- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-341-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Betongrindis“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5891-1025/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betongrindis“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 885,40 Eur skolą, 267,19 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog suteikė atsakovui paslaugas ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, serija BGR Nr. 0532. Atsakovas iš dalies sumokėjo už suteiktas paslaugas ir liko skolingas 2 885,40 Eur. Atsakovas jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės nepateikė. Atsakovas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo sumokėti 267,19 Eur palūkanų. Ieškovė papildomai nurodė, jog pagal žodinę sutartį su atsakovu susitarė, kad ant paruošto pagrindo atliks sandėliavimo paskirties pastato grindų betonavimo darbus su atsakovo pristatytu statybos betono mišiniu. Ieškovės darbuotojai 2020 m. birželio mėn. atvykę į atsakovo sandėliavimo paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Klaipėda, rado jį be langų ir stogo dangos, todėl lietus laisvai pateko į statomo pastato patalpas, taip pat į paruoštą pagrindą. Atsakovas nepateikė statybos darbų žurnalo, todėl negalėjo susipažinti su atsakovo statinio statybos techninio prižiūrėtojo žyma, kad gruntas sutankintas kokybiškai ir tinkamai ir yra atlikti bandymai ir kontroliniai matavimai, kad galėtų atlikti grindų betonavimo darbus. Atsakovo atstovas patvirtino, kad pagrindo darbai yra atlikti kokybiškai ir tinkamai, todėl reikia pradėti vykdyti darbus, nes buvo užsakytas betono mišinys ir negalima jo atšaukti. Atvežto betono mišiniu atliko atsakovo sandėliavimo paskirties pastato grindų betonavimo darbus. Po grindų betonavimo darbų jokių pažeidimų ir defektų nebuvo nustatyta. 2020 m. birželio 26 d. atvyko į pastatą pažiūrėti, kaip atrodo darbai, ir rado pastato viduje ant išbetonuotų grindų daug lietaus vandens, jokių defektų ir trūkumų nepastebėjo. Atsakovui el. paštu išsiuntė sąskaitą ir atliktų darbų aktą. Atsakovas nepateikė atsisakymo priimti elektroniniu būdu gautą sąskaitą ir atliktų darbų aktą, jų neginčijo ir pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, o vėluodamas 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo pavedimu iš dalies apmokėjo sąskaitą 2 000 Eur. Apie darbų trūkumus sužinojo, tik šioje byloje gavusi atsiliepimą. Tikėtina, jog atsakovo nurodomi darbų trūkumai galėjo atsirasti dėl atsakovo rangovo nekokybiškai ir netinkamai paruošto pagrindo, oro sąlygos ir lietus galbūt išplovė blogai paruošto grunto pagrindą, dėl to po betonuotomis grindimis galėjo atsirasti tuščios ertmės, todėl betono danga galėjo prarasti stabilumą ir įtrūkti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovė pradėdama darbus turėjo įsivertinti visas rizikas ir veiksnius, galinčius turėti įtakos jos atliekamiems darbams ir jų kokybei, ir neatlikinėti darbų, jei manė, jog ankstesnės paruošiamosios dangos gali būti nekokybiškos ir gali turėti įtakos jos atliekamų darbų kokybei. Kadangi ieškovė neįspėjo atsakovo ir pradėjo vykdyti darbus, tai ji ir atsako už daikto trūkumus. Darbų atlikimo akto nepasirašė ir sumokėjo iš dalies, nes buvo nustatyti darbų trūkumai, apie tai ieškovė buvo informuota telefonu. Ieškovės atliktiems darbams taikomas penkerių metų garantinis terminas, defektai buvo nustatyti per garantinį terminą ir už juos atsakinga ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betongrindis“ iš atsakovo D. K. 2749,49 Eur skolos už atliktus darbus, 254,61 Eur kompensacinių palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 3 004,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 672,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui D. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Betongrindis“ 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo D. K. 11,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys 2020 m. birželio mėn. žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks grindų betonavimo darbus atsakovui nuosavybės teise priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Ieškovė atliko šalių sutartus darbus ir 2020 m. liepos 7 d. pateikė atsakovui darbų atlikimo aktą ir sąskaitą 4 885,40 Eur. Atsakovas ieškovės pateiktus dokumentus gavo ir 2020 m. rugsėjo 10 d. iš dalies apmokėjo sąskaitą, pervesdamas 2 000 Eur, kitą dalį apmokėti atsisako, argumentuodamas, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, todėl jis sumažino atliktų darbų kainą. Šiuo atveju atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, t. y. jog ieškovė įsipareigojo atlikti grindų betonavimo darbus ir perduoti darbus atsakovui, o atsakovas įsipareigojo atlyginti už atliktus darbus, bei į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.
