- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1203-670/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01046-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-ąjam notarų biurui, Valstybės įmonei registrų centrui
- Advokatai
- Gilbertas Kinderavičius
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovui Z. G., ieškovo atstovei J. G. ir advokatui Gilbertui Kinderavičiui, atsakovei J. J., trečiajam asmeniui I. S. ir R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-ąjam notarų biurui ir Valstybės įmonei registrų centrui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, 2012-03-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir teisinės registracijos VĮ „Registrų centras“ pripažinimo iš dalies negaliojančiais,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis Z. G., a.k. (duomenys neskelbtini) E. M., mirusios 1994-08-15, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pripažinti negaliojančiu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28, J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, dalyje dėl ieškovui Z. G. priklausančios ½, 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies. Panaikinti teisinę registraciją VĮ „Registrų centre“ dėl J. J. vardu įregistruotos 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios Jurbarko (duomenys neskelbtini) dalies ½ (pusę) 175/925 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo Z. G. nuosavybe bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 1984-08-15 mirė jo motina E. M.. Po motinos mirties jos dukra J. J. priėmė palikėjos palikimą, t.y. investicinėje sąskaitoje buvusius pinigus, apie kuriuos ieškovas nieko nežinojo. Minėtą turtą J. J. priėmė praleidusi terminą palikimui priimti ir kreipdamasi į teismą melagingai nurodė, kad kitų įpėdinių palikėja neturėjo. Todėl 1995-08-01 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą palikėjos turtą. Nežinodamas, kad motina mirdama paliko dar kokio tai turto, jis į notarų biurą nesikreipė, o motinos asmeninio pobūdžio daiktus jis priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti ir juo disponuoti. 1998-08-17 Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 94-8515 buvo atstatytos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. G. (ieškovo tėvo) turtą, t.y. žemės sklypą. Atsakovė, pasinaudodama ieškovo neišprusimu, nurodė save M. G. dukra (atsakovės tėvas yra A. M.) iki 2011-03-29 pasisavino ir neteisėtai valdė mirusio ieškovo tėvo turto dalį. 2011-02-14 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vykusio posėdžio metu atsakovė pripažino, kad jai teisė į minėtą žemės sklypą buvo atkurta neteisėtai ir sutiko, kad 1998-08-17 spendimas būtų panaikintas. Dėl to, 2011-03-29 buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuosavybės teisė į M. G. turtą buvo atkurta ieškovui, V. L. bei E. M. (palikėjai). Palikėjai po jos mirties 2011-03-29 buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t.y. į 1,75 ha žemės sklypo dalį 9,25 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. 9467/0002:0181, esančiame (duomenys neskelbtini) 2012-03-29 J. J. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovė paveldėjo palikėjos 175/925 dalis žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Kadangi palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl ieškovas tapo nurodyto turto paveldėtoju pagal įstatymą. Tačiau atsakovė būdama nesąžininga neteisėtai gavo paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistravo nuosavybės teises į visą palikėjos turtą. Ieškinyje nurodoma, kad įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš esmės šiuos santykius taip pat reglamentavo ir palikimo metu galiojęs 1964 m. CK 587 str., kuriame buvo numatytas 6 mėnesių terminas palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikėja jokio nekilnojamojo turto iki savo mirties neturėjo, o ieškovas po palikėjos mirties faktiškai pradėjo valdyti motinai priklausiusį turtą, t.y. Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, šeimos nuotraukas. Valią priimti palikimą - žemės sklypą, ieškovas išreiškė kai jam tokia teisė atsirado. Savo valią priimti palikimą jis išreiškė aktyviai dalyvaudamas palikėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Po ieškovo motinos mirties palikimą sudarė lėšos investicinėje sąskaitoje ir asmeninio naudojimo daiktai. Atsakovė palikimą priėmė kreipdamasi į notarinę kontorą, o jis pradėjęs turtą (asmeninio pobūdžio daiktus) faktiškai valdyti. Ieškovas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šio fakto nustatymas yra būtinas siekiant paveldėjimo teisės liudijimui į 175/925 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės palikėjai buvo atkurtos tik po jos mirties 2011-03-29 ir paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovei. Tačiau ieškovas priėmė palikimą (velionės asmeninius daiktus) pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl jis su atsakove yra lygiaverčiai įpėdiniai ir yra pagrindas naikinti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą, kuris buvo išduotas atsakovei. Nustačius faktą, kad ieškovas priėmė E. M. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, 2012-03-28 paveldėjimo liudijimas, išduotas atsakovei, negalioja. Prašo panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į ieškovui pagal įstatymą priklausančią ginčo žemės sklypo dalį bei jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama E. M. kartu su ja gyveno jos namuose 30 metų iki pat savo mirties. Mama buvo neįgali, sunkiai sirgo, palaidojo ją savo lėšomis. Kadangi motina testamento nepaliko, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nutyli aplinkybę, jog jis 2012-04-18 pareiškimu kreipėsi į Lazdijų rajono teismą dėl termino, palikimui priimti, atnaujinimo, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28 J. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-11-19 sprendimu ieškovo prašymą atmetė. Šis sprendimas nėra panaikintas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę reikšmę, todėl sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis privalu vadovautis nagrinėjant šią bylą. Ieškovas Z. G. nepagrįstai siekia bet kokiu būdu įgyti teisę į palikimą, likusį po jos motinos mirties. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas net nebuvo užsiminęs apie faktą, kad jis priėmė motinos palikimą pradėdamas paveldimą turtą (asmeninius velionės daiktus) valdyti. Jeigu jis būtų priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai jis nebūtų turėjęs pagrindo kreiptis į teismą, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. E. M. mirė 1994-08-15 ir jos mirties diena yra laikoma palikimo atsiradimo diena, todėl ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Ieškovas 2012-04-18 pareiškime rašytame Lazdijų rajono apylinkės teismui nurodė apie jam žinomą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Ji patvirtina, kad ieškovas palikimo nepriėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Jis per įstatymo nustatytą terminą neišreiškė noro priimti palikimo ir neatliko jokių aktyvių veiksmų. Šios aplinkybės nurodytos Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime bei kasacinės instancijos teismo nutartyje. Ieškovas klaidingai ieškinyje nurodo, kad po motinos laidotuvių jis pasiėmė mamai priklausantį turtą (Šv.Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, rožinį, skarelę). Mama gyveno kartu su atsakove atsakovei priklausančiuose namuose, todėl ji labai gerai žino kokius asmeninius daiktus velionė turėjo, todėl tvirtina, kad ieškovas tokių daiktų nepasiėmė, nes jų apskritai mama neturėjo. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje nelaikoma palikimo priėmimu palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų, nuotraukų, relikvijų pasidalijimas arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių. Ieškovas neorganizavo mamos laidotuvių ir neprisidėjo prie išlaidų apmokėjimo. Todėl ieškovo neveikimas vertinamas kaip jo atsisakymas priimti palikimą. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo – Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. nurodo, kad pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo galimi palikimo priėmimo būdai: kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui ieškinį apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus terminą ir jo nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ieškovas 2012-04-18 jau buvo kreipęsis į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2012-03-28 J. J. (atsakovei) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir atnaujinti jo praleistą įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą, teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t.y. pateikti pareiškimą notarinei kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijo išdavimo trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012-11-19 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas buvo skųstas Kauno apygardos teismui, tačiau teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi įrodomąją reikšmę, todėl privalu juo vadovautis nagrinėjant šią civilinę bylą. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas neteigė, kad jis priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Todėl toks jo elgesys įrodo, kad jis palikimo nepriėmė. Ieškovo nurodytas teiginys, kad J. J. ir notarė buvo tariamai nesąžiningos, paneigia įsiteisėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas. Ieškovas be svarbių priežasčių yra praleidęs senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Minėtame teismo sprendime yra nurodyta, kad ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti ir nebuvo jokių svarbių priežasčių kad jų negalėjo atlikti. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad mirusiojo asmeninių daiktų, relikvijų ar nuotraukų pasidalijimas tarp įpėdinių nėra laikomas palikimo priėmimu. Prašo ieškinio netenkinti ir jį atmesti.
Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovo mirusiosios sesers V. L. dukra. Nurodo, kad ieškovas Z. G. žinojo apie savo motinos velionės E. M. palikimą ir per įstatymu numatytą laiką nepadavė pareiškimo palikimui priimti, nes į palikimą nepretendavo. Po E. M. mirties, jos vaikai, t.y. ieškovas, dukra V. L. ir atsakovė draugiškai susitarė, kad už ilgalaikę motinos priežiūrą visą palikėjos turtą paliks dukrai J. J.. Prašo ieškinio netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. S. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovo mirusiosios sesers V. L. dukra. Su pateiktu ieškovo Z. G. ieškiniu ji nesutinka ir nurodo, kad palikėja E. M. gyveno su atsakove kartu daugiau nei 30 metų. Atsakovė savo motiną prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Po palikėjos mirties liko palikimas. Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, todėl visiems paveldėtojams atsirado paveldėjimo teisė pagal įstatymą. 2012-11-19 Lazdijų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovas savo reikalavimus grindė aplinkybe, kad jis 1994-08-15, palikėjos mirties momentu, nežinojo apie tai, kad yra likęs koks nors jos turtas, į kurį jis kaip sūnus galėjo pretenduoti, todėl į notarą nesikreipė. Šiame ieškinyje ieškovas teigia, kad priėmė motinos palikimą, t.y. nuotraukas ir kt. daiktus. CK 5.51 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjęs turtą valdyti, juo rūpinasi kaip savo turtu (daiktą valdo, jį prižiūri, naudoja, moka mokesčius ir kt). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant jį valdyti yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokiais veiksmais įpėdinis parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti, o veiksmų pobūdis yra įpėdinio aktyvūs veiksmai iš kurių būtų matyti, kad jis turtą valdo kaip savo. Šioje byloje ieškovas įrodinėja faktą, kad jis po palikėjos mirties yra paėmęs keletą daiktų. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje nelaikoma palikimo priėmimu palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų, nuotraukų, relikvijų pasidalijimas arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Tarp atsakovės ir ieškovo niekada nekilo ginčų dėl asmeninių palikėjos daiktų pasiėmimo. Jei toks ginčas tarp įpėdinių būtų, ir vienas iš įpėdinių kliudytų kitam įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti, tik nustačius tokias kliudymo aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Ieškovas Z. G. nagrinėtoje Lazdijų rajono apylinkės teismo byloje nei vienu žodžiu neužsiminė apie aplinkybę, kad jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Jis tą būtų padaręs jei tokios aplinkybės būtų realiai egzistavusios. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškovo atstovė J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad vyras Z. G. su dukra važiavo aplankyti savo motinos. Jis negirdi, todėl vienas negali niekur važiuoti. 1994-08-14 važiavo pas motiną. Mama tuoj mirė. Vyras pasiėmė mamos šventus daiktus (maldaknygę, rožančių, paveikslą ir kt.). Jie prisidėjo prie laidotuvių išlaidų. Uošvienė kito turto neturėjo, ji buvo invalidė. Gyveno kartu su atsakove J. J.. Jie vežė uošvienei kunigą į namus. 2010 m. atsakovė paveldėjo žemę, jie nežinojo, kad ji kreipėsi į notarinę kontorą. Z. G. norėjo paveldėti turtą, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių. Kreipėsi į Lazdijų teismą dėl termino atnaujinimo. Samdė advokatą, tačiau jis nepadėjo. Paskui ieškojo kito advokato. Jos vyras neišsimokslinęs, kurčias. 2003 m. gavo pirmą klausos aparatą, išmokė jį parašyti kelis žodžius. Motinos daiktus pasiėmė J. J. nieko nesakęs. Tai buvo per laidotuves. Matė M. J.. Uošvienė daugiau nieko neturėjo, o ta žemė atsakovei nepriklauso. Buvusiam advokatui sakė, kad turi tuos daiktus. Lazdijų teismui buvo pateikę pareiškimą. Pasirašė ji, o gal advokatas B.. Buvęs advokatas jiems nieko nepaaiškino, jie sakė, kad tuos daiktus turi. Palikimą priėmė jos vyras, tie daiktai yra kaip paveldėjimas ir jiems didelis turtas. Jų vertės nežino. Nuotraukų vertė gal 50 litų. Paveikslas labai senas, gal 100 metų.
Liudytoja R. M. (ieškovo dukra), parodė, kad su tėvu nuvažiavo pas močiutę, nežinojo, kad ji greitai mirs. Močiutė klausė kas ji tokia yra. Jiems būnant močiutė pradėjo silpnėti, liepė kviesti greitąją pagalbą. Močiutė mirė. Ji grįžo į Kauną, pranešė giminėms. Tėtis liko su J. J.. Tėvas su teta L. važiavo dėl duobės kasimo, ten sumokėjo. Močiutė palaidota prie savo pirmo vyro. Laidotuvėse dalyvavo visa jų šeima. Prie laidotuvių tėvas prisidėjo. Tėvas pasiėmė iš savo mamos paveikslą, rožančių, maldaknygę. Tuos daiktus pasiėmė laidotuvių dieną. Daugiau jokio turto močiutė neturėjo. Ji nevaikščiojo. Daiktai kuriuos paėmė tėvas buvo pas močiutę. Ji buvo pamaldi, vežė ir kunigą. Buvo sudariusi bažnytinę santuoką. Tėvas nesikreipė į notarinę kontorą, nes paveldėjo paveikslą ir kt. daiktus. Tėvas nesupranta kas tas notaras, jis neišsilavinęs ir kurčias. Nerašo ir neskaito, jo vieno niekur neišleidžia. Nežinojo, kad atsakovė kreipėsi į notarą. Vėliau sužinojo, kad atsakovė kreipėsi į žemėtvarkos skyrių. Lazdijų teismui ieškinį teikė advokatas, tokia buvo jo taktika. Tėvas apie žemę sužinojo 2004-2005 metais. 2009 m. ėjo į žemėtvarkos skyrių.
Liudytojas J. M. parodė, kad 1994-08-15 mirė G. motina. Važiavo į laidotuves. Yra buvęs namuose kur gyveno J. su mama. Mirusioji nebuvo turtingas žmogus, neįgali, sunkiai vaikščiojo. Z. G. dalyvavo motinos laidotuvėse ir prie jų prisidėjo. Ieškovas paveldėjo šventą paveikslą, maldaknygę, skarelę, kryžių ir rožančių. Jį pasišaukė ir padavė tuos daiktus, liepė saugoti. Kur tie daiktai buvo padėti jis nežino. Važiavo skirtingu transportu. Tai buvo mirties dieną. Daugiau nieko paveldėti negalėjo, nes G. motina daugiau nieko neturėjo. Iš pradžių nežinojo, kad J. priėmė palikimą. G. negirdi nuo vaikystės. Nieko neskaito, tik pasirašo.
Liudytoja A. G. parodė, kad J. G. laidotuvių dieną turėjo paveikslus atsivežusi į Seredžių. Tuos paveikslus yra mačiusi pas G. V. kaime, (duomenys neskelbtini). Dalyvavo laidotuvėse. Buvo gal 2-3 paveikslai. Vienas Šv.Marija, kito neprisimena.
Liudytojas T. V. parodė, kad jo prašė nuvežti į laidotuves. Matė ieškovą, jis turėjo maišelį su religiniais daiktais. J. M. prašė pavežti. V. J. ir R. iš Šeštokų į Seredžių, paskui į Kauną. Ieškovas rodė J. senus daiktus, šventus paveikslus. Jie buvo mirusio žmogaus. Iš Šeštokų važiavo J. su žmona. Jie paveikslų mašinoje nesivežė.
Liudytoja S.A. M., atsakovės brolienė parodė, kad pas atsakovę J. J. gyveno jos mama, kurią prižiūrėjo ir palaidojo. Nieko ji nežino apie paveikslus. Girdėjo nesąmones. Ji dažnai lankydavosi pas J.. Atsakovė gražiai prižiūrėjo savo mamą.
Liudytoja N. O. J. parodė, kad byla yra sukurta afera. J. J. jai pranešė, kad gavo dokumentus su nuotraukomis. Ji skambino J. G. ir sakė, kad nesipykti dėl žemės. Mirusioji nebuvo dievobaimingas žmogus, nesimeldė. Sakė, kad G. pamokino advokatai. Ji sakė taikytis, neverta bylinėtis. Mirusioji buvo labai ligota, nežino ar ji buvo turtinga.
Liudytojas E. J., atsakovės vyras, parodė, kad žemę buvo pasidalinę draugiškai. Padalinus gaunasi gal po 58 arus. Po 18 metų prasidėjo teismai. M. pas juos išgyveno 30 metų. Ji negavo pensijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas Z. G., atsakovė J. J. bei V. L. (mirusi) yra L. M., mirusios 1994-08-15, motina (b.l. 25, 28). Po palikėjos mirties 1995-08-01 atsakovei J. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį ji paveldėjo mirusiosios L. M. pinigines lėšas, esančias investicinėje sąskaitoje (b.l. 16). Tuo metu daugiau jokio turto mirusioji neturėjo. 2011-03-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. S32-63 palikėjai E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t.y į 1,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.19). 2012-03-28 atsakovei J. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo 175/925 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad 2012-11-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-303-743/2012 buvo netenkintas ieškovo Z. G. ieškinys atsakovei J. J. ir tretiesiems asmenims I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pripažinimo neteisėtu (b.l. 73). Minėtoje byloje ieškovas Z. G. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – dėl sunkios sveikatos ir amžiaus būklės. Prašymą panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovė žinodama jog Z. G. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo ir piktnaudžiaudama savo teisėmis gavo paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Atsakovė J. J. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė visada žinojo apie mamos atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir, kad ieškovas nustatytu laiku nesikreipė į notarą ir nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas. 2013-05-27 Kauno apygardos teismas nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimo nepakeitė ir paliko jį galioti (b.l. 81). Kauno apygardos teismo nutartis apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas numato, kad aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), nėra įrodinėjamos. Lazdijų rajono apylinkės teismas įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis ir atsisakė atnaujinti terminą palikimui priimti, o taip pat nepaneigus atsakovės nesąžiningumo, reikalavimas pripažinti neteisėtu paveldėjimo teisės liudijimą, buvo atmestas. Todėl aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos minėtoje byloje nebus aptariamos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis mirusiosios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad jis po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausantį turtą: Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę, rožinį, skarelę, šeimos fotografijas ir kitus asmeninio naudojimo daiktus.
Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėja E. M. iki mirties (maždaug apie 30 metų) gyveno savo dukros (atsakovės J. J.) namuose. Kaip nurodė atsakovė mama buvo neįgali, sunkiai sirgo, o ji ją slaugė ir prižiūrėjo. Todėl labai gerai žinojo kokius asmeninius daiktus mama turėjo. Atsakovė nurodė, kad mama nebuvo labai pamaldi, o ieškovo nurodytų asmeninių daiktų - Šv. Mergelės Marijos paveikslo, kryžiaus, maldaknygės ir rožinio, ji tiesiog neturėjo. Laidotuvių nuotraukas ieškovui davė pati atsakovė, o šeimos nuotraukų atsakovas po laidotuvių taip pat nepasiėmė. Jei tie daiktai būtų buvę, tai ieškovas juos pasiimdamas būtų privalėjęs pranešti atsakovei. Tokie daiktai turėjo būti pasidalinti tarp įpėdinių jų sutarimu arba perduoti vienam iš įpėdinių kito įpėdinio sutikimu. Todėl Z. G. pasiimdamas mamos daiktus privalėjo apie tai pranešti atsakovei ir gauti jos sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad jeigu palikėjai priklausiusius asmeninius daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam įpėdiniui priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė. Šioje byloje ieškovas ir atsakovė mamos daiktų geruoju nesidalino, atsakovas net jos net neinformavo (nors privalėjo tai padaryti), kad juos paima, todėl atsakovė negalėjo išreikšti savo pozicijos. Neįtikėtina, kad pamaldus asmuo Šv. Mergelės Marijos paveikslą, kryžių, maldaknygę laikytų po lova jau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.
Teismo posėdžio metu liudytojai - ieškovo atstovė (sutuoktinė) J. G., ieškovo dukra R. M. parodė, kad ieškovas palikėjos nurodytus asmeninius daiktus pasiėmė ir padavė saugoti J. M. (ieškovo žentui). Liudytojas J. M. patvirtino, kad ieškovas jam padavė maišelį su daiktais. Šie liudytojai yra ieškovo giminaičiai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai yra vertinami kritiškai. Nesutampa pagal liudytojų parodymus asmenų važiavimo į bažnyčią automobiliuose aplinkybės, vieni nurodo, kad važiavo autobusu J. G., kiti nurodo, kad ji važiavo lengvuoju automobiliu, kartu su savo sutuoktiniu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamų ir neabejotinų duomenų, kad palikėjos asmeniniai daiktai apskritai buvo, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą priimdamas turtą faktiškai valdyti, yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 182, 259, 260, 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50, 5.51, 5.66 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Jurbarko rajono apylinkės teismą.