Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1;

1.2.20.12; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. spalio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2004 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus su 2004-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2005 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2010 m. kovo 26 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) 2013 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

6) 2013 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 2 mėnesiai;

7) 2014 m. birželio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; subendrinus su 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

8) 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 14 parų, subendrinus su 2014 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 14 dienų;

9) 2018 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 29 paroms;

10) 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 40 parų, subendrinus su 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 60 parų;

11) 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2019-05-03 nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 12 parų arešto;

12) 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams;

13) 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, 2020 m. vasario 26 d. nutartimi subendrinus su 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

14) 2020 m. rugsėjo 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimas 1 metams, subendrinus su 2020 m. vasario 26 d. nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metai 3 mėnesiai;

15) 2023 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį areštu 60 paroms;

16) 2024 m. balandžio 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį areštu 60 paroms, subendrinus su 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - areštas 90 paroms, 2024 m. liepos 9 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, atlikęs arešto bausmę;

17) 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 60 parų arešto bausme;

18) 2025 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;

19) 2025 m. sausio 22 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

20) 2025 m. balandžio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta sumažinta - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

21) 2025 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė L. K. į veido sritį, ko rezultate pastarajai išmušė priekinį dantį ir tokiu būdu nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą;

be to, E. P. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, susistumdė su į koridorių išėjusiu J. J. ir susistumdymo metu, tyčia dešinės rankos kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, taip nukentėjusiajam J. J. padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, E. P. vengė atlikti paskirtą arešto bausmę, o būtent: būdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kuriuo jam paskirta 60 parų arešto bausmė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2024 m. vasario 15 d., būdamas nesuimtas, išvyko iš teismo sprendime nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų iki 2024 m. balandžio 5 d., taip vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę.

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad būdamas namuose išgėrinėjo. Paskambino buvusiai žmonai I. P., atsiliepė kaimynė L. K., prašė pakviesti I.. Kaimynės vyras liepė neskambinti ir pamiršti ją. Paklausė ar gali ateiti. Jis nuėjo prie jų durų, pabeldė, duris atidarė kaimynė, jis pašaukė I.. Išėjo kaimynės L. K. vyras prirėmė jį prie sienos, pradėjo jį smaugti. Jis iš kairės rankos trenkė jam į dešinę pusę, nes neturėjo ką daryti. L. K. netrenkė. Per akistatą jai sakė, kodėl jį šmeižia, nes jai senai jau nebuvo danties. Butas priklauso D., ten nėra šviesos, todėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis smogė, kaimynės vyras nukrito. Atvyko policijos pareigūnai, jį uždarė į automobilį. Surašė, kad išgėręs ir paleido. Kitą dieną pats nuėjo į policiją. Jis ėjo į butą, nes norėjo susitaikyti su žmona, tuomet dar nebuvo išsiskyręs, dabar išsiskyręs. Kad smogė J. J., sužalojo lūpą, tai pripažįsta. L. K. nesmogė, ji jį gal šmeižia. Tą vakarą iki įvykio buvo išgėręs du butelius alaus, po įvykio nuėjo prie parduotuvės, ten dar išgėrė. Gailisi dėl savo veiksmų. Su J. J. 500 Eur ieškiniu iš dalies sutinka. Per didelė suma, sutinka, kad padarė žalą už 300 Eur. Savo veiksmus vertina, kaip gynybą. Žinojo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 60 parų arešto bausmę. Prieš išvažiuodamas, sakė buvusiai žmonai, kad lauktų laiško ir jam praneštų, jis tuomet atvažiuotų ir atlikti bausmę. Apie 2023 m. gruodžio 18 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą sužinojo paskambinęs buvusiai žmonai, ji jam pasakė, kad jis atvažiuotų, nes kviečia į komisariatą. Nesislėpė dėl arešto bausmės atlikimo. Jis laukė kol praneš buvusi žmona, pasakys, kad yra laiškas. Kardomoji priemonė jam buvo paskirta neišvykti iš (duomenys neskelbtini) g. Jis pas buvusią žmoną gyventi negalėjo, jo nepriėmė. Pareigūnus informavo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) r., kur registruotas (duomenys neskelbtini) k., nurodė jiems tikslų adresą. Kodėl jo nerado tuo adresu, nežino, visada po darbo būdavo namuose. (duomenys neskelbtini) nebuvo apsigyvenęs. Ar baudžiamąjį įsakymą jam įteikė asmeniškai 2024 m. sausio 31 d., nepamena. Gal paėmė brolis ir pasirašė už jį. Pasirašė brolis, gali būti jo vardu. Jo paraše viena „J“ raidė, jeigu dvi „J“ raidės, vadinasi ne jo parašas. Brolis jam sakė, kad buvo nuvykęs ir paėmė laišką. I. P. matė, kaip trenkė J. J., tada sakė, einam, jie kartu išėjo. Policijos pareigūnai jam skambino, bet jis buvo susiradęs darbą, norėjo susitvarkyti gyvenimą. Atvykti atlikti bausmės neturėjo pinigų. Arešto bausmę atlikti norėjo, nedelsė, tik neturėjo pinigų.

Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo bute jis, L. K. ir I. P. šventė. Kažkas pasibeldė į duris, L. nuėjo atidaryti. Tik atidarius duris, E. P. jai trenkė. Neaišku iš kur sužinojo, kad I. P. yra pas juos. Jis stojo ginti L. K., vėliau I. ir E. pabėgo. Jis buvo virtuvėje, viskas vyko koridoriuje ir jis matė, kaip L. trenkė. Kad dantis iškrito, pamatė iš karto. E. P. liepė atiduoti I.. Jis atstūmė ir susimušė su E.. L. K. nuėjo į kambarį, I. pabėgo. Jam buvo perkirsta lūpa, teko siūti. E. P. buvo neblaivus. Taip nusprendė iš to, kaip jis atrodė, matėsi, kad išgėręs. Palaiko civilinį ieškinį tokį, koks pateiktas. Buvo nemalonu, padaryta moralinė žala, nesaugiai jautėsi namuose, patyrė fizinį skausmą. Tuo metu dirbo, ėjo į darbą sutinusia lūpa. Buvo nesaugumo jausmas.

L. K. buvo su dantimis, po mėnesio iškrito dar vienas dantis.

Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis draugės buvęs vyras. Buvo pas J. J. svečiuose ir šventė. Buvo ji, J. J. ir I. P.. Kažkas pasibeldė į duris, ji nuėjo atidaryti ir jai trenkė. Sudavė į veidą, tiesiai į dantis. J. J. bėgo jos ginti ir jie susimušė. Iškrito vienas dantis, po 2 mėnesių antras. Ji buvo koridoriuje, atvyko policijos pareigūnai ir išsiskirstė. Visi dantys buvo. E. P. buvo išgėręs. I. P. buvo virtuvėje, atrodo buvo atėjusi pasižiūrėti. J. J. perkirto lūpą. Jam Priėmimo skyriuje siuvo lūpą. Jai skausmas buvo sukeltas, iš dešimties balų skausmo skalėje buvo dešimt. Dėl abdukcijos nesikreipė. Į medikus dėl danties nesikreipė, Priėmimo skyriuje parašė, kad išmuštas ir viskas.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko nagrinėjama byla. Santuoką nutraukė su E. P.. Buvo svečiuose pas L. K. ir J. J.. Sėdėjo, išgėrinėjo, pasibeldė į duris E. P.. L. K. paklausė jo ko nori? E. P. puolė ant L. K.. Tuo metu su E. P. gyveno atskirai. L. K. ir J. J. kaimynai. Išsigando E. P., anksčiau yra buvę nesutarimų. E. P. savo aršiu charakteriu viską sugadino. Matė, kaip puolė ant L. K., atsisukusi pamatė jos kruviną veidą, išmušė dantį. Ji išbėgo į koridorių, tada į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena „blankiai“, po įvykio davė parodymus, jais galima remtis. E. P. buvo girtas, blaivas taip nesielgia. Minutę ar dvi vyko susistumdymas. E. P. su ja dažnai bandė susiekti, kas dieną rašydavo į „Messenger“. E. P. pasivijo ją, norėjo taikytis. Sustojo po medžiu apsiraminti, nes neleido eiti į namus. Tada išėjo L. K. ir pasakė, kad išmuštas dantis. Nepamena ar su J. J. stumdėsi. Matė, kaip trenkė L. K., tikslo sakyti netiesos neturi.

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba vyriausiąją tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė E. P. ir po to jis dingo. E. P. į telefono skambučius atsiliepdavo. Nurodydavo tai apsistojęs viename mieste, tai kitame. Nurodė, kad išvykęs ir dirba. Žadėdavo atvykti, bet neatvykdavo, po to atvyko pats. Kiek kartų kalbėjo telefonu, tiksliai nepasakys, galėjo būti keturi. Atvykęs pasakė, kad dirba ir nenori prarasti darbo, nori keisti gyvenimo būdą, apie BK 242 straipsnį jis žinojo.

Specialistas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimą atliko iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų dokumentų. 2024-03-23 apžiūrėta pacientė. Skundėsi dėl išmušto danties. Dantis klibėjo iki įvykio. Įvykio metu buvo vartojusi alkoholio. Pažymėta, jog 8 danties avulsija, kraujavimo nebuvo. 8 danties pusė nebuvo nurodyta. Ten buvo ne odontologo įrašai. Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatyti negalima. Jeigu būtų buvę užfiksuotas kraujavimas, sužalota burnos gleivinė, matomas dantenų paburkimas, galima būtų teigti, jog įvykio metu sutrikdyta sveikata. Asmuo kreipėsi po įvykio praėjus kelioms valandoms. Turėjo būti kraujavimas, jausti skausmą, turėjo būti paburkimas. Paprastas danties lūžis, kai matosi šaknis. Avulsija tai viso danties išnirimas su šaknimi. Po danties lūžio lieka dalis danties. Negali patvirtinti, kad danties neteko to įvykio metu.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo

E. P. 2024 m. balandžio 5 d. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. kovo 23 d., kad jis tą dieną iki to momento, kol jis atėjo pas L. K. ir J. J., buvo pas pažįstamą R. P., adresu (duomenys neskelbtini), pas kurį jis vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti, kiek buvo valandų kai jis nusprendė paskambinti žmonai I. P. telefonu. Jam paskambinus į jos telefoną, atsiliepė jam iš balso pažįstama L. K., kuri jam pasakė, kad jis nebeskambinėtų žmonai, jis dar jai liepė duoti telefoną žmonai, bet ji jo nedavė, žmonos telefoną paėmė L. draugas J. J., kuris jį telefonu pradėjo įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais ir atsimena, kai jis jam pats pasiūlė ateiti išsiaiškinti santykių, tai jis taip netrukus ir padarė. Tuo metu, kai jis ėjo pas L. K. į namus, jis pas ją ėjo į T. P. buto tai yra iš (duomenys neskelbtini) ir tuo metu jam einant pas L., jam per „Messenger“ programėlę paskambino pažįstamas D. J., su juo jis kalbėjo vaizdo skambučiu, priėjęs prie L. buto, tai yra (duomenys neskelbtini), jis pasibeldė į duris. Buto duris atidarė L. K., jis tuo metu savo telefoną įsidėjo į kišenę, vaizdo skambučio jis su D. nebaigė. Atidariusi buto duris, L., jis jai pasakė, kad pakviestų jam žmoną, tačiau jokio pokalbio daugiau tarp jo ir L. nespėjo įvykti, nes iš buto išbėgo J. J., kuris jį bendro naudojimo koridoriuje prispaudė prie sienos ir laikė kaklą suspaudęs, kaip suprato, bandė jį prismaugti, bet jam kažkaip nuo jo pavyko išsilaisvinti ir nuo jo atsitraukti, kur jis nieko nelaukęs, vieną kartą J. su kaire ranka trenkė į veido sritį, jis jam, kaip atsimena, pataikė į dešinę veido pusę, po jo smūgio jis nukrito ant žemės ir jis jam daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. Po to kai J. J. nukrito ant žemės, iš L. buto išėjo žmona, kuri jam pasakė „(duomenys neskelbtini) baik“ jis ir baigė ir su I. iš šio bendrabučio išėjo. Parodo, kad jis prieš L. jokių smurtinių veiksmų neatliko, jai jokio danties jis neišmušė, kur ji galėjo išsimušti dantį, jis nežino, gal vėliau buvo įvykęs koks konfliktas tarp J. ir L., o gal ir iki to įvykio L. neturėjo priekinio danties, negali dabar tiksliai pasakyti. Jis dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta tik tiek, kad atliko smurtinius veiksmus prieš J. J., L. jokių smurtinių veiksmų neatliko. Iki pat šios dienos jis nežino, kokie sužalojimai padaryti J. J., kaip atsimena, J. po jo smūgio krito ant nugaros (2 t., b. l. 107-110).

2024 m. gegužės 25 d. apklaustas įtariamasis E. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jis yra suprantamas. Tvirtina savo ankstesnius parodymus ir papildomai nori pasakyti dėl L., kad jis jai danties neišmušė, prieš ją jokių smurtinių veiksmų neatliko. Jis išsiaiškino, kad L. dantį maždaug prieš 3 mėnesius išmušė jos sugyventinis J., kuris dėl šito veiksmo buvo baustas ir, jeigu neklysta, jis buvo gavęs viešųjų darbų bausmę. Kaip ir pirmoje apklausoje sakė vykusį konfliktą galėjo girdėti jo draugas D. J., jam (duomenys neskelbtini) m., jis gyvena (duomenys neskelbtini), koks tikslus adresas, negali pasakyti. Norėtų, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų asmenų būtų atlikta akistata, nes L. jį kaltina nebūtais dalykais (2 t., b. l. 127-133).

2024 m. kovo 24 d. J. J. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė 2024 m. kovo 23 d. jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. K.. Pas juos apie 14 valandą atėjo I. P., nes ji yra jo sugyventinės draugė ir jos buvo susitarę susitikti. Jai atėjus, jie namuose vartojo alkoholinius gėrimus, jie su sugyventine gėrė degtinę, o I. P. gėrė šampaną. Maždaug apie 17:55 val. kažkas pabeldė į buto duris, sugyventinė pagalvojo, kad atėjo kaimynė ir nuėjo atidaryti buto durų. Jie su I. P. pasiliko kambaryje. Netrukus išgirdo triukšmą, jis išbėgo į koridorių ir pamatė, kad atėjo I. P. sutuoktinis E. P., kuris užpuolė sugyventinę. Jis puolė jos ginti ir susistumdė su E. P.. E. P. pirmas jam trenkė dešinės rankos kumščių į kairės pusės antakį, kiek kartų sudavė, nurodyti negali. Tada pradėjo grumtis, ko pasekoje E. P. sudavė jam iš dešinės rankos kumščio į lūpą, kiek smūgių buvo, nurodyti negali. Dėl antakio sužalojimo skausmą įvertina 9 balais iš 10 balų, o lūpos sumušimo skausmą vertina 10 balų iš 10. Netrukus į koridorių išbėgo ir I. P., kuri bandė juos išskirti. Kiek aprimus, jie su sugyventine grįžo į butą ir užsirakino duris. E. P. su I. P. pasiliko koridoriuje, kur jie pasišalino, nurodyti negali. Kadangi sugyventinei buvo išmuštas priekinis dantis, jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie įvykį. Taip pat konflikto metu E. P. jam prakirto lūpą, iš jos bėgo kraujas ir buvo sumuštas kairės akies antakis. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. Atvykę medikai jį su sugyventine tolimesnei apžiūrai pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur sugyventinei nustatė, kad yra išmuštas viršutinio žandikaulio priekinis dantis, o jam susiuvo prakirstą lūpą ir juos išleido gydytis ambulatoriškai. Jie su L. K. yra sugyventiniai, jų artimoje aplinkoje nepilnamečių vaikų nėra. Konflikto metu pašalinių asmenų koridoriuje nebuvo (1 t., b. l. 15-20).

2024 m. balandžio 23 d. nukentėjusysis J. J. parodė, kad kaip ir minėjo pirmoje apklausoje taip ir dabar papildomai gali nurodyti, kad tą dieną tai yra kovo 23 d. pas juos namuose su L. į svečius buvo atėjusi I. P., su kurią jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti tiksliai kiek buvo valandų, kai pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo I. P. sutuoktinis E. P.. Jis į buto duris pasibeldė, ir kurias vėliau atidarė sugyventinė L. K., atsimena, kad pokalbio tarp E. ir sugyventinės daug nebuvo, atsimena tik tokius E. žodžius „atiduok žmoną“ ir iš karto pamatė, kaip E. trenkė sugyventinei iš dešinės rankos į veidą, sugyventinė atlošė galvą, tada iš karto nepamatė, kas buvo padarytą L., nes jis nieko nelaukęs iš buto išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir jis nieko nelaukęs pradėjo su E. stumdytis, tarp jų įvyko grumtynės, sutinka, kad jam galėjo kažkur pataikyti, nes buvo piktas, kad jis trenkė jo sugyventinei L.. Grumtynių metu jam E., nepasakys tiksliai kiek kartų, pataikė į veido sritį, po ko jam buvo sužalota kairės akies antakis, bei prakirsta lūpa, kurią vėliau susiuvo (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame. Atsimena, kad juos su E. vienas nuo kito atskyrė sugyventinė L., kadangi pamena, kaip ji jį nutempė į butą. Dar jiems su E. besigrumiant, jų grumtynės vyko tiek bute, tiek bendro naudojimo koridoriuje, daugiausia koridoriuje. Kai jį L. nusitempė į butą, bute jau nebebuvo I. ir netrukus iš bendro naudojimo koridoriaus išėjo ir E.. Atsimena, kad E. pas juos buvo atėjęs be marškinėlių, viršutinė kūno dalis buvo nuoga, iš kur jis atėjo, negali pasakyti. Jiems su L. būnant bute, po visų muštynių jis nusprendė paskambinti 112 ir pranešti apie įvykį, bet atsiliepusi operatorė jam pasakė, kad policija ir medikai jau tuo adresu yra iškviesti, kas iškvietė, jis nežino. Po įvykio jis nedarbingumo neturėjo, kadangi nenorėjo rizikuoti su darbu, nenorėjo jo prarasti, L. tuo metu dar nebuvo dirbanti. Buvo užpultas iš vis be reikalo, E. pirmas pradėjo juos mušti, tiksliau pirmas puolė ant L., o jis ją gynė. Kad L. buvo išmuštas priekinis dantis, tą pastebėjo tik vėliau, kai jų bute nieko nebebuvo (1 t., b. l. 21-24).

2024 m. kovo 24 d. J. J. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo veidą viršutinės lūpos dešinėje pusėje matoma susiūtą netaisyklingos formos 1X1 centimetro dydžio žaizda, kairės akies antakio kairėje matome apie 2 centimetrų ilgio ir 0,4 centimetro pločio žaizda. Daugiau sužalojimų ant J. J. kūno neužfiksuojama (1 t., b. l. 30-37).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. J. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 41).

2024 m. kovo 24 d. L. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, parodė, kad 2024 m. kovo 23 d. ji buvo pas savo sugyventinį J. J. namuose, (duomenys neskelbtini). Pas juos apie 14 valandą atėjo I. P., nes ji yra jos draugė ir jie buvo susitarusios susitikti. Jai atėjus, jie namuose vartojo alkoholinius gėrimus, visi gėrė degtinę. Maždaug apie 17:55 val. kažkas pabeldė į sugyventinio buto duris. Ji pagalvojo, kad atėjo kaimynė ir nepažiūrėjusi atidarė buto duris. Koridoriuje stovėjo I. P. sutuoktinis E. P., kurį pažįsta iš matymo. Jis pasakė, kad atiduotų jo žmoną. Ji nenorėjo, kad jis įeitų į butą, todėl dėjo žingsnį koridoriaus link. Iš kur jis sužinojo, kad I. yra pas juos, nurodyti negali. Jai nespėjus nieko atsakyti, E. P. vieną kartą tyčia kumščiu smogė jai į veidą, ji ketvirtojo aukšto koridoriuje pargriuvo. Su kuria ranka jai smogė E. P., nurodyti negali. Po smūgio pajuto, kad yra išmuštas viršutinis priekinis dantis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skalėje vertina 10 balų. Išgirdęs triukšmą, į koridorių išbėgo jos sugyventinis J., kuris norėjo ją apginti. E. P. susistumdė su sugyventiniu, vyrai pradėjo muštis. Kas pirmas sudavė smūgius ir kiek jų buvo suduota, nurodyti negali, nes pati dar nebuvo visiškai atsigavusi po E. P. suduoto smūgio. Išgirdusi triukšmą į koridorių išbėgo ir I. P., kuri bandė išskirti konflikto dalyvius. Kiek aprimus, ji su sugyventiniu grįžo į butą ir užsirakino duris. E. P. su I. P. pasiliko koridoriuje, kur jie pasišalino, nurodyti negali. Kadangi jai buvo išmuštas priekinis dantis, sugyventinis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie įvykį. Taip pat pamatė, kad konflikto metu nuo E. P. nukentėjo ir sugyventinis. Jam buvo prakirsta lūpa, iš jos bėgo kraujas, taip pat buvo sumuštas kairės akies antakis. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė įvykio aplinkybes. Atvykę medikai ją su sugyventiniu tolimesnei apžiūrai pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai nustatė, kad yra išmuštas viršutinio žandikaulio priekinis dantis, o sugyventiniui susiuvo prakirstą lūpą ir juos išleido gydytis ambulatoriškai. Jie su J. J. yra sugyventiniai, jų artimoje aplinkoje nepilnamečių vaikų nėra. Konflikto metu pašalinių asmenų koridoriuje nebuvo (1 t., b. l. 49-59).

2024 m. gegužės 13 d. nukentėjusioji L. K. papildomos apklausos metu parodė, kad ji tvirtina ankstesnius parodymus ir jų nekeičia, buvo viskas taip, kaip ji papasakojo pirmoje apklausoje. Kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nes mano, kad jai byloje reikalingas advokatas dėl civilinio ieškinio pateikimo. Įvykio dieną, kai į buto duris kažkas pasibeldė, duris atidarė ji ir bendro naudojimo koridoriuje pamatė jai iš matymo pažįstamą E., kokia tiksli jo pavardė ji negali pasakyti, E. atsimena, kad jai pasakė kažką panašaus į „Atiduok žmoną“ ir iš karto jai nieko nespėjus atsakyti, jis jai vieną kartą trenkė į veido sritį, ko pasekoje jai buvo išmuštas priekinis dantis. Dėl išmušto danties ji pas odontologus nesikreipė, išmuštą dantį ji rodė policijos pareigūnams, šiai dienai negali pasakyti, ar dar turi namuose išlikusį išmuštą dantį, kažkaip jo nesaugojo, bandys jo paieškoti, jeigu byloje dar jo prireiktų. Po to, kai ji buvo sumušta, negali pasakyti kokius veiksmus vienas kitam atliko vyrai, tai yra sugyventinis J. J. ir E., nes ji iš pradžių buvo šoke, kad su ja taip pasielgė. Vyrus vieną nuo kito atskyrė jos su I., atsimena, kad I. tempė E., o ji J. į jo butą. Galvoja, kad E. tą dieną galėjo būti neblaivus, nes būdamas blaivus, jis taip nebūtų pasielgęs, matomai taip pasielgė dėl to, kad jis turėjo nesutarimų su I., jie, kaip žino, buvo susipykę, o jis norėjo su ja bendrauti ir jos visur ieškojo, matomai žinojo, kad ji yra pas juos. E., kaip žino, yra labai pavydus. Kaip atsimena, daugiau niekas įvykusio konflikto nematė (1 t., b. l. 60-63).

2024 m. kovo 24 d. L. K. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą matoma, kad nėra viršutinio žandikaulio priekinio danties. Daugiau jokių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 69-75).

2024 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamo namo 4 aukšto koridorius. Įvykio vietoje matomas mūrinis, penkių aukštų, bendrabučio tipo, daugiabutis gyvenamasis namas. Ant pastato vakarinės sienos matoma lentelė su skaičiumi (duomenys neskelbtini). Į gyvenamojo namo laiptinę patenkama pro iš kiemo pusės įrengtas duris. Betoniniais laiptais užlipama į ketvirtą aukštą. Koridoriaus dešinėje matomos durys, ant kurių skaičius (duomenys neskelbtini). Einama toliau ir matoma dešinėje sekančio buto metalinės durys. Ant buto durų numerio nėra. Apžiūrint ties minėto buto durimis esančias medines grindis galimai kraujo pėdsakų neužfiksuojama. Apžiūrint įvykio vietą duomenų, kad būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, negauta. Atlikus įvykio vietos apžiūrą tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., b. l. 122-129).

2024 m. kovo 27 d. liudytoja I. P. parodė, kad E. P. yra jos sutuoktinis, su juo vedę nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šių metų kovo 23 d. ji buvo nuėjusi į svečius pas buvusią bendradarbę L. K.. Pas L. ji atėjo, dabar tiksliai negali pasakyti kiek buvo valandų, bet galėjo būti po 15 val., pas L. namuose taip pat buvo jos sugyventinis J. J.. Jie visi trys pas L. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, negali pasakyti, kiek buvo valandų, kai pas L. į butą kažkas pasibeldė, kaip pamena, L. ir J. nieko nelaukė. Prie buto durų matė, kaip nuėjo L., jas atidarė ir ji pamatė koridoriuje stovintį savo sutuoktinį E. P., kuri atsimena E. pasakė „ką tu čia veiki, eik lauk“, ir E. nieko nesakęs trenkė L. į veido sritį, kur tiksliai pataikė, nematė, tik matė, kad L. veidas buvo kruvinas. Tokio E. elgesio išsigando, jo elgesys ją papiktino. Kad E. smurtavo prieš L., matė jos sugyventinis J., kuris kaip ji suprato, bėgo ginti L.. Negali pasakyti kaip viskas vyko tarp E. ir J., nes ji išsigandusi iš L. namų pabėgo, tik spėjo pamatyti, kaip J. ir E. buvo jau, kaip ir L. kambaryje, negali pasakyti ar jie stumdėsi bendro naudojimo koridoriuje. Kai atėjo E., viską matė, nes jie visi trys sėdėjo virtuvėje, iš kurios labai gerai matosi buto durys. Jai iš L. buto išbėgus, netrukus ją pasivijo E., kuris ją norėjo sulaikyti, kaip ji suprato, nori su ja taikytis, nes jie jau pusę metų nebebendrauja, po buvusio smurto artimoje aplinkoje. Ji su juo vengė kalbėti ir kažkaip nuo jo atsiskyrė ir parėjo į savo namus. Daugiau ji sutuoktinio nematė, kur jis galėtų būti, taip pat nežino. Ji tik kas susiję su įvykiu matė, kaip E. vieną kartą trenkė L. į veido sritį, nematė tik su kuria ranka, kokius jis veiksmus atliko prieš J., negali pasakyti, nes iš to buto pabėgo (1 t., b. l. 136-139).

2024 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtos pareigūnų kūno kameros ir bendravimas su nukentėjusiaisiais. Asmenys pokalbio metu nurodo, kad buvo sumušti E. P. (1 t., b. l. 144-149).

2024 m. birželio 19 d. L. K. ir E. P. akistatos protokole nurodyta: 1. Klausimas L. K.: ar tvirtinate savo ankstesnius parodymus? Atsakymas: Savo parodymus tvirtina. 2. Klausimas E. P. ar tvirtinate savo ankstesnius parodymus? Atsakymas: savo parodymus tvirtina ir jų nekeičia. 3. Klausimas L. K.: kas Jums 2024 m. kovo 23 d. išmušė priekinį dantį, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, kur tai įvyko? Atsakymas: tai įvyko pas jos draugą namuose, tai padarė E., ji atidarė buto duris ir jis jai trenkė į veidą. Klausimas E. P.: Ar girdėjote klausimą ir atsakymą į jį, ar sutinkate su pateiktu atsakymu? Atsakymas: Su atsakymu nesutinka, nes kadangi to nebuvo. Ji jį stūmė jis buvo koją pastatęs. Paskui išėjo jos draugas, ji iškvietė policiją. Klausimas L. K.: ar sutinkate su E. atsakymu? Atsakymas ne nesutinka, nes jis jai pasakė atiduok jam žmoną, ji darė duris, ir jai daugiau nieko nesakęs trenkė į veidą. Tada išbėgo jos draugas, kas vyko toliau nematė. Klausimas E. P.: ar sutinkate su tuo ką atsakė L. K.? Atsakymas: nesutinka, nes ji meluoja. 4. Klausimas L. K.: Kiek kartų jums E. P. trenkė į veidą? Atsakymas: 1 kartą. Klausimas E. P.: Ar sutinkate su pateiktu atsakymu? Atsakymas: nesutinka, nes jai netrenkė. Advokatės klausimai L., kažkokios pasekmės Jums buvo, kraujas bėgo? Atsakymas: taip buvo, jo žmona matė kaip jai kraujas bėgo iš burnos. Ar apie danties netektį pasakėte kam nors? Atsakymas: taip buvo priimamajame, tą pačią dieną, E. ar nepastebėjote, kad būtų buvę netekties pasekmės? ne nepastebėjo, jam atrodo, kad ji buvo jau be to danties. E. pasiūlius užduoti klausimus vienas kitam, E. atsakė, kad jis prašys teismo, prokuroro, kad L. nelietė, prašys ekspertizės, L. pirštu nelietė. L. pasiūlius užduoti klausimus E., L. atsakė, kad tegul palieka viskas jo sąžinei (2 t., b. l. 138-142).

