- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-226-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00421-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- R. M., A. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-116-1065/2022 pagal ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl įpareigojimo pašalinti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir A. M., kuriuo prašė įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nugriauti neteisėtai įrengtą tvorą prie priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą, - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; taip pat prašė įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., pašalinti medžius (tujas) prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą, - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai R. M. ir A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino; reikalavimui dėl tujų panaikinimo taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos. Nesutinka su ieškovų reikalavimais, nes tujos ir jų eilė nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių. Ieškovai nurodė netiesą, kad atsakovai nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo sodinti tujas. Ieškovų sutikimo, prieš įsigydama ir sodindama tujas, kreipėsi R. M.. Ieškovai sutiko ir džiaugėsi. Rašytinio sutikimo reikalavimas dabar, kai nuo tujų pasodinimo praėjo 16 metų, neatitinka sąžiningumo principo. Daugybę metų ieškovai džiaugėsi tujomis, niekada neprieštaravo jų buvimui, toks didelis praėjusių metų skaičius, kai ieškovams nekliuvo tujų buvimas, patvirtina neabejotinai buvus ieškovų sutikimą ir ilgalaikį sutikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimu nuspręsta ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovus R. M. ir atsakovą A. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros, esančios (duomenys neskelbtini)., įrengimo reikalavimų, nustatytų teisės aktais, pažeidimus, t. y. padidinti tvoros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto. Kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš atsakovų R. D. ir R. D. 713,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. M.. Priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. solidariai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. D. ir R. D..
4. Teismas nurodė, kad galimas nuosavybės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį minėtam reikalavimui nėra. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų pasodinti medžiai, t. y. tujos yra pasodinti ant proceso šalių nuosavybės teise valdomų sklypų ribos. Ieškinys, konstatavus, jog byloje įrodyta ieškovų nuosavybės teisė į aptariamą žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys.
5. Nors bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai nurodė aplinkybes apie tujų pasodinimo laiką (2005 m., 2007 m.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (redakcijos, galiojusios nuo 2004 08 04 iki 2009 04 08) 2005–2007 m. laikotarpiu numatė iš esmės analogiškus reikalavimus dėl medžių ir krūmų sodinimo prie kaimyninio sklypo ribos atstumų. Vertinant tiek atsakovų, tiek ir ieškovės R. D. parodymus, spręstina, kad minėti medžiai buvo pasodinti ne vėliau nei 2007 m. Ieškinyje nurodomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“ įsigaliojo 2008 01 06, taigi, tujų pasodinimo metu nebuvo taikytinos.
6. Teismas sprendė, jog atsakovų tujų auginimo vieta neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytosios, kuriai keliami reikalavimai dėl medžių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Nors teismui šalys pateikė kiek skirtingus atstumų tarp medžių lajos, tujų aukščio matavimų duomenis, medžių fotonuotraukas skirtingais jų fotografavimo kampais, teismas, sprendžia, jog atsakovų pasodintų tujų eilė neatitinka minėtose taisyklėse nurodytos gyvatvorės sąvokos. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į medžių susodinimo vieno nuo kito atstumą (apie 1 m), tai, kad iš fotonuotraukų, padarytų stovint priešais medžių juostą, matyti, kad tarp beveik visų medžių yra aiškūs praeinami tarpai, medžių šakos nėra tankiai susipynusios, medžiai susodinti viena juosta. Vertinti medžių eilės kaip gyvatvorės nesuteikia pagrindo ir tai, kad iš daugiau kaip trisdešimties medžių, tarpai tarp keleto iš jų (ieškovų nurodymų – keturi tarpai) yra visai nedideli. Teismui vertinant, jog ginčo medžiai nėra gyvatvorė, spręstina, jog ir šiuo metu jų auginimui nėra taikomi aukščio ribojimai.
