- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2K-248/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Alvydas Pikelis (pran.), Vladislovas Ranonis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį,
V. L. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu V. L. buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą tenkinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu V. L. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, per nustatytą terminą jos nesumokėdamas, vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šiaulių apygardos teismas savo sprendimą išteisinti V. L. motyvavo non bis in idem (asmuo už tą patį nusikaltimą negali būti dukart baudžiamas) principu bei nurodė, kad BK 47 straipsnyje numatyta, jog asmeniui nuosprendžiu paskirta bauda į areštą keičiama tik tada, kai jis vengia ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti. Kiekvieną kartą šį klausimą sprendžia teismas antstolio teikimu. 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi jau buvo pripažinta, kad V. L. vengė sumokėti 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudą, tad ji buvo pakeista į areštą. Todėl, nuteisiant V. L. dar ir pagal BK 243 straipsnį, jis būtų antrą kartą nubaustas už tuos pačius veiksmus.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda Sabaliauskienė kasaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde nurodo, kad 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. L. paskirta bauda turėjo būti sumokėta iki 2008 m. gruodžio 1 d., o to nepadarius, 2008 m. gruodžio 3 d. antstoliui buvo išduotas vykdomasis raštas bei šis kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuris 2008 m. balandžio 27 d. nutartimi minėtą baudą pakeitė 10 parų areštu. 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. L. buvo nuteistas už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, taigi už šį nusikaltimą jam ir skirta minėta 10 parų arešto bausmė. Gi 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu V. L. nuteistas visai už kitą veiką, t.y. už vengimą įvykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taigi joks non bis in idem principas pažeistas nebuvo, nes draudžiamas tik dvigubas baudimas už tą pačią veiką. V. L. paskirtos 20 MGL dydžio baudos pakeitimas 10 parų areštu, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, nėra jo naujas nubaudimas – tai tik procesinės prievartos priemonės, skirtos bausmei už padarytą nusikaltimą įvykdyti, pritaikymas. V. L. privalėjo tiksliai ir be išlygų įvykdyti 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (baudą) arba, nesant galimybių tai padaryti, prašyti teismo baudą pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 6 dalis). Jis šia galimybe nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. L. pagal BK 243 straipsnį, pagrįstai konstatavo, jog įvykdyti paskirtą bausmę V. L. vengė. Šiaulių apygardos teismas gi supainiojo taikytą procesinę priemonę su nauja nusikalstama veika (savarankiškos nusikalstamos veikos sudėties požymiu – vengimu) ir to pasekoje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šios teisės normos nėra alternatyvios, neeliminuoja viena kitos ir reguliuoja skirtingas sferas – nuosprendžio vykdymą bei atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai V. L. priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. kovo 4 d. raštu prokuratūra kreipėsi į antstolę, prašydama pateikti duomenis dėl 2007 m. lapkričio 8 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu V. L. baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės (baudos) vykdymo, t.y. užklausdama, ar bauda buvo visiškai ar bent iš dalies išieškota, jei ne – ar nuteistasis turi piniginių lėšų ar turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, ar dirba, o jei ne – ar yra registruotas darbo biržoje ir t.t. Antstolė 2009 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog V. L. jam nuosprendžiu paskirtos bausmės nevykdo, t.y. baudos nei visiškai, nei iš dalies nesumokėjo, nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, nėra pateikęs jokių duomenų dėl negalimumo sumokėti baudos, t.y. vengia vykdyti teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą, bei prašė jam paskirtą baudą vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi pakeisti arešto bausme. Teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė V. L. paskirtą 20 MGL dydžio baudą pakeisti 10 parų areštu ir pasiuntė jį atlikti paskirtos bausmės. Tokiu būdu 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bei 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeista bausmė V. L. buvo įvykdyta. Tačiau, prokuratūra, gavusi antstolės atsakymą į 2009 m. kovo 4 d. užklausimą, 2009 m. kovo 26 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį dėl teismo sprendimo nevykdymo ir, net V. L. atlikus jam paskirtą bei vėliau areštu pakeistą bausmę, ikiteisminio tyrimo nenutraukė, ko pasėkoje 2009 m. rugsėjo 8 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo V. L. buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį.
Akivaizdu, kad baudžiamąjį persekiojimą prokuratūra pradėjo ir vėliau jo nenutraukė nepagrįstai, nes nebuvo išnaudotos kitos BK bei BVK numatytos priemonės, taikytinos teismo sprendimo vykdymo procese. BK 47 straipsnyje aptarti visi atvejai, susiję su baudos, kaip piniginės bausmės, paskyrimu bei vykdymu. Šiame straipsnyje, kaip ir BVK 22-25 straipsniuose numatyta, kaip įvykdoma baudos bausmė tiek savanoriškai, tiek priverstinai, kokių priemonių imamasi, jei asmuo neišgali ar vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Net ir nustačius vengimo požymio buvimą V. L. veiksmuose, nebuvo jokio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn neišnaudojus kitų BK ir BVK numatytų galimybių bausmės vykdymo procese. Nepaisant šių aplinkybių prokuratūra, neatsižvelgdama į tai, kad antstolė nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl baudos pakeitimo arešto bausme, nelaukė teismo sprendimo bei faktinio bausmės įvykdymo, o pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, taip tik nepagrįstai sudubliuodama bausmės nevykdymo klausimo sprendimo kelius bei nepagrįstai švaistydama valstybės lėšas. Kolegija laiko, kad perėmus šio klausimo sprendimą teismui, prokuratūra turėjo laukti, kol bus priimtas teismo sprendimas ir tik po to spręsti klausimą dėl būtinumo (reikalingumo) pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju nuteistajam buvo taikytas BK 47 straipsnis bei dėl vengimo sumokėti baudą, kaip konstatavo teismas, baudos bausmė nuteistajam buvo pakeista į arešto bausmę, kurią nuteistasis buvo tuojau pat pasiųstas atlikti bei atliko. Esant tokiai situacijai, laikytina, jog asmuo įvykdė 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jo veiksmai negalėjo būti vertinami antrą kartą, t.y. jis negalėjo už vengimą sumokėti baudą būti patrauktas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, esant tokiai situacijai, ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas, o jau jį pradėjus – turėjo būti nutrauktas. To, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, reikalauja ir non bis in idem principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, draudžiantis bausti asmenį antrą kartą už tuos pačius veiksmus. Nors prokurorė kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad V. L. buvo teisiamas už skirtingas veikas (BK 135 ir 243 straipsniai) ir todėl nebuvo dvigubo nubaudimo už tą pačią nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju minėtas teisės principas neturėtų būti aiškintas pernelyg siaurai bei taikomas tik pakartotiniam nuteisimui (nubaudimui) už tą patį nusikaltimą, o, remiantis logine įstatymo analize, turi būti taikomas ir tais atvejais, kai tie patys asmens veiksmai vertinami du kartus, taikant už juos skirtingas priemones. Prokurorė neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neišnaudojus įstatymo numatytų priemonių, specialiai skirtų atvejams, kuomet asmuo, nuteistas baudos bausme, jos dėl vienų ar kitų priežasčių nevykdo. Tuo tarpu išnaudojus virš aptartas priemones, bausmė buvo pakeista kita bei iškart įvykdyta, todėl nebeliko pagrindo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir juo labiau nuteisti asmenį už teismo sprendimo, kuris jau įvykdytas, nevykdymą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad procesas buvo sudubliuotas, prokuratūra nedelsiant turėjo imtis priemonių bei ikiteisminį tyrimą nutraukti, o bylai jau patekus į teismą, - teismas, remdamasis virš išvardytomis aplinkybėmis, turėjo baudžiamąjį procesą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinį skundą atmesti.