Dėl vengimo atlikti arešto bausmę

2024 m. balandžio 5 d. įtariamasis E. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jam yra žinoma, kad jis dėl anksčiau įvykusio smurto, kuris buvo pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu gavo 60 parų arešto, tačiau jis nežinojo, kada jam reikės tas paras atlikti, kaip jam yra žinoma, iki pat šios dienos jis nebuvo gavęs jokių dokumentų dėl arešto atlikimo. Jis buvo nurodęs, kad procesinius dokumentus dėl arešto bausmės siųstu žmonos adresu: (duomenys neskelbtini). Žmona I. jo apie procesinių dokumentų gavimo nieko neinformavo. Po aukščiau nurodyto įvykio jis išvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą jis grįžo tik 2024 m. balandžio 4 d. Į (duomenys neskelbtini) miestą jis išvyko, kadangi (duomenys neskelbtini) mieste jis neturėjo kur gyventi su I. jie yra susipykę, todėl ji jo į namus nepriima ir, kad nebūtų benamis išvyko pas brolį V.. Jis policijos pareigūnei, su kurią jis bendravo telefonu dėl atvykimo pas ją, nebuvo nurodęs tikslios savo buvimo vietos, nes nenorėjo būti sulaikytas, kadangi jis susirado darbą ir nenorėjo jo prarasti, įtarė, kad gali būti sulaikytas. Šiai dienai stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą, nori jį kardinaliai pakeisti. Jis pats nesidomėjo, kada jam reikės atlikinėti 60 parų, nežino, kodėl taip elgėsi. Policijos pareigūnei jis visą laiką sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) mieste ir, kad neturi pinigų kaip grįžti, vis kelis kartus atidėjo jų susitikimą, kadangi nenorėjo išsiduoti kur yra, bet šiandien jis pats atvyko pas policijos pareigūnę, kadangi jam brolis liepė grįžti į (duomenys neskelbtini) miestą susitvarkyti visus reikalus su policija. Daugiau nieko pasakyti negali. Dėl savo tokio poelgio jis gailisi (2 t., b. l. 107-108).

2024 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad E. P. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 60 parų arešto bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 15 d. Nuteistasis E. P. neatvyko atlikti arešto bausmės, apie neatvykimo priežastis nepranešė (2 t., b. l. 1-10).

Iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad E. P. paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 15 d., ir 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu pateiktas vykdyti dėl arešto bausmės – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui (2 t., b. l. 47-50, 51-58).

Iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pateiktos informacijos ir pridedamos pažymos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įsakymo nuorašas E. P. buvo įteiktas jam asmeniškai – 2024 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 13-15).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo matyti, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo gauta informacija, kad E. P. vengia atlikti 2023 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 60 parų arešto bausmę. Nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą privalėjo atvykti atlikti arešto bausmės iki 2024 m. kovo 5 d., tačiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė (2 t., b. l. 87-89).

Iš 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo matyti, kad paskelbta E. P. paieška, kadangi nėra žinoma tiksli buvimo vieta, slapstosi (2 t., b. l. 93-95, 96-97). 2024 m. balandžio 5 d. E. P. paieška nutraukta, kadangi buvo surastas (2 t., b. l. 98-99).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl to, kad vieną kartą kumščiu smogė L. K. į veido sritį, ko rezultate jai buvo išmuštas priekinis dantis ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Nurodė, kad prieš L. K. jokių smurtinių veiksmų neatliko, jai danties jis neišmušė. Tai, kad kaltinamasis E. P. savo kaltės dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų L. K. atžvilgiu nepripažino, teismo vertinama, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nėra ginčo, kad minimo įvykio metu, t. y. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, buvo kaltinamasis E. P., nukentėjusieji L. K. ir J. J., taip pat įvykį matė I. P.. Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, patvirtino, kad konflikto metu kitų asmenų koridoriuje nebuvo (1 t., b. l. 15-20). Kaltinamasis ir liudytoja I. P. duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu, bei iki ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. J., kitų asmenų dalyvavusių ar mačiusių konfliktą neįvardijo.

Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo parodymus teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nukentėjusioji L. K. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nurodė, kad E. P. vieną kartą tyčia kumščiu smogė jai į veidą, po smūgio pajuto, kad yra išmuštas viršutinis priekinis dantis (1 t., b. l. 49-59, 60-63, 2 t., b. l. 138-142). Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip E. P. trenkė L. K. iš rankos į veidą, ir vėliau pastebėjo, kad L. K. išmuštas priekinis dantis (1 t., b. l. 21-24). Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136-139), tvirtino, kad matė, kaip E. P. puolė ant L. K., kad trenkė jai į veido sritį, matė jos kruviną veidą, nukentėjusioji jai pasakė, kad išmuštas dantis.

Paminėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta tam tikrų netikslumų medicininiuose dokumentuose, t. y. L. K. nustatyta diagnozė: danties lūžis, TLK kodas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas paaiškino, kad tai galimai klaida parenkant diagnozę, nes paprastai lūžio vietoje lieka danties šaknies dalis. Juolab šiuo atveju dokumentus pildė ne gydytojas odontologas, kuris, beje, neteisingai pažymėjo ir išmušto danties numerį pagal dantų žymėjimo schemą. Teismo vertinimu, šis netikslumas nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui, o kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, be anksčiau minėtų įrodymų patvirtina ir 2024 m. kovo 24 d. L. K. asmens apžiūros protokolas, 2024 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Beje, tame pačiame viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninė 2024 m. kovo 23 d. medicinos dokumente, anamnezėje, nurodyta, kad pagrindinis L. K. nusiskundimas – priekinio danties išmušimas, traumą patyrė konflikto metu, įvykis fiksuotas policijos (1 t., b. l. 97). Veikos kvalifikavimo aspektu medicininių dokumentų netikslumas, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės, kadangi E. P. yra kaltinamas tik fizinio skausmo sukėlimu L. K.. Nors byloje esama duomenų (pačios nukentėjusiosios parodymai), kad priekinis viršutinis dantis L. K. klibėjo dar iki aptariamo įvykio, nėra pagrindo vertinti, jog jis iškrito dėl kitų priežasčių, nei kaltinamojo smūgis kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį. Neabejotina, jog paslankaus danties iškritimas, išmušimas smūgio metu galimai tampa lengvesnis, tačiau, minėtos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, jog iki nusikalstamos veikos padarymo dantis neatliko bent jau estetinės savo funkcijos.

Tai, kas išdėstyta, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo E. P. kalte padarius nusikalstamą veiką L. K. atžvilgiu, todėl jis pripažintinas kaltu. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai L. K. į veido sritį, ko rezultate pastarajai išmušė priekinį dantį ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, susistumdė su į koridorių išėjusiu J. J. ir susistumdymo metu, tyčia rankos kumščiu smogė pastarajam į veido sritį, taip nukentėjusiajam J. J. padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina šį E. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu E. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. J. atžvilgiu visiškai pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad būdamas išgėręs, ranka trenkė J. J. į veido sritį, taip jam sužalojo lūpą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos I. P. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo duomenys – nukentėjusiųjų J. J., L. K. parodymai, 2024 m. kovo 24 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyti nukentėjusiajam J. J. padaryti sužalojimai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. J. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2024 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti užfiksuoti duomenys. E. P. veiksmai padarant J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011 yra išaiškinta, kad nusikaltimų žmogaus sveikatai sudėtys sukonstruotos taip, kad vienas BK straipsnis ima apsaugon vieno žmogaus sveikatą. Sveikatos sutrikdymai, padaryti keliems skirtingiems žmonėms, kvalifikuojami kaip atskiri nusikaltimai.

Aptariamu atveju neginčijamai nustatyta, kad E. P. 2024 m. kovo 23 d. apie 18 val. daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto koridoriuje, nusikalstamais veiksmais žalą BK 140 straipsnio saugomam objektui – žmogaus sveikatai ir kūno neliečiamumui padarė dviem asmenims: t. y. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. J. bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. K.. Prieš abu nukentėjusiuosius buvo smurtauta iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Visgi, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis ne vienu veiksmu (judesiu) sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems, tačiau prieš kiekvieną nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą atskirai: sudavęs nukentėjusiajai, toliau smurtavo prieš kitą nukentėjusįjį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E. P. smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, būtų turėjęs susiformavusį (pradinį) sumanymą smurtauti ir nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu. Todėl tokie E. P. veiksmai, kuomet jis fiziniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą vienam asmeniui, po to kitais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo kitą žmogų, kvalifikuotini pagal du atskirus BK 140 straipsnius, kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-616/2024)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su bylos nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) 2024 m. lapkričio 20 d. prokuroro prašymu (dėl kaltinimo pakeitimo) nurodyta kaltinimo E. P. atžvilgiu formuluote.

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Vengimas atlikti arešto ar laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. BK 242 straipsnyje įtvirtintas vengimas atlikti arešto ar laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014).

Kaltinamasis E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę tyčia vengęs atlikti jam paskirtą arešto bausmę pripažino iš dalies, nurodydamas jog jis žinojo apie jam paskirtą 60 parų arešto bausmę, nesislėpė dėl arešto bausmės atlikimo, jis iš savo gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nes susipyko su sutuoktine ir nebeturėjo kur gyventi, buvo nurodęs, kad procesinius dokumentus dėl arešto bausmės siųsti sutuoktinės adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktinė jo apie procesinių dokumentų gavimą nieko neinformavo, į (duomenys neskelbtini) miestą jis grįžo tik 2024 m. balandžio 4 d. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nesidomėjo, kada jam reikės atlikinėti 60 parų arešto bausmę, nežino, kodėl taip elgėsi. Policijos pareigūnei jis visą laiką sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) mieste ir, kad neturi pinigų kaip grįžti, kelis kartus atidėjo jų susitikimą, kadangi nenorėjo išsiduoti kur yra, jam brolis liepė grįžti į (duomenys neskelbtini) miestą susitvarkyti visus reikalus su policija (2 t., b. l. 107-108). Šie kaltinamojo parodymai, teismo vertinimu, nepagrįsti, jais kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 15 d., ir 2024 m. vasario 15 d. patvarkymu pateiktas vykdyti dėl arešto bausmės – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui (2 t., b. l. 47-50, 51-58). Iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pateiktos informacijos ir pridedamos pažymos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įsakymo nuorašas E. P. buvo įteiktas jam asmeniškai – 2024 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 13-15). Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad įteikiant procesinį dokumentą galėjo pasirašyti ne jis, o jo brolis, tačiau byloje nėra įrodymų, kad procesinio dokumento įteikimo pažyma buvo pasirašyta ne paties kaltinamojo. 2023 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymu rezoliucinėje dalyje aiškiai kaltinamajam išaiškina arešto atlikimo tvarka.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo matyti, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo gauta informacija, kad E. P. vengia atlikti 2023 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 60 parų arešto bausmę. Nuteistasis E. P. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą privalėjo atvykti atlikti arešto bausmės iki 2024 m. kovo 5 d., tačiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė (2 t., b. l. 87-89). 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu paskelbta E. P. paieška, kadangi nėra žinoma tiksli buvimo vieta, slapstosi (2 t., b. l. 93-95, 96-97). 2024 m. balandžio 5 d. E. P. paieška nutraukta, kadangi buvo surastas (2 t., b. l. 98-99).

Kaltinamasis savo veiksmus, jog nevengė atlikti arešto bausmę teisino tuo, kad buvusi sutuoktinė jo apie procesinių dokumentų gavimą dėl arešto bausmės neinformavo, nes buvo nurodęs, kad procesinius dokumentus dėl arešto bausmės siųstu žmonos adresu, šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pareigos dėl su teismo baudžiamojo įsakymo susijusių vykdymo klausimų, kitiems asmenims nuteistas perkelti negali, nes tiks jis pats yra atsakingas dėl tinkamo teismo baudžiamuoju įsakymo paskirtos bausmės įvykdymo. Nors nuteistas ir nurodė, kad buvo išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie kaltinamojo teiginiai vertinami kritiškai, kadangi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 27 d. nutarimas dėl bendravimo su E. P. artimaisiais, patvirtina, kad 2024 m. kovo 27 d. susisiekus su E. P. motina N. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė kad su sūnumi ji paskutinį kartą bendravo prieš 5 dienas, sūnus jai skambino iš draugo, pas kurį jis buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) mieste, kur šiai dienai galėtų būti sūnus, nežino. Tai, kad kaltinamasis suprato, jog jis privalo atvykti atlikti arešto bausmės, patvirtina ir jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis policijos pareigūnei, su kuria bendravo telefonu dėl atvykimo, nebuvo nurodęs tikslios savo buvimo vietos, nes nenorėjo būti sulaikytas, kadangi jis susirado darbą ir nenorėjo jo prarasti, įtarė, kad gali būti sulaikytas. Policijos pareigūnei jis visą laiką sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) mieste ir, kad neturi pinigų kaip grįžti, vis kelis kartus atidėjo jų susitikimą, kadangi nenorėjo išsiduoti, kur yra (2 t., b. l. 107-108).

Byloje ištirti, aukščiau analizuoti įrodymai, atskleidžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamasis E. P. iš tiesų padarė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra jis vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtą 60 parų arešto bausmę. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra žinojo ir suprato savo pareigą atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę, tačiau slapstydamasis vengė ją atlikti.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 27 straipsnio 1 dalimi (nuo 2025-02-01 įsigaliojusi redakcija) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

E. P. ne kartą teistas, jo teistumas nuo 2004 m. niekada nebuvo išnykęs, visos kaltinamojo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, už jo įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmes. Tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad E. P. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta E. P. recidyvistu ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl J. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas 21 kartą (nuosprendžio priėmimo metu), jo teistumas nuo 2004 metų nebuvo išnykęs, visos kaltinamojo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, už jo įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Tačiau net ankstesniais nuosprendžiais griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad E. P. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, bei tai, kad jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios. Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už padarytų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 242 straipsnyje sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimus, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nustatant jų trukmes artimas sankcijose numatytoms vidutinėms, t. y.: už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl J. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl L. K. sukelto fizinio skausmo) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 242 straipsnį – nustatant trukmę kiek mažesnę, negu sankcijoje numatyta vidutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 242 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo, pridedant švelnesnių bausmių paskirtų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl L. K. sukelto fizinio skausmo) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant E. P. subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmių dalys nustatytos atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos, yra nusikaltimai žmogaus sveikatai, nuo jų nukentėjo iš esmės niekuo dėti asmenys; E. P. praeityje jau taip pat ne kartą teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, taip pat plėšimą panaudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. Šios aplinkybės rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, nepagarbą jai siekiant savanaudiškų tikslų ar sprendžiant asmeninio pobūdžio konfliktus (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Prokuroras baigiamosiose kalbose prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su E. P. atžvilgiu priimtais Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-04-09 nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-23 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl bausmių pagal minėtus nuosprendžius subendrinimo E. P.. Esant minėtoms aplinkybėms, kai klausimas dėl paskutiniais E. P. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo jau yra sprendžiamas teismo, šiuo nuosprendžiu E. P. paskirtina subendrinta bausmė su nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintina. Šis klausimas spręstinas vykdymo procese BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-493/2025).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo J. J. atstovas advokatas V. Kairys pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė nukentėjusįjį pripažinti civiliniu ieškovu ir priteisti 500 Eur neturtinę žalą iš E. P.. Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, bei nurodė, kad jam buvo padaryta moralinė žala, nesaugiai jautėsi namuose, patyrė fizinį skausmą.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad E. P. įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. J. atžvilgiu, dėl ko pastarasis neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jam nusikaltimu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, sukėlusio sužalojimus – muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo E. P..

Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, smurtiniai E. P. veiksmai buvo nukreipti (atlikti) į nukentėjusiojo sveikatai, gyvybei pavojingą kūno sritį – galvą, tyčia rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į veido sritį, taip padarant muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Teismo įsitikinimu, civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos J. J. patyrė baimę bei kitus neigiamus išgyvenimus, smurto pasekmes jautė ir po įvykio. Aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, byloje nėra jokių duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai, sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo J. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, kadangi būtent ši suma laikytina pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. pažymos (patikslinta) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, matyti, kad baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. P. išlaidos sudaro 179,17 Eur. Iš pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 21 d. pažymos (patikslinta) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, matyti, kad baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. K. išlaidos sudaro 581,56 Eur. Iš pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. pažymos (patikslinta) Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, matyti, kad baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. J. išlaidos sudaro 567,69 Eur.

Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant antrinės pagalbos išlaidų išieškojimo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad E. P. gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, nes jis buvo suimtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie jam priklausantį nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą), tai, kad šiuo metu jis atlieka ir artimiausiu metu dar pakankamai ilgą laiką atlikinės keliais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pajamų šiuo metu negauna, taip pat į tenkinto civilinio ieškinio dydį. Dėl paminėtų priežasčių spręstina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos už kaltinamajam bei nukentėjusiesiems teiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neturi būti išieškotos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. (E. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl L. K. sukelto fizinio skausmo) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. P. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo J. J. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Neišieškoti iš E. P. teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiesiems ir kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi E. P. pripažinti recidyvistu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.