7. Teismo vertinimu, įrodymų, kokią įtaką ieškovų sklype esantiems augalams konkrečiai daro atsakovų augalų (tųjų) buvimas, ieškovai nepateikė. Nenurodė, o juolab kitais galimais įrodymais nepatvirtino, ar šešėlis nuo atsakovų tujų krenta ant ieškovų žemės sklypo dalies didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai, byloje nėra jokių duomenų apie aplink tujas susikaupusią drėgmę, įsiveisusį pelėsį ar grybelius. Bylos nagrinėjimas pradėtas vasaros sezono metu, tačiau truko ir rudens ir žiemos metu, todėl ieškovai turėjo galimybes pateikti įrodymus apie situaciją skirtingais metų laikais. Nesant tokių duomenų nėra pagrindo ir teigti, jog dėl esamų tujų nėra galimybės auginti ieškovų norimus augalus, juolab, kad ketinimai auginti daugiau augalų yra tik prielaidos. Neįrodytos ir aplinkybės, kad dėl atsakovų auginamų tujų, atsakovų turimi augalai sunyko ar yra reali grėsmė jiems sunykti, prarado ar praras estetinį vaizdą, duos mažiau kokybišką ar mažesnį derlių. Pastebėtina, kad iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovų sklype šalia esamų tujų auginami estetiškai patrauklūs, nenuskurdę ar nunykę augalai. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja ieškovų nurodyta aplinkybė, jog nuo tujų krinta tam tikros natūraliai nunykusios jų dalys (šakelės), tačiau ieškovė nurodė, jog sutiktų, kad atsakovė įeitų į jų sklypą nusiravėti aplink tujas, susitvarkyti, todėl nesant duomenų, kad atsakovai netinkamai prižiūri tujas ir aplinką aplink jas, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši aplinkybė iš esmės pažeidžia ieškovų teises.
8. Teismas sprendė, jog ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, neįrodė, savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl reikalavimas dėl tujų pašalinimo atmestinas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad tvorą atsakovai įrengė apie 20 cm atstumu nuo savo ir ieškovų sklypų ribos. Priešingai, nei teigia ieškovai, ginčo tvora yra nudažyta, pakankamai tvarkinga, nėra padaryta iš ženkliai plotu besiskiriančių medžio lentelių. Įrodymų apie tvoros metamo šešėlio į ieškovų žemės sklypą trukmę, jo plotą, teismui nepateikta. Akivaizdu, kad šešėlis negali būti metamas nuolat, kaip nurodoma ieškinyje. Pastebėtina, kad 2020 m. liepos 13 d. raštu kreipdamasi į seniūniją ieškovė prašė seniūnijos užtikrinti, jog tvora būtų sutvarkyta kaip priklauso“, nurodydama trūkumus: neužkalta, nesutvarkyta, išlindę vinys. Šie reikalavimai buvo įvykdyti 2020 m. rugpjūčio 15 d. dėl to ginčo byloje nekilo. Pažymėtina, kad dar prie daugmaž vienerius metus iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovai nereiškė reikalavimo tvorą nugriauti.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad tvora nėra ilga, apie 15 m ilgio, jos buvimo vietą (prie garažo, ūkinių pastatų), nesant anksčiau minėtų įrodymų apie jos metamą šešėlį (jo trukmę, plotą atitinkamu paros metu ir pan.), ieškovų teiginius apie galimą atsakovų reikalavimą ieškovams tvorą iš savo pusės tvarkyti paties vertinant kaip prielaidą, teismas sprendžia, kad jog ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, neįrodė, savo teisių pažeidimo, nes nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
11. Ginčo, jog tvorą atsakovai pastatė 2020 m., maždaug 20 cm atstumu iki sklypų ribos, byloje nėra. Ginčo bylos nagrinėjimo metu dėl tvoros metamo šešėlio krypties ir to, kokios procentinės išraiškos tvoros peršviečiamumo reikalavimai taikomi ginčo tvorai, byloje nekilo. Pagal šalių pozicijas ir teismo vertinimą, nagrinėjamu atveju, tvorai taikytinas kiaurymių ploto reikalavimas yra ne mažiau nei 25 proc. bendro užtvaros ploto. Tuo atveju, jei šis plotas yra mažesnis, reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pastatydami tvorą atsakovai ieškovų sutikimo nebuvo gavę, todėl esmine įrodinėtina aplinkybe tampa tvoros prašviečiamamo rodiklis.
