Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septinių teisėjų kolegija aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo ginčo vartojimo sutarties termino pabaigos iki visiško vartojimo kredito gražinimo dienos, nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė teigia, jog tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas nurodė, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

16. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

17. Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl padarė išvadą, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeis ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2023 m. rugpjūčio 16 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

20. Pažymėtina, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovės nurodomos aplinkybės, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

21. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog Lietuvos banko finansų priežiūros institucija išaiškino, kad apeliantas turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo ir joms netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog minėtos institucijos išaiškinimai teismo neįpareigoja jais vadovautis. Pažymėtina, jog teismas sprendimą priima įvertinęs įrodymų visetą pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, o ne remdamasis vienos iš institucijų pateiktu situacijos vertinimu. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali susidaryti prielaidos paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nėra logikos negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data. Apeliantės teigimu, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta, apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomų pinigų perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Įvertinus pateikto reikalavimo turinį (priteisti negautas pajamas, jas skaičiuojant nuo negrąžintos sumos, pagal ginčo kredito sutartyje sutartas palūkanas) nustatyta, jog apeliantės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo iš esmės atitinka reikalavimą įvykdyti sutartinę prievolę natūra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas po sutarties nutraukimo kreditoriaus negali būti reiškiamas, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas, o tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantė po sutarties termino pasibaigimo negalėjo tikėtis gauti papildomų pajamų, todėl, netenkinus reikalavimų priteisti negautas pajamas pagal sutartyje numatytą palūkanų dydį, jos teisėtų lūkesčių interesas nebuvo pažeistas.

23. Be to, toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktas).

24. Nesutiktina ir su apeliantės skundo argumentais, jog jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 26 procentų ir didesnę palūkanų normą, todėl apeliantė mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos gražinimo. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad, iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo

25. Kaip minėta, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

27. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, pasisakydamas dėl negautų pajamų (nuostolių) tiek už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), tiek už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.), konstatavo, jog ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) yra pagrįsti, todėl tenkintini.

28. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, vadovavosi ieškovės ieškinyje pateiktais skaičiavimais, t. y. kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurios sudaro 447,34 Eur (2 000 Eur negrąžinta kredito dalis × (26 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) × 314 dienos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 18 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. lapkričio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos). Taip pat prašė priteisti žalos atlyginimą, t. y. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.), jas skaičiuojant nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2 000 Eur sumos.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškovės negautas pajamas (nuostolius), kadangi, kaip minėta šios nutarties 15 punkte, vertinant vartojimo kredito santykius bei taikant civilinę atsakomybę, yra siekiama, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta, t. y. sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, jų dydį skaičiuojant nuo visos negražintos kredito sumos, iš esmės tai viršytų teisėtų lūkesčių interesą, todėl, atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, yra būtina perskaičiuoti ieškovės realiai patirtą negautų pajamų (nuostolių) dydį.

30. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2023 m. rugpjūčio 16 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

31. Iš minimo mokėjimo grafiko matyti, jog laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) ieškovė galėjo tikėtis gauti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. vasario 16 d. – 1 874,16 Eur; 2020 m. kovo 16 d. – 1 847,33 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. – 1 819,92 Eur; 2020 m. gegužės 16 d. – 1 791,92 Eur; 2020 m. birželio 16 d. – 1 763,61 Eur; 2020 m. liepos 16 d. – 1 734,08 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 1 704,22 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 1 673,71 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 1 642,54 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 1 610,69 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 1 578,15 Eur). Tai reiškia, jog ieškovė laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) galėjo tikėtis gauti 386,53 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. vasario 16 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 38,72 Eur (1 874,16 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 29 dienos); laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 337,69 Eur (pagal mokėjimo grafike nurodytus mokėjimus); laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 10,12 Eur (1 578,15 Eur negrąžinta kredito dalis × 26 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 9 dienų). Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių priteistą 447,34 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki 386,53 Eur.

32. Analogiška situacija susiklosto ir skaičiuojant negautų pajamų (nuostolių) dydį už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.). Iš į bylą pateikto mokėjimo grafiko matyti, jog minėtu laikotarpiu ieškovė galėjo tikėtis gauti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 16 d. – 1 578,15 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 1 544,91 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 1 510,95 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 1 476,25 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 1 440,80 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 1 404,58 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 1 367,58 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 1 329,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 1 291,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 1 251,70 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 1 211,39 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 1 170,20 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 128,12 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 085,13 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 041,21 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 996,33 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 950,48 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 903,64 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 855,78 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 806,89 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 756,94 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 705,91 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 653,77 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 600,50 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 546,08 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 490,48 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 433,67 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 375,63 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 316,33 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 255,75 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 193,86 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 130,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 66,03 Eur).

33. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių, jo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) keistina nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 386,53 Eur; už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.), skaičiuotina 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) suma nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

36. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 procentu); 2) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 procentų); 3) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 386,53 Eur (vadinasi, tenkinta 86,41 procento šio reikalavimo; 386,53 Eur x 100 procentų / 447,34 Eur); 4) reikalavimas dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 2 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 634,21 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 1 413,26 Eur nuostolių (2 000 Eur x (26 procentai / 365 dienos) x 992 dienas), vadinasi, tenkinta 44,88 procento šio reikalavimo; 634,21 Eur x 100 procentų / 1 413,26 Eur); 5) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų netenkintas (0 procentų); 6) reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkintas visiškai (100 procentų). Iš viso tenkinta 71,88 procento (431,29 procento / 6 reikalavimų) ieškinio reikalavimų.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LB, Nr. 0007379, iš kurios matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ 121 Eur sumą, 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu buvo apmokėta ieškovei pateikta sąskaita už teisines paslaugas, ir 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu buvo sumokėtas 62 Eur žyminis mokestis.

38. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 71,88 procento, jai iš atsakovės turėtų būti priteista 131,54 Eur (183 Eur x 71,88 procento / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 183 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino 100 procentų), tačiau įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pakeitė sprendimo už akių dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 447,34 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), ir dalį dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.), darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti šias ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Dėl kitos dalies pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš atsakovo ieškovei priteistina 162,05 Eur (183 x ((100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 86,41 proc. + 44,88 proc.) / 6)) turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių pakeisti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo D. A. priteistas 447,34 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), sumažinti iki 386,53 Eur sumos.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo D. A. priteistas 26 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 16 d.), skaičiuoti nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gruodžio 16 d. – 1 578,15 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 1 544,91 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 1 510,95 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 1 476,25 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 1 440,80 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 1 404,58 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 1 367,58 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 1 329,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 1 291,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 1 251,70 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 1 211,39 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 1 170,20 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 1 128,12 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 1 085,13 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 1 041,21 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 996,33 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 950,48 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 903,64 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 855,78 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 806,89 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 756,94 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 705,91 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 653,77 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 600,50 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 546,08 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 490,48 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 433,67 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 375,63 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 316,33 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 255,75 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 193,86 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 130,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 66,03 Eur).

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo D. A. priteistą 183 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 162,05 Eur.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.