- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1564-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18655-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- J. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir A. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, kuriuose suformulavo galutinius reikalavimus įpareigoti: atsakovus pateikti susipažinti namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentus, kuriuos atsakovas 2009 m. liepos 3 d. atsiėmė iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo; atsakovus pateikti patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; atsakovą A. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų aprašą ir iškabinti jį viešai, kad galėtų su juo susipažinti visi namo bendraturčiai.
2. Ieškinį grindė tuo, jog daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi nuosavybę – patalpas bei požeminę stovėjimo vietą. Namą administruoja bendrija ir ieškovas yra jos nariu. Ieškovui yra skaičiuojami daug didesni mokesčiai nei turėtų būti skaičiuojami. Atsakovas teigdavo, jog neturi kadastrinių matavimų bylos, bet ieškovas sužinojo, jog atsakovas kadastrinio matavimo bylą atsiėmė iš VĮ Registrų centro ir neleidžia su ja susipažinti ieškovui. Atsakovas taip pat turi pateikti ieškovui dokumentus, patvirtinančius 2016 m. patirtas parkingo priežiūros išlaidas. Į atsakovą kreiptasi daug kartų ir dėl bendro naudojimo objektų aprašo sudarymo, bet daugiau kaip 10 metų atsakovas į tai nereaguoja. Pareikštus reikalavimus turi įvykdyti 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. J., kuris pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau - DGNKPPSBĮ) yra atsakingas už šių įpareigojimų įvykdymą. 857-ają daugiabučio namo savininkų bendriją ieškovas į bylos nagrinėjimą įtraukė teismui pasiūlius pakeisti atsakovą, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog A. J. netinkamas atsakovas, nes bendrijos primininkas neatsako asmeniškai už bendrijos prievoles. A. J. bendrijos pirmininku tapo 2011 m. gegužės 26 d., todėl negalėjo 2009 m. atsiimti dokumentų iš VĮ Registrų centro. Ieškovas yra bendrijos nariu, kuriam yra privalomi visi bendrijos narių susirinkimų ir valdybos priimti sprendimai. Ieškovui nedaromos kliūtys susipažinti su kadastrinių matavimų byla ir tai jis gali padaryti tiesiogiai. Ieškovui yra žinoma, jog bendrija neturi reikiamos įrangos, todėl negali skenuoti ir kopijuoti. Ieškovui neatvykstant susipažinti su kadastrinių matavimų byla, jos originalas perduotas advokatui, kurio kontoroje ieškovas gali susipažinti patogiu laiku. Ieškovas tokia teise susipažinti nepasinaudojo ir vis sugalvodavo įvairias priežastis. Parkingo patirtų išlaidų dokumentai ieškovui jau buvo pateikti susipažinimui. Visi šie dokumentai yra saugomi bendrijoje ir ieškovas gali su jais susipažinti. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas yra sudarytas, bet dėl objektyvių priežasčių nebaigtas, visuotinio susirinkimo nepatvirtintas, nes įsivėlė netikslumai dėl bendrojo naudojimo objektų plotų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog galutinai palaiko patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus. Vykdant ieškovo pareikštus reikalavimus įpareigojančius leisti susipažinti su kadastrinių matavimų byla ir pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, šie dokumentai turi būti atnešti į ieškovo kontorą. Vykdant antrą reikalavimą ieškovui turi būti pateiktos sąskaitos ir sutartys. Bendrija negali naudoti savo lėšas bylinėjimuisi prieš savo narius.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas H. C. nesutiko su ieškiniu ir palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog neginčijama ieškovo teisės gauti dokumentus. Bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė bendrija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą 857-ają daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti ieškovui susipažinti su namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentais. Įpareigojo atsakovą 857-ają daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti ieškovui patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
7. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog ieškovas yra 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariu, o atsakovas A. J. yra šios bendrijos pirmininku. Ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje atsakovais nurodė juridinį asmenį – 857-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją ir fizinį asmenį – šios bendrijos pirmininką A. J.. Reikalavimus dėl įpareigojimo pateikti susipažinti su kadastrinių matavimų byla ir pateikti parkingo išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ieškovas pareiškė abiem atsakovams, o reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti bendro naudojimo objektų aprašą ieškovas pareiškė tik atsakovui fiziniam asmeniui A. J.. Ieškovo pareikštas ieškinys dalyje dėl reikalavimų pareikštų juridinio asmens organui – pirmininkui, kuris yra fizinis asmuo, yra pateiktas netinkamam atsakovui, todėl teismo šioje dalyje atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas netenkino ieškovo pareikšto reikalavimo A. J. dėl įpareigojimo sudaryti bendro naudojimo objektų aprašą ir jį iškabinti, kaip netinkamam atsakovui, tuo pagrindu, jog pirmininko parengtą bendrojo naudojimo objektų aprašą turi patvirtinti visuotinis susirinkimas ir tik tada jis įgyja teisinę reikšmę, t. y. būtini dar vieno bendrijos organo veiksmai.
9. Ieškovas būdamas 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariu turi teisę gauti informaciją iš bendrijos apie namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų dokumentus bei 2016 m. patirtas parkingo išlaikymo išlaidas. Byloje pateiktas elektroninio laiško išrašas patvirtina, jog ieškovas 2017 m. liepos 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovus nurodydamas, jog daug kartų prašė susipažinti su kadastrinių matavimų duomenimis ir parkingo patirtomis išlaidomis už 2016 metus, bet negavo atsakymo. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, jog kreipėsi dėl šios informacijos pateikimo, bet jos negavo. Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir jų atstovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog ieškovas reikalavo pateikti šią informaciją, todėl byloje laikoma įrodyta, jog ieškovas kreipėsi į atsakovus prašydamas jam pateikti susipažinti su kadastrinių matavimų dokumentais ir parkingo 2016 metais patirtomis išlaidomis.
10. Reglamentavimas nenumato kokiu būdu ir kokia forma bendrijos nariui turi būti teikiama susipažinti informacija, todėl įgyvendinant šias šalių teises ir pareigas turi būti laikomasi bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalis), šalių pareigos kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog įgyvendinant šiuos principus, ieškovui pateikus prašymą susipažinti su nurodyta informacija, bendrija turi pateikti ieškovui šią informaciją arba informuoti ieškovą kada, kur ir kokiu būdu ieškovas gali įgyvendinti šią teisę. Ieškovas dėl svarbių priežasčių neturėdamas galimybės pasinaudoti siūlomu būdu ir tvarka apie tai turėtų informuoti bendriją ir teikti savo pasiūlymą dėl tinkamo susipažinimo būdo.
11. 2017 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiško išrašas patvirtina, jog atsakovų atstovas advokatas H. C. jau bylą nagrinėjant teisme informavo ieškovą, jog jis gali susipažinti su kadastrinių matavimų byla jo kontoroje ieškovui patogiu laiku. Ieškovas atsakydamas į šį laišką informavo, jog su dokumentais jis pageidauja susipažinti (duomenys neskelbtini) kitose patalpose ir susipažinimas kitoje kontoroje jam nepriimtinas bei pasiūlė kadastrinių matavimų bylą grąžinti į VĮ Registrų centrą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas H. C. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos kadastrinių matavimų bylos originalą bei vėliau ją grąžinti bei įrodymus, pagrindžiančius patirtas parkingo išlaikymo išlaidas už 2016 metus, tokiu būdu leidžiant ieškovui susipažinti su šiais dokumentais, bet teismas atsisakė prijungti šiuos įrodymus, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, nes jais nepagrindžiamos bylai reikšmingos aplinkybės, juose nėra užfiksuotos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.
12. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų, jog buvo suteikę galimybę ieškovui susipažinti su prašoma informacija ar informavę kitokiu būdu, kad ieškovas gali įgyvendinti šią teisę iki ieškinio pateikimo teismui. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai iš viso nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovui siūlė susipažinti su parkingo išlaidas pagrindžiais dokumentais, išskyrus teismo posėdžio metu atsakovų atstovo pareikštą prašymą prijungti prie bylos šiuos įrodymus. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Šių nustatytų aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, jog ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo pateikti susipažinti su kadastrinių matavimo dokumentais ir pateikti 2016 m. parkingo išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų, laikomas pagrįstu, todėl teismo patenkintas.
Atsiliepimas
13. Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą prieš A. J.. Teismas anksčiau yra nustatęs, jog A. J. yra netinkamu atsakovu, todėl jo atžvilgiu atmetė ieškovo ieškinį. Ieškovas pareikštus reikalavimus atsakovui A. J. grindė DGNKPPSBĮ iš kurio normų lingvistinio aiškinimo galima būtų sudaryti prielaidas, jog atsakovu pagal pareikštus reikalavimus galėtų būti bendrijos pirmininkas, o ne pats juridinis asmuo. Ieškovo netinkamas situacijos vertinimas ir netinkamo atsakovo parinkimas nelaikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, už kuriuos teismas turėtų paskirti baudą, todėl šis atsakovų prašymas nepatenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
14. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovą 857-ają daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti ieškovui susipažinti su namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų dokumentais ir pateikti ieškovui patirtas 2016 m. parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, ir nuspręsti: 1) atmesti pilnai visus ieškovo ieškinius, nagrinėtus šioje civilinėje byloje, bendrijos atžvilgiu kaip nepagrįstus iš esmės; 2) skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio prieš atsakovą A. J. pateikimą; 3) priteisti atsakovo A. J. naudai 50 procentų ieškovui taikytos baudos už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 4) priteisti bendrijos naudai iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Palikti nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl atmestų ieškovo J. L. reikalavimų; priimti ir prijungti prie bylos su šiuo skundu pateikiamus rašytinius įrodymus.
15. Teigia, kad DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas nenumato teisės gauti informaciją apie ieškovo prašytus dokumentus (t. y. nei kadastrinių matavimų dokumentus, nei parkingo (atliktų darbų ir mokėjimų) išlaikymo išlaidas patvirtinančius dokumentus). Ir nors siekiant išvengti bylinėjimosi, bendrija buvo nusiteikusi pateikti šiuos dokumentus, tačiau teismas be pagrindo plečiamai išaiškino DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą ir dėl to ją pažeidė tenkindamas ieškinį dėl dokumentų (ne informacijos) pateikimo. Pažymėtina, kad kitos teismo nurodytos spendime DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto ir dalies normos taip pat nenumato ieškovo reikalaujamų dokumentų pateikimo: bendrijos pirmininkas atsako už informacijos apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, pateikimą. Todėl įvertinęs tokį teisinį reglamentavimą ir padaręs išvadą, kad ieškovas, kaip bendrijos narys, turi teisę gauti iš bendrijos informaciją apie namo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų dokumentus bei 2016 m. patirtas parkingo išlaikymo išlaidas, teismas neturėjo pagrindo prilyginti teisės gauti informaciją apie dokumentus su teise gauti pačius dokumentus, kurie nėra nurodyti DGNKPPSBĮ, kaip nariams teikiami dokumentai.
16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai posėdžio metu atsisakė pridėti prie bylos ieškovo reikalaujamus dokumentus, nepasinaudojo galimybe taikiai baigti šalių ginčą, taip pat teigia, kad teismas turėjo atmesti trečio ieškovo ieškinio reikalavimus kaip neįvykdomus. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, peržengė ieškinio reikalavimus, neatskleidė bylos esmės, neapgrįstai atsisakė paskirti ieškovui baudą ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
17. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir paskirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
19. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai aiškino DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nepagrįstai posėdžio metu atsisakė pridėti prie bylos ieškovo reikalaujamus dokumentus, nepasinaudojo galimybe taikiai baigti šalių ginčą, turėjo atmesti trečio ieškovo ieškinio reikalavimus kaip neįvykdomus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, peržengė ieškinio reikalavimus, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai atsisakė paskirti ieškovui baudą ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo, atsisakymo priimti įrodymus, kadangi, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, kurie nei patvirtina nei paneigia byloje nustatytinas aplinkybes.
21. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir aktualaus reglamentavimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir priėmė pagrįstus procesinius sprendimus dėl įrodymų pateikimo byloje. Taip pat, apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pagrįstai teigti, kad teismas būtų peržengęs ieškinio reikalavimus. Minėti atsakovų argumentai atmestini.
24. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Atsakovų teigimu, minėta teisės norma nesuponuoja išvados, jog atsakovai turi pareigą pateikti ieškovui jo prašomus dokumentus, kadangi nurodoma tik teisė gauti informaciją.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais atsakovų argumentais, kadangi DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 7 dalis numato, jog bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu bei bendrijos pirmininkas privalo suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam ginčo situaciją reglamentuojančių teisės normų taikymui ir aiškinimui. Nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismai plečiamai aiškino minėtas teisės normas, kadangi bendrijos organai turi pareigą pateikti savininkams teisės aktuose nurodytą informaciją, be to, pažymėtina, jog patys apeliantai teigia, kad neturi galimybės skenuoti ar kopijuoti ieškovo prašomus pateikti dokumentus, todėl kito būdo patikimai pateikti ieškovo prašomą informaciją objektyviai ir nėra.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas atsakovų pateikiamų į bylą dokumentų, nepasinaudojo galimybe taikiai užbaigti bylą. Ši išvada darytina todėl, kad apeliantai galėjo prašomą informaciją pateikti ieškovui kitais būdais, nebūtina pateikti juos teismui, kad pastarieji būtų pridėti prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnaudojo galimybes šalių ginčą baigti taikiai, tačiau šalių pozicija dėl informacijos pateikimo būdo nesutapo, todėl teismas pagrįstai šalių ginčą išnagrinėjo iš esmės.
27. Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kodėl byloje esantys duomenys turėtų būtų vertinami kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo abejoti dalies ieškovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieškinį patenkino iš dalies. Apeliantų pateiktas byloje esančių duomenų vertinimas nesutampa su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ar neteisingos.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl įrodymų prijungimo prie bylos.
30. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai prašomų priimti įrodymų atžvilgiu, kadangi pastarieji nei patvirtina nei paneigia bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priimti atsakovų pateikiamų įrodymų. Teismui pateikti dokumentai privalo būti pateikti susipažinti ieškovui.
Dėl baudos skyrimo.
32. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
33. Nagrinėjamu atveju šalys viena kitai prašo skirti baudas, motyvuodamos tuo, jog piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo skirti kuriai nors iš šalių baudą, kadangi tarp šalių kilus ginčui, akivaizdu, jog viena šalis kitos šalies procesinius prašymus ir kitus veiksmus vertins kritiškai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienos iš šalių veiksmai nesudaro pagrindo vertinti jų kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl šalių prašymai dėl baudų skyrimo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Apeliantai nurodo, kad nors teismas tenkino ieškinį tik iš dalies, tačiau laikė, jog sprendimas priimtas tik atsakovo bendrijos nenaudai, todėl nepriteisė bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas taip pat atmetė ieškinį dalyje, su kuria bendrija nesutiko, teikė dėl to atsiliepimus, paaiškinimus bei įrodymus. Teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalies normą ir priteisti bendrijai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi ieškinys atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atžvilgiu yra patenkintas visiškai ir atmestas atsakovo A. J. atžvilgiu, o byloje pateikti įrodymai apie atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytina, jog sprendimas priimtas atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nenaudai, todėl nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, kadangi atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atžvilgiu ieškinys yra patenkintas visiškai. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė kaip kitaip pirmosios instancijos teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Minėti argumentai abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
37. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje nutartyje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25230-960/2017 palikti nepakeistą.