Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-390-280/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-03
Bylos Nr.: e2A-390-280/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-01059-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: Ž. B., R. L., J. Z., V. S., L. B., S. Š., V. L., R. Č., R. Š., T. S., J. R., B. K. Š.
Atsakovas: A. L., N. L.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Zarasų būstas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, V. B.

Civilinė byla Nr. e2A-390-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01059-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. B., R. L., J. Z., V. S., L. B., S. Š., V. L., R. Č., R. Š., T. S., V. L., J. R., B. K. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-477/2020 pagal ieškovų Ž. B., R. L., J. Z., V. S., L. B., S. Š., V. L., R. Č., R. Š., T. S., V. L., J. R., B. K. Š. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atsakovams A. L., N. L., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Zarasų būstas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, V. B.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu teismui prašė pripažinti, kad šeši kondicionierių išoriniai blokai, cinkuotos skardos kaminas ir ventiliacijos grotelės sumontuoti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado iš kiemo pusės, yra sumontuoti neteisėtai. Ieškovai taip pat prašė, pripažinus nurodytų kondicionierių išorinių blokų, kamino ir grotelių sumontavimą neteisėtu, įpareigoti atsakovus išmontuoti juos ir namo fasadą sutvarkyti, atkuriant iki jų sumontavimo buvusią fasado išvaizdą.

2. Nurodė, kad ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorinės sienos, kuri yra bendroji dalinė visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, iš kiemo pusės yra sumontuoti šeši išoriniai kondicionierių blokai, cinkuotos skardos kaminas ir ventiliacijos grotos (toliau – įranga), išeinantys iš atsakovams priklausančių patalpų pirmame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Per 2018-08-03 vykusį namo bendraturčių susirinkimą išsiaiškinta, kad namo bendraturčiai nėra davę sutikimo sumontuoti šią įrangą. Gali būti, kad jos įrengimas nesuderintas ir su kompetentingomis valdžios institucijomis. Minėta įranga kelia didelį triukšmą, vibracijas, kenkia sveikatai, blogina namo gyventojų gyvenimo kokybę, darko namo fasadą, mažina name esančių butų vertę, cinkuotos skardos kaminas daliai bendraturčių iš dalies užstoja vaizdą iš balkono. Ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovai jų teises pažeidžia iki šiol, todėl jų daromas teisių pažeidimas yra trunkamo pobūdžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, netenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo dėl kelionės išlaidų priteisimo, priteisė iš ieškovų po 380,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai bei po 6,91 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4. Teismas vadovavosi 2002 metais galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 21, 61 dalių nuostatomis, atsižvelgė į liudytojo - specialisto E. U. parodymus, trečiųjų asmenų AB „Swedbank“, UAB „Zarasų būstas“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovų paaiškinimus bei darė išvadą, kad kondicionierių išorinių blokų, patalpų ventiliacijos kamino ir grotelių sumontavimas, yra statinio paprastojo remonto dalis. Pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“ nuostatas) atliekant statinio paprastąjį remontą statybos leidimą ir bendraturčių sutikimus gauti nebuvo privaloma. Todėl sprendė, kad kondicionierių išoriniai blokai, patalpų ventiliacijos kaminas ir grotelės, ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), sumontuoti nepažeidžiant jų sumontavimo metu galiojusių reikalavimų.

5. Nurodė, kad teismas siūlė pateikti įrodymus, kurie patvirtintų subjektyvius argumentus dėl butų nuvertėjimo, esant ant namo fasado sumontuotiems išoriniams kondicionierių blokams, patalpų ventiliacijos kaminui ir grotelėms, tačiau ieškovai tokių įrodymų neteikė. Nustatė, kad kondicionierių išoriniai blokai, ventiliacijos kaminas ir grotelės ant namo fasado buvo sumontuoti 2002 m., tačiau ši aplinkybė neturėjo įtakos dalies ieškovų apsisprendimui įsigyti butus name po nurodytų įrenginių sumontavimo ant namo fasado.

Šalies argumentai

6. Ieškovai teigdami, kad kondicionieriai ir ventiliacijos sistema kelia didelį triukšmą, trukdo ieškovams ilsėtis, kelia didelius nepatogumus, taip pat tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Pagal atsakovų pateiktą patalpų vėdinimo - kondicionavimo sistemos ir įrangos garso lygių įvertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 131-140), nustatytas vėdinimo ir kondicionavimo sistemos skleidžiamas triukšmo lygis neviršija maksimalių leistinų triukšmo ribų, ko ieškovai neginčijo.

7. Nurodė, kad vietos apžiūros metu (t. 3, b. l. 86-88) apžiūrėti išoriniai kondicionierių blokai, patalpų ventiliacijos kaminas ir grotelės. Išoriniai kondicionierių blokai sumontuoti ant atsakovams priklausančių patalpų sienos, esančios pirmame namo aukšte. Vietos apžiūros metu, buvo įjungti kondicionieriai ir patalpų ventiliacijos sistema. Vertindami subjektyviai (klausantis), proceso dalyviai nurodė, kad kondicionieriai ir patalpų ventiliavimo sistema, skleidžia nedidelį triukšmą, gatve važiuojant automobiliams nebuvo girdima, ar veikia kondicionieriai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Subjektyviai (klausantis) buvo vertinamas veikiančių kondicionierių skleidžiamas triukšmas atsakovams priklausančiose patalpose, kurios yra išnuomotos trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ ir visi proceso dalyviai nurodė, kad negirdi triukšmo. Teismas sprendė, kad veikiančių kondicionierių garsas negali trikdyti ieškovų ramybės ir kelti nepatogumus, nes jiems priklausantys butai yra toliau nuo atsakovams priklausančių patalpų.

9. Nors ieškovai teigė, jog po namo renovacijos kondicionierių išoriniai blokai, patalpų ventiliacijos kaminas buvo sumontuoti jau kitoje vietoje, pripažino, kad po renovacijos jie iš esmės buvo grąžinti į ankstesnę jų sumontavimo vietą, nežymiai juos atitraukus nuo pastato sienos ir toks sumontavimas negali būti vertinamas kaip iš esmės naujas. Teismas nustatė, kad kondicionierių išoriniai blokai, patalpų ventiliavimo kaminas ir grotelės buvo sumontuoti teisėtai, todėl jų grąžinimas po namo renovacijos iš esmės į jų ankstesnę sumontavimo vietą, yra teisėtas.

10. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, nes kondicionieriai, patalpų ventiliacijos grotelės ir kaminas yra sumontuoti daugiau nei prieš septyniolika metų, teismas vertino, kad ieškovai nuo pat kondicionierių išorinių blokų, patalpų ventiliacijos kamino ir grotelių sumontavimo įrenginius matė. Byloje pateikta rejestro žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, kad AB „Swedbank“ nuomojamų patalpų kondicionavimo ir ventiliavimo sistema buvo sumontuota iki 2002-09-26 (t. 3, b. l. 55- 56). Vertino liudytojo V. J. parodymus, kad 2002-09-26 jis priėmė priežiūrai ir aptarnavimui rejestro žurnale nurodytus įrenginius. Kadangi tikslesnių duomenų apie kondicionierių išorinių blokų, ventiliacijos kamino ir grotelių sumontavimo datą byloje nėra, todėl teismas pripažino, kad ieškinio senaties eigos pradžia yra 2002-09-26.

11. Teismas vertino, kad ieškovai Ž. B., R. L., V. S., L. B., S. Š., R. Č. T. S. V. L., J. R., B.K. Š., butų savininkais name tapo laikotarpyje nuo 1991 m. iki 2006 m., jie yra praleidę ieškinio senatį. Ieškovė R. Š. nurodė, kad bute, kurio bendrasavininkė yra nuo 2014 m., ji gyvena nuo 1962 m. Pripažino, kad šie ieškovai, apie galimą jų teisių pažeidimą, sumontavus kondicionierių išorinius blokus, patalpų ventiliacijos groteles ir kaminą, turėjo sužinoti daugiau nei prieš dešimt metų. Kadangi teismas nustatė, jog ieškovų teisės atsakovų veiksmais nebuvo pažeistos, sprendė, kad nebuvo padarytas joks pažeidimas, tame tarpe ir tęstinio pobūdžio.

12. Ieškovai L. B., V. L. ir J. Z., butų esančių (duomenys neskelbtini), name savininkais tapo laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012 m. Kadangi ieškinys teisme gautas 2018-11-28, todėl šie ieškovai dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas ieškinį jų atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad atsakovai 2019-02-20 sumokėjo 411,40 Eur UAB „Tyrimų laboratorija“ už garso lygių įvertinimo ataskaitos parengimą (1 t., b. l. 137), ir turėjo 4 537,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 136, 138, 3 t., b. l. 74-75). Sprendė, kad atsakovų patirtų advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą dydžio, atsakovų turėtos 411,40 Eur išlaidos už UAB „Tyrimų laboratorija“ garso lygių įvertinimo ataskaitos parengimą taip pat pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Išlaidos priteistos iš ieškovų atsakovų naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovų taip pat priteistos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, netenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas atlyginti kelionės išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes ir faktus bei surinktus įrodymus, iškraipė liudytojų parodymus, netinkamai motyvavo padarytas išvadas, taikė senatį reglamentuojančias teisės normas.

16. Teigia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo įranga sumontuota teisėtai. Informacijos apie ginčo įrangą ar išorinėje namo sienoje iškirstas angas nėra nei atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų kadastrinėje byloje, nei trečiojo asmens UAB „Zarasų būstas“ pateiktame daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše, nei kokiame nors kitame viešame registre. 2003 m. gruodžio 1 d. Bendrojo naudojimo objektų aprašo 9 punkte nurodyta, kad ventiliacijos kameros yra mūrinės.

17. Nurodo, kad išorinė namo siena, kurioje iškirstos dvi ventiliacijos sistemos angos, ir namo fasadas, ant kurio sumontuoti išoriniai kondicionierių blokai, ventiliacijos grotos ir kaminas, yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė. Namo bendraturčių teisės buvo pažeistos ir šiuo metu vis dar pažeidžiamos dėl to, kad ginčo įranga sumontuota ir laikoma ant namo fasado negavus daugumos namo bendraturčių sutikimo ir prieš jų valią.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nesutinka su teismo išvada, kad kondicionierių išorinių blokų, patalpų ventiliacijos kamino ir grotelių sumontavimas yra statinio paprastojo remonto dalis, todėl statybos leidimą ir bendraturčių sutikimus gauti nebuvo privaloma. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, susijusias su bendraturčių sutikimų gavimu atliekant su bendrąja daline nuosavybe susijusius statybos darbus. Nors teismo paminėtuose teisės aktuose, galiojusiuose tuo metu, kai 2002 m. pirmą kartą buvo įrengta dalis ginčo įrangos, reikalavimas atliekant tam tikrus statybos darbus gauti daugumos bendraturčių sutikimus ir nebuvo tiesiogiai įvardytas, tačiau juose nebuvo ir nurodyta, kad atliekant su bendrąja daline nuosavybe susijusius statybos darbus tokių sutikimų gauti nereikia. Reikalavimas atliekant su bendrąja daline nuosavybe susijusius statybos darbus gauti daugumos bendraturčių sutikimus tiesiogiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Statybos techniniame reglamente 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatos, kad tokiu atveju bendraturčių sutikimų gauti nereikia, nėra. Tai, kad bendraturčių sutikimo tokiems darbams, kaip inžinerinių sistemų įrengimas ant daugiabučio namo fasado, reikėjo per apklausą patvirtino liudytojai E. U. (Zarasų raj. savivaldybės vyr. architektas), R. V. (daugiabučio namo renovacijos darbus atlikusios UAB „Nimetus“ statybos direktorius). Dėl to teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad 2002 m. sumontuota įranga įrengta teisėtai.

19. Teismo išvada, kad visa ginčo įranga (vėdinimo sistema ir šeši kondicionieriai) buvo sumontuota 2002 m., neteisinga. Liudytojas V. J. paliudijo, kad dalis ginčo įrangos (ventiliacijos sistema ir keturi kondicionieriai) buvo įrengta 2002 m. po to, kai trečiasis asmuo AB „Swedbank“ išsinuomavo minėtas patalpas. 2002 m. rugsėjo 26 d. ši ginčo įrangos dalis priimta eksploatuoti. Kiti du kondicionieriai sumontuoti vėliau (iš jų šeštasis - paskutinis - 2013 m.). Be to, liudytojas pateikė savo įmonės Elektros įrenginių rejestro žurnalą ir 2010 m. spalio 11 d. elektros įrenginių elektrofizinių matavimų protokolus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek 2002 m. rugsėjo 26 d., tiek 2010 m. spalio 11 d., kiek tai susiję su ginčo įranga, yra užfiksuota tik vėdinimo sistema ir keturi kondicionieriai. Kadangi nei atsakovai, nei trečiasis asmuo AB „Swedbank“ jokių kitų įrodymų nepateikė, darytina išvada, kad penktasis kondicionierius buvo sumontuotas po 2010 m. spalio 11 d., o šeštasis - 2013 m. Atsakovų atstovas nurodė, kad 2010 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui buvo nustatytas reikalavimas gauti daugumos bendraturčių sutikimus. Kadangi paskutinieji kondicionierių blokai pirmą kartą sumontuoti po 2010 m., bendraturčių sutikimai dėl jų turėjo būti gauti ir senatis nėra suėjusi. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo liudytojo V. J. parodymais ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių tikrumą savo parašu ant kiekvieno lapo patvirtino ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas, ir kodėl vadovavosi būtent atsakovų teiginiais, kad visa ginčo įranga įrengta 2002 m., nesant įrodymų.

