Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-07 · Civilinė byla Nr. e2A-2356-430/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-07
Bylos Nr.
e2A-2356-430/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
R. R.
Ieškovas
G. V.
Trečiasis asmuo
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2356-430/2025Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00203-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. R. dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 7 847,07 Eur skolą už rangos darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad verčiasi individualia rangos bei statybos rangos ūkine – komercine veikla. 2021 m. sausio mėn. pradžioje į jį kreipėsi atsakovas, kuris pasiūlė pastate atlikti įrengimo, remonto darbus, pakvietė apžiūrėti pastatą bei sudaryti darbų sąmatą. Apžiūrėjęs pastatą parengė bei atsakovui 2021 m. sausio 13 d. pateikė darbų pasiūlymą su atliktinų pastate darbų sąmata, kurių bendra kaina 23 525,52 Eur. Su darbų pasiūlymu ir pateikta sąmata atsakovas sutiko, perdavė pastato raktus, sumokėjo 3 000,00 Eur avansą bei darbų eigoje atliko tarpinius mokėjimus. Darbų vykdymo eigoje atsakovo pageidavimu darbų pasiūlyme suderinti darbai iš dalies nereikšmingai keitėsi, šalims žodžiu susitariant dėl naujų papildomų darbų atlikimo ar atsisakant anksčiau sutartų darbų. Visus žodžiu sutartus darbus įtvirtino atsakovui pateiktuose atliktų darbų aktuose, su kuriais atsakovas sutiko ne tik žodžiu, bet ir atlikdamas mokėjimus bei toliau leisdamas ieškovui vykdyti darbus. Užbaigęs visus darbus 2021 m. gegužės 13 d. atsakovui pateikė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė atliktų darbų apimtį už 22 468,43 Eur. Per klaidą į šį aktą neįtraukė vieno atlikto darbo – „WC latakas TECE su priedais“ už 378,64 Eur sumą, tačiau šis darbas buvo nurodytas 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų akte. Atsakovo sutuoktinė A. R. už atliktus darbus 2021 m. gegužės 18 d. sumokėjo 5 000,00 Eur sumą. Atsakovui atliko darbų iš viso už 22 847,07 Eur. Darbų kainos, nurodytos 2021 m. gegužės 13 d. atliktų darbų akte, atitiko darbų kainas, nurodytas 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų akte, su kuriomis atsakovas sutiko, dėl kurių atliko kelis mokėjimus bei niekada nereiškė jokių pretenzijų. Gavęs 2021 m. gegužės 13 d. atliktų darbų aktą, atsakovas nesutiko su jame nurodytomis darbų kainomis, gautame 2021 m. gegužės 13 d. akte savavališkai ranka surašė savo nuožiūra sumažintas darbų kainas, kurios siekė tik 15 719,24 Eur, ir už atliktus darbus atsisakė apmokėti visą 2021 m. gegužės 13 d. atliktų darbų akte nurodytą sumą. Iš viso atsakovas už atliktus darbus sumokėjo 15 000,00 Eur ir iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs bei jam yra skolingas 7 847,07 Eur. Atsakovas atsisakymą apmokėti skolą už atliktus darbus nepagrįstai grindžia vien tik nesutikimu su sutartomis jo darbų kainomis, t. y. nusprendė neteisėtai vienašališkai sumažinti sutartas su juo darbų kainas. Savavališku atsisakymu mokėti visą darbų kainą atsakovas grubiai pažeidžia jo teises, nes jei iš anksto būtų informuotas, jog atsakovas nesutinka su atliktų darbų aktuose nurodytomis darbų kainomis, būtų galėjęs sustabdyti darbų vykdymą ir atsakovui pareikšti priešpriešinius reikalavimus (sąlygas) bei atsakovui jų netenkinus, toliau darbų nebeatlikinėti. Siekdamas draugiškai išspręsti ginčą atsakovui siūlė daliai darbų pritaikyti nuolaidas, tačiau su jo siūlomomis nuolaidomis nesutiko.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. R. ir trečiasis asmuo A. R. bendru atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo - remonto darbus. Atsakovas su ieškovu sutarė dėl konkrečios darbų kainos – 15 000,00 Eur bei, jog už statybines medžiagas moka atsakovas. Tik atskirais atvejais, suderinus iš anksto, medžiagas galėjo pirkti ieškovas. Būdamas sąžiningas, teikdamas ieškinį ieškovas turėjo pridėti visus dokumentus, t. y. sąskaitas, kuriomis remiantis įsigijo medžiagas, atliko darbus ir sudarė atliktų darbų aktą bei pateikti jam apmokėjimui konkrečią sumą, tačiau to nepadarė. Ieškovo pateikta pirminė sąmata skiriasi nuo kitų, kadangi pirminė sąmata yra teisinga, kartu sudaryta iš darbų ir medžiagų, kurios bus perkamos išskirtinai atsakovo sąskaita. Ieškovas žinodamas, kad dalis medžiagų ir darbų bus perkamos išskirtinai tik atsakovo, savo planuose didesnę reikšmę teikė galutinei sumai, o ne tai, ką turės padaryti, kas akivaizdžiai matosi tolesnėse sąmatose. Prie ieškinio nėra pridėta nei vieno dokumento, įrodančio, kad darbus atliko ieškovas ar darbus bei medžiagas pirko asmeniškai ieškovas. Ieškovas pateikdamas sąmatą, kurioje išlaidos nurodytos 15 038,65 Eur, iš esmės pripažino, jog bendra darbų suma buvo 15 000,00 Eur. Pirminėje sąmatoje įvardinta suma 23 525,52 Eur, tačiau realiai iš šios sumos ieškovas galėjo tikėtis gauti 8 539,71 Eur, nes iš bendros sumos reikia atimti 3-6, 8-10, 15-17 pozicijų įkainius ir mechanizmus. Dėl mechanizmų nebuvo tartasi visiškai, ieškovas nepridėjo įrodymų, kad jo darbui mechanizmai buvo reikalingi. Ranka prirašydamas pastabas atsakovas nurodė realius, o ne tariamus atliktų darbų, už kuriuosi ieškovas siekia gauti apmokėjimus, kiekius ir tik dalis darbų kainų yra taisyta. Tai visiškai nekeičia šalių susitarimo esmės, t. y. kad kaina už paslaugas buvo sutarta konkreti ir nekintanti – 15 000,00 Eur. Sąmatoje, kurioje darbai įvertinti 22 468,43 Eur, visiškai nėra aišku, kas yra laikytina „medžiagos“ ir „mechanizmai“, nėra pateikiamas nei vienas dokumentas, kuriame matytųsi, kokios medžiagos ir iš kur buvo pirktos, bei tai, ką ieškovas laiko „mechanizmais“.

Žemesnės instancijos teismas

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovo G. V. apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 6 780,12 Eur skolą už rangos darbus, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 780,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 877,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, šalys rašytinės vartojimo rangos sutarties nėra sudariusios, žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo vidaus apdailos ir įrangos darbų atlikimo. Nustatė, kad šalims sutarus dėl rangos darbų atlikimo, ieškovas atsakovui elektroniniu paštu 2021 m. sausio 13 d. pateikė Sąmatą Nr. 1, kurioje numatyti konkretūs darbai, jų kiekiai bei tiesioginės išlaidos, išskiriant darbo, medžiagų bei mechanizmų kainas, kurių bendra kaina 23 525,52 Eur.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius elektroninius laiškus, liudytojos (dizainerės parodymus), sprendė, kad Sąmata Nr. 1 buvo šalių aptarta, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie siūlomus darbus, jų rūšis bei kiekvieno atskiro darbo kainą, darbams atlikti reikalingų medžiagų bei mechanizmų kainas, jog sutinka su šia sąmata atsakovas patvirtino sumokėdamas ieškovui avansą ir leisdamas ieškovui pradėti dirbti objekte, tačiau joje nurodyta galutinė 23 525,52 Eur kaina už darbus buvo apytikrė, kadangi sudarant šią sąmatą nesant parengtų dizainerės planų nebuvo aiškūs visų darbų kiekiai. Atsakovui atsisakius dalį Sąmatoje Nr. 1 nurodytų darbų, taip pat po dizainerės pateiktų planų pasikeitus kai kurių darbų kiekiams, atsiradus papildomų darbų, pasikeitė ir Sąmatoje Nr. 3 darbų galutinė kaina.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojos parodymai paneigia atsakovo teiginius, jog su dizainere perkant medžiagas ieškovas objekte nedirbo bei aptariant Sąmatą Nr. 1 visos medžiagos jau buvo nupirktos. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog šalys Sąmatą Nr. 1 aptarė ir ieškovas objekte pradėjo dirbti anksčiau nei nurodo atsakovas, patvirtina ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su dizainere M. K. (DOK-50642 Priedas Nr. 1) bei ieškovo 2021 m. sausio 29 d. atsakovo namo viduje darytos nuotraukos, jų aprašymai (DOK-50642 Priedas Nr. 2), iš kurių matyti, jog 2021 m. sausio 29 d. pradėti darbai namo katilinėje, tą pačią dieną dizainerei siųstos atsakovo namo virtuvės, svetainės ir vonios, miegamųjų kambarių nuotraukos, taip pat ir 2021 m. sausio 31 d. pinigų (3 000,00 Eur avanso) priėmimo kvitas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šalys nurodė, kad 3 000,00 Eur avansas buvo sumokėtas grynais pinigais tą pačią dieną, kuomet buvo aptartos Sąmatos Nr. 1 sąlygos, ieškovo teigimu pinigų priėmimo aktas surašytas vėliau, paskutinę mėnesio dieną. Sąmatoje Nr. 2 nurodyta, kad 3 000,00 Eur (3K) ieškovas gavo 2021 m. sausio 22 d., kas, įvertinus šalių paaiškinimus, ieškovo objekte darytų nuotraukų laiką, leidžia spręsti, jog sąmata Nr. 1 tarp šalių buvo aptarta 2021 m. sausio 22 d.

