- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-960-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03774-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Locus.lt“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) mažosios bendrijos „Locus.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8577-599/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės mažosios bendrijos „Locus.lt“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Locus.lt“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad daiktas Pastatas-Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), yra Pastato-Viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei pripažinti ieškovės MB „Locus.lt“ nuosavybės teisę į Pastatą-Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad nuosavybės teise valdo pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir su juo susijusį pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris įeina į pastato sudėtį. Nurodė, kad daiktą, į kurio sudėtį faktiškai įeina garažas, nuosavybės teise įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė pažymėjo, kad kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl garažo kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nurodant, kad garažo kadastro duomenys negali būti patikslinti dėl nepateikto jo statybos užbaigimo akto; taip pat paaiškėjo, kad ieškovės vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos tik į pastatą, nors jis neatsiejamai susijęs su garažu, į kurį nuosavybės teisės nėra įregistruotos, o nuosavybės teisės į jį sudariusius boksus (Negyvenamąją patalpą–garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir Negyvenamąją patalpą–garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) išregistruotos dar 2013 m. Ieškovės vertinimu, VĮ Registrų centras, neįregistruodamas ieškovės nuosavybės teisių, pažeidžia imperatyvias įstatymo normas bei ieškovės teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės MB „Locus.lt“ ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“ dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisės pripažinimo atsisakė priimti.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, iš esmės nesutinka su VĮ „Registrų centras“ ieškovui pateikta išvada (raštu), kuria VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti bei neįregistravo ieškovės nuosavybės teisių į minėtą garažą, bei ją iš esmės ginčija.
5. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras pagal nustatytą kompetenciją negali nei pripažinti, nei atsisakyti pripažinti nuosavybės teisių į jokius nekilnojamuosius ir registruotinus daiktus - VĮ Registrų centras pagal savo kompetenciją tik registruoja arba atsisako įregistruoti daiktines teises į konkrečius nekilnojamuosius daiktus. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad VĮ Registrų centras veiksmai, kuriais atsisakyta atlikti tam tikrus veiksmus, gali būti skundžiami administraciniam teismui, vadovaujantis teismingumo taisyklėmis.
6. Apibendrindamas teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo keliami ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmais ir (arba) atsisakymu tokius veiksmus atlikti; be to, ieškinyje keliami klausimai yra susiję tik su nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu ir (ar) atsisakymu jas vykdyti, todėl darytina išvada, jog toks ginčas turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė MB „Locus.lt“ (toliau – ir apeliantė) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8577-599/2021, ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį nagrinėti arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškiniu teismo prašoma ne panaikinti kokį nors atsakovo sprendimą ar įpareigoti atsakovą atlikti ar panaikinti tam tikrus veiksmus, o pripažinti, kad Garažas yra Pastato priklausinys ir kad ieškovei priklauso Garažo nuosavybės teisės, siekiant, kad ateityje nekiltų su tuo susijusių ginčų.
8.2. Apeliantė faktiškai yra nekilnojamojo turto objektų - Pastato ir Garažo - savininkė ir jokių kitų žinomų asmenų, kurie galimai būtų Pastato ir (ar) Garažo savininkai, nėra, tačiau tam, kad nuosavybės teisės į Pastatą ir Garažą galėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, papildomai reikia pateikti daugiau dokumentų. Tačiau jokių kitų dokumentų apeliantė neturi ir negali jų gauti, kaip tik kreipdamasi į teismą su ieškiniu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės MB „Locus.lt” ieškinį atsakovei VĮ Registrų centras dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisės pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo pastatą-viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyti charakterizuojantys daiktą Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti registro pastaba, jog kadastrinių matavimų 2013-03-06 duomenimis nekilnojamasis daiktas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu; kadastro duomenys NTR nepatikslinti.
13. Nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendime (į 2020-07-31 prašymą Nr. 24418705) nurodyta, kad buvo išnagrinėtas ieškovės prašymas pakeisti nekilnojamojo daikto – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Nurodyta, kad nuspręsta ieškovės prašymą atmesti, nes Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2020-06-20 parengta kadastro duomenų byla neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų – neteisingai nustatyta minėto pastato kategorija, taip pat kadastro duomenų bylos duomenimis garažas 2011-2013 metais buvo rekonstruotas, tačiau nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą, nagrinėjimu atveju – statybos užbaigimo aktas.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, pagrindą ir ieškovės pasirinktą atsakovą, konstatavo, kad ieškovė iš esmės nesutinka su VĮ „Registrų centras“ ieškovui pateikta išvada (raštu), kuria VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti bei neįregistravo ieškovo nuosavybės teisių į minėtą garažą, bei, reikšdama ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir daikto pripažinimo priklausiniu, ją iš esmės ginčija.
15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad apeliantė yra nekilnojamojo turto objektų (pastato ir garažo) savininkė, tačiau tam, kad nuosavybės teisės į ginčo pastatą ir garažą galėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, papildomai reikia pateikti daugiau dokumentų, kurių apeliantė pateikė negalinti. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad ieškiniu teismo prašė ne panaikinti kokį nors atsakovo sprendimą ar įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, o pripažinti, kad garažas yra pastato priklausinys ir kad apeliantei priklauso garažo nuosavybės teisės, siekiant, kad ateityje nekiltų su tuo susijusių ginčų.
16. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia (be kita ko) teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
17. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 20 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).
19. Taigi kaip matyti iš byloje turimo VĮ Registrų centro sprendimo, registrų tvarkytojas nusprendė atmesti ieškovės prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, motyvuodamas, jog Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2020-06-20 parengta kadastro duomenų byla neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų – neteisingai nustatyta minėto pastato kategorija, taip pat kadastro duomenų bylos duomenimis garažas 2011-2013 metais buvo rekonstruotas, tačiau nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą, nagrinėjimu atveju – statybos užbaigimo aktas.
20. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog ieškinys pareikštas atsakovei VĮ Registrų centras, su kuria, bylos duomenimis, ieškovės nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, galintys būti pagrindu nuosavybės teisei į ginčo pastatus atsirasti; taip pat įvertinus atsakovei pareikšto ieškinio dalyką, kuriuo esmę sudaro nuosavybės teisės pripažinimas ir daikto pripažinimas priklausiniu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokiu būdu ieškovė, nepateikdama VĮ „Registrų centras“ būtinų nuosavybės teisės įregistravimui reikalingų duomenų, reikšdama ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir daikto pripažinimo priklausiniu, siekia norimą rezultatą – nuosavybės teisės įregistravimą – pasiekti kitu būdu, t. y. registrų tvarkytojui pateikiant teismo sprendimą, kuriuo konstatuota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo statinius.
21. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pastaruoju atveju keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkymo veikla, kuri pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktais nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta administracinė procedūra, o patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo (kaip kad tai daro ieškovė), o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.
22. Taip pat pažymėtina, kad tiek ieškovės pateiktame VĮ Registrų centras sprendime, tiek ieškovės ieškinyje bei atskirajame skunde yra remiamasi specialiaisiais viešosios teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiklą (Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro nuostatais). Nors pareiškėjo skunde yra pateikiami ir tam tikri civilinio pobūdžio argumentai, tačiau šie argumentai yra šalutiniai ir ginčo administracinio pobūdžio iš esmės nekeičia.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
24. Kiti ieškovės MB „Locus.lt“ atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės MB „Locus.lt“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos