Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P., atstovaujamo advokatės Laimos Razvickienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-19983-877/2017 pagal pareiškėjo V. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-20498-454/2014 pagal pareiškėjų V. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Provident Polska S. A. filialas „Provident Finansai“, UAB „Omnitel“, AB BIGBANK AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, Kauno miesto savivaldybė, AB „Kauno energija“, antstoliai A. A., R. S., V. Z., S. U..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl žodinio nagrinėjimo

Apeliantas teismo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto pateikto atskirojo skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes po teismo sprendimo priėmimo jam paaiškėjo nauja reikšminga aplinkybė apie priteistas skolas kreditoriams Kauno miesto savivaldybei ir AB „Kauno energija“, apie kurias pareiškėja V. P. santuokos nutraukimo byloje galimai sąmoningai nutylėjo, o apeliantas nuo 2012 metu pradžios negyveno bute, už kurį priteistos skolos, todėl jam apie įsiskolinimą už butą nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė 2010 m. liepos 22 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18383-151/2010 ir 2012 m. liepos 16 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13344-877/2012 pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės pareiškimus dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą išieškojimo iš skolininko V. P.; Kauno miesto apylinkės teismas priėmė 2007 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13612-717-2007, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-9592-773/2010, 2011 m. gruodžio 9 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-22175-615/2011, 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-19942-192/2013 pagal kreditoriaus (ieškovo) AB „Kauno energija“ pareiškimus (ieškinius) dėl skolos už šilumos energiją, vandens pašildymą, sistemų aptarnavimą priteisimo iš skolininko (atsakovo) V. P.. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. L2-18383-151/2010, L2-13612-717-2007, Nr. 2-9592-773-2010, Nr. L2-22175-615/2011 procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai V. P. (CPK 123 str. 1 d.), civilinėje byloje Nr. 2-19942-192/2013 - apelianto anūkui, o civilinėje byloje Nr. L2-13344-877/2012 – apelianto sutuoktinei (suinteresuotam asmeniui) L. P. (CPK 123 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie priteistus įsiskolinimus AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybei nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Šios nutarties 14 punkte nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantui civilinės bylos Nr. 2-20498-454/2014 dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu apie teismo sprendimais (įsakymais) priteistas skolas kreditoriams AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma. Šiuo atveju net ir nustačius aplinkybę, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-19942-192/2013 ir Nr. L2-13344-877/2012 procesiniai dokumentai buvo įteikti ne pačiam apeliantui, o apelianto anūkui bei apelianto sutuoktinei L. P., ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui apie skolas kreditoriams AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybei nebuvo žinoma, kadangi kitose nutarties 14 punkte nurodytose civilinėse bylose procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantui asmeniškai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad 2014 m. spalio 1 d. sprendime, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nepasisakė dėl sutuoktinių bendrų skolų padalijimo, taip pat apie santuokos nutraukimą nebuvo informuoti kreditoriai AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybė, todėl buvo pažeisti minėtų kreditorių ir pareiškėjo interesai. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-186/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš šios nutarties 16 ir 18 punktuose nurodytų įstatymo nuostatų ir teismų praktikos darytina išvada, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Nagrinėjamu atveju, kreditoriai AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo teismui nėra pareiškę, o apeliantas neturi pagrindo remtis šia įstatymo nuostata, nes jis dalyvavo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 str.). Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė kreditorių AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybės. Priteistos skolos minėtiems kreditoriams yra išieškomos priverstine tvarka vykdymo procese, todėl kreditorių teisės iš esmės nepažeidžiamos, kadangi jų reikalavimai gali būti patenkinti ir santuoką nutraukus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie skolą kreditoriams Kauno miesto savivaldybei ir AB „Kauno energija“ sužinojo 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, nuvykęs į antstolių kontoras. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantui apie skolas minėtiems kreditoriams buvo žinoma teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20498-454/2014 dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu (nutarties 14 p.), tačiau net ir darant prielaidą, kad apeliantas apie skolas sužinojo 2017 m. sausio mėnesį, pareiškėjas, 2017 m. birželio 23 d. pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti ir praleisto termino atnaujinti neprašė. Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo rašytinio proceso tvarka, pažeidė apelianto teises būti išklausytam teismo posėdyje.CPK 370 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, apeliantas, nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka, išdėstydamas savo argumentus dėl minėtos nutarties pagrįstumo, todėl apelianto teisės į teisingą teismą šiuo atveju nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) V. P. iš apelianto (pareiškėjo) V. P. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.