais ieškovų teiginiais negalima pasitikėti. Atsakovai nuosekliai teigia, jų paaiškinimus patvirtina ir liudytojų parodymai, kad tujos pasodintos 2005 m. pavasarį. Prašo vadovautis atsakovų nurodytomis aplinkybėmis. Kad dėl tujų sodinimo buvo ieškovų sutikimas, ta aplinkybė taip pat yra įrodyta. Pretenzijų dėl tujų iki pat šių metų nebuvo gauta, tai patvirtina, kad 16 metų nebuvo keliama pretenzijų. Ieškovų reikalavimui dėl tujų prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Tujos pasodintos anksčiau, nei ieškovų nurodyti teisės aktai, kuriais jie vadovaujasi. Nesutinka su ieškovų atstovų apie tai, kad čia tęstinis pažeidimas, tujos sodintos vieną kartą. Ieškovai, duodami sutikimą dėl tujų, aiškiai suvokė, kad duoda leidimą dėl medelių, kurie augs, bus didesni. Šešiolikos metų nesiskundimas aiškiai patvirtina, kad ieškovų sutikimas buvo. Mano, kad ieškovai neįrodė to, ką turi įrodyti šioje byloje. Neįrodė to, kad jų teisės pažeistos. Neįrodė savo teisių pažeidimo, kuo tujos pažeidžia jų teises, tujos nesudaro nei šešėlio, nei nieko. Po šešiolikos metų nėra rašytinio ieškovų sutikimo, bet sutikimas buvo žodinis ir daugkartinis. (duomenys neskelbtini)atsakė, kad jokio pažeidimo nebuvo ir nebuvo ką bausti, nebuvo jokių pažeidimų. Dėl tvoros taip pat visiškai nesutinka: ieškovai patys buvo nenuoseklūs, nors kai ieškinyje patys pripažino, kad tvora įrengta apie 20 cm nuo sklypų ribos, dabar nurodinėja mažesnius centimetrus. Be papildomų įrodymų pasitikėti atsakovais negalima, jų skaičiavimai neobjektyvūs ir savanaudiški, pateikiami taip, kaip ieškovams būtų patogiau, bet ne todėl, kad taip būtų. Advokatas nurodė netgi tris variantus, jo paties nuomone pralaidumo, nuo žodinio skaičiavimo. Ieškovų pusė nepateikė jokio rašytinio paskaičiavimo šviesos pralaidumo, ieškovų pusė taip pat galėjo pasikviesti antstolį faktinių aplinkybių protokolui surašyti. Atsakovų pusė pateikė ažūriškumo paskaičiavimą, kuris yra labai teisingai ir atsakingai padarytas. Advokatas nurodė net tris skaičius, koks gali būti ažūriškumas ir 24 procentus, ir 20, ir 17 procentų, pats sau asmuo prieštarauja, tai yra tik paspėliojimai, nepagrįsti skaičiavimais. M. antrą paskaičiavimą atliko todėl, kad M. nuėmė kelis statinius, vietoje 158 vnt. paliko 151 vnt. Nuėmė ne todėl, kad sutiktų su ieškinio reikalavimais, o todėl, kad kai kuriuos negražius statinius pakeisti gražesniais, čia ne ieškinio pripažinimas. Ažūriškumo pakako, kad nereikėtų kaimynų sutikimo dėl tvoros. Matavo kiekvieną statinį, o ne išvedė vidurkį, matavo su milimetrais, dėl to procentas ir pasikeitė. Dvi išilginės lentelės nesumatuotos, nes jas užstoja statiniai ir jos dubliuojasi ir labai mažas plotas, kuris nesidubliuoja, tas pilnai kompensuojama tuo, kad M. ėmė mažesnį statinio aukštį, ėmė 1,75 m, čia jau būtų ieškovų naudai. Nemato jokios kritikos šiam paskaičiavimui, ieškovai nesutinka su tuo, kad čia netikslūs paskaičiavimai, tvoros pralaidumas yra daugiau kaip 25 procentai ir nebuvo būtinas ieškovų rašytinis sutikimas. Prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti R. M. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo proceso metu bandė sudaryti taikos sutartį, ieškovų advokatui elektroniniu paštu siuntė taikos sutarties variantus, bet iš keturių variantų ieškovams nei vienas netiko.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų pradėti nuo istorijos. Nuėjo pas atsakovus į namus, virtuvėje buvo abu. Pasakė, kad sugalvojo sodinti tujas, ar jas atitraukti nuo ribos ar sodinti ant ribos, pasakė, kad sodinti ant ribos, tuomet pradėjo ieškoti tujų. Už tujas mokėjo brangokai, dėl liepų niekada jokių pretenzijų nedarė. Kas liečia tvorą, šuns voljeras, skaldos kiemas ir du metrai nuo jos ribos stovi didžiulis vilkikas. Jis ryte anksti užkuriamas, dyzelis tai jos kieme net mėlyna būna, susišnekėti kieme sunku. Ryte vasarą 4 valandą užkuria. Nusprendė tverti tvorą, jos vyras nuėjo pasikalbėti, R. pasakė, kad tveriam tvorą, pasipylė keturaukščiai keiksmažodžiai, kad čia tvoros niekada nebus. Tada, atsitraukę 20 cm nuo ribos, pastatė 1,80 m aukščio tvorą. Pernai dėl tvoros atvažiavo iš rajono ir seniūnijos, tik dėl tvoros, ne dėl tujų. Tvora dar buvo nebaigta, nedažyta. Draugiškai sutarė nupjauti medvaržčius, nudažyti. Metus laiko buvo tylu, vėliau atsirado nuotraukos tos dar nedažytos tvoros. Ji stengiasi kaimyniškai gyventi, nebuvo anksčiau nei žodžio, kad kas blogai. Kad nedavė sutikimo, tai iškarto galėjo atitraukti. Reikalavimai buvo tik tokie ir juos įvykdė, o už metų vėl, už tvoros 20 cm tai dar jos žemė. Buvo abiejų sutikimas dėl tujų, tiksliai atsimena tuos metus, kada sodino tujas. Savo pusėje po tujom ji mulčiuoja žole, todėl jos pusėje kiek pasikėlė gruntas. Tujos gražios, žalios, tarp tujų dar yra tarpai po 40 cm, tujos sodintos kas metrą. Ažūro paskaičiavimą – matavo, skaičiavo per kelis kartus, paklaida ne centimetrais, o milimetrais, apačioje prašvietimas taip pat paliktas yra, ne iki žemės tvora, stulpelio plotis apie 10 cm, neišeina iš jos sklypo ribos. Pernai tik buvo skundai, ką įpareigojo, tą padarė. Dar paklausė ieškovės kokią spalvą pasirinktų – pasakė žalią, tai nudažė žaliai. Ką prašė tą padarė, 2020 m. viską padarė. Tvoros statybai rašytinių sutikimų neturi, neturi rašytinių sutikimų dėl tujų sodinimo ant ribos. Kai kreipėsi dėl tvoros, kelis statinius išėmė, nes buvo nekokybiški. Iš pradžių statinių buvo 158 vnt., dabar sumažinta iki 151 vnt. Šešėlis šviečiant saulei, jei šviestų ir vakarų – krenta į jos pusę. Ryte šešėlis būna ieškovų pusėje, vakare – atsakovų. Tvoros aukštis 1,80 m, statinio aukštis 1,75 m, statinis žemesnis už stulpelį, segmentai skaičiuoti nuo tujų. Ji statinių segmentus matavo per vidurį. Jos skaičiavimai yra patikimi, lentų neįtraukė į bendrą plotą, nes jos dubliuojasi su statiniais. Tvoros aukštis – tai nėra statinių aukštis ir čia yra rezervas tam plotui sumažinti. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl kaimynų nesąžiningumo, jie vaikščiojo pas juos vogė pinigus, buvo įrodyta, bet dovanojo. Pastatė tvorą, nes norėjo, kad mažiau dūmų eitų, saugiau būtų. D. dėl tujų neprieštaravo, kai nuėjo tartis dėl tvoros, tai pradėjo rėkt, nieko negalėjo pasiūlyti. Kai atvažiavo betonuot, reikalavo patraukt per metrą. Žmona teisingai paskaičiavo tvoros ažūriškumą. Palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti teismo išlaidas.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su R. M. yra draugės. 2004 m. ji nusipirko namą, apsisodino tujomis, pasikalbėjo, pasakė, kad ir jai reikia tujų, buvo 2005 m. pavasaris, užsakė ir jai tujų, atvažiavo R. ir išsivežė tujas. Atvažiavo R. pas ją, nes buvo užsiprašiusi suvesti su žmogumi iš kurio ji pati pirko. Sąskaita išrašoma nebuvo.
Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai yra jo tėveliai, o ieškovai – kaimynai. Bylinėjimasis prasidėjo dėl pasodintų tujų. Tujos pasodintos ant sklypų ribos 2005 m., jis padėjo sodinti. Tiksliai pasakyti negali, bet sodinama atrodo buvo ant ribos, jis tik padėjo sodinti. Prieš sodinimą, mama pasakojo, kad buvo nuėjusi pas D. ir gavo žodinį sutikimą. Kai sodino, D. irgi darbavosi ir girdėjo, kad džiaugėsi, kad kaimynai grąžina aplinką. Iš kaimynų jokių priekaištų jam neteko girdėti, iš savo tėvų yra girdėjęs, kad D. skundėsi dėl tujų, kai išaugo, kada tiksliai – neprisimena, bet tai buvo šiemet 2021 m. Ar buvo sodinama ant ribos ar šalia, jis nežino, jam parodė kur ir jis kasė. Ieškovas nėra dirbęs jo įmonėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad ieškovams R. D. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0,2499 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. M. ir A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl žemės sklypų ribos nekilo.
Dėl reikalavimo pašalinti medžius (tujas)
Atsakovai bylos nagrinėjimo metu prašė teismo taikyti ieškinio senatį reikalavimui pašalinti tujas. Pažymėtina, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-390-280/2020). Šiuo atveju ieškovai laikėsi pozicijos, su kuria teismas sutinka, kad galimas nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį minėtam reikalavimui nėra.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovų pasodinti medžiai, t. y. tujos yra pasodinti ant proceso šalių nuosavybės teise valdomų sklypų ribos. Reikalavimą tujas pašalinti ieškovai grindžia motyvais, jog atsakovai nėra gavę ieškovų rašytinio sutikimo dėl gyvatvorės įrengimo, jos aukštis yra mažiausiai 2 metrai, jie pasodinti nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų, aukščio reikalavimų. Be to, aukšta ir tanki gyvatvorė sukelia žemės sklypo bei jame esančių pastatų ir statinių savininkams visą eilę nepatogumų: aukštos ir tankios tujos užstoja didelėje dalyje žemės sklypo saulės šviesą, pažeidžia ieškovų teisę laisvai (savo nuožiūra) žemės sklype sodinti augalus, įsirengti poilsio-reprezentacines erdves, bei saugiai naudotis turtu (žemės sklypu), nuo augalų krentą nunykusios dalys, todėl nuolat kaupiasi augalinės kilmės šiukšlės, kurias ieškovai turi rinkti ir prižiūrėt, rūpintis jų utilizavimu; nuolatiniame šešėlyje pradėjo kauptis didesnis nei kitose sklypo vietose drėgmės keikis, dėl to šioje žemės sklypo vietoje ėmė veistis samanos, pelėsiai grybai ir grybeliai, kurie plinta ant kitų ieškovų žemės sklype augančių želdinių, o šie praranda estetinį vaizdą, duoda nekokybišką nepatrauklų ir mažą vaisių derlių, vėliau sunyksta. Gyvatvorė įrengta ieškovų gyvenamojo namo pietvakarinėje pusėse, kurioje yra poilsio-reprezentacinė jų žemės sklypo erdvė, todėl ieškovai turėjo lūkesčių ir planų šią vietą apželdinti gražiausiais augalais, tačiau dėl minėtų aplinkybių negali arba turi ženkliai atitraukti tokių želdinių sodinimo vietą.
Tiek, kiek ieškovai savo reikalavimui pagrįsti nurodo aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinys, konstatavus, jog byloje įrodyta ieškovų nuosavybės teisė į aptariamą žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, be aplinkybės, kad jis yra turto savininkas, turi įrodyti ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).
Nors bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai nurodė aplinkybes apie tujų pasodinimo laiką (2005 m., 2007 m.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (redakcijos, galiojusios nuo 2004 08 04 iki 2009 04 08) 2005–2007 m. laikotarpiu numatė iš esmės analogiškus reikalavimus dėl medžių ir krūmų sodinimo prie kaimyninio sklypo ribos atstumų. Tokie pat reikalavimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 01 01 iki 2009 12 18). Esant minėtoms aplinkybėms, vertintina, kad reikalavimų, taikytinų sodinamiems medžiams, aspektu tikslus tujų pasodinimo laikas (2005 m. ar 2007 m.) esminės reikšmės neturi. Vertinant tiek atsakovų, tiek ir ieškovės R. D. parodymus, spręstina, kad minėti medžiai buvo pasodinti ne vėliau nei 2007 m. Pastebėtina, kad ieškinyje nurodomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“ įsigaliojo 2008 01 06, taigi, tujų pasodinimo metu nebuvo taikytinos. Atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą spręstina, jog atsakovų tujos buvo pasodintos nesilaikant poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų dėl medžių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo, nepriklausomai nuo to, kuriai želdinių grupei (krūmai ir gyvatvorės, žemaūgiai medžiais (iki 3 m), kiti medžiai (3 m.)) ginčo medžiai būtų priskiriami, kadangi minėtais teisės aktais nustatytas mažiausiai 1 m atstumas nuo sklypo ribos (atsižvelgiant į augalo rūšį).
Aptariant tujų pasodinimo laikotarpiu (2005–2007 m.) galiojusius reikalavimus sodinamų medžių aukščiui pastebėtina, kad pavieniams medžiams jokių aukščio reikalavimų nebuvo nustatyta (išskyrus jų sodinimo nuo sklypo ribos atstumą atsižvelgiant į medžio aukštį). Leistinas aukštis nustatytas tik medžiams (krūmams), iš kurių formuojama gyvatvorė (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (redakcijos, galiojusios nuo 2004 08 04 iki 2009 04 08) 1 priedo 6 punktas), tačiau aukščio ribojimas nustatytas atsižvelgiant į gyvatvorės poziciją sklypo atžvilgiu, t. y. jos aukštis turi būti ne didesnis kaip 1,3 m sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto žemės sklypo plano, aplinkybių, išdėstytų ieškinyje (ieškinio 3 lapas), tujos yra pasodintos atsakovų sklypo vakarinėje pusėje.
Tačiau pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis (2020 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Kaip anksčiau minėta, 2008 01 06 įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“, kurių 5.5. punktu numatyta, kad tuo atveju, kai želdiniai veisiami be kaimyninio žemės sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, tokie želdiniai veisiami šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Minėtų taisyklių priede nurodoma, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai formuojami iki 3 m aukščio, gali būti sodinami ne mažesniu nei 2 m, o medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai formuojami iki 2 m aukščio, ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, reikalavimai yra iš esmės panašūs į galiojusius 2005–2007 m., nustatant net mažesnį atstumo reikalavimą tuo atveju, jei medžiai formuojami ne aukštesni kaip 2 m (anksčiau taikytas vienodas 2 m reikalavimas visiems medžiams, iki 3 m aukščio). Esant minėtam reglamentavimui, spręstina, jog atsakovų tujų auginimo vieta neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytosios, kuriai keliami reikalavimai dėl medžių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.
Šiuo metu galiojančios „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ redakcijos priede numatyta, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, visose sklypo pusėse formuojama iki 1,3 m, o gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, pietinėje sklypo pusėje formuojama iki 2 m. Dėl šios priežasties, tujų pasodinimo laikotarpiui buvęs neaktualus atsakovų pasodintų tujų vertinimas kaip gyvatvorės arba atskirų medžių, reikšmingas sprendžiant dėl ne/tinkamos nuolatinės tujų priežiūros ir formavimo, atsižvelgiant į aktualius teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse“ nurodoma, kad gyvatvorė yra tanki vienos ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta. Abi proceso šalys, teismui pasiūlius, teikė į bylą įrodymus ir paaiškinimus šiuo klausimu. Nors teismui šalys pateikė kiek skirtingus atstumų tarp medžių lajos, tujų aukščio matavimų duomenis, medžių fotonuotraukas skirtingais jų fotografavimo kampais, teismas, sprendžia, jog atsakovų pasodintų tujų eilė neatitinka minėtose taisyklėse nurodytos gyvatvorės sąvokos. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į medžių susodinimo vieno nuo kito atstumą (apie 1 m), tai, kad iš fotonuotraukų, padarytų stovint priešais medžių juostą, matyti, kad tarp beveik visų medžių yra aiškūs praeinami tarpai, medžių šakos nėra tankiai susipynusios, medžiai susodinti viena juosta. Vertinti medžių eilės kaip gyvatvorės nesuteikia pagrindo ir tai, kad iš daugiau kaip trisdešimties medžių, tarpai tarp keleto iš jų (ieškovų nurodymų – keturi tarpai) yra visai nedideli. Teismui vertinant, jog ginčo medžiai nėra gyvatvorė, spręstina, jog ir šiuo metu jų auginimui nėra taikomi aukščio ribojimai.
Kaip anksčiau minėta, net ir konstatavus, kad darbai (šiuo atveju – tujų pasodinimas), atlikti be sutikimo, tai savaime nereiškia, kad turi būti tenkinamas negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-390-280/2020).
Savo teisių pažeidimą dėl tujų pasodinimo ieškovai iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, į bylą pateikta keletas fotonuotraukų. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodytus patiriamus nepatogumus ir galimus teisių pažeidimus, į bylą nepateikta, apsiribota deklaratyviais teiginiais (apie užstojamą saulės šviesą, apribotas galimybes sklype sodinti augalus, įsirengti poilsio erdves, besikaupiančias augalinės kilmės šiukšlės, padidėjusį drėgmės kiekį, dėl to atsiradusį pelėsį, grybelius, sumažėjusį esamų vaiskrūmių ar vaismedžių derlių ir kt.). Atsakovai atsikirsdami į ieškinį nurodė, kad saulės šviesa pro tujų tarpus patenka, prapučia vėjas, drėgmė nesikaupia, pelėsio nėra, apkarpytas tujų dalis atsakovai tvarkingai sugrėbia, jokių egzotinių augalų kaimynai savo sklype neaugina ir neaugino.
Teismo vertinimu, įrodymų, kokią įtaką ieškovų sklype esantiems augalams konkrečiai daro atsakovų augalų (tųjų) buvimas, ieškovai nepateikė. Nenurodė, o juolab kitais galimais įrodymais nepatvirtino, ar šešėlis nuo atsakovų tujų krenta ant ieškovų žemės sklypo dalies didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai, byloje nėra jokių duomenų apie aplink tujas susikaupusią drėgmę, įsiveisusį pelėsį ar grybelius. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimas pradėtas vasaros sezono metu, tačiau truko ir rudens ir žiemos metu, todėl ieškovai turėjo galimybes pateikti įrodymus apie situaciją skirtingais metų laikais. Nesant tokių duomenų nėra pagrindo ir teigti, jog dėl esamų tujų nėra galimybės auginti ieškovų norimus augalus, juolab, kad ketinimai auginti daugiau augalų yra tik prielaidos. Neįrodytos ir aplinkybės, kad dėl atsakovų auginamų tujų, atsakovų turimi augalai sunyko ar yra rali grėsmė jiems sunykti, prarado ar praras estetinį vaizdą, duos mažiau kokybišką ar mažesnį derlių. Pastebėtina, kad iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovų sklype šalia esamų tujų auginami estetiškai patrauklūs, nenuskurdę ar nunykę augalai. Akivaizdu ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja ieškovų nurodyta aplinkybė, jog nuo tujų krinta tam tikros natūraliai nunykusios jų dalys (šakelės), tačiau ieškovė nurodė, jog sutiktų, kad atsakovė įeitų į jų sklypą nusiravėti aplink tujas, susitvarkyti, todėl nesant duomenų, kad atsakovai netinkamai prižiūri tujas ir aplinką aplink jas, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši aplinkybė iš esmės pažeidžia ieškovų teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, neįrodė, savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl reikalavimas dėl tujų pašalinimo atmestinas.
Dėl reikalavimo nugriauti tvorą
Formuluojant ieškinio reikalavimo nugriauti atsakovų įrengtą tvorą faktinį pagrindą, be kita ko, nurodyta, jog: medinę tvorą atsakovai įrengė pažeisdami jų įrengimo tvarką, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, aukščio reikalavimų bei nesilaikant užtvaros kiaurymių plotų reikalavimų. Atsakovai nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo įsirengti medinę tvorą ar gyvatvorę; be to, ieškovo žemės sklype dėl atsakovų tvoros krenta didelis šešėlis ir kartu yra sumažinamas patenkančios saulės kiekis; nesilaikant tvoros kiaurymių ploto minimalaus dydžio, kas didina maksimalų leistiną tvoros metamo šešėlio procentą, akivaizdžiai pažeidžiami ieškovo teisėti interesai naudojantis savo nuosavybe.
Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovų materialusis subjektinis reikalavimas, spręstina, kad šis ieškinio reikalavimas turi mišrų teisinį pagrindą: tiek, kiek ieškovai savo reikalavimui pagrįsti nurodo aplinkybes dėl statinio (tvoros) įrengimu ir buvimu pažeidžiamų jų teisių, reikalavimas kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje.
Tiek, kiek ieškinio reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis dėl statinio (tvoros) įrengimo nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų, ieškinio reikalavimas kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų.
Minėti pažeistų teisių gynimo būdai yra savarankiški ir kartu skirtingi. Kaip ne kartą anksčiau minėta, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).
Savo teisių pažeidimą dėl tvoros įrengimo, kaip ir kito ieškinio reikalavimo atveju, ieškovai iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, į bylą pateikta keletas fotonuotraukų. Ieškovai nurodė, kad tvora yra labai aukšta – 180 cm aukščio, neestetiška (nedažyta, netvarkinga ir nevienoda, sudaryta iš skirtingo pločio lentelių), nesaugi (dėl išlendančių metalinių medvaržčių), į ieškovų sklypo pusę atsukta tvoros negražioji (techninė) pusė. Be to, ieškovai gali pradėti reikalauti, kad atsakovai patys prižiūrėti į ieškovų pusę atsuktą tvoros pusę. Dėl tvoros ieškovų žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su tvora, nuolat yra šešėlis ir patenka labai mažai saulės šviesos, kas neleidžia šios teritorijos tinkamai naudoti.
Bylos duomenimis nustatyta, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad tvorą atsakovai įrengė apie 20 cm atstumu nuo savo ir ieškovų sklypų ribos. Priešingai, nei teigia ieškovai, ginčo tvora yra nudažyta, pakankamai tvarkinga, nėra padaryta iš ženkliai plotu besiskiriančių medžio lentelių. Įrodymų apie tvoros metamo šešėlio į ieškovų žemės sklypą trukmę, jo plotą, teismui nepateikta. Akivaizdu, kad šešėlis negali būti metamas nuolat, kaip nurodoma ieškinyje. Pastebėtina, kad 2020 m. liepos 13 d. raštu kreipdamasi į seniūniją ieškovė R. D. prašė seniūnijos užtikrinti, jog tvora būtų sutvarkyta kaip priklauso“, nurodydama trūkumus: neužkalta, nesutvarkyta, išlindę vinys. Kaip matyti iš atsakovų paaiškinimų ir byloje esančių fotonuotraukų, šie reikalavimai buvo įvykdyti 2020 m. rugpjūčio 15 d. dėl to ginčo byloje nekilo. Pažymėtina, kad dar prie daugmaž vienerius metus iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovai nereiškė reikalavimo tvorą nugriauti.
Atsižvelgdamas į tai, kad tvora nėra ilga, apie 15 m ilgio, jos buvimo vietą (prie garažo, ūkinių pastatų), nesant anksčiau minėtų įrodymų apie jos metamą šešėlį (jo trukmę, plotą atitinkamu paros metu ir pan.), ieškovų teiginius apie galimą atsakovų reikalavimą ieškovams tvorą iš savo pusės tvarkyti paties vertinant kaip prielaidą, teismas sprendžia, kad jog ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, neįrodė, savo teisių pažeidimo, nes nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
Tačiau egzistuoja ir kitas teisinis šio ieškinio reikalavimo pagrindas, t. y. CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
Klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas).
Ginčo, jog tvorą atsakovai pastatė 2020 m., maždaug 20 cm atstumu iki sklypų ribos, byloje nėra. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01) įtvirtinta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 46 punktas). Vienas iš tokių reikalavimų – statant statinius laikytis teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių kitų žemės sklypų ribų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedu nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (1, 1.2 punktai): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) (1.2.1. punktas); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (1.2.2. punktas).
Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą rašytinių besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimų dėl statomo (pastatyto) statinio – šiuo atveju tvoros – (ne)privalomumą lemia jo (ne)atitiktis nurodytiems reikalavimams. Ginčo bylos nagrinėjimo metu dėl tvoros metamo šešėlio krypties ir to, kokios procentinės išraiškos tvoros peršviečiamumo reikalavimai taikomi ginčo tvorai, byloje nekilo. Pagal šalių pozicijas ir teismo vertinimą, nagrinėjamu atveju, tvorai taikytinas kiaurymių ploto reikalavimas yra ne mažiau nei 25 proc. bendro užtvaros ploto. Tuo atveju, jei šis plotas yra mažesnis, vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pastatydami tvorą atsakovai ieškovų sutikimo nebuvo gavę, todėl esmine įrodinėtina aplinkybe tampa tvoros prašviečiamamo rodiklis.
Atsižvelgiant kasacinio teismo praktikoje išaiškintą atsakovų pareigą įrodyti tvoros statybos teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018), spręstina, jog atsakovai, nesikreipę į ieškovus dėl ginčijamos tvoros statybos, manydami, kad dėl tvoros statybos tokio sutikimo nereikia, turi įrodyti, jog ginčijama tvora yra (buvo) tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra (nebuvo) privalomas.
Teismo proceso metu savo tvoros prašviečiamumo paskaičiavimus teikė abi šalys, ieškovai ir atsakovai ginčijo vienas kito pateiktų paskaičiavimų pagrįstumą, tikslumą, taikytus skaičiavimo būdus. Įvertinus tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus skaičiavimus, šalių pastabas apie kitos proceso šalies paskaičiavimų galimus trūkumus (neatsižvelgimą į skirtingų tvoros segmentų lentelių aukštį, skersinių tvoros lentų uždengiamo ploto neįtraukimą į skaičiavimą, ploto tvoros apačioje neįvertinimą ir pan.), manytina, kad šalių skaičiuojamam prašviečiamumo procentiniam rodikliui esant labai arti reikalaujamos 25 proc. ribos, didelę reikšmę turi paskaičiavimų tikslumas. Teismo vertinimu, atsakovų, turinčių pareigą įrodyti, jog jų pastatyta tvora atitinka keliamus reikalavimus, skaičiavimai negali būti vertinami kaip tikslūs: skaičiuojant pagrindu imti vidutiniai dydžiai (nors lentelių ir tarpų plotis skiriasi skirtingame aukštyje), neįskaičiuoti skersinių lentų dengiami plotai, nenurodyta skaičiavimo metodika. Teismo vertinimu, esant sąlyginai nedidelei prašviečiamumo paklaidai, vadovautis tokiais atsakovų pateiktais skaičiavimais negalima.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog tvoros statybai gretimo žemės sklypo, t. y. ieškovų sutikimas nebuvo būtinas, o tvoros statyba yra teisėta.
Teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių minimalius atstumus nuo statinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos, pažeidimas, lemiantis atitinkamo statinio statybos neteisėtumą, kartu reiškia ir kaimyninio žemės sklypo savininko subjektinių teisių pažeidimą. Kaimyninio žemės sklypo savininko subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys be jo sutikimo gretimame žemės sklype yra pastatytas mažesniu, negu reglamentuoja teisės aktai atstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus statinio (tvoros) įrengimo reikalavimų pažeidimus, pripažintinas ir kaimyninio žemės sklypo savininkų subjektinių teisių pažeidimas.
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl jų pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 43 punktas). Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 59 punktas). Ši priemonė turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 35 punktas, 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovams grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovės pastatytos tvoros ir reiškiant reikalavimą ją nugriauti, remiantis nurodytomis kasacinio teismo suformuotomis gairėmis, teismas privalo vertinti, ar ieškovų interesų apgynimo negalima pasiekti mažesnėmis priemonėmis. Ieškovai nurodė, kad nesutinka su kitais teisių pažeidimo šalinimo būdais ir mato tik vieną galimybę – tvorą nugriauti. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovai jau bylos nagrinėjimo metu parodė ketinimus pritaikyti esamą tvorą teisės aktų reikalavimams (išimdami keletą tvoros statinių), dėl anksčiau minėtų priežasčių sprendžiant, kad nukrypimas nuo minėto tvoros prašviečiamumo rodiklio galimai yra santykinai nedidelis, vertina, jog atsakovų statant tvorą padaryti teisės aktų pažeidimai nėra esminiai, todėl įpareigojimas nugriauti statinį būtų siekiamam tikslui neproporcinga priemonė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės neišreiškė prieštaravimų statinį pertvarkyti taip, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas. Dėl minėtų aplinkybių teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir sprendžia, kad proporcingumo principo imperatyvą, šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo principus nagrinėjamu atveju atitinka įpareigojimas atsakovams teismo nustatytu terminu pašalinti nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas, t. y. padidinti tvoros užtvaros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 proc. bendro užtvaros ploto. Atsižvelgiant į atsakovų pateiktus duomenis apie neįgalumą, sulauktą senatvės pensijos amžių, teisingumo, proporcingumo principus, teismas nusprendžia nenustatyti baudos už teismo sprendimo nevykdymą, skaičiuojamos už kiekvieną neįvykdymo dieną, vertindamas bendrąsias teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo užtikrinimo priemones, numatytas teisės aktais, esant pakankamomis nagrinėjamu atveju.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovai pateiktais į bylą rašytiniais dokumentais pagrindė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 925 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė pateiktais į bylą rašytiniais dokumentais pagrindė 951,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vertinant patenkintų ieškovų reikalavimų apimtis, atsižvelgtina į tai, kad teismas iš dalies tenkino ieškovų ieškinio reikalavimus. Todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai. Teismas sprendžia, kad teismui iš dalies patenkinus vieną iš dviejų ieškinio reikalavimų, ieškinys patenkintas viena ketvirtąja visų ieškinio reikalavimų apimties dalimi. Iš ieškovų atsakovės naudai priteistina 713,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų ieškovų naudai priteistina solidariai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 268–271 straipsniais, 273, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimo reikalavimų, nustatytų teisės aktais, pažeidimus, t. y. padidinti tvoros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų R. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), 713,61 Eur (septynis šimtus trylika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. M..
Priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. solidariai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. D. ir R. D..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.