20. Teismas neatliko 2002 m. statybos darbų teisinio kvalifikavimo, vadovavosi tik atsakovų ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ teiginiu, kad tai buvo paprastasis remontas. Nurodo, kad 2002 m. rugsėjo 26 d. buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti nauja atskiroji statinio inžinerinė sistema, nes buvo įrengta: 1) nauja ventiliacijos sistema ir 2) nauja kondicionavimo sistema, kurią sudarė keturi kondicionieriai. Iki tol visame pastate (taip pat ir atsakovų patalpose) buvo natūrali mūrinė vėdinimo sistema. Ventiliacijos sistemos angos, kuri uždengta ventiliacijos grotomis, plotis ir aukštis, vertinant pagal išorinius grotų matmenis, yra apie 58 cm, o išorinės sienos storis prieš ją apšiltinant (2017 m. atlikti namo renovacijos darbai) buvo 51 cm, t. y. angos matmenys didesni už sienos storį. Buvo susilpnintos laikančiosios konstrukcijos. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymą tokie darbai buvo laikomi kapitaliniu remontu ir jiems buvo būtinas statybos leidimas. Kadangi pastatas pateko į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąvoką, pagal Statybos įstatymo (2002-07-02-2002-12-09 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą net ir vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas. Ginčo įrangos įrengimo darbai buvo atlikti ne tik negavus daugumos bendraturčių sutikimų, bet ir statybos leidimo, kuris išduodamas tik suderinus projektą su kompetentingomis valdžios institucijomis, Kultūros vertybių apsaugos departamentu.

21. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog grąžinimas po namo renovacijos iš esmės į jos ankstesnę sumontavimo vietą yra teisėtas. Teigia, kad ginčo įranga nuo pat pradžių buvo sumontuota neteisėtai. Atsakovai 2017 m. su įranga susijusius darbus turėjo atlikti pagal parengtą ir suderintą projektą. 2017 m. išoriniai kondicionierių blokai buvo sumontuoti ne juos nežymiai atitraukus, o iš esmės kitoje vietoje, t.y. nuleisti žemyn maždaug 70-80 cm, palyginti su ankstesne jų sumontavimo vieta, kas matyti iš nuotraukų ir toks pažeidimas laikytinas iš esmės nauju bendraturčių teisių pažeidimu. Liudytojas E. U. nurodė, kad jeigu įranga anksčiau buvo sumontuota nelegaliai ir vėliau išmontuota, prieš jos sumontavimą iš naujo turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

22. Nurodo kad turto tapimo mažiau patraukliu ir tuo pačiu vertės sumažėjimo negalima vertinti atskirai nuo kitų pažeistų teisių, t. y. atskirai nuo to, kad ginčo įranga sumontuota neteisėtai, kelia triukšmą, darko namo fasadą, užstoja vaizdą. Akivaizdu, kad toks nekilnojamasis turtas dėl įrangos buvimo būtų mažiau patrauklus, todėl jo vertė būtų atitinkamai mažesnė. Tai turėtų būti preziumuojama. Ieškovai neteigė, kad ginčo įrangos skleidžiamas triukšmo lygis viršija maksimalias leistinas triukšmo ribas. Išoriniai kondicionierių blokai ir ventiliatoriai bet kuriuo atveju yra triukšmo šaltiniai. Jokiu būdu negalima sureikšminti subjektyvių triukšmo lygio vertinimų, kurie buvo atlikti ir ginčo įrangos apžiūros vietoje protokole užfiksuoti teismo iniciatyva, jais remtis. Teismas nevertino ieškovų paaiškinimų, kad per 2018 m. rugpjūčio 3 d. vykusį namo bendraturčių susirinkimą veikiančios ginčo įrangos keliamas didelis triukšmas trukdė susikalbėti. Šiltuoju metų laiku atsidarius langus, veikiančios įrangos keliamas nuolatinis erzinantis garsas (net jeigu ir neviršija maksimalių leistinų ribų) ir vibracijos trikdo rimtį, taip pažeisdami ieškovų teises į ramybę ir poilsį bei kenkdami sveikatai. Teismas nevertino ieškovų argumentų, kad šešių išorinių kondicionierių blokų buvimas ant renovuoto namo, esančio Zarasų miesto istorinėje dalyje (kuri Kultūros vertybių registre įregistruota ir saugoma kaip nekilnojamoji kultūros vertybė), darko fasadą kaip ir gremėzdiškų apimčių cinkuotos skardos kaminas, kylantis iš pirmame aukšte esančių atsakovų patalpų iki daugiabučio namo stogo, daliai bendraturčių iš dalies užstojantis vaizdą iš balkonų. Didelės ventiliacijos grotos (matmenys ~58x58 cm) taip pat nedera prie namo fasado. 2002 m. galiojęs Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, IV dalyje numatė privalomųjų reikalavimų visumą, kurią sudaro, be kita ko, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda (11.2.2 punktas) ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2.3 punktas).

23. Teigia, kad teismas netinkamai taikė senatį reglamentuojančias teisės normas, nenurodė motyvų, kodėl netaikė senatį negatorinio ieškinio atveju reglamentuojančių teisės normų. Bendraturčių teisių pažeidimas yra trunkamasis ir ieškinio senaties terminas nesuėjęs, nes neteisėtai sumontuota ginčo įranga iki šiol nėra išmontuota ir nesutvarkytas namo fasadas. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškininės senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Senaties terminas dėl 2017 m. atliktų statybos darbų ieškinio pareiškimo dieną negalėjo būti suėjęs bet kuriuo atveju.

24. Mano, kad iš ieškovų priteista atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė. Byla buvo nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, ginčas nebuvo piniginis, advokato darbo laiko sąnaudos turėjo būti minimalios, nes paruošti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties (iš esmės vienas atsiliepimas, atsiliepimas į patikslintą ieškinį yra beveik analogiškas), iš jų turinio galima spręsti, kad parengti šiuos dokumentus nereikėjo kokių nors specialių žinių, nebuvo atliktas išsamus ginčo teisinių santykių reguliavimo tyrimas, procesiniai dokumentai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių, kurių nėra daug, vertinimu. Nors įvyko nemažai teismo posėdžių, didelį jų skaičių galima paaiškinti teismo iniciatyva atlikti atitinkamus veiksmus, taip pat ne itin racionaliu darbo organizavimu - ilgomis ir dažnomis pertraukomis, sutrumpintu darbo laiku ir pan. Ieškovai neginčijo, kad įrangos skleidžiamas triukšmo lygis viršija maksimalias leistinas triukšmo ribas. Todėl toks atsakovų veiksmas atlikti vertinimą pripažintinas nebūtinu ir pertekliniu šiai bylai.

Atsiliepimas

25. Atsakovai A. L. ir N. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad skundo motyvai dėl tariamo patalpų vertės sumažėjimo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Individualių inžinerinių sistemų, sumontuotų bemaž prieš 20 metų, buvimas ant namo fasado savaime nesudaro bendraturčių naudojimo teisės pažeidimo. Ieškovai neįrodė, kad inžinerinės sistemos vertintinos kaip trukdančios naudoti, prižiūrėti, tvarkyti bendrąsias statinio inžinerines sistemas ar kitus bendrojo naudojimo objektus, nes yra ant namo fasado ir niekaip neįtakoja bendrųjų sistemų naudojimo. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.), todėl turi pagrįsti nuosavybės teisės pažeidimą, t.y. kad atsakovų įrenginiai trukdo naudotis daiktu. Argumentai, jog atsakovų inžinerinė sistema mažina butų vertes, darko fasadą, sukelia triukšmą, yra deklaratyvūs, įrodymais, kurie būtų pateikti byloje, apart nuomone ir subjektyviai vertintinais liudytojų parodymais, nepagrįsti. Inžinerinė ventiliacijos sistema yra būtina siekiant tinkamai eksploatuoti atsakovų nuosavybės teise valdomas, bei AB „Swedbank“ išnuomotas patalpas.

27. Nurodo, kad nėra duomenų, jog ieškovai ketino butus parduoti ir buto vertės buvo mažesnės, kai kurie įsigijo butus jau po įrangos sumontavimo. Nustatytas triukšmo lygis neviršija maksimalių leistinų triukšmo ribų, namas yra judrioje ir triukšmingoje gatvėje. Dauguma ieškovų butus pirko tuomet, kai kondicionieriai jau buvo įrengti, jokių visuomenės ar kompetentingų valdžios institucijų nusiskundimų dėl išvaizdos niekada nebuvo gauta, kondicionieriai įrengti vidiniame kieme. Inžineriniai įrenginiai būtini prekybos paskirties Negyvenamajai patalpai – Parduotuvei, eksploatuoti ir užtikrinti juose higienos normų reikalavimus. Cinkuotos skardos ventiliacijos kaminas ir ventiliacijos grotos buvo įrengtos dar iki patalpų įsigijimo ir išnuomojimo AB „Swedbank“, kiek žinoma, tokie įrenginiai įrengti dar sovietmečiu, iki butų privatizavimo (iki 1990 m.). Atsakovai iš UAB „DANVITA“ patalpas įsigijo tik 2009 m. sausio 26 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi. Kartu buvo perimtos ir patalpų nuomotojo teisės. Sudarant sutartį visi šie įrenginiai jau buvo įrengti ir atsakovai šios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo į juos, kaip į patalpų inžinerinę įrangą, nuosavybės teisę. Ieškovų nurodoma patiriama žala yra neįrodyta ir subjektyvi. Klausimas nuo 2002 metų nebuvo keliamas ir iškilo tik pradėjus namui atlikti renovaciją, kurios atlikimo kondicionierių buvimas visiškai neįtakojo.

28. Nurodo, kad ventiliacijos kaminas ir grotelės įrengti dar iki 1990 m., tikėtina namo statybos (1960 m.) ir/ar pritaikymo tai paskirčiai, kuriai jis naudojamas ir šiuo metu, momentu, tokie įrenginiai yra patalpų inžinerinė įranga. Tokią įrangą turi ir ieškovai. Ieškovams įsigyjant butus ventiliaciniai kaminas ir grotelės jau buvo įrengti ir jie pirkdami butus tokias aplinkybes matė, tačiau vis tiek nusprendė įsigyti butus, kas reiškia, jog suprato, jog šie inžineriniai įrenginiai yra įrengti teisėtai. Taip pat 2002 m. specialieji teisės aktai neįtvirtino reikalavimo montuojant ventiliacijos sistemą paprastojo remonto darbams gauti bendraturčių sutikimą ir statybą leidžiantį dokumentą. Patalpose atlikti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos pakeitimai ir pagerinimai pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją buvo priskiriami paprastojo remonto darbams. Atliekant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kondicionierių blokai nuo namo sienos nebuvo išmontuoti, tik atitraukti patys bloko laikikliai per įrengtą pastato apšiltinamojo sluoksnio storį, o tai nėra tapatu kondicionavimo įrangos išmontavimui ir jos sumontavimui iš naujo. Tiek patys kondicionierių blokai, tiek visa kondicionavimo įranga (net ir pats kondicionieriaus blokas tėra tik dalis visos kondicionavimo įrangos) nebuvo nei keičiami, nei įrengiama iš naujo. Tam buvo gautas UAB „Zarasų būstas“ leidimas.

29. Nurodo, kad gyvenamasis namas nėra kultūros vertybė ir jis nėra įregistruotas Kultūros vertybių registre, jis tik patenka į kultūros vertybės teritoriją, tačiau ieškovai ieškinyje to nenurodė ir neakcentavo. Tokio ieškinio pagrindo nebuvo, jis nebuvo keičiamas, be to, jokia institucija nėra pareiškusi jokių reikalavimų dėl tariamų saugomos teritorijos reikalavimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” 2.2 punktas nustatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą, todėl jokio specialaus leidimo gauti nebuvo privaloma. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas tik 2004-09-28, o įsigaliojo 2005-04-20. Ginčo atveju ne kultūros vertybėje įrengus kondicionierių jokie pritaikymo darbai nebuvo atliekami, nes nebuvo keičiama nei patalpų paskirtis, nei atliekami kokie nors kitokie projektavimo ir statybos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas.

30. Tariamas pažeidimas pasireiškė vienkartiniu veiksmu – 2002 metais sutvarkyta kondicionavimo sistema, nuo tada skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Net jei vertinti ieškovo argumentą, kad kondicionavimo sistemos paprastojo remonto darbams reikėjo ieškovų sutikimo (nors dauguma ieškovų 2002 metais apskritai net nebuvo namo butų savininkais ir šiuos butus įsigijo vėliau), tai esminis dalykas, kad jų sutikimo tariamai reikėjo kondicionierių įrengimui, bet ne naudojimusi įrengtais kondicionieriais.

31. Daikto savininko negatorinis ieškinys CK 4.98 straipsnio pagrindu gali būti reiškiamas asmeniui, kuris nėra daikto savininkas ir kuris pažeidžia savininko nuosavybės teisę, tačiau ne kitam daikto savininkui (bendraturčiui). Bendraturčių ginčams taikomas CK 4.75 straipsnis, o ieškinių pagrįstumui nustatyti viena iš esminių aplinkybių yra bendraturčio teisių pažeidimo buvimas, kurio ieškovai, pasirinkę klaidingą ieškinio kvalifikavimą, nusprendė neįrodinėti. Negatoriniu ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Nei viena iš šių teisių ieškovams atsakovų nėra ribojama. Ieškovai nepateikė duomenų, jog dėl vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo yra apribojama jų teisė kaip nors naudotis namo bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis ar bendrosiomis erdvėmis, taip pat apribota teisė perleisti ar kitaip disponuoti jiems priklausančiais butais. Nurodomos aplinkybes, jog įrengtos inžinerinės sistemos darko fasadą, kelia triukšmą, nepatvirtina trukdymo naudotis daiktu.

32. Nurodo, kad ieškovai ieškinį grindžia iš esmės neteisėtą statybą reglamentuojančiomis teisės normomis, reikalauja pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujant pripažinti statybą neteisėta, nereikia įrodyti šios statybos neigiamų padarinių (kurie ir gali būti trunkamojo pobūdžio), o tik patį pažeidimo faktą, kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku. Todėl ieškinio dalyje dėl kondicionierių įrengimo senaties terminas prasidėjo nuo 2002 metų, kuomet buvo įrengti ginčo kondicionierių blokai, o dalyje dėl ventiliacijos grotelių ir kamino – 1960 metais. Ieškinys turi būti atmestas ieškovams praleidus ieškinio senaties terminą. Priešingai nei nurodė teismas, ieškinio senaties terminas taikomas visiems ieškovams, kadangi pasikeitus daikto savininkui ieškinio senaties termino eiga nenutrūksta, ankstesni butų savininkai nuo 2002 metų nereiškė pretenzijų, neprieštaravo, kad inžinerinė vėdinimo sistema būtų įrengta ant namo fasado. Įrangos grąžinimas į tą pačią vietą po daugiabučio renovacijos nėra naujos įrangos įrengimas ir neatnaujina senaties termino skaičiavimo, o taip pat ir papildomų kondicionierių blokų įrengimas prie tos pačios sistemos 2010 ir 2013 metais nedaro prielaidos manyti, kad inžinerinė vėdinimo sistema buvo įrengta iš naujo, nes tai yra ta pati įranga.

Atsiliepimas

33. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad nuomojasi nuo 2002 metų ginčo patalpas, tada buvo atlikti prekybos paskirties patalpų paprastojo remonto darbai, kurių metu, be kita ko, buvo atlikti ir patalpų vėdinimo-kondicionavimo inžinerinių sistemų paprastojo remonto darbai tikslu užtikrinti taikomų higienos normų reikalavimus bei pakeisti ir pagerinti patalpose buvusią prastą patalpų ventiliacijos sistemą, kuri nebuvo pritaikyta biuro patalpų veiklai. Patalpose atlikti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos pakeitimai ir pagerinimai pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 1 straipsnio 21 dalies redakciją buvo priskiriami paprastojo remonto darbams. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad nėra privaloma tokiems darbams gauti statybos leidimą. Bankas atnaujino patalpų inžinerines sistemas, tarp jų ir ventiliacijos sistemą, pritaikant specifinei banko veiklai dar 2002 metais. Per tą laiką nei namo savininkai, nei bendraturčių interesus atstovaujantis organas nepareiškė jokių pretenzijų dėl įvykdytos statybos teisėtumo ir nesikreipė dėl pažeistų teisių gynimo. Nesutinka, jog veikiantys kondicionieriai kelia triukšmą, darko fasadą ir trukdo namo renovacijos darbams. Vėdinimo - kondicionavimo sistemos atitinka joms keliamus reikalavimus. komercinės patalpos yra miesto teritorijoje pagrindinėje judrioje miesto (duomenys neskelbtini) aikštėje prie pat gatvės. Kondicionieriai yra išvesti vidiniame kieme, tai yra patalpų inžinerinė įranga, įrengta prieš 18 metų. Bankas šiuo atveju veiklą vykdo darbo dienomis tik tam tikrą nustatytą darbo laiką.

34. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. B. su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad teismas nutylėjo svarbias faktines aplinkybes, iškraipė nagrinėjant bylą surinktus įrodymus, sprendė klausimus, kurie net nėra ginčo dalykas, ignoravo taikytinas teisės normas, reglamentuojančias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu susijusius bendraturčių teisinius santykius, netinkamai aiškino senaties ieškinio instituto taikymo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos negatorinių ieškinių srityje. Tretieji asmenys UAB „Zarasų būstas“ ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neslėpė savo šališkumo, akivaizdaus palankumo atsakovams. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ginčo įrangos sumontavimo teisėtumą, stengėsi kuo labiau suklaidinti teismą, nepripažino akivaizdžių faktų: 1) kad 2002 m. vasarą be jokių suderinimų su kompetentingomis valdžios institucijomis ir negavus namo bendraturčių sutikimo buvo įrengta vėdinimo sistema (išorinėje sienoje iškirstos dvi angos, viena iš jų uždengta ventiliacijos grotomis, o per kitą išvestas iki stogo einantis kaminas) ir sumontuoti pirmieji keturi išoriniai kondicionierių blokai (liudytojo V. J. parodymai ir pateikti rašytiniai įrodymai), 2) kad 2010 m. spalio 11 d. tebuvo sumontuota ta pati vėdinimo sistema ir pirmieji keturi išoriniai kondicionierių blokai, o penktasis ir šeštasis blokai, be jokių suderinimų su kompetentingomis valdžios institucijomis ir negavus namo bendraturčių sutikimo, sumontuoti vėliau (liudytojo V. J. parodymai ir pateikti rašytiniai įrodymai), 3) kad 2017 m. maždaug rugpjūčio mėnesį išoriniai kondicionierių blokai kartu su jų tvirtinimo ant fasado elementais buvo išmontuoti, maždaug 2017 m. spalio mėnesį be jokio projekto, jokių suderinimų su kompetentingomis valdžios institucijomis ir negavus namo bendraturčių sutikimo vėl sumontuoti ant naujų didesnių tvirtinimo elementų, nuleidus žemyn maždaug 70-80 cm. palyginti su jų ankstesne sumontavimo vieta (ieškovų pateiktos fasado nuotraukos „prieš“ ir „po“, 2019 m. gruodžio 9 d. išeinamojo posėdžio protokolas), darbai atlikti ir su vėdinimo sistemos elementais, t. y. dviem fasadinėje sienoje esančiomis angomis, ventiliacijos grotomis ir kaminu. Bendraturčių sutikimas turi būti duodamas aktyviais veiksmais (pvz., raštu, notariškai patvirtintu dokumentu ir pan.).

