Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-670-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2A-670-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
Ieškovas
Z. G.
Atsakovas
J. J.
Trečiasis asmuo
I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-asis notarų biuras, VĮ Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2A-670-527/2014;
procesinio dokumento kategorijos: 34.3; 34.5; 34.6;121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1203-670/2013 pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovei J. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, 2012-03-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir teisinės registracijos VĮ Registrų centre pripažinimo iš dalies negaliojančiais (tretieji asmenys: I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-asis notarų biuras, VĮ Registrų centras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2013-09-13 ieškiniu prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėdamas jį valdyti; pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28 J. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje dėl ieškovui priklausančios ½ 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) dalies; panaikinti teisinę registraciją VĮ Registrų centre dėl J. J. vardu įregistruotos 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) ½ (pusę) 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo nuosavybe bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. M.. Po motinos mirties jos palikimą, t. y. investicinėje sąskaitoje buvusius pinigus, apie kuriuos ieškovas nieko nežinojo, priėmė dukra J. J., praleidusi terminą palikimui priimti ir kreipdamasi į teismą melagingai nurodžiusi, kad kitų įpėdinių palikėja neturėjo. 1995-08-01 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Nežinodamas, kad motina mirdama paliko dar kokio tai turto, ieškovas į notarų biurą nesikreipė, o motinos asmeninio pobūdžio daiktus, t. y. Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, šeimos nuotraukas, jis priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti ir jais disponuoti. 1998-08-17 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 94-8515 buvo atstatytos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. (ieškovo tėvo) turtą, t. y. žemės sklypą. Atsakovė, pasinaudodama ieškovo neišprusimu, nurodė save M. G. dukra (atsakovės tėvas yra A. M.) ir iki 2011-03-29 pasisavino bei neteisėtai valdė mirusio ieškovo tėvo turto dalį. 2011-02-14 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vykusio posėdžio metu atsakovė pripažino, kad jai teisė į minėtą žemės sklypą buvo atkurta neteisėtai ir sutiko, kad 1998-08-17 spendimas būtų panaikintas. Dėl to 2011-03-29 buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuosavybės teisė į M. G. turtą buvo atkurta ieškovui, V. L. bei E. M. (palikėjai). Palikėjai po jos mirties 2011-03-29 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,75 ha žemės sklypo dalį 9,25 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Jurbarko r. 2012-03-29 J. J. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovė paveldėjo palikėjos 175/925 dalis žemės sklypo. Kadangi palikėja nebuvo sudariusi testamento, ieškovas tapo nurodyto turto paveldėtoju pagal įstatymą. Tačiau atsakovė, būdama nesąžininga, neteisėtai gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravo nuosavybės teises į visą palikėjos turtą. Po ieškovo motinos mirties palikimą sudarė lėšos investicinėje sąskaitoje ir asmeninio naudojimo daiktai. Valią priimti palikimą (žemės sklypą) ieškovas išreiškė tuomet, kai jam tokia teisė atsirado. Savo valią priimti palikimą jis išreiškė aktyviai dalyvaudamas palikėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovė palikimą priėmė kreipdamasi į notarinę kontorą, o jis pradėjo turtą (asmeninio pobūdžio daiktus) faktiškai valdyti. Nuosavybės teisės palikėjai buvo atkurtos tik po jos mirties 2011-03-29, o paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik atsakovei. Tačiau ieškovas priėmė palikimą (velionės asmeninius daiktus) pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl jis su atsakove yra lygiaverčiai įpėdiniai ir yra pagrindas naikinti į žemės sklypą atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Atsakovė J. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama kartu su ja gyveno jos namuose 30 metų iki pat savo mirties. Mama buvo neįgali, sunkiai sirgo, ji palaidojo motiną savo lėšomis. Kadangi motina testamento nepaliko, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Ieškovas nutylėjo aplinkybę, jog jis 2012-04-18 pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28 J. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-11-19 sprendimu ieškovo prašymą atmetė. Šis sprendimas nėra panaikintas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę reikšmę, todėl sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis privalu vadovautis nagrinėjant šią bylą. Ieškovas nepagrįstai siekia bet kokiu būdu įgyti teisę į palikimą, likusį po jos motinos mirties. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas net nebuvo užsiminęs apie faktą, kad jis priėmė motinos palikimą pradėdamas paveldimą turtą (asmeninius velionės daiktus) valdyti. Jeigu jis būtų priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai jis nebūtų turėjęs pagrindo kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. E. M. mirė (duomenys neskelbtini), ir jos mirties diena yra laikoma palikimo atsiradimo diena, todėl ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Ieškovas palikimo nepriėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Jis per įstatymo nustatytą terminą neišreiškė noro priimti palikimo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų. Šios aplinkybės nurodytos Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Ieškovas klaidingai ieškinyje nurodo, kad po motinos laidotuvių jis pasiėmė mamai priklausantį turtą (Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, rožinį, skarelę). Mama gyveno kartu su atsakove atsakovei priklausančiuose namuose, todėl atsakovė labai gerai žino, kokius asmeninius daiktus velionė turėjo. Ieškovas tokių daiktų nepasiėmė, nes jų apskritai mama neturėjo. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje nelaikoma palikimo priėmimu palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų, nuotraukų, relikvijų pasidalijimas arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių. Ieškovas neorganizavo mamos laidotuvių ir neprisidėjo prie išlaidų apmokėjimo, todėl ieškovo neveikimas vertinamas kaip jo atsisakymas priimti palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu (b. l. 122–128) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad palikėja E. M. iki mirties (maždaug apie 30 metų) gyveno savo dukros (atsakovės J. J.) namuose. Atsakovės mama buvo neįgali, sunkiai sirgo, o ji ją slaugė ir prižiūrėjo, todėl labai gerai žinojo, kokius asmeninius daiktus mama turėjo. Atsakovė nurodė, kad mama nebuvo labai pamaldi, o ieškovo nurodytų asmeninių daiktų (Šv. Mergelės Marijos paveikslo, kryžiaus, maldaknygės ir rožinio) ji tiesiog neturėjo. Laidotuvių nuotraukas ieškovui davė pati atsakovė, o šeimos nuotraukų atsakovas po laidotuvių taip pat nepasiėmė. Jei tie daiktai būtų buvę, tai ieškovas juos pasiimdamas būtų privalėjęs pranešti atsakovei. Tokie daiktai turėjo būti pasidalinti tarp įpėdinių jų sutarimu arba perduoti vienam iš įpėdinių kito įpėdinio sutikimu. Todėl ieškovas, pasiimdamas mamos daiktus, privalėjo apie tai pranešti atsakovei ir gauti jos sutikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jeigu palikėjai priklausiusius asmeninius daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam įpėdiniui priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Ieškovas ir atsakovė mamos daiktų geruoju nesidalino, ieškovas atsakovės net neinformavo, kad juos paima, todėl atsakovė negalėjo išreikšti savo pozicijos. Teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai (ieškovo atstovė (sutuoktinė) J. G. ir ieškovo dukra R. M.) parodė, kad ieškovas palikėjos nurodytus asmeninius daiktus pasiėmė ir padavė saugoti J. M. (ieškovo žentui). Liudytojas J. M. patvirtino, kad ieškovas jam padavė maišelį su daiktais. Šie liudytojai yra ieškovo giminaičiai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymus vertino kritiškai. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamų ir neabejotinų duomenų, kad palikėjos asmeniniai daiktai apskritai buvo, todėl ieškovo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą priimdamas turtą faktiškai valdyti, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 134–143) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendimą grindžia iš esmės vieninteliu motyvu, jog byloje nesurinkta pakankamų ir neabejotinų duomenų, kad palikėjos asmeniniai daiktai apskritai buvo. Ieškovo liudytojai teismo posėdžio metu vieningai paliudijo, kad palikėjos asmeniniai daiktai egzistavo. Kiekvienas iš liudytojų patvirtino, kad palikėjos daiktus ieškovas pasiėmė po palikėjos mirties bei tuos daiktus įvardijo. Liudytoja R. M. parodė, kad ieškovas iš savo mamos laidotuvių dieną pasiėmė paveikslą, rožančių, maldaknygę. Liudytojas J. M. paliudijo, jog ieškovas paveldėjo šventą paveikslą, maldaknygę, skarelę, kryžių ir rožančių, kuriuos mirties dieną padavė jam ir liepė laikinai saugoti. Liudytoja A. G. nurodė, kad J. G. (ieškovo sutuoktinė) laidotuvių dieną turėjo atsivežusi į (duomenys neskelbtini), paveikslus, kuriuos ji mačiusi pas G. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Liudytojas T. V. paliudijo matęs ieškovą laikantį maišelį su religiniais daiktais. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad palikėja buvo nepamaldi, yra melagingos ir visiškai nepagrįstos, kadangi palikėja buvo tikinti ir religinga. Aplinkybė, jog palikėja gyvendama atsakovės namuose slėpė religinius daiktus, kuriuos perėmė ieškovas, nėra neįtikėtina, kadangi atsakovė pati nebuvo tikinti ir palikėjai draudė laikyti šventus daiktus. Atsakovė taip pat melagingai nurodo, jog palikėją palaidojo iš savo lėšų. Tiek ieškovas, tiek liudytojai nuosekliai patvirtino, jog ieškovas prisidėjo prie laidojimo išlaidų ir padėjo jas organizuoti. Ieškovas surado duobkasius, paruošė šarvojimui kambarį, sukalė karstui stovą, suderino su kunigu mišias, užmokėjo už gedulingus pietus. Aplinkybes, jog ieškovas pasiėmė palikėjos asmeninius daiktus, iš esmės patvirtina ir teismo motyvai, jog ieškovas ir atsakovė palikėjos daiktų geruoju nesidalino. Šios paties teismo nustatytos aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog ieškovas, nors ir neinformuodamas atsakovės, pasiėmė palikėjai priklausančius asmeninio naudojimosi daiktus. Toks aktyvus ieškovo elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių palikėjos asmeninių daiktų valdymą, akivaizdžiai išreiškia ieškovo siekį ir valią įgyti teisę į palikimą bei sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas tokį palikimą priėmė. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad palikėja mirties dieną jokio kito turto, išskyrus asmeninius daiktus, neturėjo, todėl ieškovas kitokio turto kaip tik asmeninius palikėjos daiktus priimti objektyviai negalėjo. Ieškovas apie palikėjos investicinės sąskaitos čekius nieko nežinojo, o apie palikėjos turtines teises į nekilnojamąjį turtą sužinojo tik tuomet, kai palikėja įgijo tokias teises, t. y. palikėjos teisė į dalį žemės sklypo atsirado tik 2011-03-29, kuomet iš paveldėtojų sąrašo buvo išbraukta neteisėta įpėdinė atsakovė ir nustatyta teisė jos dalį paveldėti teisėtai savininkei – mirusiai palikėjai. Turtas, sprendžiant iš 2011-03-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. S32-63 (t. 1, b. l. 19), atsiradęs tik 2011-03-29, palikėjos mirties dieną registruotas nebuvo. Nagrinėjamu atveju būtų nelogiška teigti, jog asmeninių daiktų paveldėjimas nelaikytinas palikimo priėmimu, kadangi priešingu atveju būtų apskritai paneigiama ieškovo teisė paveldėti palikimą priimant faktiniu valdymu. Ieškovas, paėmęs palikėjos asmeninius daiktus kaip vienintelį palikėjos turtą, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią bei siekį priimti visą jos palikimą. Kadangi palikimas negali būti priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl ieškovas, išreiškęs valią priimti palikėjos mirties dieną esantį vienintelį jos turtą (t. y. asmeninius palikėjos daiktus) bei pradėjęs jį valdyti, kartu išreiškė savo nuostatą ir į būsimą dar neįgyvendintą turtinę teisę, t. y. į atkurtą palikėjos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, esančią Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) tokiu būdu priimdamas visą palikimą.

LAT yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą (kelis daiktus), reikia įvertinti jo elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.), tai jie taip pat gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikėjui priklausiusių daiktų paėmimas kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (šiuo atveju po palikėjos mirties ieškovas rūpinosi ir disponavo paveldimu vieninteliu turtu (asmeniniais daiktais) kaip savo) patvirtina tai, jog buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, o tai, vadovaujantis LAT suformuota praktika, yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje ir kt.

Ieškovui po motinos mirties atiteko Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kryžius, maldaknygė, rožinis, skarelė, šeimos fotografijos. Šiuos daiktus po palikėjos mirties ieškovas valdė, jais disponavo ir iki šiol disponuoja bei rūpinasi kaip savo. Aplinkybės, jog ieškovas turi minėtus daiktus savo žinioje, byloje yra patvirtintos liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais. Tai, jog ieškovas išvardintus daiktus pasiėmė ir pradėjo valdyti po palikėjos mirties, patvirtina liudytojų parodymai. Ieškovas rūpinosi ne tik faktiškai valdomu palikėjos turtu, bet ir nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimu – teikė prašymus, domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, ginčijo atsakovės teises. Šias aplinkybes patvirtina 2013-05-27 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės (b. l. 81). Ieškovas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti į paveldėtą turtą nuosavybės teises ir elgėsi su tuo turtu kaip su savu. Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas paėmęs asmeninius palikėjos daiktus neinformavo apie jų paėmimą atsakovės, patvirtina, jog ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir kaip įstatyminis įpėdinis, turintis visas teises į palikimą. Jei ieškovas būtų prašęs atsakovės leidimo dėl asmeninių palikėjos daiktų paėmimo, toks ieškovo elgesys suponuotų išvadą, jog ieškovas palikėjos daiktus vertintų kaip turtą, į kurį ieškovas neturi paveldėjimo teisės. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, ar ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, neanalizavo ir sprendime apie tai nepasisakė. Teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovas aktyviais veiksmais rūpinosi nuosavybės teisių į palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Visi šie ieškovo veiksmai liudija, jog ieškovas kaip įstatyminis įpėdinis siekė įgyvendinti savo teises į paveldimą palikėjos turtą. Ieškovui nebuvo jokio pagrįsto ar racionalaus intereso atsisakyti paveldėti po palikėjos mirties jam priklausančią žemės sklypo dalį, todėl ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti šios savo palikimo dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių, rėmėsi tik atsakovės teiginiais, kurie jokiais įrodymais nebuvo pagrįsti. Teismas tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atmesdamas ieškinį iš esmės tik tuo pagrindu, kad liudytojų parodymai tarpusavyje buvo prieštaringi, siekiant nustatyti, kokiu transportu ieškovas vyko į palikėjos laidotuves, netinkamai taikė CK 5.51 straipsnio (1964 str. CK 587 str.) nuostatas bei kartu pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi šie tarp liudytojų parodymų esantys neatitikimai nėra esminiai ir sudarantys pagrindą atmesti ieškinį. Tai, jog liudytojai nurodė skirtingą transporto priemonę, su kuria važiavo ieškovas, yra niekaip nesusiję su ieškinio įrodinėjimo dalyku.

Šalies argumentai

Teismas apskritai neįvertino atsakovės sąžiningumo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovė, kreipdamasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, notarui nenurodė, jog ji turi brolį ieškovą ir seserį V. L.. Atsakovė notarui pateiktame 1995-08-01 pareiškime palikimui priimti raštu nurodė, jog daugiau įpėdinių po mamos mirties nėra. Atsakovė, pasinaudodama ieškovo neišprusimu, žinių stoka bei prasta sveikatos būkle, kreipėsi ir dėl nuosavybės teisių atstatymo į ieškovo tėvui M. G. priklausantį turtą (1998-08-17 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 94-8515 buvo atstatytos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. (ieškovo tėvo) turtą, t. y. žemės sklypą) po jo mirties, nors nebuvo jo dukra ir net neturėjo teisės paveldėti. Atsakovė pasisavino ir neteisėtai valdė mirusio M. G. turto dalį iki 2011-03-29 dienos, kuomet 2011-03-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus priimtu sprendimu (b. l. 19) iš atsakovės buvo atimta teisė į šį turtą, atitekusi teisėtai įpėdinei mirusiai palikėjai L. M.. Tuomet ieškovas ir sužinojo, jog palikėja turi turto, kurį ieškovas kaip pirmos eilės įpėdinis turi teisę paveldėti. Atsakovė pripažino, kad jai teisė į minėtą žemės sklypą buvo atkurta neteisėtai, ir sutiko, kad 1998-08-17 sprendimas būtų panaikintas, pati atsakovė pripažino buvusi nesąžininga, suklaidindama valstybės institucijas ir nurodydama, jog yra ieškovo tėvo biologinė dukra, tokiu būdu siekdama įgyti ieškovo tėvo žemės dalį. Atsakovė, pripažindama savo neteisėtus veiksmus (o pripažino juos, kadangi atsakovei grėsė baudžiamoji byla), atsisakė ieškovo tėvo turto dalies, tačiau šią dalį susigrąžino priimdama ir įregistruodama savo vardu visą motinos palikimą, tokiu būdu suklaidindama ne tik teisinių žinių neturintį, ligotą ir neišprususį brolį, bet ir notarę, nurodydama, jog yra vienintelė įpėdinė. Toks atsakovės elgesys negali būti pripažįstamas teisėtu, kadangi tokie atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi bei prieštaraujantys bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Atsakovė nelaikytina sąžininga ginčo žemės sklypo įgyjėja, kadangi, tvarkant palikimo paveldėjimo dokumentus, žinodama apie palikimo po palikėjos mirties pasidalijimą su ieškovu ir pasinaudodama ieškovo neįgalumu, sveikatos sutrikimais bei jokių teisinių žinių neturėjimu, šias aplinkybes sąmoningai nutylėjo ir tokiu nesąžiningu būdu įregistravo teisę į visą palikėjos turtą.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovas yra garbaus amžiaus asmuo, blogai girdėjo, dėl to negalėjo mokytis, nebaigė pirmo skyriaus mokyklos, jis nerašo ir neskaito, nešioja klausos aparatą. Visos šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas, neturėdamas išsilavinimo, negalėjo deramai įgyvendinti savo teises bei interesus. Ieškovas yra pakankamai riboto išsilavinimo ir ribotų gebėjimų suprasti elementarius palikimo priėmimo veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius teisingumo principus, kadangi apskritai nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus bei į tai, jog atsakovė, pasinaudodama ieškovo neišprusimu ir prasta fizine sveikatos būkle, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, nenurodydama notarui apie įstatyminį įpėdinį ir neįtraukdama brolio į palikimo priėmimo procesą. Ieškovo nesikreipimas į notarą neužkerta kelio įpėdiniui įrodyti turto priėmimą faktiniu valdymu. Ieškovas palikėjos mirties dieną nesikreipė su pareiškimu į notarą, kadangi palikėja mirties dieną jokio nekilnojamojo turto neturėjo, jos palikimą sudarė tik asmeniniai daiktai, todėl ieškovas nemanė esant reikalinga kreiptis į institucijas dėl šio palikimo priėmimo. Dėl šių priežasčių nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi teismas visų pateiktų duomenų nenagrinėjo ir nevertino.

Šalies argumentai

Civilinės bylos Nr. 2-303-743/2012 faktinės aplinkybės neprieštarauja šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreiptis į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Atsakovės argumentas, jog toje byloje nepaminėjo aplinkybių dėl faktinio palikėjos turto valdymo, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi ankstesnėje byloje ieškovas prašė atnaujinti terminą kreiptis su pareiškimu į notarę dėl palikimo priėmimo. Aplinkybė, jog ieškovas jau yra kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, nereiškia, kad ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą ir įrodyti faktinį palikėjos turto valdymą.

Ieškovas, priėmęs mirusiosios mamos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tapo nuosavybės teisinių santykių subjektu, nors ir nebuvo išduotas jam paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi įstatymas nereikalauja, priėmus palikimą faktiniu valdymu, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovas, turėdamas teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, faktiškai priėmė palikimą ir tapo atitinkamos turto dalies savininkas, todėl jo ir atsakovės ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą. Ieškovo teisių gynybai dėl po palikėjos mirties likusio turto, kurį jis priėmė faktiniu valdymu, taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas objektyviai apie savo teisių pažeidimą sužinojo atsakovei 2012-03-29 išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos žemės sklypo dalį. Todėl ieškovas bendrojo ieškinio senaties termino nėra praleidęs ir turi pagrįstą teisę reikšti savo reikalavimus teisme.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi tokiu būdu bus geriau užtikrintos ieškovo teisės, susijusios su jo kaip įstatyminio įpėdinio teisėtų interesų apsauga. Šalims dalyvaujant teismo posėdžio metu bus sudarytos galimybės išsamiau ir detaliau paaiškinti faktines bylos aplinkybes, o šalių žodiniai paaiškinimai teismui leis visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nuodugniai netyrė visų byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai neįvertino liudytojų parodymų, todėl žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas yra būtinas, kadangi šioje byloje sprendžiamas fakto klausimas nebus tinkamai išspręstas remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 157–163) prašo teismo 2013-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Visiškai nepagrįsti ir neteisingi apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog teismas tariamai neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nuodugniai netyrė visų byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai neįvertino liudytojų parodymų, kas neva sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus – tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visetą. Visus įrodymus teismas tinkamai ir nuodugniai ištyrė ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.) ir pagrįstai bei teisėtai nusprendė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad „2012-11-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 buvo netenkintas ieškovo Z. G. ieškinys atsakovei J. J. dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pripažinimo neteisėtu (b. l. 73). Ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – dėl sunkios sveikatos ir amžiaus būklės. Prašymą panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovė, žinodama jog Z. G. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo ir piktnaudžiaudama savo teisėmis, gavo paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Teismas nustatė, kad atsakovė J. J., nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė visada žinojo apie mamos atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir, kad ieškovas nustatytu laiku nesikreipė į notarą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas. 2013-05-27 Kauno apygardos teismas nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimo nepakeitė ir paliko jį galioti (b. l. 81). Kauno apygardos teismo nutartis apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi“. Lazdijų rajono apylinkės teismas įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis ir atsisakė atnaujinti terminą palikimui priimti, o taip pat, nepaneigus atsakovės nesąžiningumo, reikalavimas pripažinti neteisėtu paveldėjimo teisės liudijimą, buvo atmestas“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012, nagrinėjamoje byloje nebus aptariamos. Jurbarko rajono apylinkės teismas sprendimą pagrindė ne vieninteliu motyvu, jog byloje nesurinkta pakankamų ir neabejotinų duomenų, kad palikėjos asmeniniai daiktai apskritai buvo, bet, kas yra daug svarbiau, visais byloje surinktais ir teismo tinkamai išanalizuotais, sprendime išsamiai aptartais ir įvertintais įrodymais, o taip pat Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 ir Kauno apygardos teismo 2013-05-27 nutartimi bei juose nustatytais faktais ir aplinkybėmis, kurių pagal įstatymo nuostatas iš naujo įrodinėti nereikia.

Ieškovas nebūtų turėjęs jokio teisinio pagrindo ir jokio reikalo kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, jeigu jis iš tikrųjų būtų priėmęs palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Ieškovas tikrai nebūtų įrodinėjęs, kad jis dėl tariamai svarbių priežasčių yra praleidęs terminą palikimui priimti ir nebūtų prašęs jį atnaujinti, jeigu jis jau būtų palikimą priėmęs faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tokio fakto egzistavimas būtų eliminavęs galimybę ieškovui kreiptis į teismą pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apie tokią ieškovui itin svarbią aplinkybę (t. y. kad, jo teigimu, jis neva priėmė po motinos mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti) jis nei vienu žodžiu neužsiminė paminėtoje Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, apie tai nieko nekalbėjo ir to neįrodinėjo. Todėl šios svarbios aplinkybės ir toks ieškovo elgesys iki jam pareiškiant naują ieškinį Jurbarko rajono apylinkės teisme, visiškai patikimai ir akivaizdžiai įrodo ir patvirtina, kad jis palikimo tikrai nepriėmė nei vienu įstatymo numatytu būdu ir kad šis jo ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 irgi teigė ir įrodinėjo tariamą atsakovės nesąžiningumą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius jo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Jurbarko rajono apylinkės teismui ieškovo įrodinėtos ir jo atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau yra išsamiai ir objektyviai ištirtos paminėtoje ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde keliamais klausimais yra padarytos atitinkamos šių teismų išvados.

Ieškovo liudytojų parodymais buvo nepagrįstai bandyta paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir aplinkybes, kas prieštarauja įstatymo reikalavimams ir yra neleistina. Be to, teismas pagrįstai ir teisingai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai dėl to, kad jie yra ieškovo giminaičiai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, bei dėl jų duotų parodymų prieštaringumo.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad po motinos mirties tariamai faktiškai pradėjo valdyti motinai priklausiusį kilnojamąjį turtą: Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, rožinį, skarelę, tokiu būdu išreikšdamas valią priimti motinos palikimą. Teigiama, kad šiuos daiktus iš karto po motinos laidotuvių ieškovas esą parsivežęs į savo namus ir kad jais naudojosi, valdė ir valdo iki šiol. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad tokie ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, kad yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Tai, kad ieškovas po motinos mirties likusio palikimo nepriėmė, nustatyta ir patvirtinta ankstesniais teismų sprendimais. Ieškovo skunde nurodytos aplinkybės yra išsigalvotos, nes motina šių jo nurodytų daiktų apskritai neturėjo ir ieškovas iš atsakovės namų nepasiėmė jokių motinos daiktų, tame tarpe ir jo nurodytų. Jis jokių motinos daiktų niekada atsakovės neprašė, nei atsakovė, nei jos vyras jam jų nedavė. Po motinos mirties visi jai priklausę daiktai buvo likę savo vietose atsakovės namuose, nei vienas jų nebuvo dingęs. Akivaizdu, kad ieškovas taip bando suklaidinti teismą ir pasiekti jo norimą rezultatą.

Atsakovės ir ieškovo motina mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena ir yra laikoma palikimo atsiradimo diena. Ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Jis šį terminą yra praleidęs be jokių svarbių priežasčių ir jį atnaujinti nėra jokio pagrindo, nes teisminėje praktikoje asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikomi termino praleidimo svarbiomis priežastimis, kadangi savo teises asmuo gali įgyvendinti ir per atstovą, ką jis daro šiuo metu bei darė daug kartų ir prie įvairių aplinkybių praeityje. Atsakovė nesutinka, kad šis senaties terminas ieškovui būtų atnaujintas. Ieškovas, ginčydamas palikimo priėmimo teisėtumą bei atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, po to dar kartą kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą 2013-09-13 su ieškiniu, akivaizdžiai praleidęs šį terminą, nors jis gerai žinojo palikimo atsiradimo dieną, savo 2012-04-18 (t. y. daugiau nei prieš metus) pareiškime Lazdijų rajono apylinkės teismui nurodė apie jam žinomą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei faktą. Faktiškai jo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo faktas jam buvo žinomas gerokai anksčiau, kas taip pat yra konstatuota ir nustatyta Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime bei Kauno apygardos teismo nutartyje. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad jis senaties termino nėra praleidęs, yra neteisingas, neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nuodugniai netyrė visų byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai neįvertino liudytojų parodymų, todėl žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas yra būtinas, kadangi šioje byloje sprendžiamas fakto klausimas nebus tinkamai išspręstas remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti būtinu žodinį šios bylos nagrinėjimą, bylai pirmosios instancijos teisme esant išnagrinėtai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai.

Byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo klausimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Z. G., atsakovė J. J. ir V. L. (mirusi) yra L. M. (palikėjos), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po palikėjos mirties vien tik atsakovei J. J. 1995-08-01 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį ji paveldėjo mirusiosios L. M. turtą – pinigines lėšas, esančias investicinėje sąskaitoje (b. l. 16). 2011-03-29 Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. S32-63 palikėjai E. M. atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko M. G. nekilnojamąjį turtą – 1,75 ha žemės sklypo dalį 9,25 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone (b. l. 19–20), 2012-03-28 atsakovei J. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo ir 175/925 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone (b. l. 21–23).

Lazdijų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 priimtu 2012-11-19 sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2013-05-27 nutartimi paliko nepakeistą, atmetė ieškovo Z. G. 2012-04-23 teisme gautą ieškinį atsakovei J. J. dėl praleisto termino pateikti pareiškimą notaro kontorai atnaujinimo ir 2012-03-28 paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pripažinimo neteisėtu (b. l. 73–75). Teismas nustatė, kad ieškovas įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą priimti palikimą po motinos mirties praleido net 18 metų be jokių svarbių priežasčių, todėl praleisto termino neatnaujino bei nepripažino neteisėtu atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nekonstatavęs tam jokių įstatyme numatytų pagrindų bei nenustatęs atsakovės nesąžiningumo.

Ieškovas 2013-09-16 kreipėsi į teismą su nauju 2013-09-13 ieškiniu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatyme nustatytą terminą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas teigia faktiškai po motinos mirties pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą, t. y. Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, šeimos nuotraukas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d., CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra išaiškinęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Apelianto argumentai, kad jis po motinos mirties paėmęs motinai priklausiusius asmeninius daiktus (Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, rožinį, skarelę ir šeimos fotografijas), kaip vienintelį palikėjos turtą, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią bei siekį priimti visą motinos palikimą, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie ieškovo veiksmai patvirtina jo, kaip paveldėto turto savininko, elgesį. Pažymėtina, jog paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė neigė, kad motina turėjo ieškovo nurodomus daiktus, ir teigė, kad ieškovas niekada jos neprašė jokių motinos daiktų. Savo argumentus dėl motinai priklausiusių daiktų paėmimo po motinos mirties ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu buvo apklausti ieškovo kvieti liudytojai – R. M. (ieškovo dukra), J. M. (ieškovo žentas), A. G., J. G. (ieškovo žmona), V. T.. Nors šie liudytojai, susiję su ieškovu šeimyniniais ryšiais, teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad po palikėjos mirties ieškovas šiuos konkrečius palikėjai priklausiusius daiktus pasiėmė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių išvardintų palikėjai priklausiusių asmeninių daiktų paėmimas palikėjos atminimui, netgi jeigu tai ir būtų pagrindas laikyti nustatytu, nėra pakankami konstatuoti ieškovo, kaip paveldėto motinos turto savininko, elgesį.

Bylos duomenys patvirtina, kad po palikėjos E. M. (ieškovo ir atsakovės motinos) mirties 1995-08-01 atsakovei J. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį ji paveldėjo mirusiosios pinigines lėšas, esančias investicinėje sąskaitoje (b. l. 16). Nors ieškovas nurodė, kad jis nežinojo apie motinos investicinėje sąskaitoje esančius pinigus, tačiau, kolegijos nuomone, šią aplinkybę jis, kryptingai siekdamas motinai priklausiusio turto paveldėjimo, pats arba per atstovus galėjo išsiaiškinti, tuo labiau, kad ir jis pats iš valstybės turėjo būti gavęs investicinius čekius.

Tai, kad ieškovas žinojo apie motinos palikimą, tačiau į jį nepretendavo ir kad žodžiu su seserimis buvo sutarę už ilgametę motinos priežiūrą ir slaugą visą jos turtą palikti atsakovei J. J., patvirtino ieškovo sesers V. L. dukra R. S. (trečiasis asmuo) (b. l. 66).

Ieškovas teigia, kad jis apie savo teisių pažeidimą ir apie tai, kad gali paveldėti ½ dalį 1,75 ha žemės sklypo, į kurį palikėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos 2012-03-29 sprendimu Nr. S 32-63 (b. l. 19–20), sužinojęs tik 2012-03-29, kai buvo panaikinti 1998-08-17 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimai ir iš nesąžiningos atsakovės buvo atimtos teisės į M. G. žemę.

Visų pirma pažymėtina, jog, kaip nurodyta LAT 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, ta aplinkybė, jog asmuo nežinojo, kad po mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 587 str. 1, 3 dalys).

Be to, kaip matyti iš 1998-08-17 Tauragės apskrities sprendimo Nr. 94-8515 (b. l. 30–31), nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. (ieškovo tėvo) žemę buvo atkurtos atsakovei (į 2 ha), ieškovui (į 3,62 ha) ir V. L. (į 3,63 ha). Vadinasi, jau iš šio sprendimo (kurio dalies, susijusios su atsakove, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo) ieškovui turėjo būti žinoma, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. žemės tam tikrą dalį, t. y. į 2 ha, buvo atkurtos ne palikėjai, o atsakovei. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas po motinos mirties aktyviais veiksmais būtų siekęs, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. žemės tam tikrą dalį būtų atkurtos būtent palikėjai, byloje nėra pateikta. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus 2011-02-14 protokolo (b. l. 14–15), susirinkimo metu buvo pateikta informacija, jog ,,prieš pusmetį į Jurbarko žemėtvarkos skyrių kreipėsi Z. G. įgaliotas asmuo, t. y. jo žmona J. G. dėl J. J., Z. G. netikrai seseriai galimai neteisėtai atkurtos nuosavybės į M. G. turėtos žemės dalį (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., kaip asmens nesusieto giminystės ryšiais su Z. G. tėvu M. G.. Įgaliotinis tuo metu pareiškė, kad yra suklastoti žemės grąžinimo byloje duomenys, pasitikslino žemėtvarkos skyriaus specialistų veiksmų tvarką ir Jurbarko žemėtvarkos skyriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką, nesuformulavo ir nepateikė konkretaus prašymo. Vėliau, dėl nuosavybės teisių į žemę J. J. sprendimų panaikinimo Z. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri pasiūlė Jurbarko žemėtvarkos skyrių analizuojamą sprendimą esant galimybėms naikinti administracine tvarka“. Šie duomenys, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovas, tikėdamasis didesnės tėvo žemės dalies sau pačiam, tik 2010 metų antroje pusėje ėmė kelti klausimą dėl nuosavybės teisių atsakovei neteisėto atkūrimo. Pažymėtina, jog nei 2011-02-14 protokolas, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas tokiu būdu bent jau nuo 2010 metų antros pusės ėmė siekti nuosavybės teisių palikėjos vardu atkūrimo, jau nekalbant apie tai, jog jokie bylos duomenys nepatvirtina buvus tokį ieškovo siekį ir jo realizavimą aktyviais ieškovo veiksmais per 6 mėnesius po motinos mirties. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, jog 2011-03-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo (b. l. 19–20), kuriuo E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. 1,75 ha žemės sklypą, priėmimas buvo rezultatas būtent ieškovo, kaip paveldėto motinos turto savininko, aktyvių veiksmų, nuo pat motinos mirties nukreiptų į mirusio savininko M. G. nuosavybės teisių atkūrimą jos (kaip savininko sutuoktinės) vardu.`

Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą po motinos mirties (t. y. iki 1995-02-15) būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įgyvendinti savo teises į motinos palikimą, kad rūpinosi nuosavybės teisių į mirusiam tėvui M. G. priklausiusią žemę atkūrimu ne savo paties vardu, o būtent palikėjos (kaip buvusio savininko sutuoktinės) vardu.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog apeliantas po motinos mirties pasiėmė keletą motinos daiktų, nepatvirtina palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto. Tai, kad tam tikri motinos daiktai kaip atsiminimas atiteko apeliantui, nelaikytina palikimo priėmimu, nes šių daiktų paėmimas nelėmė tolimesnių apelianto veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą, t. y. rūpinimąsi motinos palikimu, nuosavybės teisių atkūrimu jos vardu – nenustatyta, kad apeliantas būtų vykdęs paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigas ir įgyvendinęs teises į tą turtą.

Byloje nustatyta, kad palikimą po motinos mirties priėmė vien tik atsakovė, nuolat gyvenusi su palikėja ir ją iki mirties slaugiusi ir prižiūrėjusi. Tai, kad apeliantas į teismą su ieškiniu kreipėsi po motinos mirties praėjus devyniolikai metų, kolegijos nuomone, patvirtina, jog ieškovas ilgą laiką nebuvo suinteresuotas po motinos mirties likusiu turtu, ir paneigia jo argumentus, kad jis per įstatymo nustatytą terminą –šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Kaip itin svarbi aplinkybė pažymėtina tai, kad ieškovas į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo kreipėsi tik tuomet, kai jam nepavyko kitoje civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012, Lazdijų rajono apylinkės teisme užvestoje 2012-04-23, pasiekti, kad teismas atnaujintų praleistą terminą pateikti pareiškimą notaro kontorai ir kad pripažintų neteisėtu tą patį 2012-03-28 atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kauno apygardos teismui 2013-05-27 nutartimi palikus nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimą, kuriuo ieškovo Z. G. ieškinys buvo atmestas, ieškovas 2013-09-16 kreipėsi su ieškiniu į Jurbarko rajono apylinkės teismą. Civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių ir turinčioje nagrinėjamai bylai prejudicinę galią, nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012, nagrinėjamoje byloje nebus aptariamos.

Visiškai pritartina atsakovės atsiliepimo argumentams, jog ieškovas nebūtų turėjęs jokio teisinio pagrindo ir jokio reikalo kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, jeigu jis iš tikrųjų būtų priėmęs palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Ieškovas tikrai nebūtų įrodinėjęs, kad jis dėl tariamai svarbių priežasčių yra praleidęs terminą palikimui priimti ir nebūtų prašęs jį atnaujinti, jeigu jis jau būtų palikimą priėmęs faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tokio fakto egzistavimas būtų eliminavęs galimybę ieškovui kreiptis į teismą pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apie tokią ieškovui itin svarbią aplinkybę (t. y. kad, jo teigimu, jis neva priėmė po motinos mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti) jis nei vienu žodžiu neužsiminė paminėtoje Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, apie tai nieko nekalbėjo ir to neįrodinėjo. Todėl šios svarbios aplinkybės ir toks ieškovo elgesys iki jam pareiškiant naują ieškinį Jurbarko rajono apylinkės teisme, visiškai patikimai ir akivaizdžiai įrodo ir patvirtina, kad jis palikimo tikrai nepriėmė nei vienu įstatymo numatytu būdu ir kad šis jo ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos nuomone, prejudicinę galią turinčioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės bei šioje byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog ieškovas per šešis mėnesius po motinos mirties (t. y. iki 1995-02-15) būtų atlikęs tam tikrus aktyvius veiksmus įgyvendinant savo kaip savininko (paveldėtojo) teises į palikėjos turtą, kas leistų teismui daryti neginčijamą išvadą apie aktyvius veiksmus, siekiant pačiam priimti motinos palikimą savo vardu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtis ir kad jis per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą po palikėjos mirties būtų atlikęs tokius veiksmus, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.

Ieškovui neįrodžius palikėjos palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, kolegijos nuomone, net neatsiranda pagrindas svarstyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir dėl jo pagrindu atliktos teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Z. G. atsakovei J. J. 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė