- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- A2-19983-877/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- V. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir V. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-20498-454/2014 ir 2014 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjų prašymą, nutraukė pareiškėjų V. P. ir V. P. santuoką, įregistruotą 1988 m. liepos 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjų bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokoje įgytas pavardes, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nurodyta: „V. P. kreditorių neturi. V. P. turi kreditorius „Bigbank“, „Provendent finansai“, „Omnitel“, kuriems po santuokos nutraukimo bus atsakinga asmeniškai“.
Šalies argumentai
2017 m. birželio 28 d. pareiškėjas V. P. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20498-454/2015 bei priteisti iš V. P. visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodyta, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje, nuvykęs į antstolių kontoras dėl jam žinomų dviejų skolų, sužinojo, kad turi skolas pagal:
1. 2010 m. liepos 22 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-18383-151/2010, kurioje Kauno miesto savivaldybei buvo priteista 1003,77 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-21) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 7,53 Eur žyminis mokestis; valstybei priteistos 1,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos;
2. 2012 m. liepos 16 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13344-877/2012, kurioje Kauno miesto savivaldybei priteista 1963,85 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-16) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; 15,93 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei;
3. 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-9592-773/2010, kurioje AB „Kauno energija“ priteista 2182,03 Eur skola, 117,45 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62,85 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą, 1,45 Eur pašto išlaidos;
4. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-22175-615/2011, kurioje AB „Kauno energija“ priteista 1680,27 Eur skola, 106,93 Eur delspinigiai, 15,03 Eur bylinėjimosi išlaidos;
5. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13612-717/2007, kurioje AB „Kauno energija“ priteista 2182,03 Eur skola, 108,03 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-08-21) ir 17,79 Eur žyminis mokestis;
6. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-19942-192/2013, kurioje BA „Kauno energija“ priteista 2258,62 Eur skola, procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,48 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20498-454/2014 nutraukdamas V. P. ir L. P. santuoką nepasisakė dėl sutuoktinių bendrų skolų padalijimo, apie santuokos nutraukimą nebuvo informuoti kreditoriai AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybė, todėl buvo pažeisti kreditorių ir pareiškėjo interesai, kadangi nebuvo padalintos santuokoje susidariusios skolos.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi pareiškėjo kreditoriai negalėjo pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios, negalėjo ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų. Kadangi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (apie santuokos nutraukimo bylą nebuvo pranešta pareiškėjo kreditoriams), procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Pareiškėjas nurodo, kad su sutuoktine kartu negyvena nuo 2012 m. Visus pareiškėjui siųstus procesinius teismo dokumentus priimdavo L. P., apie jokius teismo procesus pareiškėjas informuotas nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymų yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl iš pareiškėjo priteistos skolos už būsto nuomą, šildymą bei karštą vandenį yra ir jo sutuoktinės prievolės. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat yra atsakinga už prievolės mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius vykdymą.
Pareiškėjas nurodo, kad šios 2017 m. sausio mėnesį paaiškėjusios aplinkybės apie pareiškėjo turimas skolas yra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. P. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Pareiškėja nurodo, kad V. P. sutartyje dėl santuokos nutraukimo nenurodydamas savo kreditorių pats pasielgė nesąžiningai, todėl turėtų prisiimti visus iš savo elgesio kylančius nuostolius. Pareiškėja nurodo, kad gyvendama bute (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo visas einamąsias skolas mokėjo tinkamai ir 2014-2016 m. sumokėjo 1 885 Eur, todėl kreditorės AB „Kauno energija“ interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėja nurodo, kad jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Pareiškėja nurodo, kad šalys nutraukdamos santuoką neturėjo santuokoje įgyto vertingo turto, iš kurio kreditoriai būtų galėję tenkinti reikalavimus, todėl neįtraukus pareiškėjo kreditorių į civilinės bylos nagrinėjimą, jų interesai negalėjo būti pažeisti.
Suinteresuoti asmenys Povident Polska S.A. filialas Provident finansai, UAB „Omnitel“, AB BIGBANK AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas.
Pareiškėjas nurodo, kad tik 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje sužinojo, jog yra skolingas kreditorei Kauno miesto savivaldybei (skolos priteistos civilinėse bylose Nr. L2-18383-151/2010 ir Nr. L2-13344-877/2012) ir AB „Kauno energija“ (skolos priteistos civilinėse bylose Nr. 2-9592-773/2010; L2-22175-615/2011; L2-13612-717/2007; 2-19942-192/2013). Pareiškėjas nurodo, kad apie šiuos įsiskolinimus jam nebuvo žinoma, kadangi procesinius dokumentus visuomet priimdavo pareiškėjo sutuoktinė L. P., kuri nuo pareiškėjo minėtus įsiskolinimus nuslėpė. Šie pareiškėjo argumentai atmestini, kadangi patikrinus pareiškėjo nurodytas civiline bylas nustatyta, kad tik civilinėje byloje Nr. L2-13344-877/2012 procesiniai dokumentai buvo įteikti pareiškėjo sutuoktinei L. P. (c. b. Nr. L2-13344-877/2012, b. l. 17). Civilinėje byloje Nr. 2-19942-192/2013 procesiniai dokumentai įteikti V. P. anūkui S. P. (c. b. Nr. 2-19942-192/2013, b. l. 45). Civilinėse byloje Nr. L2-18383-151/2010, L2-13612-717-2007, Nr. 2-9592-773-2010, Nr. L2-22175-615/2011 procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai V. P.. Dėl šių priežasčių laikytina, kad aplinkybės apie priteistus įsiskolinimus AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybei pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog apie jo skolas bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu jam žinoma nebuvo. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe, naudojosi butui teikiamomis paslaugomis (karštu vandeniu, šildymu), todėl privalėjo žinoti, jog už šias paslaugas būtina atsiskaityti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų pareiškėjų bendru sutikimu, sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, todėl buvo pažeistos jų teisės. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiškėjų kreditorių interesai buvo pažeisti. 2014 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime dėl santuokos nutraukimo bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas V. P. nurodė, kad kreditorių neturi. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl konstatuotina, kad V. P. nenurodęs jam žinomų kreditorių civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nesąžiningas. Nutraukiant santuoką pareiškėjų turtas nebuvo dalinamas, t. y. 2014 m. rugpjūčio 28 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nurodė, kad jokio turto gyvendami santuokoje neįgijo. Dėl šios priežasties, nors pareiškėjo kreditoriai į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti ir jiems nebuvo pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai jokio dalintino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturėjo, sprendimo priėmimo metu nei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis nepasikeitė, laikytina, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas nurodo, kad įsiskolinimai už būstui teiktas paslaugas laikytinos bendromis sutuoktinių skolomis, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prieštaravimus dėl skolos priteistų teismo įsakymais asmeniškai iš pareiškėjo, ar teikęs prašymus dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo. Laikytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priteistas skolas ji laikė bendromis su sutuoktine, o ne asmeninėmis savo skolomis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjo V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95, 290-291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismą.