Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. D., N. D. ir S. D. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovams pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti nuomos mokesčio skolą ir delspinigius; 2) iškeldinti atsakovus iš jiems nuomoto gyvenamojo būsto. Dėl kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumo, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovų atsikirtimus, pasisakytina atskirai.

Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų skolą už būsto nuomą ir delspinigius?

6. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 409,79 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., taip pat 4,92 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už uždelstą atsiskaityti terminą.

7. Atsakovai pripažįsta, kad yra skolingi ieškovės prašomą priteisti nuomos mokesčio skolą (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Atsikirtimų, kad bute ieškovės nurodytu laikotarpiu jie negyveno, atsakovai nesuformulavo. Skolos dydžio apskaičiavimo pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikta Mokesčių paskaičiavimo lentelė, taip pat nuomos sutarties sąlygos. Taigi ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti 409,79 Eur nuomos mokesčio skolą (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 2 dalis).

8. 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną dieną moka 0,02 procentus delspinigių. Atsakovai praleido nuomos mokesčio mokėjimo terminus. Dėl to ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai sumokėtų įmonės apskaičiuotus 4,92 Eur dydžio delspinigius, taikant 0,02 procento dydį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

9. Atsakovų prievolė ieškovei mokėti nuomos mokestį, delspinigius yra nedali. Dėl to ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už skolos ir delspinigių apmokėjimą (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Ar ieškovė pagrįstai prašo iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto?

14. Pripažinus, kad atsakovai formaliai yra praradę teisę gyventi nuomotame būste, aktualiu tampa klausimas, ar ieškovės prašoma taikyti priemonė – atsakovų iškeldinimas, yra proporcinga siekiamiems tikslams.

15. Atsakovės I. D. veiksmai teikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo sudaro pagrindai išvadai, kad atsakovams buvo tinkamai pranešta apie tai, jog būsto nuomos teisiniai santykiai yra pasibaigę. Atsakovai taip pat neneigia aplinkybės, kad ieškovė pateikė jiems pretenziją dėl išsikėlimo iš buto. Iki šios dienos atsakovai buto nėra atlaisvinę. Atsakovų atstovo teismo posėdyje išsakyti abstraktūs teiginiai dėl atsakovų N. D. ir S. D. išsikėlimo iš būsto (atstovas nenurodė nei išsikėlimo datos, nei kitų atsakovų gyvenamųjų vietų) yra neparemti objektyviais faktiniais duomenimis, taip pat neatitinka atsiliepimuose į ieškinį išdėstytų atsikirtimų. Taigi įrodymų, kurie pagrįstų, kad paminėti atsakovai būtų išsikėlę iš buto, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, aplinkybę, kad S. D. gyvenamoji vieta yra ginčo būste, be kita ko, patvirtina tai, jog atsakovams adresuotus teismo siųstus procesinius dokumentus buto adresu priėmė atsakovė S. D..

18. Atsižvelgiant į paminėtus EŽTT išaiškinimus, spręstina, kad atsakovus su ginčo patalpa sieja tęstiniai ryšiai, dėl kurių butas laikytinas jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ir dėl to jie turi teisę reikalauti, kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę. Dėl šių faktinių ir teisinių priežasčių reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto vertintinas kaip jų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas.

20. Kaip jau nurodyta, ginčo būstas atsakovams nuomotas kaip socialinis būstas. Taigi, sprendžiant dėl nuomos sutarties pabaigos padarinių, reikšmingi ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Nurodyta bendro pobūdžio taisyklė negali būti taikoma savaime, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, bendruosius proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).

21. Paminėtos teisės aiškinimo taisyklės taip pat yra aktualios sprendžiant dėl neterminuotos socialinio būsto nuomos sutarties pabaigos bei padarinių, kai asmuo nebeatitinka asmens, kuriam gali būti nuomojamas socialinis būstas, statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020, 37 punktas). Vadinasi, sprendžiant, ar ieškovė pagrįstai prašo iškeldinti atsakovus iš būsto, svarbu nustatyti ne tik tai, ar iškeldinimo pasekmės būtų proporcingos siekiamam tikslui, bet ir, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar atsakovai šiuo metu turi teisę į socialinio būsto nuomą.

22. Visų pirma, ieškovės pateiktas 2021 m. rugsėjo 20 d. duomenimis sudarytas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas, patvirtina, kad į ginčo būsto nuomą, jeigu atsakovai būtų iš jo iškeldinti, pretenduotų 364 šeimos (trijų ar keturių asmenų), iš kurių pirma sąraše esanti šeima prašymą dėl paramos suteikimo yra pateikusi 2003 m. liepos 21 d. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad socialinio būsto poreikis Vilniaus mieste yra itin didelis. Viešasis interesas reikalauja, kad socialinio būsto fondas būtų valdomas ir administruojamas tinkamai. Taigi ieškovė turi pagrįstą interesą, kad ginčo būstas būtų naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. būtų nuomojamas asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą. Be to, šios funkcijos tinkamas vykdymas tiesiogiai siejasi ir su asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, interesais bei jų įgyvendinimu ir apsauga. Socialinio būsto suteikimas asmenims, kuriems parama tokia forma nėra būtina, pažeistų socialinio teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais yra grindžiamas paramos būstui išsinuomoti teikimas (Paramos įstatymo 3 straipsnis).

23. Antra, ieškovė po to, kai buvo nutraukta nuomos sutartis, nedelsdama pareiškė atsakovams reikalavimą išsikelti iš būsto. Pastaroji aplinkybė reiškia, kad atsakovai negalėjo tikėtis, jog jie ir toliau galės gyventi būste po to, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti būsto nuomos sutartį. Atsakovai yra pilnamečiai asmenys, kurie nelaikytini pažeidžiamais ir kurių interesų gynybai nėra teikiamas prioritetas. Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovės I. D. ir S. D. dirba, o atsakovas N. D. – ne (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas N. D., būdamas darbingo amžiaus, nedirbtų dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir (ar) asmeninio pasirinkimo. Įrodymų, kurie pagrįstų, kiek pajamų jie gavo 2020 metais, atsakovai į bylą nepateikė. Taip pat atsakovės nepateikė įrodymų apie realias jų kas mėnesį faktiškai gaunamas pajamas. Taigi faktiškai atsakovai, akcentuodami savo sudėtingą finansinę padėtį, vengė teikti su tuo susijusius įrodymus, nors tą atsakovams buvo siūlyta padaryti ir sudarytos procesinės galimybės tokią teisę praktiškai realizuoti.

24. Pagal Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovės I. D. ir S. D. gauna pastovias darbines pajamas. Pavyzdžiui, 2021 m. liepos–rugsėjo mėn. vidutinės I. D. gautos pajamos Sodros informacinės sistemos duomenimis neatskaičius mokesčių sudarė 3 068,05 Eur (liepos mėn. – 1 177,78 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 026,11 Eur, rugsėjo mėn. – 864,16 Eur), o atsakovės S. D. – 3 764,40 Eur (liepos mėn. – 1 209,36 Eur, rugpjūčio mėn. – 1 263,50 Eur, rugsėjo mėn. – 1 291,54 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios pajamos, atsižvelgiant į Paramos įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovai yra pajėgūs pasirūpinti būstu be valstybės paramos. Atsakovės I. D. 2021 m. spalio 11 d. pateikta 2020 metų pajamų mokesčio deklaracija pati savaime nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra tokia, kaip ji teigia, nes deklaracijoje nėra fiksuoti duomenys apie visas atsakovės nurodytais metais gautas pajamas, taip pat turimą turtą. Aplinkybė, kad atsakovai tikėtinai turi skolų ir iš jų gaunamų pajamų yra vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar jie turi teisę į paramą socialinio būsto forma. Pastarieji duomenų neatitikimai ir trūkumai objektyviai užkerta kelią pripažinti, kad atsakovai pagrįstai teigia, jog jie savarankiškai neturi galimybių pasirūpinti būstu, t. y. kad jie pagal jų bendrai gaunamas pajamas atitinka asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, požymius. Šio sprendimo 15 punkte nurodyta, kad atsakovai S. D. ir N. D. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jie yra išsikėlę iš ginčo būsto, taip pat kad su atsakove I. D. ūkio bendrai netvarko. Su tuo susiję teismo posėdyje atsakovų atstovo pateikti paaiškinimai kertasi su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais atsikirtimais. Atsakovams buvo sudarytos galimybės teikti bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ne tik iki parengiamojo teismo posėdžio, bet ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tokia savo teise atsakovai, atstovaujami advokato, tinkamai ir laiku nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į visetą nurodytų aplinkybių, prieitina prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, vesdami bendrą ūkį, šiuo metu turi realų pagrindą įgyvendinti teisę į socialinio būsto nuomą. Atsakovų procesinis pasyvumas, procesinės pozicijos dėl gyvenimo ginčo būste keitimas, nepagrindžiant to konkrečiais įrodymais, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovų atsikirtimai, jog jų teisę likti toliau gyventi ginčo būste turėtų būti ginama pagal turtinį kriterijų, yra nepagrįsti.

25. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo iškeldinti atsakovus iš jiems nuomoto būsto. Prie šios išvados prieitina dėl šių jau aptartų ir išskirtų priežasčių: 1) nuomos sutartis su atsakovais yra nutraukta; 2) atsakovai yra pilnamečiai asmenys, kuriems netaikoma speciali apsauga; 3) atsakovai turi finansines galimybes be valstybės paramos pasirūpinti gyvenamuoju būstu; 4) socialinio būsto poreikis yra itin didelis ir į ginčo būsto nuomą šiuo metu pretenduoja 364 šeimos, kurioms yra reikalinga reali valstybės parama. Konkuruojant atsakovų teisei likti gyventi ginčo būste ir kitų asmenų teisei į socialinio būsto nuomą nagrinėjamu atveju prioritetas teikiamas pastarajai vertybei. Atsakovai turėjo suprasti, kad socialinis būstas jiems suteiktas laikinai. Pasikeitus atsakovų finansinei padėčiai, jie turi pareigą atlaisvinti ginčo būstą, kad pastarasis galėtų būti panaudotas užtikrinant asmenų, kuriems labiau yra reikalinga valstybės parama, teisių ir interesų apsaugą. Nurodytos priežastys lemią vertinimą, kad atsakovų iškeldinimas iš ginčo būsto nagrinėjamoje faktinėje situacijoje yra proporcinga ir pateisinama priemonė, t. y. atsakovų interesą nusveria kitų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, interesai, taip pat būtinybė užtikrinti, kad socialinis būstas būtų naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. O tai ypač svarbu dėl itin didelio socialinio būsto poreikio Vilniaus mieste.

Dėl bylos baigties

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, visų pirma, tenkinami ieškovės reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 409,79 Eur nuomos mokesčio skolą ir 4,92 Eur delspinigius (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų ieškovei priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (414,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovų atsikirtimas, kad ieškovė neturi teisės gauti vadinamų procesinių palūkanų, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Pagrindas priteisti šias palūkanas – asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011). Aplinkybė, kad atsakovų skola kyla iš socialinio būsto nuomos teisinių santykių, neatima iš ieškovės teisės reikalauti, jog iš atsakovų būtų priteistos procesinės palūkanos, kurios kompensuoja ieškovės dėl atsakovų pažeistos prievolės patiriamus nuostolius.

27. Taip pat, įvertinus aplinkybes, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių prarado teisę gyventi ginčo būste ir į šio būsto nuomą pretenduoja itin didelis asmenų skaičius, tenkinamas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Patenkinus ieškinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovams S. D. ir N. D., išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šie atsakovai nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atleisti visiškai.

29. Atsakovė I. D. yra atleista nuo 15 procentų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (12.23Mr)PT-6948 patvirtina, kad atsakovei I. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 194,94 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas, į valstybės biudžetą iš atsakovės I. D. priteisiamas 165,67 Eur (194,94 Eur × 85 procentai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

30. Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 90 Eur, t. y. 15 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už reikalavimą dėl iškeldinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis). Atsakovei I. D. tenkanti nurodytų išlaidų dalis yra 30 Eur, iš kurios ji turi atlyginti 25,50 Eur (90 Eur / 3 × 85 procentai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,58 Eur. Atsakovė I. D. turi atlyginti 1,58 Eur (5,58 Eur / 3 × 85 procentai) dydžio nurodytų pašto išlaidų dalį. Viso iš atsakovės I. D. į valstybės biudžetą priteisiamas 27,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus I. D., N. D. ir S. D. su jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų I. D., N. D. ir S. D. 409,79 Eur (keturių šimtų devynių eurų ir 79 ct) skolą, 4,92 Eur (keturių eurų ir 92 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (414,71 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų ir 71 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. D. 27,08 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. D. 165,67 Eur (šimto šešiasdešimt penkių eurų ir 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.