35. Nurodo, kad teisėjas buvo priešiškas ieškovams ir palankus atsakovams, teismas nenurodė aukščiau išvardintų faktų, nutylėjo liudytojų V. J., E. U., R. V. parodymus (kai kuriuos jų net iškraipė), ir liudytojo V. J. pateiktų rašytinių įrodymų, kurių tikrumą savo parašu patvirtino trečiojo asmens AB Swedbank atstovas. Neatsižvelgė į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepimą, iš kurio matyti, kad: 1) 2002 m., ir vėliau tokiems darbams turėjo būti rengiamas projektas, derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje, o leidimas nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo darbams išduodamas, jeigu komisijos protokolą pasirašo Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnas ar įgaliotas specialistas; 2) šio departamento atstovas į Nuolatinę statybos komisiją svarstant remonto (išorinių kondicionierių, cinkuotos skardos kamino ir ventiliacijos grotos ant namo įrengimo) projektą kviestas nebuvo ir joje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

37. Nors trečiasis asmuo V. B. išreiškia abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjo objektyvumo priimant ginčijamą sprendimą, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, bet ir konkrečiais įrodymais, paneigiančiais teisėjo nešališkumo prezumpciją. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, išreikštos abejonės, nepagrindžiant fakto objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl ginčo, buvo šališkas.

38. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų negatorinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, iš kiemo pusės sumontuoti šeši išoriniai kondicionierių blokai, cinkuotos skardos kaminas ir ventiliacijos grotos, išeinantys iš atsakovams priklausančių ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ nuomojamų patalpų pirmame aukšte. Ieškovai, gyvenamojo namo bendrasavininkiai, pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad įranga sumontuota neteisėtai, kadangi nebuvo gautas namo bendrasavininkių bei institucijų sutikimai, taip pat, kad įranga pažeidžia jų interesus, kadangi ji kelia didelį triukšmą, vibracijas, kenkia sveikatai, blogina namo gyventojų gyvenimo kokybę, darko namo fasadą, mažina name esančių butų vertę, cinkuotos skardos kaminas daliai bendraturčių iš dalies užstoja vaizdą iš balkono.

40. Ieškinys byloje kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys, nes savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinys nebuvo pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius (CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog negatorinis ieškinys ir ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo yra savarankiški ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

42. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad gyvenamojo namo savininkų sutikimas šios įrangos sumontavimui nebuvo gautas. Byloje kilo ginčas dėl to, kada įranga sumontuota, ar tai padaryta teisėtai, ar jos įrengimui buvo reikalingas gyvenamojo namo savininkų sutikimas.

43. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo V. J. parodymus bei nepagrįstai sprendė, jog šeši išoriniai kondicionierių blokai, cinkuotos skardos kaminas ir ventiliacijos grotos sumontuoti 2002-09-26. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad dalis įrangos sumontuota dar 2002 metais, teigia, kad paskutinieji du kondicionierių blokai pirmą kartą buvo sumontuoti po 2010 metų: penktasis kondicionierius - po 2010 m. spalio 11 d., o šeštasis - 2013 m.

44. Pažymėtina, kad rejestro žurnalo kopijoje užfiksuota, jog AB „Swedbank“ nuomojamų patalpų kondicionavimo ir ventiliavimo sistema buvo sumontuota iki 2002-09-26 (T. 3, b. l. 55- 56). Liudytojas V. J. parodė, kad dalis ginčo įrangos (ventiliacijos sistema ir keturi kondicionieriai) buvo įrengta 2002 m. po to, kai trečiasis asmuo AB „Swedbank“ išsinuomojo patalpas. 2002 m. rugsėjo 26 d. ši ginčo įrangos dalis priimta eksploatuoti. Liudytojas paaiškino, kad atliekant elektrofizinius matavimus buvo kiti įrenginiai, tik matavimai neatlikti, po 2002 metų buvo įrengti du kondicionieriai – vienas po metų, kitas – po savitarnos zonos atidarymo (prieš 6 metus). AB „City service“ 2010 m. spalio 11 d. elektros įrenginių elektrofizinių matavimų protokoluose užfiksuota vėdinimo sistema ir keturi kondicionieriai (T.3, b.l. 62-63). Trečiasis asmuo AB Swedbank ieškovui Ž. B. dar 2018-03-30 raštu nurodė, jog dokumentai, susiję su įrengimo darbais buvo saugomi banke 10 metų nuo jų atlikimo 2002 metais ir jų pateikti nebėra galimybės (T.1, b.l. 14). UAB „Zarasų būstas“ 2018-08-10 rašte nurodė, kad ant pastato fasado sienos kondicionieriai, ventiliacijos grotos ir nerūdijančio plieno ortakis jau buvo įrengti, kai pastatą UAB „Zarasų būstas“ perėmė administruoti 2003-10-28 (T. 2, b.l. 40). VĮ Registrų centro Utenos filialo 2008-07-28 turto vertės nustatymo pažymoje, 2008-07-28 turto apžiūrėjimo akte užfiksuota, kad banko salėje buvo kondicionierius, 2002 metais atliktas remontas (T.1, 87, 92).

45. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. J. yra įrangą eksploatuojančios įmonės technikas, kuris prižiūri įrangą, jam geriausiai yra žinomos aplinkybės, kada įranga pradėta prižiūrėti, pripažįsta, jog labiau tikėtina, jog penktasis kondicionierius sumontuotas 2003 metais, šeštasis – 2013 metais.

46. Apeliantai nesutinka, kad kondicionierių išorinių blokų, patalpų, ventiliacijos kamino ir grotelių sumontavimas yra statinio paprastojo remonto dalis, dėl ko montuojant ventiliacijos sistemą paprastojo remonto darbams nereikėjo bendraturčių sutikimo.

47. Sprendžiant dėl įrangos sumontavimo teisėtumo aktualus 2002-2003 metų bei 2013 metų teisinis reglamentavimas.

48. Pagal patalpų remonto metu 2002-07-01 įsigaliojusią Statybos įstatymo 1 straipsnio 21 punkto redakciją buvo apibrėžta statinio paprastojo remonto sąvoka, pagal kurią statinio paprastasis remontas – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. To paties įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio patalpų inžinerinės sistemos tai sistemos skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, tarp jų ir vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

49. Taip pat LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.5. punktas numatė, kad paprastiesiems remonto darbams priskiriama ir skersai sieną iškertamos vėdinimo ar inžinerinių sistemų įvadų, išleistuvų angos (kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už sienos storį). Pagal 14.10.3. reglamento punktą paprastiesiems remonto darbams taip pat buvo priskiriama, kai buvo keičiami fasado elementai: keičiami išorinėje atitvaroje elementai gali būti to paties ar kito tipo, tačiau jų išmatavimai neturi skirtis nuo esamų daugiau kaip 10%, o jų išvaizda gali keistis tik tiek, kiek jos pasikeitimą lemia naujų medžiagų panaudojimas bei šio Reglamento nuostatos, o pagal 14.14. keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų išdėstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai.

50. Statybos įstatymo (galiojusio 2013-01-01 dieną) 2 straipsnio 21 dalis numatė, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrangos įrengimo darbų pripažinimo paprastuoju remontu. Pažymėtina, kad apeliantai, nors buvo atstovaujami advokato, nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, neprašė byloje paskirti ekspertizę, neįrodinėjo, kad šiuo atveju buvo atliktas kapitalinis remontas, apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad remonto metu atlikti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo darbai pagal 2002-2003 m. bei 2013 m. galiojusias Statybos įstatymo 1 straipsnio 21 punkto nuostatas buvo priskiriami paprastojo remonto darbams.

52. 2002 m. galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad atliekant paprastąjį statinio remontą statybos leidimą gauti nėra privaloma. LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintame statybos techniniame reglamente 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“ (įsigaliojęs 2002-07-01) nustatyta, kad atliekant statinio paprastąjį remontą statybos leidimą gauti nebuvo reikalinga, tačiau, kai remontas vykdomas saugomose teritorijose, statybos leidimas reikalingas. Nors byloje buvo keliamas klausimas dėl to, ar atliekant paprastojo remonto darbus pastate, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, nebuvo reikalingas atitinkamų institucijų pritarimas ir statybos leidimas, pastebėtina, kad VĮ Registrų centre žyma apie pastato patekimą į tokią teritoriją galioja tik nuo 2012-01-22 (žymos įregistravimo pagrindas yra 1995-01-31 Kultūros vertybių apsaugos departamento raštas Nr. 01-7-127, žyma įregistruota tik po 2012-01-04 Kultūros paveldo departamento pranešimo Nr. 01-07, Unikalus NKV, į kurios teritoriją ar apsaugos zoną patenka ND, kodas Kultūros vertybių registre 17126). Atitinkamai pripažintina, kad iki 2012-01-22 atliekant paprastojo remonto darbus ginčo pastate nebuvo reikalinga gauti statybos leidimą, kaip tai numatė LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“ nuostatos. Dėl nurodyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos išvada, jog darbams, atliktiems 2002-2003 metais, nebuvo reikalingas statybos leidimas, pagrįsta.

53. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog net ir atliekant įrangos montavimo darbus 2002-2003 metais buvo reikalinga gauti bendraturčių sutikimą atliekant su bendrąja daline nuosavybe susijusius statybos darbus. Pažymėtina, kad LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtintame statybos techniniame reglamente 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta, jog atliekant statinio paprastąjį remontą neprivaloma gauti bendraturčių sutikimų. Sutiktina, kad tik nuo 2010-10-01 įsigaliojo Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkto nuostatos, nustatančios, jog statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Visgi, nors viešosios teisės normose ir nebuvo tiesiogiai reglamentuota, jog reikalingas statinio bendraturčių sutikimas, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu buvo aktualios privatinės teisės normos, reguliuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei bendraturčių teises (CK 4.75, 4.82 straipsniai).

54. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą tuo metu nustatė Civilinis kodeksas, kas pažymėta ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001-10-26 iki 2004-01-01) 4 dalyje. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju namo savininkai nebuvo davę rašytinio sutikimo įrangos sumontavimui ant daugiabučio namo sienos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai ar trečiasis asmuo AB Swedbank būtų kreipęsi ieškiniu į teismą dėl leidimo sumontuoti įrangą be bendraturčių sutikimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2002-2003 metais įranga sumontuota be bendraturčių sutikimo.

55. Vertinant 2013 metų, kada buvo įrengtas paskutinis kondicionierius, teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad jau tuo metu Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punktas nustatė, kad statinio bendraturčių sutikimas vykdyti statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbus turi būti gautas CK nustatytais atvejais ir tvarka. Taip pat Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, kad ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais yra reikalingas paprastojo remonto projektas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įtvirtino statybą leidžiančius dokumentus, tarp kurių, yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) (4 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede 2 punkte nurodoma, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi: atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais; mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; įrengiant statinio inžinerines sistemas, kai jų dalys išdėstomos statinio išorėje. Priedo 6 punkte buvo įtvirtinta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi atliekant konkrečius mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus, taip pat susijusius su fasado keitimu, konstrukcijų, įrangos montavimu.

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paprastojo remonto darbai, įrengiant paskutinį kondicionierių, buvo atliekami pastate, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje (VĮ Registrų centre žyma apie pastato patekimą į tokią teritoriją galioja nuo 2012-01-22). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kondicionieriaus bloko įrengimo darbams, vykusiems 2013 metais, kaip keičiantiems statinio išvaizdą, buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis institucijų pritarimas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodomas dokumentų, kurie pateikiami rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti, sąrašas, privalomas ir statinio bendraturčių sutikimas. Kadangi byloje nėra statinio bendraturčių sutikimo dėl kondicionierių bloko suprojektavimo, pripažintina, kad darbų atlikimui nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas). Todėl pripažintina, kad darbai, įrengiant 2013 metais kondicionierių, bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo.

57. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus statybos veiklos trūkumai savaime nesudaro pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Vien tai, kad padarytas statybos teisės aktų pažeidimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas. Statinio neatitiktis projektinei dokumentacijai gali būti kvalifikuojama kaip statybos teisinių aktų pažeidimas ir gali būti pašalinamas reiškiant reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus, kad darbai bendrojo naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, o paskutinis kondicionierius pastatytas nesant rašytinio pritarimo, savaime nereiškia, kad turi būti tenkinamas negatorinis ieškinys. Minėta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

58. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

59. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar šiuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimą ir valdymą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti. Teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

60. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovams ginčo name, ant kurio pritvirtinti kondicionieriai, kaminas ir ventiliacijos grotelės, nuosavybės teise priklauso butai, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo objektai. Ieškovai teigė, kad jų teisės pažeidžiamos, kadangi įranga kelia didelį triukšmą, vibracijas, kenkia sveikatai, blogina namo gyventojų gyvenimo kokybę, darko namo fasadą, mažina name esančių butų vertę, cinkuotos skardos kaminas daliai bendraturčių iš dalies užstoja vaizdą iš balkono. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog jų teisės pažeidžiamos. Apeliantai su tuo nesutinka, teigia, kad kondicionierių blokai, ventiliatoriai yra triukšmo šaltiniai, šiltuoju metų laiku girdimas nuolatinis erzinantis garsas ir vibracijos, kas trikdo rimtį.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų pareiga buvo įrodyti, jog jų teisės pažeidžiamos, tačiau jie to nepadarė. Pirmosios instancijos teisme ieškovams buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius jų nurodytus patiriamus nepatogumus ir galimus teisių pažeidimus, tačiau ieškovai tokių įrodymų neteikė, apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, pateikė atsakovams priklausančių patalpų vėdinimo - kondicionavimo sistemos ir įrangos garso lygių įvertinimo ataskaitą (T. 1, b. l. 131-140). Pagal ataskaitą vėdinimo ir kondicionavimo sistemos skleidžiamas triukšmo lygis neviršija maksimalių leistinų triukšmo ribų. Taip pat vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti išoriniai kondicionierių blokai, patalpų ventiliacijos kaminas ir grotelės, nustatyta, kad išoriniai kondicionierių blokai sumontuoti ant atsakovams priklausančių patalpų sienos, esančios pirmame namo aukšte, buvo įjungti kondicionieriai ir patalpų ventiliacijos sistema, tačiau skleidžiamas triukšmas buvo nedidelis. Vietos apžiūros metu nustačius, jog veikiančių kondicionierių garsas nėra girdimas patalpoje ant kurios sienos jis sumontuotas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog veikiančių kondicionierių garsas negali trikdyti ieškovų ramybės ir kelti nepatogumus, nes jiems priklausantys butai yra toliau nuo atsakovams priklausančių patalpų. Pažymėtina, kad liudytojai V. J., kuris yra eksploatuojančios įmonės technikas, liudytojas D. K. parodė, jog po renovacijos buvo pakeisti amortizatoriai, todėl vibracijų neturi būti, kadangi banke dirba tik 1 žmogus, dalis kondicionierių veikia pagal poreikį, banko darbo metu, žiemos metu veikia tik 2 kondicionieriai, kurie įsijungia apie 2 kartus per dieną, kadangi reikia ataušinti serverinės patalpas, kaminu ištraukiamas oras iš patalpų, jis praktiškai nenaudojamas, tik kai blogas kvapas atsiranda, valdomas rankomis. Vertinant visų šių įrodymų visumą teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad įrangos skleidžiamas triukšmas trikdo ieškovų rimtį.

62. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog deklaratyvus ir įrodymais nepagrįstas ieškovų teiginys, kad dėl ant namo sumontuotų išorinių kondicionierių blokų, patalpų ventiliacijos kamino ir grotelių, ieškovų butai praranda vertę. Pagrįstai teismas pažymėjo, jog dalis ieškovų butų savininkais nurodytame name tapo jau po įrangos sumontavimo, tačiau ši aplinkybė neturėjo įtakos jų apsisprendimui įsigyti butus. Nors apeliantai nurodo, kad įranga darko namo fasadą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ji sumontuota vidiniame namo kieme, iš nuotraukų matyti, kad įranga atrodo tvarkingai, ji nuolatos prižiūrima eksploatuojančios įmonės. Be to, vidiniame kieme yra parkuojami automobiliai, taip pat yra sumontuota elektros skydinė, pravestas dujų įvadas, kas taip pat įtakoja estetinę namo ir jos aplinkos išvaizdą. Negalima sutikti, kad kaminas, kuris sumontuotas greta lietvamzdžio prie namo sienos, einantis greta balkonų, užstoja butų gyventojams vaizdą.

63. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros. Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, kondicionieriai, ventiliacijos sistema yra būtini trečiajam asmeniui AB Swedbankui naudojantis nuomojamomis patalpomis. Siekiant pritaikyti patalpas jų naudojimo paskirčiai 2002 metais buvo atliktas remontas, 2002-2003 metais sumontuoti kondicionieriai ir ventiliacijos sistema, 2013 metais įrengus savitarnos zoną pastatytas paskutinis kondicionierius. Pažymėtina, kad liudytojai D. K., V. J. patvirtino, kad tuo metu sumontuota įranga yra reikalinga banko veiklos vykdymui, įranga naudojama pagal poreikį, patalpa, kurioje įrengta serverinė, turi būti pastoviai vėsinama, jeigu patalpoje temperatūra viršija tam tikrą temperatūrą, kas vyksta automatiškai reaguojant į temperatūros pokytį. Įpareigojimas išmontuoti įrangą nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, dėl to trečiasis asmuo negalėtų vykdyti veiklos.

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, neįrodė, jog jų teisės pažeidžiamos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl ieškinio senaties, pažymėtina, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Šiuo atveju ieškovai laikėsi pozicijos, kad nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Todėl nagrinėjamoje byloje taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nebuvo jokio pagrindo.

65. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, jog ieškovų kaip bendraturčių sutikimas paprastojo remonto darbams buvo nereikalingas, tačiau iš esmės priėmė teisėtą sprendimą negatorinio ieškinio netenkinti, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Apeliantai taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad ieškovo naudai priteistos išlaidos turėjo būti sumažintos, kadangi byla buvo nesudėtinga, paruošti procesiniai dokumentai nedidelės apimties, juos parengti nereikėjo specialių žinių, nors buvo nemažai teismo posėdžių, bet jie inicijuoti teismo, taip pat netinkamai organizuojant darbą. Taip pat mano, kad nebūtinos atsakovų patirtos išlaidos dėl garso lygių ataskaitos parengimo. Pažymėtina, kad apeliantai sutinka, jog atsakovų advokato pagalbos išlaidos neviršija numatyti LR Teisingumo ministro 2004-04-2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

67. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo. Kadangi byloje buvo keliamas klausimas dėl įrangos keliamo triukšmo, negalima sutikti su apeliantais, kad atsakovų patirtos išlaidos dėl garso lygių ataskaitos parengimo nebuvo būtinos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai iš ieškovų buvo priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

68. Atsakovas A. L. apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2420 Eur. Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijose (8.11 punktas) numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduotinas dydis yra 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pripažintina, kad šiuo atveju maksimalus priteistinas dydis sudaro 1712,88 Eur. Netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš apeliantų priteistina lygiomis dalimis po 131,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) B. K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 131,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė