- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-164-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55890-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019-03-04 nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2017-11-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, kurio jis turėjo laikytis nuo 2017-11-14 iki 2020-11-14. Tačiau E. K. tyčia 2018-10-03, apie 16.30 val., pažeidė šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi (duomenys neskelbtini) vairavo traktorių. Tokiais savo veiksmais jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, numatytą BK 68 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-03-04 nuosprendį, kuriuo E. K. išteisintas, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243, ir jį nuteisti 15 MGL (750 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę sumažinta bausmę – 10 MGL (500 eurų) baudą.
3. Skunde prokuroras nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų ir bylos aplinkybių vertinimu, priimtas išteisinamasis nuosprendis, prokuroro manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Skunde teigiama, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo ir aiškino principo non bis in idem taikymą. Pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalis ir BK 243 straipsnis skiriasi pagal baudžiamo įstatymo ginamas vertybes – viena pagrindinių nusikalstamos veikos požymių – objektą (BK 243 straipsnis priskiriamas nusikaltimams ir baudžiamiems nusižengimams teisingumui; BK 281 straipsnio 7 dalis nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui). Be to, BK 281 straipsnio 7 dalis draudžia transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, priešingai BK 243 straipsnis draudžia pažeidinėti ir vengti atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, taip siekiant tinkamos paskirtos bausmės įvykdymo.
5. Prokuroras nurodo, kad 2019-01-17 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jog jis 2018-10-03, tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 16.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės laukuose ardamas žemę ir lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairavo jam priklausantį traktorių „T40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal 2018-10-05 specialisto išvadą Nr. T-A 9986/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Įvertinus tai, kas išdėstyta, prokuroro manymu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai taikė non bis in idem principo nuostatas.
6. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį visiškai neatsižvelgė ir nevertino kaltinamojo E. K. veiksmų motyvo, t. y. siekio vairuoti traktorių, esant neblaiviam, kai nustatytas sunkus 2,83 prom. girtumas, žinant, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, būnant supažindintam su pasekmėmis, kylančiomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, E. K. veiksmai, prokuroro manymu, vertintini kaip itin piktybiškas elgesys. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis E. K. negalėjo atlikti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės per teismo nustatytą terminą, jis nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausiant E. K. jis parodė, kad jis būdamas neblaivus iki pagrindinio kelio vairavo traktorių, kur vėliau prie vairo persėdo jo brolis, kodėl taip darė, nurodyti negalėjo. Taip pat teismo posėdžio metu E. K. parodė, kad ir ryte iki lauko jis atvairavo traktorių, tačiau pabrėžė, kad tada buvo blaivus. Šios teisme nustatytos aplinkybės taip pat parodo E. K. neigiamą požiūrį į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą.
7. Taip pat E. K. veiksmai, anot prokuroro, apylinkės teismo turėjo būti įvertinti kaip piktybiški, kadangi jis yra linkęs ne tik ignoruoti visuotinai nustatytas taisykles, bet ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus, susijusius su kelių eismo taisyklėmis. Tai įrodo ir ankstesnis teistumas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o taip pat Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus esantys duomenys. Iš minėto išrašo matyti, kad kaltinamasis už vairavimo neblaivaus penkerių metų laikotarpiu buvo baustas net tris kartus, kaip minėta, baustas du kartus baudžiamąja tvarka, tačiau jokių išvadų nedaro, todėl E. K. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teismo nustatytu terminu ir jo veika pagal BK 243 straipsnį, prokuroro nuomone, yra kvalifikuota tinkamai.
8. Pažymi, kad skiriant E. K. bausmę, atsižvelgtina į jo asmenybę, į tai kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, teistas, administracine tvarka baustas. Jis kaltinamas nusikaltimu, kuris priskiriamas prie baudžiamųjų nusižengimų, baudžiamasis nusižengimas padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, nusikalstama veika yra baigta. E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Prokuroras mano, kad E. K. turi būti paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintina 1/3.
9. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.
10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo E. K. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
12. Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su E. K. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, ir patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-03-04 nuosprendį, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad E. K. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai E. K. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
13. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl E. K. išteisinimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, savo išvadas dėl E. K. nekaltumo, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apylinkės teismo išvados motyvuotos, padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad šiuo atveju prokurorui nepriimtinos pirmos instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas teigti, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus.
14. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.
15. Prokuroro apeliaciniame skunde, ginčijant E. K. išteisinimą pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiškumo, išskiriant ir tai, kad šis uždraudimas išteisintajam pirmiau buvo skirtas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Tačiau šios prokuroro nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
19. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos E. K. 2017-11-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kartu su bausme jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąją teise, t. y. atimta teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017-12-06 (b. l. 31-33, 50-53). E. K. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). (duomenys neskelbtini) E. K. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 12-13, 18). (duomenys neskelbtini) teikimu Lietuvos probacijos tarnyba Šiaulių regiono skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kad E. K. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymo (b. l. 12).
20. E. K. 2019-01-17 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis, 2018-10-03, tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 16.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės laukuose ardamas žemę ir lauko keliuku link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairavo jam priklausantį traktorių „T40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t. y. pagal 2018-10-05 specialisto išvadą Nr. T-A 9986/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-07 (b. l. 93-94).
21. Pažymėtina, kad 2018-10-03 užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio išteisintojo E. K. padarytas pažeidimas, susijęs su 2017-11-14 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vertinant išteisintojo E. K. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 49-50), probacijos laikotarpiu vykdė jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones iki 2018-10-03 padarytos nusikalstamos veikos, byloje nėra duomenų, kad E. K. iki 2018-10-03 ar po to būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 59).
22. Nagrinėjamu atveju, už traktoriaus vairavimą neblaiviam E. K. yra nuteistas 2019-01-17 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Nors pastaroji aplinkybė objektyviai nepateisina E. K. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau visgi sprendžiant dėl veikos pavojingumo, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ją įvertino, kad šis E. K. padarytas teisės pažeidimas nebuvo piktavališkas, buvo vienkartinio pobūdžio bei nerodo jo veikoje esant sistemiškumo požymio.
23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad E. K. pagal BK 243 straipsnį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl E. K. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą atmesti.