Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu, be kita ko, nuspręsta iškeldinti atsakovę I. D. su jai priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d.

2. Atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Prašymą grindžia tuo, kad neturi lėšų ir turto, jog susirastų kitą būstą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

5. Prašymą atidėti teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą vieneriems metams atsakovė grindžia sunkia turtine padėtimi. Teismas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo nustatė, kad atsakovė pagal metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. yra priskirta II turto ir pajamų lygiui. Tai yra, atsakovės per metus gautos pajamos neviršijo 8 308,44 Eur sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ 1.2 papunktis). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad šiuo metu nedirba, jos vienintelės gaunamos pajamos yra valstybinė pareigūno pensija. Todėl, teismo vertinimu, formaliai iškeldinimas iš ginčo būsto sukeltų atsakovei neigiamus padarinius, t. y. ji liktų be būsto, o jos galimybės susirasti kitą būtų ribotos.

6. Vis dėlto, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nuo teismo sprendimo iškeldinti atsakovę iš buto įsiteisėjimo yra praėję beveik pusė metų, per šį laikotarpį atsakovė neatliko jokių veiksmų, jog susirastų kitą būstą bei darbą. Todėl teismas sprendė, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas papildomam terminui nėra tikslingas. Atidėjus sprendimo vykdymą ilgesniam terminui būtų objektyviai apribotos ieškovės galimybės naudoti ginčo būstą pagal paskirtį, sudarytos prielaidos atsakovei toliau be teisėto pagrindo naudotis ginčo būstu. Vien tik atsakovės išskirtos finansinės priežastys šioje situacijoje nėra pakankamos spręsti, kad egzistuoja išimtinės priežastys atidėti teismo sprendimo vykdymą papildomam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės iškeldinimas sukels jai neigiamus padarinius, t. y. ji liktų be būsto, o jos galimybės surasti kitą būtų ribotos. Padarius tokią išvadą, teismas turėjo tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Ar atidėjimo terminas būtų metai ar trunpesnis – spręsti teismui. Tačiau atakovės iškleldinimas dabar reiškia jos teisės į būstą, žmogaus teisių, ginamų Europos žmogaus teisių konvencijos, negerbimą, ignoravimą, grubų pažeidimą.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 st raipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

11. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą, šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai, konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

12. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d. 2022 m. balandžio 6 d. teismas ieškovei yra išdavęs vykdomąjį raštą. Atsakovė su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 25 d.

14. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė iš būsto neišsikrausto jau daugiau kaip septynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepatekė įrodymų, kad, žinodama apie priimtą jai nepalankų teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų išsinuomoti kitą butą, susirasti darbą. Pažymėtina, kad butas, kuriame gyvena atsakovė, yra socialinis būstas. Atsakovei nepateikus duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovei susiklosčiusias išimtinai nepalankias aplinkybes, socialinio būsto neatlaisvinimas bei teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes šiuo atveju ieškovė turi pareigą užtikrinti kitų asmenų, laukiančių socialinio būsto eilėje, interesus.