12. Įvertinus tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus skaičiavimus, šalių pastabas apie kitos proceso šalies paskaičiavimų galimus trūkumus (neatsižvelgimą į skirtingų tvoros segmentų lentelių aukštį, skersinių tvoros lentų uždengiamo ploto neįtraukimą į skaičiavimą, ploto tvoros apačioje neįvertinimą ir pan.), manytina, kad šalių skaičiuojamam prašviečiamumo procentiniam rodikliui esant labai arti reikalaujamos 25 proc. ribos, didelę reikšmę turi paskaičiavimų tikslumas. Teismo vertinimu, atsakovų, turinčių pareigą įrodyti, jog jų pastatyta tvora atitinka keliamus reikalavimus, skaičiavimai negali būti vertinami kaip tikslūs: skaičiuojant pagrindu imti vidutiniai dydžiai (nors lentelių ir tarpų plotis skiriasi skirtingame aukštyje), neįskaičiuoti skersinių lentų dengiami plotai, nenurodyta skaičiavimo metodika. Teismo vertinimu, esant sąlyginai nedidelei prašviečiamumo paklaidai, vadovautis tokiais atsakovų pateiktais skaičiavimais negalima. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog tvoros statybai gretimo žemės sklypo, t. y. ieškovų sutikimas nebuvo būtinas, o tvoros statyba yra teisėta.
13. Konstatavus statinio (tvoros) įrengimo reikalavimų pažeidimus, pripažintinas ir kaimyninio žemės sklypo savininkų subjektinių teisių pažeidimas. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovai jau bylos nagrinėjimo metu parodė ketinimus pritaikyti esamą tvorą teisės aktų reikalavimams (išimdami keletą tvoros statinių), dėl anksčiau minėtų priežasčių sprendžiant, kad nukrypimas nuo minėto tvoros prašviečiamumo rodiklio galimai yra santykinai nedidelis, vertina, jog atsakovų statant tvorą padaryti teisės aktų pažeidimai nėra esminiai, todėl įpareigojimas nugriauti statinį būtų siekiamam tikslui neproporcinga priemonė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės neišreiškė prieštaravimų statinį pertvarkyti taip, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas. Dėl minėtų aplinkybių teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir sprendžia, kad proporcingumo principo imperatyvą, šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo principus nagrinėjamu atveju atitinka įpareigojimas atsakovams teismo nustatytu terminu pašalinti nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas, t. y. padidinti tvoros užtvaros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 proc. bendro užtvaros ploto. Atsižvelgiant į atsakovų pateiktus duomenis apie neįgalumą, sulauktą senatvės pensijos amžių, teisingumo, proporcingumo principus, teismas nusprendžia nenustatyti baudos už teismo sprendimo nevykdymą, skaičiuojamos už kiekvieną neįvykdymo dieną, vertindamas bendrąsias teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo užtikrinimo priemones, numatytas teisės aktais, esant pakankamomis nagrinėjamu atveju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
14. Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) R. D. ir R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai ir įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini) pašalinti medžius (tujas) prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; įpareigoti atsakovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nugriauti ar atitraukti 1 metro atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ribos neteisėtai įrengtą tvorą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:
14.1. Teismo sprendimas ir jo argumentai tarpusavyje prieštarauja, nes teismas savo sprendime konstatuoja tik ieškovams palankias faktines aplinkybes, t.y. iš esmės pripažinęs ieškovų ieškinio faktinį pagrindą įrodytu neteisėtai nusprendė vieną ieškinio reikalavimą (dėl tujų šalinimo) atmesti visiškai, o kitą ieškinio reikalavimą tenkina tik iš dalies, ir tokia forma, kad teismo sprendimo realiai įvykdyti.
14.2. Teismas, priimdamas šį sprendimą netinkamai taikė galiojančius teisės aktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose dėl negatorinio ieškinio, netinkamai vertinoje šioje byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė tarp proceso šalių įrodinėjimo pareigą ir buvo šališkas. Ieškovai iš esmės sutinka su didžiąja dalimi teismo sprendime teismo padarytų išvadų, tačiau sprendimo dalį dėl ieškovų reikalavimo šalinti medžius (tujas) atmetimo laiko nepagrįstu. Net ir teismui konstatavus akivaizdžius ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus, padarytus aktyviais atsakovų veiksmais, šis ieškovų reikalavimas teismo nepagrįstai atmestas.
14.3. Teismo sprendimo dalį dėl ieškovų reikalavimo šalinti (ar atitraukti 1 m atstumu nuo sklypų ribos) atsakovų neteisėtai pastatytą tvorą (užtvarą), kuria teismas tenkinimo šį ieškovų reikalavimą tik iš dalies ir parinko tokio ieškovų reikalavimo įgyvendinimo būdą, ieškovai laiko nepagrįstu ir neteisėtu bei neįmanomu realiai vykdyti vykdymo procese. Net ir teismui konstatavus ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą atsakovų veiksmais, šis ieškovų reikalavimas bus vykdomas tokia apimtimi ir forma, kuri netenkina ieškovų, be to, jo realus vykdymas neįmanomas.
14.4. Teismas sprendime nurodė neteisingą gyvatvorės įrengimo vietą ir jos orientaciją pagal pasaulio šalis. Tujų šešėlis statmenai krenta būtent šiaurės vakarų kryptimi (tai yra reikšminga taikant bylai aktualius galiojančius teisės aktus). Teismas klaidingai nustatė medžių (tujų) gyvatvorės padėtį (ir jos metamo šešėlio kryptį), todėl klaidingai manė, kad tokiems medžiams (tujų) gyvatvorei netaikomi nurodyto teisės akto ribojimai aukščiui ir atstumui nuo gretimo žemės sklypo ribos.
14.5. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovų pasodintų tujų eilė neatitinka taisyklėse nurodytos gyvatvorės sąvokos. Didžioji dalis ginčo medžių jau dabar yra ne tik susisiekiantys tarpusavyje, bet ir susipynę, nepaliekant jokių tarpų tarp jų šakų. Ieškovai teikė į bylą kartu su ieškiniu fotonuotraukas iš kurių matyti, kad iš atsakovų ant sklypo ribos pasodinti medžiai sudaro vientisą medžių eilę (vietomis visiškai suaugusią ir vieningą kelių tujų sudarytą apie 2,4 m aukščio žalios vientisos tvoros masyvą).
14.6. Teismas savo sprendime daro nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nenurodė, o juolab kitais galimais įrodymais nepatvirtino, ar šešėlis nuo atsakovų tujų krenta ant ieškovų žemės sklypo dalies didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai. Apeliantų nuomone, šios faktinės aplinkybės - kad nuo 2,4 m aukščio atsakovų ant sklypo ribos (o ne 3 m nuo jos) pasodintų medžių gyvatvorės į ieškovų Žemės sklypą krenta „didelis šešėlis“ įrodinėjimas nereikalingas, nes yra akivaizdus ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Taip pat visuotinai pripažįstama faktinė aplinkybė, kad žemės sklypo vieta, kuri dėl želdinių sukuriamo šešėlio, negauna saulės šviesos, automatiškai sukaupia daugiau drėgmės nei saulėtos žemės sklypo vietos.
14.7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įvardijo ir kitą (alternatyvų) jų teisių gynimo būdą. kuris būtų lengviausiai įgyvendinamas, t.y. pasiūlė teismui - įpareigoti atsakovus atitraukti 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos atsakovų neteisėtai (be ieškovų sutikimo) pastatytą tvorą (užtvarą), neatitinkančią įstatymo keliamų reikalavimų. Teismas šio (alternatyvaus) ieškovų reikalavimo net nevertino, dėl jo savo teismo sprendime pasisakė. Teismas iš esmės neišsprendė ginčo ir paliko šalis be jokio konkretaus ir realiai vykdytino teismo sprendimo. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas Įpareigojimas atsakovams neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nenustatytas atskaitos taškas sprendimo įvykdymo patikrinimui.
14.8. Nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Atsiliepimas
15. Atsakovai R. M. ir A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
15.1. Tujos ir jų eilė niekuo nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių. Ieškovai nurodė netiesą, kad atsakovai niekada, jokia forma nėra kreipęsi į ieškovus dėl sutikimo sodinti tujas. Tujos karpomos kiekvieną pavasarį nuo 2018 metų, balandžio mėnesį, atsižvelgiant į augalų vegetaciją, neleidžiant joms augti aukščiau negu 2 metrai. Tujos nėra ištisinė žaliatvorė, jos pasodintos 1 metro atstumu viena nuo kitos (kai tuo tarpu žaliatvorė sodinama 0,5- 0,6 m atstumu). Pasodintų tujų eilė prašviečiama, praleidžia šviesą. Tujų yra 34 vienetai, jos susodintos 1 metro atstumu viena nuo kitos, ir visos tujų eilės ilgis yra 34 metrai. Neatitinkantys tikrovės yra ir ieškovų argumentai dėl šiukšlių ir pelėsio prie tujų.
