Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1633-430/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
e2S-1633-430/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10186-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Locus.lt“
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Registrų centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1633-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10186-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Locus.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Locus.lt“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja mažoji bendrija „Locus.lt“ (toliau – MB „Locus.lt“) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja MB „Locus.lt“ valdo nuosavybės teise pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji nuosavybės teise yra įgijusi pastatą – viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), į kurio sudėtį faktiškai įeina ir pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. buvo performuotas amalgamacijos būdu, jį sujungiant su pastatu pagal išduotą statybos leidimą. Abu minėti statiniai, t. y. pastatas ir garažas, sudaro vieną bendrą kompleksą – viešbutį. Pareiškėjos nuosavybės teisės valstybės įmonės „Registrų centro“ (toliau – VĮ „Registrų centro“) Nekilnojamojo turto registre į garažą nėra įregistruotos. VĮ „Registrų centras“ pareiškėjai išaiškino, kad tam, jog nuosavybės teisės į garažą galėtų būti įregistruotos, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 22 straipsnyje, iš kurių kaip pagrindas gali būti teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Pareiškėja, be jau pateiktų VĮ „Registrų centro“ dokumentų, jokių kitų dokumentų neturi ir jie nėra išlikę. Pažymėjo, kad garažas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. Be to, būtent pareiškėja, kaip savininkė, savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja ir vykdo garažo, kartu su pastatu, eksploatavimo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka pastato ir garažo priežiūros, komunalines ir kitas su jų išlaikymu susijusias išlaidas. Garažas negalėtų būti naudojamas atskirai nuo pastato, t. y. pastatą ir garažą sieja ne tik bendros patalpos, pastato konstrukcijos, fasadas, stogas, tačiau ir bendri inžineriniai tinklai – šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos. Kaip atskiras vienetas garažas neturi šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, gaisrinės saugos ir kitų inžinerinių ar komunikacinių sistemų, prie jo patekimas yra tik iš kiemo pusės ir t. t. Pareiškėjai žinoma, kad visą laiką iki tol, kol juos įsigijo pareiškėja, visu garažu naudojosi tik pastato savininkai – naudotojai. Kiti asmenys garažu niekada nesinaudojo ir jis nėra susijęs su jokiais kitais gyvenamaisiais pastatais, taip pat niekas kitas juo nesirūpino ir jo neprižiūrėjo, neremontavo jau daugelį metų, o ir faktiškai jis įeina į pastato sudėtį ir sudaro jo dalį. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad būtent ji visiškai teisėtai ir sąžiningai valdo nuosavybės teise garažą ir jokių kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, tenkinus šį pareiškimą, nebus pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškimą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nes pareiškėja nėra praradusi dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas, taip pat ji neįrodė, jog prašomo nustatyti juridinio fakto negalima patvirtinti kitu būdu. Teismo vertinimu, jeigu pareiškėja mano, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. RJ-6363, jai sukuria nuosavybės teisę į pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau valstybės institucija atsisako šią teisę įtvirtinti, ji gali šią savo teisę ginti skųsdama atitinkamos institucijos veiksmus administraciniame teisme.

5. Teismas pažymėjo, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ginčo teisenos tvarka su reikalavimu pripažinti, kad pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra pastato – viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atsisakė priimti tokį pareiškėjos reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-8577-599/2021). Minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkymo veikla, kuri pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla. Teismas pažymėjo, kad teisės aktais nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta administracinė procedūra, o patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo (kaip kad tai darė ieškovė), o administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdama administraciniam teismui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-960-340/2021).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja MB „Locus.lt“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos MB „Locus.lt“ pareiškimą priimti nagrinėti arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji garažą valdo nuosavybės teise, o ne pripažinti, kad garažas yra pastato – viešbučio priklausinys, kaip kad buvo keliamas reikalavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8577-599/2021, kuris susijęs su jau egzistuojančiu registro įrašu. Šiose bylose iškelti reikalavimai nėra tapatūs. Pareiškėjai būtinas teismo sprendimas, kad būtų galima įregistruoti nuosavybės teisių į šį turtą, o jų neįregistravus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galėtų ginčyti Centrinio registratoriaus sprendimus, susijusius su garažu.

7.2. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju yra visos reikalingos sąlygos juridiniam faktui nustatyti – prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, pareiškėja kitų dokumentų pateikti VĮ „Registrų centrui“ negali. Pareiškėjai žinoma, kad kiti dokumentai nėra išlikę, todėl pareiškėja neturi jokios galimybės kitaip (ne teismo tvarka) jų gauti.

7.3. Pareiškėjos įsitikinimu, pareiškime nurodytas teisinis santykis, remiantis jame išdėstytomis aplinkybėmis ir keliamu reikalavimu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas privatinės teisės normomis, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent jis visiškai teisėtai ir sąžiningai valdo nuosavybės teise garažą, ir kad jokių kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai nebus pažeisti, jeigu bus tenkintas pareiškimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15237-608/2021, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.).

13. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

14. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigytame pastate – viešbutyje, t. y. pastatas – garažas įeina į šio nusipirkto pastato sudėtį. Pareiškėjo teigimu, abu minėti statiniai po 2013 m. atliktos amalgamacijos, šiai dienai sudaro vieną bendrą kompleksą – viešbutį. Pažymi, kad nuosavybės teisės VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre į garažą nėra įregistruotos, dėl to prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

16. Kaip matyti iš pareiškimo, juo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent – pareiškėja nėra praradusi dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas, taip pat pareiškėja neįrodė, kad šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu.

17. Tokiu atveju, jeigu pareiškėja mano, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2011–2013 m. atlikta amalgamacija su pastato statyba (rekonstrukcija) ar atnaujinimu (modernizavimu) jam sukuria nuosavybės teisę į tame pastate – viešbutyje esančius (įeinančius į pastato sudėtį) kitus pastatus (šiuo atveju pastatas – garažas), tačiau valstybės institucija atsisako šią teisę įtvirtinti, ji gali šią savo teisę ginti skųsdama atitinkamos institucijos veiksmus administraciniame teisme. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė tiek 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, tiek 2011–2013 m. vykdytos statybos tam tikrų dokumentų kopijas, t. y. turi dokumentus, kurie pareiškėjos manymu, patvirtina jo nuosavybės teises į minėtą pastatą – garažą.

18. Pažymėtina, kad iš teismų sistemos LITEKO taip pat duomenų matyti, jog pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ginčo teisenos tvarka su reikalavimu pripažinti, kad daiktas pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra pastato – viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei pripažinti ieškovės MB „Locus.lt“ nuosavybės teisę į pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teismas atsisakė priimti tokį pareiškėjos reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-8577-599/2021). Minėtoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi keliamas ginčas susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkymo veikla, kuri pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla. Teisės aktais nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta administracinė procedūra, o patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo (kaip tai daro ieškovė), o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-960-340/2021). Nepaisant šių išaiškinimų, pareiškėja pateikė teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo.

19. Įvertinus nurodytą laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas pareiškėjos pasirinktu būdu, o teismas pagrįstai atsisakė šį pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

20. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, dėl to nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punkto straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliantės mažosios bendrijos „Locus.lt“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Loreta Braždienė