- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-476-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14505-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- I. D., N. D., S. D.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. D., N. D. ir S. D. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) iškeldinti atsakovus I. D., N. D. ir S. D. iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos: 3) priteisti solidariai iš atsakovų 409,79 Eur skolą, 4,92 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia remdamasi tokiais esminiais argumentais:
1.1. butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Butą patikėjimo teise valdo ieškovė. Butas atsakovams buvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Nustačius, kad atsakovų metinės 2019 metais gautos pajamos viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Paramos įstatymas) nustatytą dydį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 18 d. įsakymu su atsakovais sudarytą nuomos sutartį nutraukė. Butą atsakovai turėjo atlaisvinti iki 2021 m. balandžio 1 d., tačiau iki šiol to nepadarė. Neišsikeldami iš buto atsakovai pažeidžia ieškovės teises ir apriboja socialinio būsto prieinamumą. Atsakovai gali patys pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Šiuo metu socialinio būsto Vilniaus mieste laukia 1 646 asmenys ir šeimos.
1.2. Atsakovai nėra sumokėję nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Nuomos mokesčio skola – 409,79 Eur. Be to, atsakovai, uždelsę atsiskaityti su ieškove, turi pareigą sumokėti 4,92 Eur delspinigius, apskaičiuotus remiantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį prašo atmesti ieškovės reikalavimus dėl iškeldinimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitus ieškovės reikalavimus atsakovai pripažįsta. Savo pozicijas atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. atsakovai sutinka, kad yra skolingi ieškovei 409,79 Eur dydžio nuomos mokestį. Tačiau ieškovė be pagrindo prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes tam nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo sprendimu. Atsakovų pajamos neviršijo Paramos įstatyme nustatytų ribų, taip pat be pagrindo atsakovai traktuoti kaip šeima.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia argumentais, atitinkančiais suformuluotus ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė iškeldinti atsakovus I. D., N. D. ir S. D. su jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų I. D., N. D. ir S. D. 409,79 Eur skolą, 4,92 Eur delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (414,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės I. D. 27,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovės I. D. 165,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė:
4.1. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 48,11 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Butas pagal 2005 m. vasario 28 d. sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovei I. D. ir jos vaikams N. D., S. D.. Nuomos sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nutraukė 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis nutraukta atsižvelgiant į tai, kad atsakovų gautos pajamos 2019 metais viršijo Paramos įstatyme nustatytą leistiną pajamų dydį. Nurodyto įsakymo ir juo įforminto sprendimo nutraukti Nuomos sutartį teismine tvarka atsakovai neginčijo. Nors atsakovė I. D. dėl to teikė skundą administraciniam teismui, tačiau skundą kaip neteismingą buvo atsisakyta priimti. Kitų veiksmų dėl 2021 m. vasario 18 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nuginčijimo teismine tvarka atsakovai neatliko.
4.2. Atsakovai pripažįsta, kad yra skolingi ieškovės prašomą priteisti nuomos mokesčio skolą (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Atsikirtimų, kad bute ieškovės nurodytu laikotarpiu jie negyveno, atsakovai nesuformulavo. Skolos dydžio apskaičiavimo pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikta Mokesčių paskaičiavimo lentelė, taip pat nuomos sutarties sąlygos. Taigi ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti 409,79 Eur nuomos mokesčio skolą (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 2 dalis).
4.3. Atsakovai praleido nuomos mokesčio mokėjimo terminus. Dėl to ieškovė, vadovaudamasi 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, pagrįstai reikalauja, kad atsakovai sumokėtų įmonės apskaičiuotus 4,92 Eur dydžio delspinigius, taikant 0,02 procento dydį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
4.4. Spręsdamas dėl reikalavimo iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto pagrįstumo, visų pirma, teismas pažymėjo, kad su atsakovais sudarytos nuomos sutarties 12.3 punkte buvo numatyta, jog sutartis pasibaigia, kai nuomininkas praranda teisę į socialinį būstą pagal Paramos įstatymą. Atsakovai neneigia, kad jų bendros per 2019 metus gautos pajamos sudarė 18 964 Eur ir viršijo Paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą metinį pajamų ir turto dydį (14 218,75 Eur). Dėl nurodytos priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą nuomos sutartį. Priešingai nei teigia atsakovai, nuomos sutartis nurodytu pagrindu galėjo būti nutraukta ir nesikreipiant į teismą.
4.5. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, o kartu ir nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismine tvarka atsakovai neginčijo. Atsakovai neneigia, kad jie visi buvo nurodyti prašyme suteikti paramą būstui išsinuomoti, taip pat kad jie bendrai gyveno ginčo būste. Taigi atsakovai atitinka formaliuosius šeimos, kaip ji apibrėžta Paramos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, požymius. Dėl to teismo posėdyje atsakovų atstovo išsakytos prielaidos, kad atsakovai, vertinant jų pajamas, neturėjo būti traktuojami kaip vienos šeimos nariai, bet vertinami kaip atskiri asmenys, nuomojantys tą patį būstą, atmestinos kaip nereikšmingos. Be to, atsakovai neįrodinėjo, kad jie neveda bendro ūkio, nors tokį faktą suponuoja atsakovų gyvenimas tame pačiame būste. O tai reiškia, kad atsakovai N. D. ir S. D. – nepriklausomai nuo to, kad jie yra pilnamečiai asmenys, kaip atsakovės I. D. vaikai, priskiriami prie atsakovės I. D. šeimos narių ir pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalies normą.
4.6. Atsakovės I. D. veiksmai teikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovams buvo tinkamai pranešta apie tai, jog būsto nuomos teisiniai santykiai yra pasibaigę. Atsakovai taip pat neneigia aplinkybės, kad ieškovė pateikė jiems pretenziją dėl išsikėlimo iš buto. Iki šios dienos atsakovai buto nėra atlaisvinę. Atsakovų atstovo teismo posėdyje išsakyti abstraktūs teiginiai dėl atsakovų N. D. ir S. D. išsikėlimo iš būsto (atstovas nenurodė nei išsikėlimo datos, nei kitų atsakovų gyvenamųjų vietų) yra neparemti objektyviais faktiniais duomenimis, taip pat neatitinka atsiliepimuose į ieškinį išdėstytų atsikirtimų. Taigi įrodymų, kurie pagrįstų, kad paminėti atsakovai būtų išsikėlę iš buto, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, aplinkybę, kad S. D. gyvenamoji vieta yra ginčo būste, be kita ko, patvirtina tai, jog atsakovams adresuotus teismo siųstus procesinius dokumentus buto adresu priėmė atsakovė S. D..
4.7. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovai ginčo būste gyvena nuo 2005 m. vasario 28 d., kai butas jiems buvo išnuomotas. Atsižvelgdamas į EŽTT išaiškinimus, teismas nusprendė, kad atsakovus su ginčo patalpa sieja tęstiniai ryšiai, dėl kurių butas laikytinas jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ir dėl to jie turi teisę reikalauti, kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę. Dėl šių faktinių ir teisinių priežasčių reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto vertintinas kaip jų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas.
4.8. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar ieškovė pagrįstai prašo iškeldinti atsakovus iš būsto, svarbu nustatyti ne tik tai, ar iškeldinimo pasekmės būtų proporcingos siekiamam tikslui, bet ir, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar atsakovai šiuo metu turi teisę į socialinio būsto nuomą.
4.9. Ieškovės pateiktas 2021 m. rugsėjo 20 d. duomenimis sudarytas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas, patvirtina, kad į ginčo būsto nuomą, jeigu atsakovai būtų iš jo iškeldinti, pretenduotų 364 šeimos (trijų ar keturių asmenų), iš kurių pirma sąraše esanti šeima prašymą dėl paramos suteikimo yra pateikusi 2003 m. liepos 21 d. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad socialinio būsto poreikis Vilniaus mieste yra itin didelis. Viešasis interesas reikalauja, kad socialinio būsto fondas būtų valdomas ir administruojamas tinkamai. Taigi ieškovė turi pagrįstą interesą, kad ginčo būstas būtų naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. būtų nuomojamas asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą. Be to, šios funkcijos tinkamas vykdymas tiesiogiai siejasi ir su asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, interesais bei jų įgyvendinimu ir apsauga. Socialinio būsto suteikimas asmenims, kuriems parama tokia forma nėra būtina, pažeistų socialinio teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais yra grindžiamas paramos būstui išsinuomoti teikimas (Paramos įstatymo 3 straipsnis).
4.10. Ieškovė po to, kai buvo nutraukta nuomos sutartis, nedelsdama pareiškė atsakovams reikalavimą išsikelti iš būsto. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad atsakovai negalėjo tikėtis, jog jie ir toliau galės gyventi būste po to, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti būsto nuomos sutartį. Atsakovai yra pilnamečiai asmenys, kurie nelaikytini pažeidžiamais ir kurių interesų gynybai nėra teikiamas prioritetas. Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovės I. D. ir S. D. dirba, o atsakovas N. D. – ne (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas N. D., būdamas darbingo amžiaus, nedirbtų dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir (ar) asmeninio pasirinkimo. Įrodymų, kurie pagrįstų, kiek pajamų jie gavo 2020 metais, atsakovai į bylą nepateikė. Taip pat atsakovės nepateikė įrodymų apie realias jų kas mėnesį faktiškai gaunamas pajamas. Taigi faktiškai atsakovai, akcentuodami savo sudėtingą finansinę padėtį, vengė teikti su tuo susijusius įrodymus, nors tą atsakovams buvo siūlyta padaryti ir sudarytos procesinės galimybės tokią teisę praktiškai realizuoti.
4.11. Pagal Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovės I. D. ir S. D. gauna pastovias darbines pajamas. Pavyzdžiui, 2021 m. liepos–rugsėjo mėn. vidutinės I. D. gautos pajamos Sodros informacinės sistemos duomenimis neatskaičius mokesčių sudarė 3 068,05 Eur (liepos mėn. – 1 177,78 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 026,11 Eur, rugsėjo mėn. – 864,16 Eur), o atsakovės S. D. – 3 764,40 Eur (liepos mėn. – 1 209,36 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 263,50 Eur, rugsėjo mėn. – 1 291,54 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios pajamos, atsižvelgiant į Paramos įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovai yra pajėgūs pasirūpinti būstu be valstybės paramos. Atsakovės I. D. 2021 m. spalio 11 d. pateikta 2020 metų pajamų mokesčio deklaracija pati savaime nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kaip ji teigia, nes deklaracijoje nėra fiksuoti duomenys apie visas atsakovės nurodytais metais gautas pajamas, taip pat turimą turtą. Aplinkybė, kad atsakovai tikėtinai turi skolų ir iš jų gaunamų pajamų yra vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar jie turi teisę į paramą socialinio būsto forma. Atsakovai S. D. ir N. D. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jie yra išsikėlę iš ginčo būsto, taip pat kad su atsakove I. D. ūkio bendrai netvarko. Atsakovams buvo sudarytos galimybės teikti bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ne tik iki parengiamojo teismo posėdžio, bet ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tokia savo teise atsakovai, atstovaujami advokato, tinkamai ir laiku nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į visetą nurodytų aplinkybių, prieitina prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, vesdami bendrą ūkį, šiuo metu turi realų pagrindą įgyvendinti teisę į socialinio būsto nuomą. Atsakovų procesinis pasyvumas, procesinės pozicijos dėl gyvenimo ginčo būste keitimas, nepagrindžiant to konkrečiais įrodymais, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovų atsikirtimai, jog jų teisę likti toliau gyventi ginčo būste turėtų būti ginama pagal turtinį kriterijų, yra nepagrįsti.
4.12. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo iškeldinti atsakovus iš jiems nuomoto būsto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) N. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovų iškeldinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. nuomos sutartis gali būti nutraukta teismo tvarka;
6.2. aplinkybė, kad atsakovai neginčijo (jų skundas nebuvo priimtas) administracijos direktoriaus sprendimo nėra reikšminga šioje byloje, tačiau teismas šia aplinkybe rėmėsi;
6.3. nors atsakovė buvo atstovaujama teisme advokato, tačiau tokiose bylose kaip ši teismas turi būti aktyvus, o advokato pasyvumas byloje negali nulemti neteisėto teismo sprendimo, sunkių pasekmių atsakovams atsiradimo;
6.4. nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant nuomos sutarties pažeidimui;
6.5. atsakovų pajamos tik nežymiai viršijo Paramos įstatyme nustatytus dydžius. Atsakovų iškeldinimas iš esmės tampa sankcija už jų aktyvumą, norą pagerinti savo turtinę padėtį;
6.6. teismas nepagrįstai nusprendė iškeldinti visus nuomininkus, sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo turi būti vertinamas kiekvieno atsakovo statusas, padėtis.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. apelianto teiginiai dėl administracijos direktoriaus įsakymo yra nepagrįsti; teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą remtis aktualiu administracijos direktoriaus įsakymu, kuris nebuvo nuginčytas;
8.2. teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 30-294/21 turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti su atsakovais sudarytą nuomos sutartį, yra visiškai teisinga, kadangi leistinų pajamų viršijimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovai prarado teisę į socialinį būstą, kas reiškia ir nuomos sutarties nutraukimą (Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tokiais atvejais, kai egzistuoja akivaizdus neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas dėl nuomininko neatitikties Paramos įstatyme nustatytiems kriterijams, reikalavimas nutraukti sutartį teismo tvarka neturėtų būti taikomas;
8.3. apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas šio pobūdžio bylose turi būti aktyvus. Pabrėžė, kad teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti ieškovo ar atsakovo funkcijų, patarinėti vienai ar kitai iš šalių pusei, nes tokiu būdu pažeidžiami teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai;
8.4. atsakovai neteko teisės į socialinį būstą, todėl egzistuoja pagrindas ir atsakovus iškeldinti iš socialinio būsto; atsakovai yra pilnamečiai, savimi galintys pasirūpinti asmenys ir šių aplinkybių atsakovai nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
11. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
12. Nagrinėjamu atveju byloje gautas atsakovės I. D. prašymas prijungti prie bylos jos sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. kopiją.
13. Atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs jį priimti, taip pat nenurodė, kokias aplinkybes pagrindžia prašomas prijungti prie bylos įrodymas. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės I. D. apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo grąžintas atsakovei nepašalinus teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šį naujai pateiktą rašytinį įrodymą atsisakomas priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso būtu nenustatė, todėl apelianto prašymo netenkina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Nagrinėjamos bylos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 48,11 kv. m ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Butas pagal 2005 m. vasario 28 d. sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) buvo išnuomotas atsakovei I. D. ir jos vaikams N. D., S. D.. Atsakovai I. D., S. D. bei N. D. nuo 2005 m. balandžio 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo Bute. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo 2005 m. vasario 28 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su I. D.. Byloje nėra duomenų, minėtas įsakymas būtų nuginčytas ar ginčijamas (CPK 178 straipsnis).
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Sutartis buvo nutraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliantas nurodė, kad Sutartis negalėjo būti nutraukta ne teismo tvarka.
18. Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi Sutarties nutraukimo metu) nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Paramos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti papildomi, lyginant su CK, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, kurių esmė – kad tuo atveju, kai asmuo (šeima) nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų teisei į socialinio būsto nuomą, socialinio būsto nuomos sutartis yra nutraukiama. Tokiais atvejais, kai egzistuoja akivaizdus neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas dėl nuomininko neatitikties Paramos įstatyme nustatytiems kriterijams, reikalavimas nutraukti sutartį teismo tvarka neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020, 32 ir 36 punktai).
20. Nagrinėjamu atveju, Sutarties 12.3 punkte taip pat yra nustatyta, kad Sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Taigi Sutartis nutraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu, kadangi išnyko atsakovų teisė į socialinį būstą. Apie Sutarties nutraukimą atsakovai buvo informuoti trečiojo asmens „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto atlaisvinimo. Kadangi šalių nuomos sutartis pasibaigė tiek Paramos įstatyme, tiek Sutartyje įtvirtintu pagrindu, ieškovė neturėjo pagrindo reikšti savarankiško reikalavimo dėl šalių sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad Sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka.
21. Taip pat, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, aplinkybė, jog atsakovai neginčijo administracijos direktoriaus sprendimo, yra reikšminga šioje byloje, kadangi nenuginčytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) sukelia jame nurodytas pasekmes – socialinio būsto nuomos teisinių santykių pabaigą.
22. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo turi būti vertinamas kiekvieno atsakovo statusas, padėtis. Pažymėtina, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, kad apeliantas N. D. ir atsakovė S. D. nurodyti kaip pagrindinės nuomininkės I. D. šeimos nariai.
23. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Be to, Sutarties 5 punkte nustatyta, kad nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. Taigi atsakovai žinojo, kad kas trejus bus tikrinamas jų visų šeimos narių, įskaitant vaikus, gyvenančių Bute, gaunamos pajamos ir turimas turtas, siekiant nustatyti, ar atsakovai turi teisę nuomotis socialinį būstą.
24. Bylos duomenimis, apelianto gyvenamoji vieta yra deklaruota Sutarties pagrindu nuomojamame Bute nuo 2005 m. balandžio mėn. Butas atsakovei I. D. ir jos šeimos nariams, įskaitant ir apeliantą N. D., išnuomotas 2005 m. vasario mėn. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad jis nebegyvena kartu su kitais atsakovais Sutarties pagrindu nuomojamame Bute ir neveda bendro ūkio, bei, kad jo turtinė padėtis turėjo būti vertinama atskirai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.589 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad apeliantas gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, jo turtinė padėtis, jo (ne)gaunamos pajamos pagrįstai buvo ir turėjo būti vertinamos kartu su Buto pagrindinės nuomininkės atsakovės I. D. trijų asmenų šeimos narių bendromis pajamas.
25. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas šioje byloje turėjo pareigą būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus.
26. Pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
27. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto, pasibaigus jų teisei į socialinį būstą. Visi byloje atsakovais nurodyti asmenys yra pilnamečiai asmenys, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų apribotas jų veiksnumas, be to, atsakovai I. D. ir N. D. byloje buvo atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo būti aktyvus ir rinkti pats įrodymus, yra nepagrįstas.
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja.
29. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jame išdėstytų argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad apeliantui N. D. pagal 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisinių paslaugų suteikta už 228,00 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas N. D. nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų. Dėl nurodytų priežasčių atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą iš apelianto nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apelianto N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.