15.2. Aplinkybę, kad tujos yra pasodintos atsakovų sklypo vakarinėje pusėje, patvirtina ir NŽT specialisto A. R. sudaryta schema. NŽT specialisto A. R. atlikta „Tvoros metamo šešėlio schema“ rodo, kad ir šešėlis krenta vakarų kryptimi (kuri laikoma tarp 270-330 laipsnių), o ne šiaurės vakarų kryptimi.
15.3. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad tvora yra teisėtas statinys, Ieškovai nepateikė jokio užtvaros kiaurymių ploto (ažūriškumo) paskaičiavimo. O atsakovai atliko konkrečius išmatavimus ir suskaičiavo, kad ažūriškumas yra didesnis nei 25 proc. Tokiu atveju nėra reikalingas kaimynų rašytinis sutikimas. Ieškovai ieškiniu reikalavo tik nugriauti tvorą, o apeliaciniame skunde jau reikalauja alternatyviai- arba nugriauti tvorą, arba atitraukti ją per metrą. Todėl toks neaiškus apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. „Atitraukti tvorą per metrą” taip pat reikštų tvoros nugriovimą, kas atsakovams, pensininkams ir sveikatos problemų turintiems, būtų ypatingai sunku.
15.4. Teisme buvo kalbėta ir apie sumažintą nuo 158 vnt. iki 151 vnt. tvoros statinių skaičių, ir, akivaizdu, kad galima ir dar pamažinti. Nesudaro sunkumų po sprendimo įvykdymo (statinių skaičiaus pamažinimo) tiek atsakovams, tiek ieškovams juos persiskaičiuoti, tvorą apžiūrėti, dar kartą pasimatuoti, su antstolio pagalba arba be jo. Taipogi nepagrįstas yra apeliantų argumentas, neva teismas turėjo šį alternatyvų ieškinio reikalavimo tenkinimo būdą su šalimis aptarti ir neva neaptarė. Teismas išsiaiškino su šalimis dėl visų aktualių bylai aplinkybių, tiek parengiamajame posėdyje, tiek teismo posėdžiuose, buvo net atnaujinęs procesą.
15.5. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, neva toks teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Ieškovai, įvykdant sprendimą, turi visas galimybes suskaičiuoti statinių skaičių, juos ir jų tarpus persimatuoti; jie patikrinimui ir prašviečiamumo apskaičiavimui turi vienodas galimybes. Teismo sprendimas yra aiškus ir įvykdomas.
15.6. Atsakovams abiem turint didelių sveikatos problemų, esant senatvės pensininkams, jeigu ieškinys būtų patenkintas, neįmanoma būtų atlikti išgriovimo, išrovimo darbus per mėnesį, o 500 Eur ieškovų norimos baudos už kiekvieną dieną neadekvačios ginamiems interesams, sveikatos būklei, amžiui, jos būtų nepagrįsto griežtumo sankcijos.
15.7. Nesutinka, kad apylinkės teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi pirmojoje teismo instancijoje išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams R. D. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0,2499 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. M. ir A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovų reikalavimo pašalinti medžius (tujas)
18. Ieškovai nesutinka su teismo vertinimu, kad jie neįrodė jų teisių pažeidimo dėl atsakovų pasodintų medžių (tujų), nes, ieškovų nuomone, konstatavus, kad atsakovai nesilaikė galiojančiuose teisės aktuose nustatytų atstumų nuo želdinių iki žemės sklypų ribos ir nesilaikė reikalavimų dėl želdinių aukščio ribojimo, ieškovams nebereikia papildomai įrodinėti, kad jų teisės pažeistos.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
20. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
21. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytoms būtinosioms negatorinio ieškinio sąlygoms, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų tujos buvo pasodintos nesilaikant poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų dėl medžių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo, nepriklausomai nuo to, kuriai želdinių grupei (krūmai ir gyvatvorės, žemaūgiai medžiais (iki 3 m.), kiti medžiai (3 m.)) ginčo medžiai būtų priskiriami, kadangi minėtais teisės aktais nustatytas mažiausiai 1 m atstumas nuo sklypo ribos (atsižvelgiant į augalo rūšį). Šalys apeliacinės instancijos teisme neginčija šios teismo nustatytos aplinkybės.
23. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.
24. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad tujų pasodinimas atliktas be sutikimo, apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai teigia, kad tujos buvo pasodintos turint ieškovų žodinį sutikimą, šios pozicijos atsakovai laikėsi ir ieškovų sutikimą įrodinėjo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, kad ieškovai buvo davę žodine forma išreikštą sutikimą sodinti tujas ir toje vietoje, kur tujos faktiškai yra pasodintos, patvirtino bylos duomenų visuma ir pačių ieškovų elgesys.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai apie 15 metų nuo tujų pasodinimo jokių pretenzijų dėl jų nereiškė, nors akivaizdu, jog ginčo tujos per tiek metų nuo jų sodinimo augo ir ieškovams buvo aiškiai suprantama tiek jų pasodinimo vieta, tiek jų augimo tendecija ir dydis. Be to pati ieškovė R. D. pirmosios instancijos teismui paaiškino neprieštaravusi dėl tujų sodinimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad sutikimas dėl tujų sodinimo buvo išreikštas ne rašytine, o žodine forma ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad tokio sutikimo nebuvo. Nors atsakovai ginčo tujas ir pasodino nesilaikydami tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų atstumų (ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas), tačiau taip pasielgė, nes turėjo ieškovų žodinį sutikimą. Esant nustatytai aplinkybei, kad tujos pasodintos su ieškovų sutikimu, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalų atstumą nuo žemės sklypo ribos, turi būtų įrodytas ieškovų teisių suvaržymas, apsunkinimas dėl augančių tujų, t.y. materialinės pasekmės.
26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių kad tujos užstoja saulės šviesą, apribotos galimybės sodinti augalus, padidėjęs drėgmės kiekis, sumažėjęs vaiskrūmių ar vaismedžių derlius, vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Su ieškiniu ieškovų pateiktoje tujų ir tvoros nuotraukoje matoma aiškiai saulės apšviesta teritorija, su tinkamai ir visame plote želiančia veja, augančiais vaismedžiais. Byloje nėra pateikta duomenų apie padidėjusį drėgmės kiekį, pelėsį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai įrodė šiuos savo teisių pažeidimus.
27. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo medžiai (tujos) neatitinka gyvatvorės sąvokos.
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu galiojusios „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ redakcijos priede numatyta, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, visose sklypo pusėse formuojama iki 1,3 m, o gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, pietinėje sklypo pusėje formuojama iki 2 m. Dėl šios priežasties, tujų pasodinimo laikotarpiui buvęs neaktualus atsakovų pasodintų tujų vertinimas kaip gyvatvorės arba atskirų medžių, reikšmingas sprendžiant dėl ne/tinkamos nuolatinės tujų priežiūros ir formavimo, atsižvelgiant į aktualius teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovų pasodintos tujos atitinka gyvatvorės sąvoką, turi būti nustatyta ar gyvatvorė atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius gyvatvorės priežiūrą ir formavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse“ nurodoma, kad gyvatvorė yra tanki vienos ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta.
29. Šalys byloje pateikė pačių atliktus tujų aukščio, tarpų tarp jų matavimus, fotonuotraukas skirtingais kampais. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad šiuo momentu susodintos tujos yra su aiškiais praeinamais tarpais, medžių šakos nėra tankiai susipynusios, todėl ginčo medžiai nėra gyvatvorė.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus dėl susodintų tujų atitikties gyvatvorės sąvokai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pasodintų tujų eilės negalima vertinti kaip gyvatvorės. Nors tarp daugumos medžių išties yra šviesai pralaidūs tarpai, tačiau medžiai susodinti specifiškai (eile ir ties sklypų riba), toje pačioje eilėje su atsakovų pastatyta tvora, tad akivaizdu, kad susodintų tujų paskirtis - atskirti sklypus, t.y. atlikti gyvatvorės funkciją. Tarp keleto iš medžių tarpai yra nedideli, kai kur medžių šakos jau pinasi tarpusavyje kas rodo tendenciją medžiams ir toliau formuotis bendrai. Atsakovai tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nedviprasmiškai nurodo, kad tujų sodinimo paskirtis - turėti gamtinę užtvarą, suteikti privatumą abiem kaimynams, nustatyti aiškią sklypų ribą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovų pasodinti ginčo medžiai atitinka gyvatvorės sąvoką, todėl jai turi būti taikomi aukščio apribojimai, numatyti šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose.
31. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nustatė ginčo metu galiojusius aukščio reikalavimus gyvatvorei, tačiau nuo 2022 m. sausio 20 d. įsigaliojo nauja „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ redakcija, pagal kurią gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus šiaurinėje pusėje (tarp 315⁰ ir 45⁰) formuojama iki 1.3 metrų aukščio, o gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, kitose pusėse formuojama iki 2 m. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad gyvatvorės priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio ir kad sklypo savininkas turi laikytis galiojančiuose teisės aktuose numatytų gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo reikalavimų, ginčo gyvatvorei taikytini reikalavimai, galiojantys ginčo nagrinėjimo metu.
32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad ginčo tujos pasodintos sklypo vakarinėje dalyje, tad pagal galiojančius teisės aktus gyvatvorė šioje sklypo pusėje turi būti formuojama iki 2 metrų aukščio. Atsakovai byloje teikė pasodintų tujų aukščio matavimus, iš kurių matyti, kad visos tujos viršija numatytą 2 metrų aukštį apytiksliai nuo 5 cm iki 15 cm ribose. Nors atsakovai ir buvo nurodę, kad kiekvienais metais tujos apgenėjamos iki 2 metrų aukščio, tačiau šiuo metu bylos duomenys patvirtina, kad tujų gyvatvorė viršija leistiną aukštį.
33. Nustačius, kad ginčo tujos atitinka gyvatvorės sąvoką ir jų faktinis aukštingumas neatitiko nei galiojančių reikalavimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (tuo metu gyvatvorės aukštingumas pagal padėtį turėjo būti iki 1.3 m.), nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (iki 2 m.), laikytina kad ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, įrodė būtinąją negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygą - savo teisių pažeidimą, todėl turi teisę reikalauti pašalinti šiuos pažeidimus.
34. Proporcingumo principas yra bendrasis principas, taikytinas vertinant skirtų įpareigojimų teisėtumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinio teismo konstatuota, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 33 punktas).
35. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises.
36. Atsižvelgiant į tai, kad nors ginčo tujų pasodinimo vieta nežymiai neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose keliamų reikalavimų nurodytai medžių sodinimo vietai, tačiau nustačius, kad gyvatvorė pasodinta su ieškovų sutikimu ir šiuo metu ji tik neženkliai viršija galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus jos aukštingumui, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl visiško medžių (tujų) pašalinimo. Įvertinus, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, įvertinus ginčo gyvatvorės augimo vietą, numato gyvatvorės aukštingumą iki 2 metrų, o atsakovų gyvatvorė šį aukštį nežymiai viršija, kaip proporcingas ir adekvatus ieškovų teisių gynimas būtų įpareigojimas atsakovams apgenėti ginčo tujų gyvatvorę iki ne daugiau nei 2 metrų aukščio.
37. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2022 m. sausio 14 d. teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl medžių (tujų) pašalinimo, keistina iš dalies, iš dalies tenkinant ieškovų ieškinio dalį ir įpareigojant atsakovus apgenėti ginčo gyvatvorę iki ne daugiau nei 2 metrų aukščio.
Dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo
38. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovams „per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) įrengimo reikalavimų, nustatytų teisės aktais, pažeidimus, t. y. padidinti tvoros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto“ neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Toks sprendimas sunkiai vykdytinas ir neužtikrina ieškovų, kaip sąžiningos šalies, interesų.
39. Neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad, atsakovams turint pareigą įrodyti, kad jų keliama tvora atitinka keliamus reikalavimus, atsakovai neįrodė, jog tvoros statyba yra teisėta ir tai pripažintina ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, subjektinių teisių pažeidimu. Ieškovai ieškiniu kėlė reikalavimą nugriauti neteisėtai įrengtą tvorą prie priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku - skirti baudą, - 500 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).
41. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 59 punktas). Ši priemonė turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 35 punktas).
42. Apeliantai, reikalaudami nugriauti statinį – tvorą, iš esmės tokį kraštutinį reikalavimą grindžia tuo, kad tvora, nesilaikant kiaurymių ploto minimalaus dydžio, meta šešėlį. Šiuo atveju svarbu įvertinti ar tvoros statybos pažeidimai gali būti pašalinti negriaunant tvoros ir tokiu būdu, kad tvora bus tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra privalomas. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, nagrinėjamu atveju statant tvorą kaimyninio sklypo savininkų sutikimas nereikalingas, jeigu tvoros kiaurymių plotas didesnis negu 25 proc. visos tvoros ploto. Konstatavus, kad faktinės tvoros kiaurymių plotas nėra ženkliai mažesnis, ir kiaurymių ploto korekcija iki normos, kuomet kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo nereikia, yra lengvai pasiekiama, pagrįstai spręsta, kad tvoros nugriovimas būtų neproporcinga priemonė.
43. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo ketinantys vykdyti teismo sprendimą ir praretinti tvorą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad nebus galimybės nustatyti ar teismo sprendimas bus įvykdytas tinkamai. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad tvoros kiaurymių plotas turi būti padidintas iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto, tad vykdymo procese pasitelkus matavimus ir iš to sekančius skaičiavimus, yra visiškai realu nustatyti ar teismo sprendimas tinkamai įvykdytas. Kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, baudos skyrimas teismo sprendimu šiuo atveju taip pat nėra tikslingas, nes teisės aktuose yra numatytos pakankamos teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonės.
44. Pritartina atsakovų argumentams, kad apeliaciniame skunde minimas alternatyvus ieškovų reikalavimas patraukti tvorą toliau nuo žemės sklypo ribos iš esmės atitinka tvoros nugriovimo veiksmus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tvoros statybos pažeidimą galima pašalinti tvoros negriaunat ir teismo parinktas būdas atitinka šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, todėl apeliantų skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad net ir teismui konstatavus faktą, jog atsakovai padarė galiojančių teisės aktų pažeidimus, teismas nepagrįstai jiems priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų.
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad 2022 m. sausio 14 d. sprendimas keistinas ir iš dalies tenkintas ieškovų reikalavimas dėl medžių (tujų) pašalinimo, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija. Nors konstatuoti ieškovų, kaip sklypo savininkų, teisių pažeidimai dėl tvoros statybos ir gyvatvorės, tačiau atmesti ieškovų reikalauti neteisėtos jų teisių gynimo budai, todėl vertintina, kad ieškovų ieškinys patenkintas 50 proc. Pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovai - 951,48 Eur išlaidas, todėl iš ieškovų atsakovams priteistina 475,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų ieškovams priteistina – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sudengus priešpriešinius reikalavimus – iš atsakovų ieškovams priteistina 24,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
50. Iki bylos nagrinėjimo ieškovai pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 450,00 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovai pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 400,00 Eur išlaidų. Nustatyta, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, t.y. ieškovams prašant tenkinti ieškinį visa apimtimi, tik iš dalies patenkintas reikalavimas dėl ginčo medžių (tujų), o likę apeliacinio skundo reikalavimai atmestini, todėl vertintina, kad apeliacinis skundas patenkintas 25 proc. Tai įvertinus, iš ieškovų atsakovams priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų ieškovams priteistina – 131,25 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (300-131,25), atsakovams iš ieškovų priteistina 168,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas priteisiant R. M. naudai, nes ji buvo šių išlaidų mokėtoja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti:
ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros, esančios (duomenys neskelbtini) prie ribos su ieškovams R. D. ir R. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimo reikalavimų, nustatytų teisės aktais, pažeidimus, t. y. padidinti tvoros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto.
Įpareigoti atsakovus R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti medžių (tujų) gyvatvorės, esančios (duomenys neskelbtini) prie ribos su ieškovams R. D. ir R. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) aukštingumą iki ne daugiau nei 2 metrų aukščio.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams R. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 24,26 Eur (dvidešimt keturis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti solidariai iš ieškovų R. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.