Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., D. F., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 2 d. ir 144 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai V. L. susitaikius, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta (BPK 303 str. 4 d.). D. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, šio termino pradžia, taip pat BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. balandžio 10 d.

Patvirtintas D. F. ir nukentėjusiosios V. L. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad D. F. 3000 Lt neturtinę žalą V. L. atlygins per 10 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 300 Lt nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. sausio 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 18, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 28 p., nurodantį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neturintiems šios teisės, o taip pat neblaiviems, 133 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o taip pat įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko iš (duomenys neskelbtini) g. sukdamas į (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamo automobilio, slysdamas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir partrenkė pėsčiąją V. L., kuriai dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. F. sukėlęs minėtą eismo įvykį ir turėdamas pareigas, nustatytas 231.4 p., pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje bei pagal KET 231.5 p., rūpintis nukentėjusiąja ir pagal galimybę suteikti jai pagalbą, V. L. nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Be to, D. F. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, ir 2013 m. gegužės 3 d. būdamas supažindintas šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, tai yra 2013 m. spalio 7 d., apie 17.50 val., jis (D. F.) (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo mopedą ,,Longjia Caper 50“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Marius Maurius prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. F. išteisinimo pagal BK 243 str. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. ir 144 str., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja V. L.. Pripažinti D. F. kaltu pagal BK 243 str. ir paskirti 25 paras arešto, pagal BK 281 str. 2 d. ir paskirti 75 paras arešto, pagal BK 144 str. ir paskirti 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 281 str. 2 d. ir 144 str. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 75 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 243 str. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 parų arešto bausmę. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir išteisino D. F. pagal BK 243 str., ir D. F., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 2 d. ir 144 str., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai V. L. susitaikius, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismų praktika baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 str. kilimą vertina kaip vengimą pasižymintį tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartinius ir smulkius kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimus laiko nepakankamu pagrindu asmens traukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. (2013 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013). Teismas išteisino D. F. pagal BK 243 str. motyvuodamas tuo, kad vienkartinis pastarojo baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimo faktas nėra laikomas piktybišku. Iš esmės pirmosios instancijos teismas sutinka su baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau neįžvelgia D. F. veikoje piktybiškumo. Teigiama, kad baudžiamosios atsakomybės kilimui pagal BK 243 str. nėra būtina sąlyga piktybiškumas ar sistemingumas. Šios sąlygos nėra numatytos ir BK 243 str. dispozicijoje, šių teisinių kategorijų nereikalauja ir teismų praktika. Teismas nepagrįstai D. F. 2013 m. spalio 7 d. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo nelaikė piktybišku. D. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), vairavo mopedą be jokios būtinos priežasties (galimai pateisinančios jo tokį elgesį). Mano, kad tokiais veiksmais D. F. piktybiškai vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pakanka įrodymų tam, kad D. F. būtų pripažintas kaltu dėl 2013 m. spalio 7 d. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., padarymo. Kadangi D. F. pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., padarymo, o ši nusikalstama veika padaryta nepraėjus vieneriems metams nuo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. ir 144 str., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąją V. L., todėl D. F. turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu D. F. pagal BK 243 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. F. išteisinimo motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 str. 5 d., nepažeistos.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 38 str. 1 d., D. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str. 2 d. ir 144 str., kaltininkui ir nukentėjusiajai V. L. susitaikius, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta (BPK 303 str. 4 d.). D. F. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

BK 74 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str.

Nuteistasis D. F. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau D. F. šią baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė. 2013 m. spalio 7 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) vairavo mopedą ,,Longjia Caper 50“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). D. F. prisipažino, jog vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2013 m. spalio 10 d. nutarimu D. F. buvo nubaustas pagal ATPK 131 str. 7 d., 9 d., 123 str. 1 d., 5 d., administracine nuobauda – 550 Lt bauda (b. l. 120). Šis nutarimas įsiteisėjęs, jo D. F. neapskundė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. F. nurodė, kad vairavo mopedą, kurio galingumas 49 cm³ ir ji abejojo ar vairuoti šį mopedą buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Nors 2013 m. spalio 10 d. nutarimo pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, tačiau svarbus išteisintojo psichinis santykis su daroma veika, ar jis suvokė, kad savo veika vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip matyti iš šių nustatytų aplinkybių, nors D. F. padarė administracinės teisės pažeidimą, bet jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamosios atsakomybės kilimui pagal BK 243 str. nėra būtina sąlyga piktybiškumas ar sistemingumas, kad šios sąlygos nėra numatytos ir BK 243 str. dispozicijoje, šių teisinių kategorijų nereikalauja ir teismų praktika. Bet tuo pačiu nurodo, kad teismas nepagrįstai D. F. padaryto 2013 m. spalio 7 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo nelaikė piktybišku.

Tačiau su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir asmeniui užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 str. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. F. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą vertino kaip vienkartinį, nesukeliantį BK 74 str. 2 d. numatytų pasekmių.

Apeliaciniame skunde paminėta teismų praktika ne tik nepatvirtina jame išdėstytų argumentų, dėl būtinybės taikyti baudžiamąją atsakomybė už vienkartinį baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, bet juos paneigia. Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad net ir nustačius vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymio buvimą kaltininko veiksmuose, nėra jokio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn neišnaudojus kitų BK ir BVK numatytų galimybių bausmės vykdymo procese (nutartis 2K-248/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo.

Byloje nėra duomenų, kad D. F. iki 2013 m. spalio 7 d. ar po to būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokių duomenų nepateikė ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai buvo vienkartinis baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimas, kuris negali būti piktybišku ar sistemingu, yra teisinga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. F. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., požymių ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Nenustačius, kad D. F. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 243 str., nėra teisinio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl veikų, numatytų BK 281 str. 2 d., 144 str., dėl kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio nekeisti.