Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, teistas 2 kartus: 1) 2017-11-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, viso įskaityta 2 MGL (75,30 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų konfiskavimas; 2) 2019-01-17 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Kaltinamasis E. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-11-14 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kartu su bausme jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atimta teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams (51-53 b. l.). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017-12-06 (50 b. l.). E. K. į Probacijos skyriaus registrą įrašytas 2017-12-08 (12 b. l.). E. K. 2018 m. spalio 3 d., tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 16.30 val. Mažeikių r., Grūstės k., prie Slėnio gatvės laukuose ardamas žemę ir lauko keliuku link Slėnio gatvės, vairavo jam priklausantį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal 2018-10-05 specialisto išvadą Nr. T-A 9986/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, dėl šios veikos 2019-01-17 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (87-92 b. l.). 2018-11-16 teikimu Probacijos skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymo (12 b. l.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad formaliai egzistuoja aplinkybės taikyti BK 243 straipsnio nuostatas, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai teismas atėmė iš jo teisę tai daryti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad net ir nustačius vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymio buvimą kaltininko veiksmuose, nėra jokio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn neišnaudojus kitų BK ir BVK numatytų galimybių bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki 2018-11-03 ar po to būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokių duomenų nepateikė ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija. Todėl teismas daro išvadą, kad tai buvo vienkartinis baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimas, kuris negali būti piktybišku ar sistemingu. Vienkartinis kaltinamojo veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto. Taigi, šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kas, remiantis teismų praktika, yra būtina norint įrodyti vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (2013-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013).

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

Šiuo aspektu aktualu tai, kad pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Janosevic prieš Švediją (peticijos Nr. 34619/97), 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Jussila prieš Suomiją (peticijos Nr. 73053/01), 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 13102/04), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas Steininger prieš Austriją (peticijos Nr. 21539/07).

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).

2019-01-17 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jog jis 2018 m. spalio 3 d., tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 16.30 val. Mažeikių r., Grūstės k., prie Slėnio gatvės laukuose ardamas žemę ir lauko keliuku link Slėnio gatvės, vairavo jam priklausantį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal 2018-10-05 specialisto išvadą Nr. T-A 9986/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-08 (93-94 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis E. K. iš esmės yra kaltinamas tais pačiais veiksmais, už kuriuos yra teismo jau pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Be to, nors baudžiamasis kaltinimas susijęs ir su papildomu vengimo vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiu, tačiau šiuo atveju aiškiai nenustačius piktybiškumo kriterijaus, tai nepaneigia to fakto, kad baudžiamieji kaltinimai buvo visiškai pagrįsti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl ko E. K. yra nuteistas. Taigi šiuo atveju jie abu draudžia tą patį elgesį – vairavimą esant neblaiviam (idem factum), nes šiuo atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje sudėtis inkriminuojama būtent dėl to, kad E. K. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir tai darė būdamas neblaivus. Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau pirmiau minėtoje EŽTT praktikoje. Todėl darytina išvada, kad abu baudžiamieji procesai E. K. atžvilgiu buvo pagrįsti iš esmės tais pačiais faktais, todėl dėl aptartų motyvų byloje nenustatyta jokių pagrindų ir sąlygų kriminalizuoti tokį E. K. elgesį.

Neįrodžius, kad kaltinamasis savo sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmės dėl to, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių, todėl kaltinamasis E. K. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

E. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.