10. Teismas nustatė, kad sąmatoje Nr. 1 bendra darbų kaina nurodyta 23 525,52 Eur, iš jos išminusavus atsakovo sąmatos aptarimo metu nupirktas medžiagas ir sutartus darbus 9 731,52 Eur (Sąmatos Nr. 1 eilės Nr. 3-5), lieka darbų už 13 794,00 Eur, kas paneigia ir atsakovo parodymus, jog sąmatos aptarimo metu išskaičiavus nupirktas medžiagas bei kitų asmenų atliekamus darbus, liko darbų už 9 800,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad šalims aptariant Sąmatą Nr. 1 konkretūs darbų kiekiai nebuvo žinomi, atsakovas buvo sudaręs sutartį tik dėl parketlentės ir parketlenčių, durų ir durų montavimo darbų bei grindjuostės tvirtinimo, dizainerė buvo tik pradėjusi ieškoti medžiagas, rengti planus, vizualizacijas ir juos ieškovui pateikė po Sąmatos Nr. 1 aptarimo, ieškovui pradėjus objekte darbus, o ieškovas buvo informavęs atsakovą, jog sąmata bus peržiūrima po dizainerės pateiktų vizualizacijų, planų, teismas sprendė, jog atsakovo argumentai, kad aptariant Sąmatą Nr. 1 buvo sutarta konkreti atliekamų visų darbų kaina – 15 000,00 Eur – atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog susitarimą dėl konkrečios visų darbų atlikimo kainos patvirtina ieškovo Sąmatoje Nr. 2 pateikta visų darbų kaina – 15 038,65 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdyje parodė, kad Sąmatą Nr. 2 darė naudojant programą, kuri neteisingai paskaičiavo galutinę kainą, šią aritmetinę klaidą pastebėjo tik sudarydamas Sąmatą Nr. 3. Atsakovas nurodė, kad gavęs Sąmatą Nr. 3 ir pamatęs galutinę kainą skambino ieškovui, aiškinosi, kodėl Sąmatoje Nr. 2 galutinė kaina buvo nurodyta 15 038,65 Eur, o Sąmatoje Nr. 3 virš 22 000,00 Eur, ieškovas nurodė, kad padarė klaidą. Teismo vertinimu, kad Sąmatoje Nr. 2 nurodant galutinę darbų kainą buvo padaryta aritmetinė klaida matyti ir iš pačios sąmatos, kadangi susumavus visas atskirų darbų kainas galutinė kaina gaunasi 21 943,19 Eur. Teismo vertinimu, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių už darbus buvo sutarta galutinė konkreti kaina 15 000,00 Eur, nesivadovauti ieškovo parodymais, kad šioje sąmatoje buvo padaryta aritmetinė klaida, ir laikyti, jog ši sąmata įrodo tarp šalių sudarytą susitarimą dėl konkrečios darbų kainos, nėra pagrindo, juolab, kad byloje esantys kiti duomenys paneigia tokio susitarimo faktą.

12. Įvertinęs Sąmatos Nr. 3 apačioje ieškovo padarytus įrašus bei ieškovo paaiškinimus, teismas sprendė, kad Sąmatos Nr. 3 galutinę kainą sudaro 8 040,96 Eur papildomi darbai bei 14 428,00 Eur šalių sutarti ir faktiškai atlikti darbai. Pažymėjo, kad šioje sąmatoje prie 14 428 padarytas įrašas, jog ši suma gaunasi kaip ir buvo skaičiavę. Ieškovas nurodė, kad darbų eigoje atsakovas atsisakė dalies Sąmatoje Nr. 1 darbų, atsakovas patvirtino, kad dalį Sąmatoje Nr. 1 nurodytų darbų ieškovas nedarė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, leidžia daryti išvadą, kad po Sąmatos Nr. 1 aptarimo šalys bendravo dėl šioje sąmatoje atliekamų darbų bei skaičiavo jų kainas, išbraukdami darbus, kurių ieškovui nebereikėjo daryti. Taigi, ieškovui darbų eigoje buvo žinomi pagal Sąmatą Nr. 1 atliekami darbai, buvo skaičiuojama jų kaina, taip pat buvo žinoma, jog ieškovas atlieka ir papildomus darbus. Tai, kad šalys darbų eigoje skaičiavo sutartų darbų kainą tik patvirtina, jog tarp šalių konkreti darbų atlikimo kaina nebuvo sutarta. Aplinkybę, jog šalys nebuvo sutarusios konkrečios kainos, patvirtina ir šalių elgesys ieškovui atlikus visus rangos darbus. Pažymėjo, kad po atliktų darbų šalys dėl Sąmatoje Nr. 3 nurodytos galutinės kainos bendravo elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis, atlikinėjo kainų skaičiavimus, jas koregavo, tačiau apie tai, jog prieš pradedant darbus būtų susitariusios dėl konkrečios 15 000,00 Eur kainos nei viename paskaičiavime, žinutėje ar elektroniniame laiške, nenurodė.

13. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog rangos darbai objekte bus atliekami pagal ieškovo sudarytą apytikrę Sąmatą Nr. 1, o atsakovas sumokės už ieškovo faktiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo, jog darbų eigoje atsakovas atsisakė dalies darbų, nurodytų Sąmatoje Nr. 1, ir šių darbų ieškovas neatliko, nėra.

14. Įvertinęs Sąmatą Nr. 1, Nr. 2 bei Nr. 3 teismas konstatavo, kad ieškovas dalį darbų atliko už kainą, kuri buvo nurodyta Sąmatoje Nr. 1, dalies atliktų darbų kainos keitėsi. Atsakovas galutinių atliktų darbų kiekių, išskyrus sienų (Sąmatos Nr. 1 eilė Nr. 1), neginčijo. Teismas nustatė, kad darbų eigoje ieškovas pateikė atsakovui Sąmatą Nr. 2, joje nurodė visus pagal Sąmatą Nr. 1 atliktus ir dar ketinamus atlikti darbus bei darbų kainas, šioje Sąmatoje keitėsi kai kurių Sąmatoje Nr. 1 aptartų darbų kainos. Teismo vertinimu, ieškovas pateikdamas šią sąmatą atsakovui tinkamai jį informavo apie pasikeitusių darbų kiekius bei jų kainas, tačiau atsakovas jų neginčijo, su jomis sutiko ir sumokėdamas avansą bei leisdamas tęsti darbus šią sąmatą patvirtino. Pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad pamatęs, jog šioje sąmatoje yra nurodyta bendra darbų kaina 15 038,65 Eur ir dėl to visiškai nevertino nurodytų atskirų darbų kiekio ir jų kainos, tai nepaneigia ieškovo tinkamai įvykdytos informavimo pareigos fakto. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo kaip vidutinio vartotojo suvokimą apie rangovo (ieškovo pateiktą informaciją) pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog yra baigęs du statybos institutus, virš 20 metų dirba su statybomis susijusį darbą, sąmatas gerai žino. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas gavęs Sąmatą Nr. 2 puikiai suprato joje nurodytus darbus, jų kainas, jokių pretenzijų dėl šioje sąmatoje nurodytų darbų ar jų kainų ieškovui nereiškė, darbų nenutraukė, o po šios sąmatos gavimo sumokėdamas papildomai 7 000,00 Eur avansą patvirtino, jog sąmatoje nurodyti atlikti darbai buvo šalių suderinti, sutiko su likusiais atlikti darbais bei visų darbų kainomis, dėl ko ši sąmata tapo šalių rangos sutarties dalimi (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

15. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys Sąmatą Nr. 1 buvo aptarusios, o su Sąmata Nr. 2 atsakovas sutiko, jose darbų kainos buvo aiškiai apibrėžtos, tik nebuvo žinomi visų darbų tikslūs kiekiai, teismas konstatavo, jog atsakovas už atliktus darbus pagal Sąmatą Nr. 1 privalo sumokėti pagal šioje sąmatoje nustatytą atskirų darbų kainą, įvertinus faktiškai atliktų darbų kiekius, priežastis, lėmusias kai kurių darbų kainų pasikeitimus bei Sąmatoje Nr. 2 nurodytas kainas.

16. Teismas nustatė, kad atlikus visus darbus darbų kainos, numatytos Sąmatos Nr. 1 eilutėse Nr. 2, Nr. 7, Nr. 11, Nr. 20, nekito, jų kiekių atsakovas neginčija, todėl šių darbų bendra kaina sudaro 2 805,71 Eur (1 950,11 Eur + 240,00 Eur + 15,60 Eur + 600,00 Eur ). Teismas pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog sąmatose yra neteisingai nurodytas glaistytų ir dažytų sienų kiekis – 236 kv. m., kadangi ekspertai nustatė, jog sienų kiekis yra 218 kv. m., įvertino specialisto S. Š. konsultacinę išvadą, UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ projekto ekonominės dalies vadovės Ž. K. pateiktose lokalinėse sąmatose glaistytų ir dažytų sienų kainas, teismo eksperto D. K., teismo eksperto N. B. išvadas, teismo posėdyje eksperto N. B. duotus paaiškinimus. Konstatavo, kad nei vieno specialisto ar teismo eksperto glaistytų ir dažytų sienų plotų paskaičiavimai nėra aiškūs, tačiau dviejų specialistų bei teismo eksperto D. K. sienų plotai iš esmės nurodyti vienodi, todėl teismas sprendė, kad faktiškai ieškovas atsakovo objekte išglaistė ir išdažė 218,20 kv. m. sienų plotą. Nustatė, kad Sąmatoje Nr. 1 šalys susitarė, kad 236 kv. m. ploto sienų glaistymas ir dažymas kainuos iš viso 4 426,70 Eur, t. y. po 18,76 Eur už 1 kv. m. (4 426,70 Eur / 236 kv. m.), tokiu būdu kaina už 218,20 kv. m. sienų glaistymą ir išdažymą yra 4 093,43 Eur (218,20 kv. m. x 18,76 Eur.).

17. Pasisakydamas dėl WC grindų, sienų apklijavimo plytelėmis, elektros įrengimo, wc įrangos montavimo, sienų vadų užtaisymo, šviestuvų montavimo darbų kainų, pirmosios instancijos teismas įvertino sąmatoje Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 duomenis, sugretinęs Sąmatoje Nr. 1 ir Sąmatoje Nr. 3 nurodytas darbo bei mechanizmų kainas, konstatavo, kad pagrįsta ieškovo faktiškai atliktų darbų pagal Sąmatą Nr. 1 kaina yra 12 808,54 Eur (2 805,71 Eur + 4 093,43 Eur + 832,43 Eur + 1 518,88 Eur + 2 541,99 Eur + 460,10 Eur + 196,00 Eur + 360,00 Eur).

18. Dėl Sąmatoje Nr. 1 neaptartų darbų ir jų kainos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojos paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešingai nei teigia atsakovas, šalys darbų eigoje tarpusavyje bendravo dėl Sąmatoje Nr. 2 nurodytų Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų, atsakovui jie buvo žinomi, atsakovas sutiko, jog jie būtų atliekami, jų kainos nurodytos atsakovo pateiktoje Sąmatoje Nr. 2, kurią atsakovas patvirtino sumokėdamas avansą, todėl už šiuos darbus atsakovas privalo sumokėti (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad tiek Sąmatoje Nr. 2, tiek Sąmatoje Nr. 3, Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų kaina yra tokia pati, ji nepakitusi, tik Sąmatoje Nr. 3 neįrašytas WC latakas TECE su priedais, tačiau, jog šis darbas buvo atliktas ir jo kainos tarp šalių ginčo nėra, todėl sprendė, kad šalių sutarta papildoma 8 635,44 Eur kaina už ieškovo atliktus Sąmatoje Nr. 1 neaptartus (papildomus) darbus yra pagrįsta. Pažymėjo, jog nors atsakovas nesutinka su šia kaina ir papildomų darbų kainoms pagrįsti byloje yra pateiktos dviejų specialistų bei dviejų teismo ekspertų sąmatos, tačiau teismui nustačius, jog Sąmatoje Nr. 2 yra nurodytos Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų kainos, jos atsakovui buvo žinomos, dėl jų atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, sumokėdamas avansą šią sąmatą patvirtino, nustatant šių darbų kainą teismas remėsi būtent Sąmatoje Nr. 2 nurodytomis kainomis (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.676 straipsnio 1 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad be jau nurodytų papildomų darbų Sąmatoje Nr. 3 taip pat įvardinti dar 4 papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti nei Sąmatoje Nr. 1, nei Sąmatoje Nr. 2. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog šiuos darbus ieškovas atliko, tačiau nurodė, kad jokio susitarimo dėl šių darbų atlikimo su atsakovu nebuvo ir dėl jų nesitarė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus konstatavo, kad šalys buvo sutarusios dėl šiukšlių išvežimo darbo ir jo bendros kainos – 610,00 Eur. Duomenų, kad šalys tarėsi, jog grindininkų šiukšlių išvežimas bus kaip papildomas darbas su atskira kaina, byloje nėra, todėl sprendė, kad ieškovas neįspėjęs atsakovo, jog už grindininkų šiukšlių išvežimą bus didinama Sąmatoje Nr. 2 nurodyta statybinių šiukšlių išvežimo kaina, nepagrįstai į Sąmatą Nr. 3 įtraukė papildomą darbą – šiukšlės grindininkų, todėl už juos atsakovas mokėti neprivalo. Sąmatoje Nr. 3 nurodyti ieškovo faktiškai atlikti papildomi (nauji sutartiniai) darbai: papildomas skydelio montavimas, skylių užtaisymas (eilės Nr. 31), atstovavimas saulės baterijų montavimo metu (eilės Nr. 32) bei rekuperacijos dangtelių montavimas (eilės Nr. 33), teismo vertinimu atsakovui buvo žinomi ir šalių sutarti, tai patvirtina atsakovo ranka taisyta Sąmata Nr. 3 bei šalių susirašinėjimas po visų darbų atlikimo (juose jokių duomenų, kad apie šiuos darbus atsakovas nežinojo ir jie nebuvo sutarti, nėra), atsakovas juos priėmė, todėl už juos turi sumokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog už šiuos darbus šalys aptarė kainą, teismas vadovaudamasis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi, bei byloje esančiomis sąmątomis, ekspertų ir specialistų išvadomis konstatavo, kad vienintelis įrodymas, iš kurio būtų galima spręsti apie šio atstovavimo montuojant saulės baterijų kainą yra Sąmatoje Nr. 3 nurodyta kaina – 200,00 Eur, o atsakovas įrodmų ši kaina neatitinka sutarties sudarymo metu rangos sutartyse paprastai naudojamų statybos darbų kainų bei neatitiktų protingumo kriterijų ir būtų nepagrįsta, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, projekto ekonominės dalies vadovės Ž. K. viena iš lokalinių sąmatų, sudaryta 2021 m. balandžio mėn. kainomis, t. y. kainomis, kuomet šalys susitarė dėl papildomo skydelio montavimo, skylių užtaisymo bei rekuperacijos dangtelių montavimo darbų, nustatant šių darbų kainas teismas vadovosi būtent jos pateikta lokaline sąmata Nr. S001, sudaryta 2021 m. balandžio mėn. kainomis. Įvertines tai bei atliktų darbų apimtis, teismas konstatavo, kad pagrįsta ieškovo atliktų Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų kaina yra 8 971,58 Eur (8 635,44 Eur + 200,00 Eur + 136,14 Eur).

20. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas atliko atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name vidaus apdailos ir įrangos darbus už 21 780,12 Eur (12 808,54 Eur + 8 971,58 Eur) kainą. Atsakovas ir trečiasis asmuo už atliktus darbus ieškovui sumokėjo iš viso 15 000,00 Eur, todėl už atliktus darbus yra skolingi 6 780,12 Eur. Pažymėjo, kad nors atsakovas nesutikdamas sumokėti už atliktus darbus nurodė, kad jokie darbai jam nebuvo perduoti, nes nebuvo surašyti perdavimo priėmimo aktai, tačiau atsakovas faktiškai darbus priėmė, trūkumų nenustatė bei teismo posėdyje patvirtino, kad visi darbai atlikti kokybiškai, todėl aplinkybė, kad nebuvo surašytas darbų priėmimo perdavimo aktas, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad atsakovas neturi pareigos jų apmokėti.

21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ne visos prašomos priteisti išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Įvertinęs ieškovo bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas išlaidas advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindė 8 595,36 Eur apimtyje ir paskirstė jas proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Atsakovas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepanaikintų skundžiamo sprendimo, apeliantas prašo pakeisti sprendimą ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, t.y. 2 350,00 Eur suma, bei už teisinę pagalbą 50 procentų nuo pirmos instancijos priteistinos sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, neaiškus ir dviprasmiškas.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Grąžindamas nagrinėti iš naujo šią bylą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina nustatyti ką susitarė šalys dėl darbų kainos: a) ar šalys buvo sutarusios fiksuotą darbų kainą; b) ar taikant išlaidų atlyginimo būdą kai atlygis mokamas už faktiškai atliktus darbus, ir c) pripažinus, jog šalys susitarė atsiskaityti pagal faktiškai atliktus darbus, tačiau nesant byloje įrodymų dėl šalių sutartų įkainių / kainos, jų kaina nustatyti pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Pirmos instancijos teismas neatliko šios pareigos ir padarė esminę teisės taikymo ir fakto klaidą – pripažino, kad pirminio pasiūlymo dėl darbų atlikimo kaina ir yra ta kaina dėl kurios galėjo šalys susitarti, t.y. nurodyta Sąmatoje Nr. 1, t.y. apie 23 525,52 eurai.

22.3. Teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes: 1) kad ieškovas veikė ekonominiame šešėlyje. Nors ir turintis veiklos liudijimą, būdamas profesionalus verslininkas sudarinėja vartojimo statybos rangos sutartis tik žodžiu. Tokiu būdu klaidinant vartotoją dėl būsimų darbų kainos. 2) Ieškovas per visą teismo procesą taip ir neatskleidė, ar pats atliko atsakovo namo įrengimo darbus ar samdė kitus asmenis tokiems darbams. 3) Ieškovas pinigus visada ėmė tik grynais, neišrašydamas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir PVM sąskaitų faktūrų. Tik ruošiantis kreiptis į teismą, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po darbų atlikimo atsiuntė sąskaitas faktūras ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus. 4) Ieškovas nepateikė duomenų, kad pagal jo neva išrašytas ir apskaitytas PVM sąskaitas faktūras yra sumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Teismas tokį atsakovo prašymą atmetė tokiu būdu gindamas asmenį kuris labai tikėtina nemoka mokesčių. 5) Ieškovas daro finansinį spaudimą vartotojui atsakovui, kadangi ieškovo biudžetas mokant už teisines paslaugas šioje byloje yra iš esmės neribotas, ką ir įrodo pateiktos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas visą laiką vilkino šios bylos nagrinėjimą, ieškinį pateikė be PVM sąskaitų faktūrų, nuolat teikinėjo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, net ir po metų bylinėjimosi, papildomai kvietė liudytoją tik po bylos atnaujinimo, kas leidžia teigti, kad ieškovas negalėjo adekvačiai suformuoti įrodinėjimo dalyko. 6) Statybos darbai vyko karantino metu, Atsakovas negalėjo objektyvai kontroliuoti darbų eigos, o Ieškovas galėjo manipuliuoti atliekamų darbų eiga ir procesu.

22.4. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos taikant CK 6.672–6.680 straipsnius ir pažeidė CPK 12 straipsnį, kadangi suteikė verslininkui pranašumą prieš vartotoją. Grąžinus bylą į pirmos instancijos teismą, procesas vyko ne rungimosi principu, o remiantis ieškovo išklausymu. Pavyzdžiui, Teismas uždavęs klausimą ieškovui ar jis rangos darbus atliko, ieškovas atsakydavo, kad darbus atliko ir dėl jų buvo sutarta „žodžiu“. Nors ieškovas turi neabejotiną pareigą (CPK 178 straipsnis) įrodyti „žodinį susitarimą“, bylą nagrinėjęs teismas nei prašė nei reikalavo, o ieškovas ir nesivargino teikti įrodymus apie žodinį susitarimą. Atsakovas būdamas silpnesnioji sandorio šalis teikė nuoseklius paaiškinimus apie kuriuos teismo sprendime apskritai nėra pasisakoma. Sprendimas remiasi išskirtinai ieškovo pateikta įrodinėjimo pozicija – viskas buvo sutarta „žodžiu“, o tai kad ieškovas savo paties pateiktuose dokumentuose klaidino atsakovą dėl darbų kainos, teismas laikė tiesiog aritmetine klaida ir tinkamu informavimu apie darbų kainą, net nepaisant ekspertizių metu nustatytų statybos rangos kainų. Ieškovas viso proceso metu rėmėsi ne leistinais įrodymais, o niekuo neparemtu teiginiu „žodžiu sutarėme“. Neaišku ką turėjo omenyje teismas nurodydamas, kad vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, kai būtent verslininkas siekdamas aiškaus ir teisėto sandorio sudarymo „pamiršta“ sudaryti rašytinę sutartį ir pinigus ima grynais be jokių apskaitos dokumentų. Teismas apie tai apskritai nepasisako.

22.5. Pirmos instancijos teismas iš esmės pakartojo ką sakė ieškovas, jog dėl papildomų darbų su atsakovu aptardavo atskirai žodžiu, todėl su atsakovu žodžiu aptardami šią sąmatą sutarė, jog jis pradės darbus pagal šią sąmatą, tačiau atsakovas jam sumokės už faktiškai atliktus darbus ir pan. Apelianto vertinimu, verslininkui yra naudinga sudaryti sutartis raštu, kaip ir tai, kad kiekvienas pokalbis su klientu būtų fiksuotas arba po pokalbio žodžiu būtų surašomas elektroninis laiškas ir pan. Darbai buvo atliekami COVID-19 ribojimų metu, kas apsunkino atsakovo galimybes kontroliuoti darbus, o ieškovas tuo ir pasinaudojo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis nuolat informuodavo atsakovą apie darbų eigą ir procesą, neva kalbėdavo telefonu, tačiau įrodymų nėra – jokių telefono pokalbio išklotinių. Ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas verslininkas sudarydamas žodinę rangos sutartį su atsakovu, kurioje galėjo numatyti aiškius apdailos darbus, terminus, kainą, vartotojo teises ir pareigas, verslininko teises ir pareigas, sutarties nutraukimo sąlygas ir kt. Tačiau to nebuvo padaryta. Turime pagrindo manyti, kad ieškovas vengė sudaryti vartojimo rangos sutartį raštu savanaudišku pinigų taupymo tikslu, t. y. neįforminus susitarimo jokiais rašytiniais susitarimais, gali nekilti pareiga ir vykdyti kitų, pavyzdžiui mokestinių. Iš vartotojo paimti pinigai už darbus grynais, be jokio apskaitos dokumento ar sąskaitos. Rašytiniai dokumentai patvirtinantys pinigų paėmimo faktą atsiranda žymiai vėliau. Rašytinė vartojimo rangos sutartis būtų užtikrinusi aiškesnę situaciją pačiam ieškovui ir atsakovui, bei bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau šiuo atveju ieškovas savo argumentus įrodinėja „žodiniais susitarimais“, kurie neturi jokio materialaus pagrindo. Ieškovas nėra fiksavęs ir pateikęs jokių SMS žinučių, telefono pokalbių, elektroninių laiškų su prašymais patvirtinti vienokius ar kitokius sandorio aspektus, ar kitų informatyvių šaltinių, kuriais remiantis būtų galima aiškiai spręsti kokie klausimai buvo nagrinėti tarp šalių ir kas buvo sutarta ir nutarta. Ieškovas pateikia tik siųstus elektroninius laiškus, tačiau nepateikia jokių elektroninių laiškų, kuriuose būtų detalizuota šalių bendravimas, derybos, galiausiai Ieškovo paaiškinimai Atsakovui kaip vyksta darbų procesas ar kainos apskaičiavimas ar darbų atlikimo terminas. Tokių aplinkybių Ieškovas nepateikia.

22.6. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškovo ieškinyje, ankščiau teikdama apeliaciniame skunde ir skundžiamame sprendime pateikiamos 3 skirtingos versijos dėl ko buvo susitarta. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pirmojoje sąmatoje nurodyti darbų kiekiai bei kainos buvo preliminaries. Jeigu tikėti pačiu ieškovu, tai buvo tik preliminari kaina darbų, o bus sumokėta už faktiškai atliktus darbus, tokiu atveju kyla natūralus klausimas, kiek kainuoja darbai ir kur yra vartotojo sutikimas dėl konkrečių kainų ir darbų apimčių. Priešingai nei ieškovas, atsakovas visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo su ieškovu suderėta kaina buvo viena ir labai konkreti – 15 000 Eur ir nors ši suma nėra fiksuota konkrečiame dokumente, ši suma yra įrodoma nuosekliais atsakovo paaiškinimais ir kita bylos medžiaga gauta iš ieškovo. Iš pirminės 2021-01-13 Sąmatos, kurioje suma 23 525, 52 Eur ieškovas galėjo tikėtis gauti tik 8539,71 Eur, nes iš bendros 23 525, 52 Eur sumos, reikia atimti šių pozicijų įkainius – Nr. 3 (5738,61), Nr. 4 (989,80), Nr. 5 (3003,11), Nr. 6 (350), Nr. 8 ir Nr. 9 (medžiagas 221, 43 ir 620, 268 (suklysta ieškovo dėl kvadratūros)), Nr. 10 (980), Nr. 15 ir Nr. 16 (694, 98 ir 583, 10), Nr. 17 (980, 11), mechanizmai 557. Dėl mechanizmų nurodytų nebuvo tartasi visiškai, ieškovas neprideda jokių įrodymų, kad jo darbui mechanizmai apskritai buvo reikalingi. Šių pozicijų įkainius reikia atimti todėl, kad už šiuos dalykus apmokėjo atsakovas. Pirmos instancijos klaidingai nurodo, kad iš Sąmatos 1 išminusavus atsakovo sąmatos aptarimo metu nupirktas medžiagas ir sutartus darbus 9 731,52 Eur (Sąmatos Nr. 1 eilės Nr. 3-5), lieka darbų už 13 794,00 Eur. Ieškovo nebuvo prašyta nei kloti parketlentes, grindų montavimo nei durų montavimo, jis neturi tam kompetencijos nei pats įrodinėjo, kad tokius darbus kada nors planavo atlikti ar samdyti kitus asmenis.

22.7. 2021-03-31 pavadinimu „samata“, el. laiške nurodoma „siunčiame atliktų darbų aktą 2021-03-31 d“, kurioje atlikta darbų nurodoma už 15 038, 65, o atlikta 10 837, 71. Čia svarbu paminėti ir tai, kad šio lapo apačioje dar yra komentaras „darbų atlikta 2021-03-31 d. 10 837, 71-3000 avansas=7337 neapmokėtas likutis“. Ieškovas pats pripažino net du kartus, paties siųstame dokumente, kad žodinės sutarties kaina yra 15 000. Iš atliktų darbų už 10 837,71 Eur – 3000 sumokėtas avansas, likutis dėl atliktų darbų apmokėjimo yra 7837. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju G. V. patvirtino dar neatliktų darbų už 4200,94, kas leido atsakovui tikėtis, kad jokių siurprizų nebus ateityje. Jeigu ieškovas kaip teigia šioje vietoje padarė klaidą, tai kodėl jis jos nepastebėjo ir niekada apie tai neinformavo atsakovo, juk logiška, kad tokiu atveju vartotojas turi būti nedelsiant informuojamas apie aptiktą aritmetinę klaidą skaičiavimuose kurie turi esminės įtakos sutartų darbų kainai. Teismas suklydo ieškovo parodymų vertinime ir nusprendė, kad tai buvo „netyčinė“ aritmetinė klaida. Apelianto vertinimu, tai buvo būtent ieškovo sąmoningas ketinimas klaidinti vartotoją atsakovą. Ši aplinkybė turi būti vertinama Vartojo naudai ir interesais, kadangi tokios netyčinės klaidos yra itin palankios verslininkui, kuris pažeidė vartotojo teisingo informavimo principą.

22.8. 2021-05-13 pavadinimu „samata“ kurioje suma 22 468, 43 Eur el. laiške nurodoma: „persiunčiu paskaičiavimus, WC įranga sumontuota.“ Apačioje taip pat parašytas komentaras, kad gauta 10 000, darbų atlikta 2021-05-13 22468,43-10000=12468,43 neapmokėtas likutis. Kartu nurodoma, kad „papildomi darbai pažymėti raudonai sudarė 8040,96 Eur, juos atėmus iš bendros sąmatos gaunasi 14 428 Eur kaip ir buvome skaičiavę“. Šioje vietoje aiškiai matyti, kad ieškovas paskaičiavo „papildomus darbus“ nuo to, ką buvo sutaręs pats, įvardindamas „kaip ir buvome skaičiavę“. Pakartotinai tikrąją susitarimo sumą ieškovas nurodo ir 2021-07-06 laiške. Atsakovui kaip vartotojui svarbi galutinė kaina dėl atliekamų darbų, o ne jų aprašymas ir pan. G. V. pats pateikė duomenis, savo elektroninius laiškus, kad susitarimas dėl kainos buvo 15 000 Eur. Nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas pats savo jėgomis ir lėšomis pirko medžiagas ir tai tik įrodo, kad ieškovas negalėjo tikėtis gauti visos pirminės sumos Sąmatoje Nr.1. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo nenuoseklumą dėstant savo argumentus procesiniuose dokumentuose ieškinyje nurodoma, kad sąmatoje nurodoma darbų kaina 23 525,52 Eur, paaiškinimuose nurodoma, kad buvo susitarimas dėl 22 847, 07, nors tai data kurią pats ieškovas nurodo 2022-05-13 kai darbai jau buvo baigti. Akivaizdu, kad pats ieškovas klaidino ir klaidina teismą ir atsakovą savo samprotavimais dėl nuolat kintančių faktinių aplinkybių laike. Ieškovas niekur nėra nurodęs savo darbų kainos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), niekur nėra užfiksuota, kad ieškovas teikdamas savo sąmatinius skaičiavimus būtų įtraukęs ar neįtraukęs PVM, tokio įrodymo nėra. Ieškovo apeliaciniame skunde teiktame teismui buvo pateikta sąmatinės lentelė tyčia be PVM eilutės. Iš esmės tai vartotojo klaidinimas nurodant neaiškią kainą, nes vartotojui nuolat kils klausimas ar tai PVM apmokestinama ar ne.

22.9. Dėl papildomų darbų kainos, apeliantas pažymi, kad ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės bei nepateikė jokių įrodymų, kada ir kaip, dėl kokių papildomų darbų atlikimo ieškovas susitarė su atsakovu, o paklaustas teismo posėdyje, kada atsakovas kreipėsi pas jį dėl papildomų darbų, apskritai negalėjo to atsakyti (fiksuota pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir sprendime). Ieškovas teigia, kad atsakovas, mokėdamas pinigus už atliktus darbus ir nereikšdamas jokių pretenzijų, išreiškė sutikimą su atliekamais papildomais darbais. Tačiau pagal CK 6.228¹⁶ straipsnį vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti ir jis neturi pareigos už tai mokėti. Tačiau pirmos instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos. Teismas ir vėl klaidingai remiasi ieškovo žodiniais paaiškinimais, nes Sąmatos Nr. 2 kaina buvo paties ieškovo nurodyta 15 038, 65 Eur, dėl ko atsakovas ir sutiko. Kartu atliktų darbų suma buvo 10 837, 65 Eur. Kategoriškai nesutiktina, kad avanso sumokėjimas gali būti prilygintinas sutikimui dėl didesnės kainos, tai yra siurprizinė interpretacija. Mokėjimai buvo atlikti, nes to prašė ieškovas, bet ne dėl to, kad teiktų kokį tai sutikimą dėl padidintų kainų, kurių ir nebuvo. Teismas teisus teigdamas, kad vertinant pirminę Sąmatą Nr. 1, reikėjo papildomų darbų, tačiau jiems ir buvo numatyta 5000 Eur, o pridėjus prie apytiksliai 10 000 Eur sumos ko galėjo tikėtis Ieškovas ir bus galutinė darbų kaina 15 000 Eur.

22.10. Nors pirmos instancijos teismas nurodo įstatymo normas dėl darbų kainos nustatymo (CK 6.653 str.), tačiau jomis nesivadovauja ir tai yra esminis pažeidimas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad nėra pakankamai duomenų patvirtinti ieškovo ar atsakovo skirtingą poziciją dėl sutartos sutarties kainos galima vertinti ekspertizių metu gautus duomenis bei kitas specialistų išvadas. Vertinant ekspertizes ir konsultacines išvadas būtina atsižvelgti į šiuos aspektus: 1. ekspertizės atliktos teoriniais paskaičiavimais, pagal bendrąsias rinkos normas atitinkamu metu, t.y. neindividualizuotas verslo subjektams. Tai svarbi aplinkybė, nes apdailos darbų kainos skirtinguose regionuose gali skirtis; 2. Ekspertizės atliktos kaip įmonei, juridiniams asmeniui, tokiu būdu prisiskaičiuojant papildomų netiesioginių išlaidų, darbo užmokesčio ir pelną, ko neturi individualią veiklą vykdantis asmuo. Ieškovas nepateikė paneigiančių argumentų, kad turėjo tokias išlaidas. 3. Atmetus visas netiesiogines išlaidas, eksperto Dr. D. K., eksperto S. Š. ir Ž. K. paskaičiuotos sąmatos vertė iš dalies sutampa ir patvirtina atsakovo R. R. nurodytą sumą – 15 000 sumą. Ieškovas niekur nėra nurodęs savo darbų kainos su PVM, niekur nėra užfiksuota, kad G. V. teikdamas savo sąmatinius skaičiavimus būtų įtraukęs ar neįtraukęs PVM, tokio įrodymo apskritai nėra. Iš esmės tai yra vartotojo klaidinimas nurodant neaiškią ir net negalutinę kainą. Atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovas yra PVM mokėtojas todėl pagrįstai galėjo tikėtis kainos be PVM. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde ieškovas apdariai kopijuodamas savo sąmatas kaip tyčia užmiršo pateikti ir eilutę su PVM.

22.11. Iki šiol ieškovas nėra pateikęs susistemintos, aiškios informacijos rodančios kiek buvo išleista medžiagų pirkimui atsakovo objektui. Ieškovas pateikia senas sąskaitas faktūras, iš kurių sunku suprasti kokios medžios ir kokiems objektams naudotos. Ieškovas pateikia sąskaitas su medžiagų įsigijimu kai dar net nebuvo susipažinęs su atsakovu. Atsakovas ir teismas nėra subjektai kurie galėjo kompetentingai įvertinti ar pateiktose sąskaitoje nurodytos medžiagos ir jų kiekiai realiai atitinka pagal faktą atliktus darbus. Ieškovas tik po 2 metų pateikia papildomus duomenis apie dar papildomai pirktas statybines medžiagas, nors to buvo prašoma su atsiliepimu į ieškinį, todėl laikytina neįrodytu ir tai, kad jis neva medžiagas kažkur laiko sandėlyje.

22.12. Teismui analizuojant pateiktas ieškovo sąskaitas matyti, kad po žodinės sutarties sudarymo, statybinių medžiagų kaina pagal dokumentus tėra apie 5000 eurų, todėl atlygis už darbą net 10 000 eurų yra pakankamas ir sąžiningas atlygis ieškovui. Būtina atsižvelgti ir į CK 6.228¹⁶ str. 2 dalį, kadangi tu atveju jeigu pats asmeniškai ieškovas nusprendė įsivertinti didesne kaina savo darbą, būtina pateikti įrodymus dėl tokio sutikimo iš atsakovo pusės, bet to nėra padaryta.

22.13. Ieškovas veikdamas šešėlyje, klaidindamas vartotoją dėl aritmetinių Sąmatos kainos skaičiavimo turi prisiimti riziką ir atsakomybę, viskas galėjo būti kitaip, jeigu būtų surašyta rašytinė vartojimo rangos sutartis. Kartu viskas būtų kitaip, jeigu ieškovas būtų fiksavęs pokalbius su atsakovu, nuolat jam teikęs ataskaitas ir atsiskaitymus už darbus ir paslaugas, bei paaiškinęs ir svarbiausia gavęs sutikimą dėl konkrečių darbų kainos. Teismas visiškai ignoravo atsakovo vartotojo statusą ir suteikė išskirtinę reikšmę verslininkui ir jo teiginiams, sureikšmindamas ieškovo parodymus ir apskritai nutylėdamas, ignoruodamas atsakovo paaiškinimus.

22.14. Teismo pasisakymas apie tai, kad atsakovas yra baigęs du statybos institutus, virš 20 metų dirba su statybomis susijusį darbą, todėl gavęs Sąmatą Nr. 2 puikiai suprato joje nurodytus darbus, jų kainas yra neetiškas. Asmeninių savybių, kompetencijų vertinimas yra tik asmens subjektyvi nuomonė apie save, o ne faktas kuriuo galima remtis teigiant, kad toks asmuo jau yra „informuotas vartotojas“. Teismas nenurodo šaltinio, kad atsakovas būtų profesionalus statybininkas, kuriam kaip galima suprasti jau negali būti taikytinos įstatymo normos numatančios vartotojo apsaugą.

Šalies argumentai

22.15. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog aplinkybę, kad šalys nebuvo sutarusios konkrečios kainos, patvirtina ir šalių elgesys ieškovui atlikus visus rangos darbus, kadangi šalims bendraujant nei viename paskaičiavime, žinutėje ar elektroniniame laiške, nenurodoma, kad buvo susitarta dėl 15000 Eur. Tokia argumentacija klaidinanti ir tiesiog perrašomi ieškovo samprotavimai. Atsakovui nėra draudžiama ginčyti tik po darbų atlikimo pateiktos Sąmatos, ką teismas nutyli ir ignoruoja. Be to kodėl atsakovas turėjo rašyti dėl susitartos kainos kai apie ją žinojo ir pats parašė ieškovas su Sąmata Nr. 2 nurodydamas Sąmatos Nr. 2 kainą 15 038, 65. Teismo sprendimas kuris remiasi išskirtinai tik vienos suinteresuotos ir nesąžiningos šalies paaiškinimu negali būti teisėtas ir pagrįstas.

22.16. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad nėra pagrindo keisti sprendimo iš esmės, t.y. ieškinį atmesti, manome, kad yra pagrindas keisti skundžiamą sprendimą papildomai mažinant ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nors pirmos instancijos teismas mažino bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepakankamai. Ieškovas akivaizdžiai turi finansinį pranašumą prieš vartotoją atsakovą ir iš esmės neribotas galimybes mokėti už teisines paslaugas šiuo metu ir ateityje. Teismas neatkreipė dėmesio, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme anksčiau, ieškovas pasirinko turėti net tris atstovus, iš kurių du dalyvaudavo teismo posėdžiuose. Ieškovas pats daug kartų nuolat teikė papildomus dokumentus, kurie buvo nesusisteminti, padriki ir klaidinantys. Ieškovas atsisakydavo pateikti savanoriškai ir kitus dokumentus, liudytojus kvietė po 3 metų bylinėjimosi kas reiškė jog pats yra suinteresuotas ilgu procesu ir procesiniu spaudimu atsakovui. Išlaidos skirtos ekspertizės atlikimui ir ieškovo pasirinktam ekspertui yra per didelės ir neproporcingos darbo apimčiai (dokumentinis tyrimas), kartu ir klaidinančios, nes buvo siekiama padidinti darbų kainas su papildomais darbų aprašymais pagal atskirą prašymą. Ekspertizių prireikė būtent dėl ieškovo kaltės, nes būtent jis nesudarė rašytinės sutarties, nepateikė į bylą susistemintų išlaidų lentelių, dokumentų, iš kurių būtų aiškiai matyti išleistos pinigų sumos konkrečiam atsakovo objektui. Atsižvelgiant į tai, būtina mažinti bylinėjimosi išlaidas dėl ekspertizės 2 350,00 Eur sumą, bei už teisinę pagalbą 50 procentų nuo pirmos instancijos teismo priteistos sumos.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog dėl darbų neva nebuvo susitarta tarp ieškovo ir atsakovo. Rašytinės formos sutarties dokumento pasirašyta nebuvo, tačiau ieškovas nuosekliai nurodė, kad dėl visų tarpiniame akte ir galutiniame akte nurodytų darbų buvo susitarta žodžiu. Darbų vykdymo eigoje atsakovas žodžiu atsisakė dalies darbų, nurodytų pirminėje sąmatoje, taip pat žodžiu nurodė ieškovui atlikti pastate naujus darbus, nenurodytus pirminėje sąmatoje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas byloje nuosekliai nurodė aplinkybes bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog dėl visų tarpiniame akte ir galutiniame akte nurodytų darbų buvo susitarta su atsakovu. Tai patvirtina aplinkybė, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas ir ieškovas susitarė dėl visų tarpiniame akte ir galutiniame akte nurodytų darbų ir jų kiekių. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl visų Galutinėje sąmatoje nurodytų darbų jis susitarė su ieškovu, bei jog nėra nei vieno nereikalingo įrašo Galutinėje sąmatoje. Atsakovas taip pat pripažino, jog ir dėl Galutinėje sąmatoje nurodytų darbų kiekių ginčo tarp šalių nėra, išskyrus Galutinės sąmatos 14-ą eilutę, kurioje ieškovo nurodytas 236 m2 kiekis sienų paruošimo dažymui glaistant ir dažymo (su medžiagomis) darbų, pasak atsakovo, tikrasis šių darbų kiekis yra 218 m2. Byloje teismo posėdžių metu pateikti atsakovo ir liudytojos (dizainerės) paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas pradėdavo atlikti darbus tik pirma suderinus juos su atsakovu. 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad ieškovas darbus dėl GKP lubų demontavimo ir rekuperacijos atliko atsakovo užsakymu.

23.2. Galutiniame akte nurodyti darbai atitinka tarpiniame akte nurodytus darbus bei jų kainas. Atsakovas už Tarpiniame akte nurodytus darbus atliko mokėjimus ieškovui, t. y. atsakovas 2021 m. kovo 31 d. ieškovui sumokėjo 3 000 EUR. 2021 m. balandžio 30 d. dar sumokėjo ieškovui 4 000 EUR. Atsakovas 2021 m. sausio mėn. jau buvo sumokėjęs ieškovui 3 000 EUR avansą. Taigi, 2021 m. balandžio mėn. atsakovas jau buvo sumokėjęs ieškovui iš viso 10 000 EUR sumą, bei tuo beveik pilnai apmokėjo 10 837,71 EUR faktiškai atliktų darbų sumą, nurodytą tarpiniame akte. T. y. Tarpiniame akte nurodyti darbai atitiko atsakovo valią. Atsakovas nebūtų mokėjęs už tarpiniame akte nurodytus darbus, jei dėl šių darbų atsakovas nebūtų susitaręs su ieškovu ir jei šie darbai neatitiktų atsakovo, kaip užsakovo, valios. Tarpiniame akte ir Galutiniame akte nurodytų darbų ieškovas ir atsakovas jau buvo susitarę žodžiu dar iki pateikiant šiuos aktus atsakovui. Vienašališkai pakoreguotame akte atsakovas savo nuožiūra ranka surašė kainas kiekvienai sąmatoje nurodytų darbų eilutei, kurias atsakovas sutinka mokėti ieškovui. Taigi, atsakovas tuo pripažįsta kiekvienoje Galutinio akto eilutėje nurodytą darbą, taip pat ir naujausius darbus bei sutinka už juos sumokėti ieškovui. Atsakovas tik nusprendė vienašališkai sumažinti darbų kainą, kurią jau buvo sutaręs su ieškovu. Atsakovas visu darbų atlikimo pastate laikotarpiu nereiškė ieškovui nei vienos pretenzijos dėl atliekamų darbų ar atsisakymo priimti darbus, atlikdavo ieškovui mokėjimus bei toliau leisdavo Ieškovui patekti į pastatą vykdyti darbus.

23.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas ir ieškovas neva suderėjo bendrą 15 000 EUR kainą už darbus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų dėl tariamai buvusio susitarimo tarp Ieškovo ir Atsakovo dėl 15 000 EUR darbų kainos. Priešingai, Byloje esantys duomenys ir įrodymai patvirtina, kad dėl 15 000 EUR kainos tarp šalių niekada nebuvo susitarta. Pirminėje sąmatoje nurodyta darbų kaina buvo tik preliminari, o ne fiksuota, tą pripažino ir atsakovas. Atsakovas naujus darbus užsakydavo iš ieškovo darbų vykdymo eigoje. Po pirminės sąmatos pateikimo atsakovui jis atsisakė dalies darbų. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė byloje sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus. Iš jų yra matoma, kad atsakovas pirko iš UAB „Medžio centras“ parketlentes ir jų montavimo darbus, betono gruntavimo darbus, duris ir durų montavimo darbus, grindjuosčių tvirtinimus. Taigi, atsakovas pirko pirminės sąmatos 3 – 5 eilutes atitinkančius darbus ir medžiagas, t. y., juos atsakovas atsisakė pirkti iš ieškovo pagal pirminę sąmatą. Atsakovas ir liudytoja M. K. patvirtino teismo posėdžiuose, jog buvo parengtas projektas, planai dėl įvairių darbų pastate. Darbų vykdymo laikotarpiu dėl pastate atliekamų darbų dizainerė bendravo tiek su ieškovu, tiek su atsakovu ir trečiuoju asmeniu. Dizainerė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ji matė, kaip iki jai parengiant minėtus planus, ieškovas pastate vykdė darbus.

23.4. Atsakovas nesutinka išimtinai vien tik su galutiniame akte nurodytų darbų įkainiais. T. y., nurodytos aplinkybės patvirtina, jog darbai pastate buvo atsakovo užsakomi darbų vykdymo eigoje, o ne iš anksto nustačius fiksuotą bendrą visų darbų kainą ir apimtį. Trečia, visų be išimties Tarpinio akto ir Galutinio akto darbų įkainiai už 1 vienetą ir / ar už 1 metrą yra visiškai tie patys, išskyrus vieną eilutę – 21 Tarpinio akto bei Galutinio akto eilutę už grindų katilinėje, koridoriuje apklijavimą plytelėmis. Galutiniame akte nurodytas įkainis yra dar palankesnis atsakovui. T. y. Galutinio akto 21 eilutės darbo įkainis – 25 EUR / m², tuo metu, kai tarpinio akto 21 eilutės darbo įkainis yra 30 EUR / m².

Šalies argumentai

23.5. Ieškovas 2021 m. kovo 31 d. atsakovui pateikė tarpinį aktą, kuriame nurodyta faktiškai atliktų darbų kaina lygi 10 837,71 EUR. 2021 m. balandžio mėnesį atsakovas sumokėjo ieškovui 10 000 EUR sumą, bei tuo beveik pilnai apmokėjo 10 837,71 EUR faktiškai atliktų darbų sumą, nurodytą Tarpiniame akte. 2021 m. gegužės 13 d. Galutiniame akte nurodytų darbų įkainiai atitinka Tarpiniame akte nurodytų darbų įkainius, su kuriais atsakovas jau buvo sutikęs ir pagal kuriuos atsakovas jau buvo atlikęs mokėjimus ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytą, dėl darbų kainų, nurodytų Galutiniame akte, atsakovas buvo susitaręs su ieškovu. Fiksuotos bendros darbų kainos ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę. Taigi, bendra tarp ieškovo ir atsakovo sutartų darbų kaina yra 22 847,07 EUR, t. y. 22 468,43 EUR pagal galutinį aktą ir 378,64 EUR už „WC latakas TECE su priedais“ darbą pagal tarpinį aktą.

23.6. Tarpinio akto 9 stulpelyje, pavadintame „Iš viso“ sudėjus visų stulpelyje nurodytų Tarpinio akto 30 pozicijų darbų kainas, gaunama bendra 21 943,19 EUR kaina. T. y. bendra Tarpinio akto darbų kaina yra lygi 21 943,19 EUR, iš kurių ieškovas 2021 m. kovo 31 d. faktiškai buvo atlikęs darbų už 10 837,71 EUR sumą. Tarpinio akto 9 stulpelio 31 pozicijoje padaryta aritmetinė klaida, t. y. nurodyta bendra darbų suma ne 21 943,19 EUR, bet 15 038,65 EUR. 2022 m. vasario 8 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas nurodė „tada aš kada pasižiūrėjau tą sąmatą, aš jam skambinu, kas čionais gaunasi, sako atsiprašau, aš padariau tenais klaidą, ten buvo ne penkiolika tūkstančių, o dvidešimt vienas tūkstantis. <...> Paprasčiausiai buvo įvesta klaida šičia, penkiolika tūkstančių buvo užrašyta <...>.“ Galutiniame akte yra pateikta ieškovo pastaba: „papildomi darbai pažymėti raudonai sudarė 8040,96, juos atėmus iš bendros sąmatos gaunasi 14428 kaip ir buvome skaičiavę“. Sudėjus nurodytas 8 040,96 EUR bei 14 428 EUR sumas, gaunama 22 468,96 EUR suma. T. y., ši suma praktiškai yra lygi bendrai 22 468,43 EUR visų ieškovo atliktų darbų sumai, kuri nurodyta Galutiniame akte. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas buvo suskaičiavę bendrą 22 468,96 EUR Ieškovo darbų kainą dar iki Galutinio akto pateikimo atsakovui. Nurodytas aplinkybes papildomai patvirtina, tai kad bendra Tarpiniame akte nurodytų darbų kaina (juos sudėjus) yra lygi 21 943,19 EUR. T. y. Ieškovas ir Atsakovas buvo susitarę žodžiu dėl darbų už 21 943,19 EUR iki Tarpinio akto pateikimo Atsakovui.

Atsiliepimas

23.7. Atsakovas 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino kuo remiantis jis atliko Galutinėje sąmatoje nurodytų kainų vienašališką koregavimą. T.y. paklaustas teisėjos šio klausimo ir su kuriomis eilutėmis nesutinka atsakovas nurodė: „su visom. <...> Todėl, kad tokių įkainių nėra, vienu žodžiu, jis surašė tuos įkainius derindamas su savim. Sistela davė, vienu žodžiu, visiškai kitokius įkainius ir šita. Aišku, mano gal kita nuomonė, bet aš sutinku su Sistela.“ Taigi, atsakovas atliko vienašališką kainų koregavimą vadovaujantis ne tuo, jog neva buvo sutarta fiksuota 15 000 EUR darbų kaina, bet tuo, kad atsakovo subjektyviu vertinimu, jam pasiskaičiavus su „Sistela“ programa, Galutinėje sąmatoje nurodyti įkainiai, kuriuos atsakovas jau buvo mokėjęs pagal Tarpinį aktą, pasirodė esantys per dideli.

23.8. Vienas iš pagrindinių atsakovo motyvų byloje, neva pagrindžiančių tariamą 15 000 EUR kainą, yra tai, jog neva atsakovas, o ne ieškovas, mokėjo už ieškovo atliktų darbų medžiagas, kurios įtrauktos į galutinį aktą. Šis atsakovo motyvas yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas neva apmokėjo už ieškovo atliktų darbų medžiagas, įtrauktas į Galutinį aktą. Atsakovo byloje pateikti medžiagų pirkimo įrodymai yra ne už ieškovo darbus, bet už visai kitus darbus, kurių ieškovas neatlikinėjo. Už visas ieškovo darbams sunaudotas medžiagas, kurios įtrauktos į galutinį aktą mokėjo ieškovas.

23.9. Priešingai nei atsiliepime į ieškinį melagingai nurodė atsakovas, ieškovas Galutiniame akte neprirašė nebūtų darbų ir medžiagų, už kuriuos neva apmokėjo atsakovas. Pažymėtina, jog visi atskovo įvardijami darbai neva ieškovo „prirašyti“, nėra nurodyti Galutiniame akte ir, už juos ieškovas neprašo apmokėjimo, kadangi šių darbų atsakovas vėliau atsisakė. Atsakovas byloje pateikė minėtas išlaidas tariamai patvirtinančias sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus. Vis dėlto, šie atsakovo pateikti byloje dokumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi jie yra dėl išlaidų, kurios nėra įtrauktos į galutinį aktą bei tarpinį aktą. Tiek Tarpiniame akte, tiek Galutiniame akte yra įtrauktos tik tos medžiagos, kurias pirko ieškovas. Ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę jokio nei žodinio, nei rašytinio susitarimo, jog ieškovą aprūpins medžiagomis atsakovas (t. y., užsakovas). Jokių įrodymų apie tokį susitarimą byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovas pateikė į bylą ieškovo patirtas medžiagų įsigijimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas neva apmokėjo už medžiagas, kurios įtrauktos į Galutinį aktą bei Tarpinį aktą. Priešingai nei nurodoma atsiliepimo į ieškinį 32 punkte, 2025 m. sausio 27 d. posėdyjė atsakovas pakeitė poziciją ir pripažino, jog į Galutinę sąmatą ieškovas neprirašė jokių medžiagų, kurias neva pirko atsakovas.

23.10. Atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra nurodęs ieškovui, jog atsisako priimti Ieškovo atliktus darbus bei nėra pareiškęs ieškovui nei vienos pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas priėmė visus ieškovo atliktus darbus bei jais naudojasi. Taigi, atsakovas privalo pilnai atsiskaityti su ieškovu, t. y., atsakovas privalo sumokėti ieškovui trūkstamą 7 847,07 Eur sumą už atliktus darbus.

23.11. Atsakovas apeliaciniame skunde ne vieną kartą nurodo, jog Atsakovas yra vartotojas, taigi silpnesnioji šalis santykyje su Ieškovu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į paties atsakovo parodymus ir pateiktus įrodymus apie jo kvalifikaciją, t.y. diplomuotas inžinierius, kuris dešimt metų pats darė sąmatas, po to dvidešimt metų pats tikrino kitų sąmatas, Kirgizijoj ir Uzbekijoj dirbo ekspertu statybų vokiečių bendrovėj, vadovavo statybų įmonei. Taigi, atsakovas yra itin gerai informuotas vartotojas, turintis specialias žinias ir didelę patirtį, todėl nėra silpnesnioji šalis santykyje su ieškovu.

23.12. Atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių ieškovo geresnę už atsakovo turtinę padėtį. Minėtas apeliacinio skundo teiginys yra atvirai melagingas klaidinimas. Dėl argumentų susijusių su kelių atstovų dalyvavimu teismo posėdyje, pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ne už atstovus, bet už konkrečias suteiktas teisines paslaugas, kurios yra konkrečiai įvardintos ieškovo pateiktose į bylą teisinių paslaugų suvestinėse. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos dėl ekspertizės – tai yra ieškovo realiai patirtos išlaidos, kurių dydį nurodė pats ekspertas. Tuo metu, kai atsakovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrindžia, kuo remiantis reikėtų mažinti Ieškovo realiai patirtas ekspertizės išlaidas.

23.13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo melagingus, nesusijusius su Byla ir neetiškus teiginius. Byloje ginčas yra dėl Ieškovo atliktų darbų Pastate bei mokėtinos už juos kainos. Atsakovo teiginiai apie neva „ekonominiame šešėlyje“ veikiantį Ieškovą bei tariamos abejonės dėl to, ar Ieškovas sumokėjo mokesčius yra išeinantys už Bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko Teismas visiškai pagrįstai tokių Atsakovo prašymų netenkino. Ieškovas, Atsakovo prašymu, 2022 m. vasario 23 d. jau pateikė27 į Bylą išrašą iš apskaitos žurnalo bei registro išrašus. Ieškovas taip pat teismo posėdžių metu patvirtino, jog visi mokesčiai yra tinkamai deklaruoti ir sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Nustatytos faktinės aplinkybės

26. Nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio mėn. sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovas, kaip verslininkas, įsipareigojo atlikti atsakovui (vartotojui) ir trečiajam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo vidaus apdailos ir įrangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Ieškovas teigia, kad su atsakovu sutarė, jog jis pradeda atlikti darbus pagal Sąmatą Nr. 1 (kuri buvo preliminari), darbų eigoje atlieka visus reikiamus darbus, o atsakovas sumoka už faktiškai atliktus darbus, baigus darbus, sudarė galutinę 2021 m. gegužės 13 d. sąmatą 22 468,43 Eur sumai, kurioje nurodė visus faktiškai atliktus tiek sutartus pagal Sąmatą Nr. 1, tiek Sąmatoje Nr. 1 neaptartus, tačiau su atsakovu suderintus, darbus bei paskaičiavimus už darbą, sunaudotas medžiagas ir mechanizmus. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu susitarimu dėl darbų kainos ir teigia, jog aptarus Sąmatą Nr. 1, pašalinus iš jo atsakovo nupirktas medžiagas, kitų asmenų atliekamus darbus bei įvertinus galimus papildomus darbus, su ieškovu susitarė dėl konkrečios 15 000,00 Eur darbų atlikimo kainos, kurią ieškovui ir sumokėjo. Tarp šalių byloje esminis ginčas kilo dėl šalių sutartos darbų kainos, ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 7 847,07 Eur skolą už rangos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad šalys susitarė, jog rangos darbai objekte bus atliekami pagal ieškovo sudarytą apytikrę Sąmatą Nr. 1, o atsakovas sumokės už ieškovo faktiškai atliktus darbus. Įvertinęs byloje esančius įrodymų visumą nustatė faktiškai atliktų darbų (aptartų ir neaptartų sąmatoje 1) kiekius, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 6 780,12 Eur skolą už rangos darbus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad atsakovas, pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami abstraktūs, įrodymais nepagrįsti arba su ginčo dalyku nesusiję ir neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui teiginiai apie ieškovo veikimą ekonominiame šešėlyje, apeliantui palankia linkme interpretuojamos byloje esančios sąmatos ir juose esantys prierašai bei prašoma apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai vertinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, kad sprendimas nemotyvuotas, neaiškus, dviprasmiškas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ar kad buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrįstai teigia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant rungimosi principą, suteikiant verslininkui pranašumą prieš vartotoją, kad procesas vyko ne rungimosi principu, o remiantis ieškovo išklausymu nevertinant atsakovo argumentų. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek neesminius, tiek pagrindinį atsakovo minimą visos bylos nagrinėjimo metu įrodinėtą teiginį, jog su ieškovu suderėta kaina buvo 15 000 Eur už visus darbus ir konstatavo, kad šiam teiginiui pagrįsti byloje įrodymų nepakanka. Apeliaciniame skunde atsakovas toliau kartodamas tuos pačius argumentus, kuriuos išsamiai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas, laikosi tos pačios pozicijos dėl fiksuotos darbų kainos ir interpretuoja byloje esančias pradinę, tarpinę ir galutinę sąmatas, savo nuožiūra minusuodamas atitinkamas pozicijas, medžiagas ar darbus, kad galutinė suma taptų artima atsakovo įrodinėjamai 15 000 Eur sumai.

30. Apelianto teigimu, iš pirminės 2021 m. sausio 13 d. sąmatos, kurioje suma 23 525,52 Eur ieškovas galėjo tikėtis gauti tik 8539,71 Eur, nurodo, kurie darbai, jo nuomone, minusuotini, teigia, kad dėl mechanizmų nurodytų nebuvo tartasi, ieškovo nebuvo prašyta nei kloti parketlentes, grindų montavimo, nei durų montavimo. Tačiau apeliantas ignoruoja faktą, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos atsakovo argumentus ir pirminę sąmatą bei remdamasis byloje esančiais įrodymais ir pačių šalių paaiškinimais, išanalizavo iš esmės kiekvieną sąmatoje esančią ginčijamą darbų poziciją, jos atlikimo faktą ir kiekius ir konstatavo, kad iš minėtos sąmatos išminusavus atsakovo sąmatos aptarimo metu nupirktas medžiagas ir sutartus darbus 9 731,52 Eur (Sąmatos Nr. 1 eilės Nr. 3-5), lieka darbų už 13 794,00 Eur, kas paneigia ir atsakovo parodymus, jog sąmatos aptarimo metu išskaičiavus nupirktas medžiagas bei kitų asmenų atliekamus darbus, liko darbų už 9 800,00 Eur. Visgi atsakovas apeliaciniame skunde pakartotinai kelia šį klausimą, išvardija darbų, medžiagų ar kt. pozicijas, kurios jo vertinimu, minusuotinos iš pradinės sąmatos, tačiau niekaip to nepagrinindžia ir nenurodo jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Pasisakant dėl mechanizmų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši pozicija buvo išskirsta tiek pradinėje, tiek tarpinėje, tiek galutinėje sąmatoje, mechanizmų įkainiai be kita ko buvo įtraukti ir ekspertų išvadose. Taigi sutikti su niekuo nepagrįstais apelianto teiginiais, kad jie apskirtai turėtų būti eliminuojami nėra teisinio pagrindo. Apeliantas nurodo, jog nepaneigta aplinkybė, kad atsakovas pats savo jėgomis ir lėšomis pirko medžiagas ir tai tik įrodo, kad ieškovas negalėjo tikėtis gauti visos pirminės sumos Sąmatoje Nr.1, be to iki šiol ieškovas nėra pateikęs susistemintos, aiškios informacijos rodančios kiek buvo išleista medžiagų pirkimui atsakovo objektui. Pažymėtina, jog šioje byloje neneigta aplinkybė, kad dalį medžiagų pirkosi pats atsakovas. Nors apeliantas teigia, kad analizuojant pateiktas ieškovo sąskaitas matyti, kad statybinių medžiagų kaina pagal dokumentus tėra apie 5000 eurų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad ieškovas profesionaliai užsiimdamas statybų veikla, sandėliuoja jo darbams atlikti reikiamas medžiagas, todėl galėjo atlikti darbus atsakovui naudodamas ankščiau įsigytas medžiagas. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankami spręsti, kad ieškovo sąmatose užfiksuotos medžiagos nebuvo reikalingos ar nebuvo panaudotos atliekant darbus atsakovui. Priešingai, atsakovas iš esmės pripažino, kad visi galutinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti ir atlikti be defektų, tačiau atsakovo netenkino galutinė darbų kaina, nors byloje esančios sąmatos iš esmės patvirtina, kad darbų įkainiai tiek pradinėje, tiek tarpinėje, tiek galutinėje sąmatoje iš esmės nesikeitė.

31. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad teismas suklydo ieškovo parodymų vertinime, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas savo paties pateiktuose dokumentuose klaidino atsakovą dėl darbų kainos, teismas Samatoje2 nurodytą kainą laikė tiesiog aritmetine klaida ir tinkamu informavimu apie darbų kainą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog sudėjus visas sąmatoje2 nurodytas sumas darbų suma siekia 21 943,19 Eur. Apeliantas teigia, kad jeigu ieškovas iš tiesų padarė klaidą, nėra aišku, kodėl jis jos nepastebėjo ir niekada apie tai neinformavo atsakovo. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi apeliantas pats 2022 m. vasario 8 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtino, kad dėl šios aritmetinės klaidos buvo ieškovo informuotas telefoninio pokalbio metu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas, nors ir būdamas vartotojas teisiniuose santykiuose su ieškovu, priėmė sprendimą neanalizuoti sąmatoje nurodytų atskirų darbų kiekio ir jų kainos, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie darbų kainą.

32. Atsižvelgdama į išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniu skundu iš esmės nėra paneigta esminės pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims aptariant Sąmatą Nr. 1 konkretūs darbų kiekiai nebuvo žinomi, dizainerė buvo tik pradėjusi ieškoti medžiagas, rengti planus, vizualizacijas ir juos ieškovui pateikė po Sąmatos Nr. 1 aptarimo, ieškovui jau pradėjus darbus objekte, o ieškovas buvo informavęs atsakovą, jog sąmata bus peržiūrima po dizainerės pateiktų vizualizacijų, planų. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas laikėsi versijos, kad 10 000 Eur buvo kaina už pagrindinius šalių aptartus darbus ir 5 000 Eur už ateityje atsirasiančius nenumatytus darbus, tačiau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir sąmatų interpretacijos, kuriais atsakovas grindžia šią versiją, to nepatvirtina. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net ir kilus ginčui tarp šalių nei viename iš atsakovo laiškų nebuvo minima fiksuota 15 000 Eur suma. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad pradinė sąmata buvo preliminari ir paneigia atsakovo argumentus, jog buvo susitarta dėl fiksuotos iš viso 15 000 Eur sumos už aptartus ir papildomai atsiradusius darbus.

33. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja aplinkybę, kad sprendimas remiasi išskirtinai ieškovo pateikta įrodinėjimo pozicija – viskas buvo sutarta „žodžiu“. Apelianto vertinimu, ieškovas turėjo pareigą įrodyti „žodinį susitarimą“, bylą nagrinėjęs teismas nei prašė nei reikalavo, o ieškovas ir nesivargino teikti įrodymus apie žodinį susitarimą, savo argumentus įrodinėja „žodiniais susitarimais“, kurie neturi jokio materialaus pagrindo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis nuolat informuodavo atsakovą apie darbų eigą ir procesą, neva kalbėdavo telefonu, tačiau įrodymų nėra – jokių telefono pokalbio išklotinių. Teigia, kad ieškovas nėra fiksavęs ir pateikęs jokių SMS žinučių, telefono pokalbių, elektroninių laiškų su prašymais patvirtinti vienokius ar kitokius sandorio aspektus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą šią apeliacinio skundo argumentų grupę.

34. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

35. Visų pirma pažymėtina, jog vien paties atsakovo procesiniai dokumentai ir pozicija byloje kuomet jis neneigia nei vieno galutinėje sąmatoje aptarto darbo atlikimo, savaime patvirtina faktą, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovas atsakovui priklausančiame name atliks rangos darbus. Taigi, jau vien šiuo pagrindu atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo atsakovo pateikti įrodymus patvirtinančius žodinį susitarimą. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių. Kita vertus priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas įrodinėdamas ginčo dalyką pateikė teismui susirašinėjimus tarp ieškovo ir atsakovo, susirašinėjimus tarp ieškovo ir atsakovo projektui pasitelktos dizainerės, kuri vėliau apklausta liudytoja patvirtino tarp šalių buvus teisinius santykius, ieškovas taip pat pateikė atsakovo mokėjimus patvirtinančius dokumentus, atsakovo ranka koreguotą sąmatą, sąskaitas – faktūras dėl medžiagų įsigijimo ir kt. įrodymus. Taigi, konstatuotina, kad vien tai, jog šalys nesudarė rašytinės sutarties, nėra pagrindas teigti, kad sutartis nebuvo sudaryta, kadangi byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovo ofertos priėmimą atsakovas išreiškė tiek žodžiu, tiek susirašinėjant, tiek konkliudentiniais veiksmais.

36. Apeliantas remiasi CK 6.228¹⁶ straipsniu ir teigia, kad vartotojo neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti ir jis neturi pareigos už tai mokėti. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei laiko apeliantas, avanso ir kitų dalinių mokėjimų atlikimas po sąmatų pateikimo, teisine prasme yra vertinamas kaip konkliudentinis veiksmas patvirtinantis sutikimą šiose sąmatose pateiktais duomenimis ir atitinkamai vėliau pateiktų sąmatų dalinis apmokėjimas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog priešingai nei teigia atsakovas, šalys darbų eigoje tarpusavyje bendravo dėl Sąmatoje Nr. 2 nurodytų ir Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų, atsakovui jie buvo žinomi, atsakovas sutiko, jog jie būtų atliekami, jų kainos nurodytos atsakovo pateiktoje Sąmatoje Nr. 2, kurią atsakovas patvirtino sumokėdamas avansą, todėl už šiuos darbus atsakovas privalo sumokėti (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Tiek Sąmatoje Nr. 2, tiek Sąmatoje Nr. 3 Sąmatoje Nr. 1 neaptartų (papildomų) darbų įkainiai yra tokie patys.

37. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos pareigos iš naujo nagrinėjant šią bylą nustatyti, ką susitarė šalys dėl darbų kainos ir kainą nustatyti pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, šalių ir liudytojos paaiškinimais teismo posėdžių metu būtent ir nustatė, ką šalys susitarė dėl darbų kainos, t.y. kad rangos darbai objekte bus atliekami pagal ieškovo sudarytą apytikrę Sąmatą Nr. 1, o atsakovas sumokės už ieškovo faktiškai atliktus darbus. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pradinėje, tarpinėje ir galutinėje sąmatose esančias pozicijas ir pagrįstai konstatavo, kad jose darbų kainos buvo aiškiai apibrėžtos ir iš esmės nesikeitė, keitėsi tik darbų kiekiai, todėl atsakovas už atliktus darbus pagal Sąmatą Nr. 1 privalo sumokėti pagal šioje sąmatoje nustatytą atskirų darbų kainą. Tuo tarpu Sąmatose Nr. 1 ir Nr. 2 neaptartų darbų kainas teismas nustatė vadovaudamasis CK 6.198 straipsnio 1 d. ir atsižvelgdamas į byloje pateiktas ekspertų ir specialistų išvadas apie tokių darbų rinkos kainas.

38. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Atsižvelgdama į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas tiesiog gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

39. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti keičiamas papildomai mažinant atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).

41. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, įvertino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą, atitiktį rekomendacijoms ir pagrįstai jas sumažino iki protingo dydžio. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti argumentai, t.y. kad ieškovas turi finansinį pranašumą prieš vartotoją atsakovą ar aplinkybė, kad ieškovas pasirinko turėti net tris atstovus, iš kurių du dalyvaudavo teismo posėdžiuose, kad išlaidos ekspertizės atlikimui ir ieškovo pasirinktam ekspertui yra per didelės ir neproporcingos darbo apimčiai, nelaikytini kaip atitinkantys įstatyme ar teismų praktikoje pripažintus kriterijus, kuriais remiantis galėtų būti mažinamos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasVirginijus Kairevičius