Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. M., Z. M. ir K. D. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 pagal ieškovų I. M. ir Z. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame prašyme (b. l. 55-69) pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą teikiamas paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) ir teismui nusprendus dėl asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu – Nepriklausomo LR teismo eksperto V. Š. (toliau – Teismo eksperto) 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S išvados, kurios yra priešingos priimto teismo sprendime civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, padarytoms išvadoms. Taip pat svarbiu motyvu nurodo tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. K. D..

Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendime, kurio procesą prašoma atnaujinti, konstatuota, kad tvoros atkarpa yra savavališkai pastatyta už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjams I. M. bei Z. M., ribų, patenka į valstybinę žemę, t. y. užima 19 kv. m. valstybinės žemės. Tačiau iš naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. 2017-10-15 ekspertinio akto Nr. 108 S, pagal atliktas sklypo formavimo ribas ir pagal atliktus matavimus, sklypo plotas neviršija Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, t. y. NŽT klaidingose schemose nurodytas tikslumas yra 19-20 kv. m., o pagal Vyriausybės leistiną matavimo tikslumą, galimas 21 kv. m., todėl darytina išvada, kad nėra užimta valstybinė žemė, o tik nepatikslintos sklypo ribos, ką pagal žemėtvarkos teisės aktus privalėjo padaryti NTŽ. Be to, 2017-10-15 ekspertiniame akte Nr. 108 S, priešingai nei teismo sprendime, kurio procesą prašoma atnaujinti, padaryta išvada, kad abejose schemose, pridėtose prie NŽT 2013-12-11 ir 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 48N-(14.48.73)-234 ir Nr. 48ŽN-(141.48.73)-246, nubraižytos neteisingai, jos neatitinka esančios realios situacijos, taip pat užrašyti neteisingi matmenys. Tokių matmenų valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp privačių pareiškėjo K. D. ir pareiškėjų I. M. bei Z. M. žemės sklypų, pagal teisės aktus negali būti projektuojamas įvažiavimu, nes neatitinka minimalių kelio reikalavimų. Be to, pareiškėjo K. D. žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini), yra nurodytas abejose schemose, pridėtose prie NŽT 2013-12-11 ir 2014-04-24 žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 48N-(14.48.73)-234 ir Nr. 48ŽN-(141.48.73)-246, kurios aprašytos pateiktame 2017-10-15 ekspertiniame akte Nr. 108 S. Aptardamas K. D. žemės sklypo padėtį įsiterpusio žemės sklypo atžvilgiu civilinės bylos sprendime, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismas nusprendė dėl byloje neįtraukto asmens - K. D., teisių ir pareigų. Atitinkamai, CPK 329 str. 2 d. 2 p. numato, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-462-860/2016 (toliau – byla), ieškovai I. M. bei Z. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-10-14 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-151014-00139 bei 2015-10-14 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-151014-00141, jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 44-1849-5728, kadastrinis(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareigūnai surašė skundžiamus aktus tik formaliai remiantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus parengtu žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje ir kuris buvo parengtas jiems nedalyvaujant ir be jų žinios.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu c. b. 2-462-860/2016 (b. l. 16-23) ieškovų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad į bylą pateikti įrodymai, tame tarpe matavimų schemos, patvirtina, jog ieškovai dalį tvoros (19 kv. m.) pastatė už savo sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. valstybinėje žemėje. Jokio teisinio pagrindo tokios tvoros pastatymui valstybinėje žemėje ieškovams nebuvo; jie neturėjo jokių teisių į valstybinę žemę ir jos nevaldė jokiais teisėtais pagrindais, todėl buvo pažeisti LR statybos įstatymo 2 str. 71 d., 3 str. 2 d., ir kitų nuostatų reikalavimai. Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-02 matavimų schema yra sudedamoji Žemės naudojimo patikrinimo akto dalis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo ieškovė buvo įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą metalo tvorą su betoniniu pamatu ir sutvarkyti statybvietę, turi tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindus, jis yra teisėtas ir pagrįstas, tad remiantis tik formaliais pagrindais negali būti panaikintas.

2017-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-95-661/2017 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016 paliktas nepakeistas, apeliantų I. M. bei Z. M. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 24-27). Vilniaus apygardos teismas 2017-01-25 nutartyje nurodė, kad apeliantų teiginiai, jog 2015-10-14 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-151014-00139 yra paneigiamos jiems nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribos, laikytini nepagrįstais, kadangi Inspekcija tik konstatavo, kad ieškovų pastatyta tvoros dalis stovi už apeliantams priklausančio žemės sklypo ribų. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo ribų klausimas šioje byloje nesusijęs su bylos dalyku ir žemės sklypo ribos nekviestinuojamos; žemės naudojimo patikrinimo teisėtumas nekelia abejonių; atlikus minėtą žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad apeliantų pastatyta tvora įsiterpia į valstybinę žemę. Apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad tvoros atkarpa, kuri nustatyta kaip savavališkai pastatyta už žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), ribų, bei žemės sklypo plane pažymėtos tvoros padėtis yra tapačios. Tvora niekur neregistruota, žemės sklypo plane pažymėta be konkrečių koordinačių, todėl ginčo sklypo ribos neturėtų būti siejamos su tvoros ribomis. Skundžiami institucijų veiksmai ir aktai yra pagrįsti ir teisėti, dėl to nėra jokio pagrindo juos naikinti.

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t.y. patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėjai nurodo, kad esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjo 2017-10-15 gavus Ekspertinį aktą Nr. 108 S. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2017-10-23, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino.

LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip išaiškinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai,” naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Taigi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis c. b. Nr. A2-2697-480/2017). Esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai nurodo Nepriklausomo LR teismo eksperto V. Š. 2017-10-15 ekspertinį aktą Nr. 108 S, kurio išvados yra priešingos priimtame teismo sprendime civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, padarytoms išvadoms. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjų kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertinis aktas gautas 2017-10-15, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 priimtos nutarties c. b. 2A-95-661/2017. Teismas mano, kad ekspertinį aktą buvo galima užsakyti žymiai anksčiau, o ne sulaukus apeliacinės instancijos nutarties, kuria apeliacinis skundas atmestas. Teismai yra ne kartą pasisakę, kad įrodinėjimo procesas, siekiant patikrinti kiekvienos iš šalių įvardijamų faktų bei aplinkybių teisingumą (pagrįstumą), vyksta pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigta nagrinėti ir yra priimtas jiems nepalankus sprendimas. Pareiškėjai neteikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjai būtų reiškę prašymą byloje paskirti ekspertizę, nurodę savo sutikimą finansuoti ekspertizės kaštus, o tokio prašymo teismas neišsprendė arba nepatenkino. Pareiškėjams atstovavo kvalifikuoti teisininkai, advokatai K. Ž. ir A. V., todėl pareiškėjai galėjo įvertinti byloje esančių duomenų įrodomąją reikšmę ir spręsti dėl jų nepakankamumo. Be to, tokius pat atsakymus į ekspertui užduotus klausimus pareiškėjai būtų gavę ir bylos nagrinėjimo metu, tad ekspertiniame akte pateikti atsakymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Taigi, pareiškėjai neįrodė, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numato CPK 366 str. 1 d. 2 p.

CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Kaip išaiškinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai,” tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str.1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis c. b. 3K-3-69/2005: 2007 m. spalio 8 d. nutartis c. b. 3K-3-380/2007). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys.

Pareiškėjai svarbiu motyvu atnaujinti bylos nagrinėjimą nurodo tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. K. D.. Pagal LR CK 1.103 str. 2 d., asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal LR CK 4.103 str. nuostatas, suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis c. b. 3K-3-240/2009). Nagrinėjamu atveju K. D. niekaip nesusijęs su savavališka tvoros statyba ir šios statybos niekaip nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nenurodė, kokios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, neįtraukus K. D. į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Savavališkos statybos akto bei Privalomojo nurodymo palikimo galioti faktas niekaip neįtakojo šio asmens teisių ir pareigų. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais, nurodytais atsiliepime į prašymą.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkovv. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3- 303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad į bylą su prašymu atnaujinti procesą pateiktu 2017-10-15 ekspertiniu aktu Nr. 108 S nepateikta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios negalėjo būti nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, neįrodyta aplinkybė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įtakos pareiškėjo K. D. teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-329-855/2011 pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais bei pagrindais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 str., , 370 str. 3 d., teismas

nutarė:

Atmesti pareiškėjų I. M., Z. M. ir K. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-462-860/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.