6. Nors darbus ir užsakė fizinis asmuo – atsakovas, o darbus atliko juridinis asmuo, besiverčiantis tokio pobūdžio veikla, tačiau iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teiktų šalių paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovas betonavimo darbus atliko ne savo asmeninių, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o komerciniais tikslais, kadangi iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ginčo patalpos, kuriose ieškovė rengė grindis, yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), patalpos – pastatas-parduotuvė, kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui 2020 m. rugsėjo 9 d. Pažymos apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200909-02998 ir 2022 m. liepos 26 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220726-00987 pagrindais, todėl šiuo atveju netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios vartojimo rangos santykius.
7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas buvo informuotas apie atliktus darbus, nėra, t. y. atsakovas neginčija, jog 2020 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu gavo iš ieškovės Atliktų darbų aktą ir PMV sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Tai, jog atsakovas šią informaciją gavo, patvirtina ir tai, jog atsakovas apmokėjo dalį ieškovės prašomos sumos už minėtus atliktus darbus bei paskirtyje nurodė: „Dalinis apmokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija BGR Nr. 0532“. Taigi ieškovė parengė ir pateikė ieškovės pasirašytą atliktų darbų aktą. Atsakovas, remiantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, negrąžino pasirašyto akto, nepateikė ir atsisakymo priežasčių, taip pat nenurodė, kad atlikti darbai būtų turėję kokių nors trūkumų. Priešingai – atsakovas, apmokėdamas dalį sąskaitos, patvirtino, jog darbai atlikti, o apmokėjimą atlieka iš dalies. Pažymėtina, jog būtent atsakovas, gavęs Atliktų darbų aktą, turi pareigą organizuoti darbų priėmimą, todėl atsakovo argumentas, kad jam darbai nebuvo perduoti iki šiol, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas reikalavimo pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu byloje nėra pareiškęs, taigi atliktų darbų aktas yra galiojantis. Be kita ko, iš šalių pateiktų paaiškinimų byloje nustatyta, kad dalis ieškovės išbetonuotų grindų jau yra naudojamos pagal paskirtį, t. y. dalyje patalpų jau veikia komercinės patalpos, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovės perduotu eksploatuoti ginčo objektu jau faktiškai naudojasi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė atsakovo užsakymu atliktus darbus perdavė, o atsakovas juos faktiškai priėmė ir darbų rezultatu naudojasi.
8. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas jokių pastabų apie netinkamą betonuojamų grindų kokybę nepareiškė. Trūkumai buvo nustatyti jau po grindų išbetonavimo, joms sustingus. Ieškovė neigia savo atliktų darbų trūkumus, teigia, kad įtrūkimus betoninėse grindyse galėjo lemti tiek oro sąlygos, tiek ir nekokybiškai įrengtas grindų pagrindas. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovė turi pareigą įrodyti, jog darbus atliko kokybiškai.
9. Iš 2022 m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. 22/10/31-01 nustatyta, kad esminių vertikalių grindų pasėdimų nėra, bet įtrūkiai grindyse atsirado betonui stingstant / kietėjant neužtikrinus tinkamos kietėjančio betono priežiūros ir (arba) per vėlai išpjausčius per mažo gylio temperatūrines / deformacines siūles betone. Remiantis teismo eksperto išvadomis bei paaiškinimais šioje byloje, atmestinas ieškovės argumentas, jog įtrūkius ginčo grindyse galėjo lemto oro sąlygos, kadangi būtent ieškovės pareiga buvo užtikrinti, jog ji, atsižvelgdama į esamas oro sąlygas, parinktų tinkamą laiką deformacinių siūlių išpjovimui. Remiantis eksperto pateikta išvada bei papildomais paaiškinimais, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad pagrindas įrengtas netinkamai, t. y. kad grindų pagrindui naudotos medžiagos būtų netinkamos ir tai būtų lėmę grindų skilimą. Nors ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose matyti išplautas smėlis iš po polistireno dangos, tačiau pats ieškovės atstovas direktorius teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipusis į atsakovo darbuotoją su nusiskundimu dėl grindų pagrindo, šie nurodytus trūkumus pašalino. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė teismo eksperto išvados dėl grindų pagrindo (sudėties) kokybės. Be to, ieškovė, neįgyvendinusi įstatymų nurodytų pareigų – pradėjusi betonavimo darbus neišsireikalavusi techninio projekto ir neįspėjusi atsakovo apie prastas oro sąlygas ir jai kylančias abejones dėl pagrindo kokybės, negali remtis nurodytomis aplinkybėmis, šalinančiomis ieškovės atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti, jog betono mišinys galėjo turėti įtakos ginčo grindų įtrūkimams. Nė viena iš šalių neprašė skirti papildomos ekspertizės su siekiu nustatyti betono mišinio sudėtį ir jo atitiktį techniniams reikalavimams, todėl teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo užsakytas betonas buvo nekokybiškas ir galėjo lemti įtrūkius grindyse. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat ne kartą kėlė klausimą dėl ginčo betono grindų estetinio vaizdo ir teigė, jog grindų negalima naudoti pagal paskirtį, todėl jas būtina tvarkyti. Teismas, darydamas išvadą dėl betonuotų grindų estetinio vaizdo, remiasi byloje esančiu ekspertizės aktu bei eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu ekspertas papildomai paaiškino, jog įtrūkimų nėra daug, situacija visiškai įprasta, defektai nėra esminiai, siūlės trūkusios vietose, kur jungiasi su kitomis konstrukcijomis. Pagal techninį projektą ant išlietų grindų turėjo dėtis ir grindų danga, tokiu atveju betono estetinė išvaizda išvis neturi jokios reikšmės. Jei techniniame projekte būtų užduoti aiškūs reikalavimai betonui, kuris turi tarnauti kaip apdailinis, būtų užpildyti visi pagrindų reikalavimai, tada būtų galima kalbėti plačiau apie estetinį grindų vaizdą, tačiau dabar tai yra nebaigtas paviršius, kuris turėtų būti apdailintas, todėl kaip nebaigtam paviršiui tai yra labai geras vaizdas, kaip pramoninių grindų – vaizdas taip pat yra normalus. Tie įtrūkiai, kurie viršija leistiną normą, turi būti užtaisyti tampriomis medžiagomis. Nors atsakovas su tokia eksperto pozicija nesutiko, teigdamas, kad trūkumai akivaizdžiai gadina estetinį grindų vaizdą, jų naudoti negalima, tačiau prašymo skirti papildomą pakartotinę ekspertizę neprašė, kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą, į bylą nepateikė, todėl šie atsakovo argumentai atmesti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
11. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovės atlikti betonavimo darbai yra su trūkumais, t. y. išbetonuotos grindys įtrūko, kadangi ieškovė per vėlai išpjovė deformacines juostas, taip pat ir nepakankamo gylio. Nors byloje nustatyta, jog trūkumai yra neesminiai ir grindys gali būti naudojamos pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau trūkumai vis vien yra šalintini. Nustačius šiuos trūkumus yra pagrindas spręsti, ar atsakovas pagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus su trūkumais, t. y. sumažino ieškovės atliktų darbų kainą – 2 885,40 Eur.
12. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą ieškovės padarytų trūkumų šalinimo darbų apskaičiavimą dėl kelių priežasčių. Visų pirma iš atsakovo pateikto klausimo I. J. dėl remonto darbų matyti, kad klausimas suformuluotas dėl grindų remonto darbų ir polimero užpylimo 700 kv. plotui, tačiau iš teismui pateikto ekspertizės akto matyti, jog teismo eksperto apskaičiuotas bendras matomų trūkių ilgis yra tik 38 m. Antra, atsakovas prašo ne tik grindų remonto, bet ir polimero užpylimo dėl gero vaizdo. Tačiau ieškovė tokių darbų atlikti nebuvo įsipareigojusi, todėl į trūkumų šalinimo atlyginimą įskaičiuotas polimero užpylimas yra nepagrįstas. Be to, iš pateiktos darbų ir medžiagų kainos nėra galimybės nustatyti, kokią dalį kainos sudaro polimero glaistas. Trečia, pateikta susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga yra neinformatyvi, kadangi nėra aišku, kokioje įmonėje ir kokias pareigas eina I. J.. Ketvirta, neaišku, kokiu pagrindu minėtas asmuo pateikė tokius skaičiavimus. Penkta, byloje nustatyta, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai yra neesminiai, grindų danga naudotina pagal paskirtį, reikalingi tik trūkių užpildymo tampria medžiaga darbai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovo pateikta trūkumų šalinimo atlyginimo suma buvo atmesta kaip nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pasirėmė teismo eksperto pateikta Lokaline darbų sąmata, kurioje nurodoma, jog trūkumų šalinimo kaina yra 135,91 Eur. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, t. y. ieškovės betonuotos grindys įtrūko, nes ieškovė deformacines siūles išpjovė per vėlai ir nepakankamai giliai, todėl pripažino, kad atsakovo teisė mažinti atliktų darbų kainą yra pagrįsta, tačiau tik iš dalies, t. y. yra pagrindas mažinti ieškovės atliktų darbų kainą 135,91 Eur, t. y. iki 2 749,49 Eur.
13. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašoma suma sumažinta iki 2 749,49 Eur, tai atitinkamai sumažintos ir kompensuojamosios palūkanos iki 254,61 Eur ((2 749,49 Eur x 5 proc.) / 365 d.) x 676 d.) ir jos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
14. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 3 004,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 95 procentais, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 672,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 11,65 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, o iš ieškovo – 0,61 Eur (12,26 Eur – 11,65 Eur) išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos, nes jos neviršija minėtos nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl tinkamo atliktų darbų perdavimo atsakovui, neteisingai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad darbai yra perduoti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.694 straipsnio nuostatomis, tačiau netaikė CK 6.662 straipsnio 6 dalies, kurioje reglamentuota vienašalio atliktų darbų perdavimo įforminimo procedūra. Ieškovo teigimu, ieškovė neįvykdė CK 6.662 straipsnio 6 dalyje nurodytos vienašališkos darbų perdavimo procedūros, todėl laikytina, jog darbai atsakovui neperduoti dėl nustatytų trūkumų, todėl ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės. Vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas.
16.2. Ieškovė turėjo įspėti atsakovą apie nekokybiškai įrengtą paruošiamąjį grindų pagrindą, pareikalauti iš atsakovo pakoreguoto techninio projekto, įspėti, jog galimas lietaus vandens patekimas ant betonuojamų grindų gali turėti įtakos darbų kokybei, arba atsisakyti atlikti darbus, tačiau to nepadariusi ieškovė neturi teisės remtis minėtomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybes, jog grindys buvo išbetonuotos su trūkumais, už kuriuos atsakinga ieškovė, padarė nepagrįstas išvadas dėl estetinio grindų vaizdo. Atsakovo požiūriu, sutrūkinėjusios grindys neturi estetinio vaizdo, todėl, norint paslėpti užtaisytus įtrūkimus, būtina grindis padengi papildomu polimero sluoksniu, kuris suteikia grindims vientisumo vaizdą ir paslepia negražius įtrūkimus. Sandėliui tokios grindys tiktų, tačiau parduotuvei tokios grindys gadina estetinį vaizdą.
16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, kadangi grindys turi būti ne tik užtaisytos, bet ir grąžintas estetinis vaizdas. Ekspertas apskaičiavo tik teorinę įtrūkimų užtaisymo kainą, kuri neatitinka tikrosios darbų rinkos kainos.
16.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė teismo ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimo klausimą. Esant rangos teisiniams santykiams, ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas ne vadovaujantis CPK normomis, o CK 6.662 straipsnio 5 dalimi.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
17.1. Atsakovo argumentai, jog darbai jam nebuvo perduoti, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas, gavęs atliktų darbų aktą, jo negrąžino ieškovei, nepateikė akto nepasirašymo priežasčių, ilgiau nei metus laiko nuo atliktų darbų akto gavimo nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų. Apie trūkumus atsakovas nurodė, tik pareiškus ieškinį teisme.
17.2. Atsakovo argumentai, jog grindys nebeturi estetinės išvaizdos, yra deklaratyvūs. Pagal techninį projektą ant išlietų grindų turėjo dėtis grindų danga, todėl grindų estetinis vaizdas neturi jokios reikšmės.
17.3. Atsakovas turėjo žinoti, jog grindų pagrindas padarytas per aukštas ir betonas bus išpiltas plonesniu sluoksniu. Atsakovas projekto nepakoregavo, betono kiekis buvo užsakytas būtent toks, kiek reikia 9 cm grindims išpilti. Atsakovas nenurodė, jog atsisakė mokėti už išbetonuotas grindis būtent dėl jų storio.
17.4. Atsakovo argumentai dėl polimero sluoksnio dengimo yra pateikti tik apeliaciniame skunde. Be to, kokia danga dengti išbetonuotas grindis yra atsakovo sprendimas, nes techniniame projekte buvo numatyta išbetonuotas grindis dengti grindų danga. Pakoreguoto techninio projekto būtent dėl grindų dangos atsakovas nepateikė.
17.5. Atsakovo argumentai dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo nepagrįsti, kadangi CK 6.662 straipsnio normos taikomos tik tuo atveju, jeigu priimant darbus tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbų trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčo patalpos, kuriose ieškovė atliko grindų betonavimo darbus, yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos – pastatas-parduotuvė, kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui 2020 m. rugsėjo 9 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200909-02998 ir 2022 m. liepos 26 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-220726-00987 pagrindais.
21. Iš 2020 m. birželio mėn. atliktų darbų akto nustatyta, kad ieškovė atliko pramoninių grindų įrengimą – 90 mm grindų betonavimas ir šlifavimas armuojant fibra, kietinant kietikliais. Atlikti šie darbai: Fibra „High Grade“ – 1 071,00 Eur; 90 mm storio grindų betonavimas ir šlifavimas paduodant betoną siurbliu, armuojant fibra, kietinant kietikliais – 2 407,20 Eur; grindų dangos padengimas giliai įsigeriančiu cheminiu kietikliu – 553,32 Eur. Atliktų darbų aktas pasirašytas ieškovės direktoriaus D. A..
22. Ieškovė 2020 m. liepos 7 d. Atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. BGR0532 už atliktus darbus 4 885,40 Eur su PVM elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui.
23. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 10 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Dalinis apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija BGR Nr. 0532“.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Dėl atliktų darbų perdavimo
24. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tinkamo atliktų darbų perdavimo atsakovui, neteisingai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad darbai yra perduoti atsakovui. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.694 straipsnio nuostatomis, tačiau netaikė CK 6.662 straipsnio 6 dalies, kurioje reglamentuota vienašalio atliktų darbų perdavimo įforminimo procedūra. Ieškovo teigimu, ieškovė neįvykdė CK 6.662 straipsnio 6 dalyje nurodytos vienašališkos darbų perdavimo procedūros, todėl laikytina, jog darbai atsakovui neperduoti dėl nustatytų trūkumų, todėl ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės. Vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, kvalifikavo, jog tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pagal statybos rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.
26. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes, kurių atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė, jog ieškovė parengė 2020 m. birželio mėn. Atliktų darbų aktą ir 2020 m. liepos 7 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui. Atsakovas sumokėjo dalį sumos (2 000 Eur) už atliktus darbus pagal ieškovės kartu su Atliktų darbų aktu pateiktą sąskaitą faktūrą, tačiau pasirašyto Atliktų darbų akto ieškovei negrąžino, apie darbų trūkumus ieškovei pretenzijų nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dalis ieškovės išbetonuotų grindų jau yra naudojamos pagal paskirtį – dalyje patalpų jau veikia komercinės patalpos.
28. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai bei vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei išsiuntus atsakovui Atliktų darbų aktą ir atsakovui pradėjus faktiškai naudotis objektu pagal paskirtį, nepareiškus pretenzijų dėl darbų trūkumų, sumokėjus dalį sumos už atliktus darbus, darytina išvada, jog ieškovė atliktus darbus perdavė atsakovui, o atsakovas juos priėmė.
29. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl tinkamo darbų perdavimo nesivadovavo CK 6.662 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes, atsakovo vertinimu, minėta norma reglamentuoja vienašalio atliktų darbų perdavimo įforminimo procedūrą. Pirmiausia pažymėtina, jog šalių tarpusavio santykiai kvalifikuoti kaip statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ginčui taikytinos materialinės teisės normos, reglamentuojančios statybos rangos teisinius santykius (CK 6.681–6.699 straipsniai). Be to, CK 6.662 straipsnio 6 dalyje, priešingai nei nurodo atsakovas, reglamentuota ne vienašalio atliktų darbų perdavimo procedūra, o užsakovui vengiant priimti atliktus darbus – rangovo teisė parduoti darbo rezultatą, o gautą sumą, atsiskaičius visus sau priklausančius mokėjimus, užsakovo vardu sumokėti į depozitinę sąskaitą. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės teisės parduoti atliktų darbų rezultatą, taigi ginčui netaikytina CK 6.662 straipsnio 6 dalis.
Dėl atliktų darbų trūkumų
30. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ieškovė turėjo įspėti atsakovą apie nekokybiškai įrengtą paruošiamąjį grindų pagrindą, pareikalauti iš atsakovo pakoreguoto techninio projekto, įspėti, jog galimas lietaus vandens patekimas ant betonuojamų grindų gali turėti įtakos darbų kokybei arba atsisakyti atlikti darbus, tačiau to nepadariusi ieškovė neturi teisės remtis minėtomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.
31. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo ekspertizės išvadas, padarė išvadą, jog ieškovė, neįgyvendinusi įstatymų nurodytų pareigų – pradėjusi betonavimo darbus neišsireikalavusi techninio projekto ir neįspėjusi atsakovo apie prastas oro sąlygas ir jai kylančias abejones dėl pagrindo kokybės, negali remtis nurodytomis aplinkybėmis, šalinančiomis ieškovės atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).
33. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės atlikti betonavimo darbai yra su trūkumais, t. y. išbetonuotos grindys įtrūko, kadangi ieškovė per vėlai išpjovė deformacines juostas, taip pat ir nepakankamo gylio. Nors byloje nustatyta, jog trūkumai yra neesminiai ir grindys gali būti naudojamos pagal savo tikslinę paskirtį, tačiau trūkumai vis vien yra šalintini.
34. Kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės atsakomybę dėl nustatytų darbų trūkumų, ir atsakovas neginčija, jog ieškovė yra atsakinga dėl nustatytų darbų trūkumų, teisėjų kolegija iš naujo nevertina ieškovės veiksmų / neveikimo, lėmusių darbų trūkumų atsiradimą ir plačiau dėl to nepasisako.
35. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paneigti atsakovo argumentai dėl išbetonuotų grindų estetinio vaizdo bei dėl kaštų, reikalingų grindų estetinio vaizdo atkūrimui. Atsakovo nuomone, sutrūkinėjusios grindys neturi estetinio vaizdo, todėl, norint paslėpti užtaisytus įtrūkimus, būtina grindis padengti papildomu polimero sluoksniu, kuris suteikia grindims vientisumo vaizdą ir paslepia negražius įtrūkimus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
36. Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, jog išbetonuotos grindys yra suskilinėjusios, dėl to nebelygios ir netinkamos naudoti pagal paskirtį, nes yra pažeistas specialus grindų apsauginis sluoksnis, jos nebeturi estetinės išvaizdos.
37. Byloje yra pateiktas UAB „Progresyvūs sprendimai“ Dviejų prekybos pastatų Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Šio projekto grindų konstrukcijų brėžiniuose nurodyta, jog objekte ant visų grindų yra numatyta „Grindų danga“ (teismo ekspertizės akto 18 l.; bei Statybos projekto brėžiniai b. l. 73, II tomas). Kadangi Statybos projekte nenumatyta, jog betoninė grindų danga yra reprezentacinė, negali būti perkelta rangovui atsakomybė dėl atsakovo lūkesčių gauti tokias betonines grindis, kurias būtų galima naudoti nedengiant papildomo grindų sluoksnio arba grindų dangos.
38. Kaip nurodyta teismo ekspertizės akto išvadose, atsakydamas į klausimą: „Ar betono grindų įtrūkimai yra esminiai, ar nepašalinus šių įtrūkimų grindys gali būti naudojamos pagal paskirtį?“, ekspertas pateikė išvadą, jog „vertinant apžiūros metu užfiksuotą situaciją galima teigti, kad trūkiai grindyse nepažeidžia esminių statinio tiek techninio atsparumo, tiek saugos reikalavimų (nėra esminių grindų poslinkių vertikalia kryptimi) ir statinys gali būti naudojamas pagal paskirtį“. Kaip nurodė teismo ekspertas teismo posėdžio metu, jei techniniame projekte būtų užduoti aiškūs reikalavimai betonui, kuris turi tarnauti kaip apdailinis, būtų užpildyti visi pagrindų reikalavimai, tada būtų galima kalbėti plačiau apie estetinį grindų vaizdą, tačiau dabar tai yra nebaigtas paviršius, kuris turėtų būti apdailintas, todėl kaip nebaigtam paviršiui tai yra labai geras vaizdas, kaip pramoninių grindų – vaizdas taip pat yra normalus.
39. Atsakant į atsakovo argumentą, jog grindys įrengtos plonesnės (9 cm) nei buvo numatyta Statybos projekte (14 cm), pažymėtina, jog teismo ekspertizės akto išvadose konstatuota, jog paruoštas grindų pagrindas „galbūt galėjo turėti tik minimalią įtaką grindų įtrūkimams“. Taigi, grindų pagrindo storis ir išbetonuoto betono storis, neturėjo įtakos nei grindų įtrūkimams, nei, atsakovo teigimu, grindų estetiniam vaizdui.
40. Esant visų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovo argumentai dėl betoninių grindų estetinio vaizdo neturi teisinės reikšmės, kadangi betoninės grindys pagal Statybos projektą turi būti dengiamos grindų danga. Grindys yra tinkamos naudoti pagal paskirtį ir atsakovas netgi dalį išbetonuotų grindų jau naudoja pagal paskirtį.
Dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštų
41. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, kadangi grindyse esantys įtrūkimai turi būti ne tik užtaisyti, bet ir grąžintas estetinis vaizdas. Papildomai nurodo, jog ekspertas apskaičiavo tik teorinę įtrūkimų užtaisymo kainą, kuri neatitinka tikrosios darbų rinkos kainos. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
42. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, atitinkamai sumažinti darbų kainą.
43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštams pagrįsti pateikė el. paštu gautą iš I. J. (el. pašto adresas concreetas@gmail.com) sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina 2 100 plius PVM, medžiagų kaina 1 850 – 2 500 Eur plius PVM.
44. Teismo ekspertizės išvadose ekspertas apskaičiavo tokius atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštus – 135,91 Eur su PVM, iš kurių darbų kaina 81,06 Eur, medžiagų kaina – 54,85 Eur.
45. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo pateikta sąmata vertintina kritiškai ir ja nesivadovaujama nustatant atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidas. Atsakovo pateikta sąmata yra neinformatyvi, nedetalizuota darbų kaina ir pan. Be to, į darbų kainą įtrauktos išlaidos polimero sluoksnio užpylimui, kaip nurodo atsakovas – dėl gero vaizdo. Kadangi, kaip paminėta anksčiau, ieškovė įsipareigojo tik išbetonuoti grindis, todėl atsakovas nepagrįstai į atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidas įtraukė polimero sluoksnio užpylimo išlaidas. Be to, nėra aišku, kokią sąmatos dalį sudaro išlaidos betoninių grindų įtrūkimams užtaisyti, ir kokią sąmatos dalį sudaro polimero sluoksnio užpylimas.
46. Atsakovas taip pat teigia, jog eksperto apskaičiuota atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina yra tik teorinė ir neatitinka tikrosios darbų kainos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skaičiavimams pagrįsti teismo ekspertas pateikė Lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti šie būtini atlikti darbai: siūlių išvalymas, darbo jėga su vidutine kategorija, siūlių sandarinimas elastiniais hermetikais, hermetikas. Teismo ekspertas nurodė, kad sąmatiniai skaičiavimai atlikti vadovaujantis UAB „Sistela“ 2022 m. balandžio mėn. parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo. Ekspertizės akte nurodyta, jog trūkių sutvarkymo darbų kaina, priklausomai nuo pasirinkto darbų vykdymo būdo, statybos darbų technologijos ir medžiagų, gali skirtis nuo apskaičiuotos skaičiuojamosios rinkos kainos.
47. Taigi, nors ekspertas nurodė, jog atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina gali skirtis nuo jo apskaičiuotos, tačiau atsakovas, nesutikdamas su eksperto nurodyta darbų kaina, turėjo pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius sąmatoje nurodytą atliktų darbų trūkumų ištaisymo kainą (CPK 178 straipsnis). Kitokių objektyviai pagrįstų skaičiavimų, specialistų išvadų dėl grindų įtrūkimų sutvarkymo darbų kainos atsakovas teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog teismo eksperto apskaičiuota atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina (135,91 Eur) yra pagrįsta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
48. Esant visų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė darbus atliko su trūkumais, t. y. ieškovės betonuotos grindys įtrūko, nes ieškovė deformacines siūles išpjovė per vėlai ir nepakankamai giliai, todėl atsakovo teisė mažinti atliktų darbų kainą yra pagrįsta, tačiau tik iš dalies, t. y. yra pagrindas mažinti ieškovės atliktų darbų kainą 135,91 Eur suma, t. y. iki 2 749,49 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė teismo ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimo klausimą. Esant rangos teisiniams santykiams, ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas ne vadovaujantis CPK normomis, o CK 6.662 straipsnio 5 dalimi. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
50. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis.
51. Šioje byloje ieškovė (rangovas) teikė prašymą skirti teismo ekspertizę atliktų darbų trūkumams nustatyti, bei, kaip reglamentuota CK 6.662 straipsnio 5 dalyje, apmokėjo ekspertizės išlaidas (5 808 Eur).
52. Kadangi šalių ginčas nagrinėjamas teisme, paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, vadovaujamasi CPK nustatytomis bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms. Taigi teismo ekspertizės išlaidos – 5 808 Eur – laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paskirstomos, atsižvelgiant į patenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų apimtį.
53. Kadangi šalių ginčas nagrinėjamas teisme, esant nurodant teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas už teismo ekspertizės atlikimą paskirstė tarp šalių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio tvarka, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų apimtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas 95 proc., priteisė iš atsakovo 95 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir 95 proc. išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą.
54. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, ginčo nėra, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėtumo plačiau nepasisakytina.
55. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, proceso teisės normų, materialinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus apie 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betongrindis“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.