- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2165-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02678-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- L. B., Luminor Bank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys L. B., Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) naudai 47 290,20 Eur kompensaciją. Kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 4 828,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 2 345,90 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Priteisė iš atsakovo 2 064,40 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Priteisė iš ieškovės 14,42 Eur ir iš atsakovo 14,41 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimu priteistos sumos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, kuriuo prašo atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo vykdymo dalį dėl priteistos iš atsakovo ieškovės naudai 47 290,20 Eur kompensacijos vienerių metų terminui ir likusią 37 461,70 Eur kompensacijos dalį sumokėti iki 2026 m. balandžio 10 d. arba išdėstyti sprendimo vykdymą dėl priteistos iš atsakovo ieškovės naudai 47 290,20 Eur kompensacijos vienerių metų laikotarpiui ir likusią 37 461,70 Eur kompensacijos dalį sumokėti tokia tvarka: iki 2025 m. lapkričio 1 d. sumokėti ieškovei 5 000 Eur dalį kompensacijos ir iki 2026 m. balandžio 10 d. sumokėti ieškovei likusią 32 461,70 Eur kompensacijos dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. balandžio 9 d. sumokėjo ieškovei 5 000 Eur dalį kompensacijos dviem mokėjimo pavedimais po 2 500 Eur. Dėl susidariusios sunkios finansinės padėties, šiuo metu neturi galimybių sumokėti ieškovei visos kompensacijos iš karto. Neturi jokių santaupų. Kad galėtų sumokėti išieškotojai likusią kompensacijos dalį, siekia užbaigti įrengti namą ir priduoti pastatus įstatymų nustatyta tvarka bei gauti iš kredito įstaigos paskolą, tačiau šis procesas užtruks apie 9-12 mėnesius. Kol pastatai nepriduoti, kredito įstaigos paskolos nesuteikia.
4. Pabrėžė, jog pajamas gauna tik iš mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos, tačiau jos nėra didelės ir pakankamos, kad galėtų sumokėti likusią kompensaciją iš karto. Paaiškino, jog gamina / remontuoja vartus, todėl šiltuoju metų laiku užsakymų būna daugiau ir tuomet uždirba daugiau, o žiemos metu dėl gaminių specifikos užsakymų ženkliai sumažėja ir atitinkamai pajamos būna mažesnės. Šią veiklą vykdo vienas, todėl didelio pelno įmonė neuždirba. Po santuokinio turto padalijimo priteistas gyvenamasis namas yra vienintelis jo būstas. Kito gyvenamojo būsto neturi. Šalia namo ūkiniuose pastatuose, kurie realiai sudaro vieną pastatą, įrengtos dirbtuvės, kur vykdo savo veiklą ir iš to pragyvena bei teikia vaikams išlaikymą. Kito turto, kurį būtų galima parduoti ir grąžinti kompensaciją, neturi. Be to, šio turto pardavimui vėlgi reikia užbaigti gyvenamojo namo įrengimą ir priduoti pastatus, tai užtruks 9-12 mėnesių. Transporto priemonių neįgijo. Teigia, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji gauna nuolatines pajamas, turi gyvenamąjį būstą, transporto priemonę, todėl kompensacijos mokėjimo atidėjimas 1 metų terminui esmingai nepažeis jos interesų. Teismui netenkinus prašymo atidėti/išdėstyti sprendimo vykdymą, patirtų neproporcingai didelius nuostolius ir komplikuotų gyvenimą, nes vienintelis gyvenamas būstas ir dirbtuvės, kuriose vykdo veiklą ir iš to pragyvena bei moka išlaikymą vaikams, būtų parduotas iš varžytinių.
5. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 1 600 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ skolų valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams neturi, visas privalomas mokesčių deklaracijas yra pateikusi. Siekdamas išmokėti ieškovei teismo sprendimu priteistą kompensaciją, kreipėsi į kredito įstaigas (bankus ir kredito unijas) dėl paskolos gavimo, tačiau visos kredito įstaigos atsisakė suteikti paskolą, nurodydamos tas pačias priežastis – nėra priduotas gyvenamasis namas, jo baigtumas turi būti 100 proc., gaunamos pajamos turi būti ne mažiau kaip 2 000 Eur, neatskaičius mokesčių, taip pat neturi būti vykdomųjų bylų ir įsiskolinimų. Siekdamas įvykdyti keliamas sąlygas, atsakovas kreipėsi pagalbos į pastatų pridavimo specialistę, kad per įmanomai trumpiausią terminą būtų galima priduoti pastatus, taip pat įsidarbino MB „(duomenys neskelbtini)“, kad gautų pastovias pajamas.
6. Ieškovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl teismo sprendimu priteistos 47 290,20 Eur sumos išdėstymo / atidėjimo netenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, jog antstolis priėmė vykdomąjį raštą vykdyti bei areštavo atsakovo turtą ir nutarė iš jo išieškoti skolą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys realiai nepagrindžia, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis būtų nepajėgus sumokėti teismo priteistos sumos ieškovei. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas dirba, gaunamas pajamos, atskaičius mokesčius, 1 600 Eur, sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. patvirtina, jog atsakovas gavo 7 400 Eur pajamų, atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko nekilnojamasis turtas, kurio vertė 73 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors atsakovas nurodė, jog neturi pakankamai lėšų, tačiau tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek teikdamas parašymą dėl sprendimu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, samdėsi privatų advokatą, kas rodo, jog atsakovas turi lėšų mokėti už atstovavimą. Teismas darė išvadą, kad šių aplinkybių visuma rodo, jog atsakovo finansinė bei turtinė padėtis nėra sunki.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. sumokėjo valstybei 2 064,40 Eur žyminį mokestį, 14,42 Eur pašto išlaidų, 5 000 Eur kompensacijos dalį ieškovei, tai, anot teismo, rodo, jog atsakovas turi pakankamai lėšų.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendimo išdėstymas / atidėjimas atsakovo prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovui, dėl ko ieškovė patirs dar nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jai priteisė teismas, todėl bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai gauti kompensaciją už turtą, kuris priteistas atsakovui. Teismas konstatavo, jog atsakovo prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
12. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovei, taip pat nenustatė jokių ypatingai svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo atidėjimo arba išdėstymo prašyme nurodyta tvarka vienerių metų terminui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Įstatymas nenumato, kad teikiant prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, privalomai turi būti užvesta vykdomoji byla ir padėtas priverstinis išieškojimas bei areštuotas skolininko turtas. Tokio aiškinimo nėra pateikęs ir kasacinis teismas. Todėl pirmos instancijos teismo argumentai, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, jog antstolis priėmė vykdomąjį raštą vykdyti bei areštavo apelianto turtą ir nutarė iš jo išieškoti skolą, neturi teisinio pagrindo. Dėl tos pačios priežasties nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantas turėjo pateikti teismui duomenis, jog antstoliui pateikė duomenis, kad skolą gali sumokėti per įstatyme numatytą laikotarpį, tačiau antstolis tokio prašymo netenkino ir nutarė nukreipti išieškojimą į jo turtą.
Šalies argumentai
13.2. Apeliantas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo atidėjimo vienerių metų terminui arba šiam terminui išdėstyti sprendimo vykdymą būtent dėl tos priežasties, kad nebūtų pradėtas priverstinis piniginės kompensacijos išieškojimas ir areštuotas apelianto turtas, kuris turi būti užtikrinimo priemonė, apeliantui siekiant gauti banko paskolą. Priešingu atveju, prašymo pateikimas netenka prasmės, nes pradėjus priverstinį išieškojimą, apeliantas netenka galimybės gauti paskolą ir sumokėti ieškovei likusią kompensacijos sumą iš karto. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nei viena kredito įstaiga neteikia paskolos, jei nėra galimybės įkeisti areštu nesuvaržytą nekilnojamąjį turtą. Tokių kredito įstaigų Lietuvos Respublikoje nėra, visur reikalaujama turto įkeitimo, todėl teismo argumentai, kad apeliantas gali kreiptis dėl kredito suteikimo be turto įkeitimo į kitas kredito įstaigas, yra nepagrįsti ir nesuprantami.
13.3. Prie apelianto prašymo pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. patvirtina, kad 2025 m. balandžio 1 d. sąskaitos likutis buvo tik 20,47 Eur, įplaukos – 7 400 Eur, išlaidos – 7 365,88 Eur. Tačiau ne kiekvienos įplaukos yra laikomos pajamomis. Tik tos įplaukos, kurios atitinka veiklos pajamų apibrėžimą (pagal sutartis, sąskaitas faktūras, įvykdytus darbus), yra laikomos pajamomis. Šiuo atveju, apelianto sąskaitoje nurodytų įplaukų ir išlaidų duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 3 d. apelianto sesuo A. B. pervedė jam 2 100 Eur. Ši suma paskolinta apeliantui tam, jog jis galėtų sumokėti valstybei Sprendimu priteistą 2 064,40 Eur žyminį mokestį ir 14,41 Eur teismo išlaidas. 2025 m. balandžio 8 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantui pervedė 5 000 Eur ūkio išlaidoms, ši suma dviem mokėjimais po 2 500 Eur buvo pervesta ieškovei kaip dalinis sprendimo vykdymas. Šiuo atveju, apeliantui pervestos 2 100 Eur ir 5 000 Eur sumos, vertinant pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų ir mokesčių įstatymą (toliau – GPMĮ), nėra apelianto pajamos. Tiek A. B., tiek iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 5 000 Eur sumą ūkio išlaidoms, apeliantas turės grąžinti. Todėl teismo argumentai, kad apelianto sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. patvirtina, jog apeliantas gavo 7 400 Eur pajamų, neatitinka tikrovės.
13.4. Pagal apelianto pateiktus duomenis, jo pajamas sudaro 1 600 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Pajamų išmokėti likusią 37 461,70 Eur kompensacijos dalį, įvertinus dar ir mokamą išlaikymą vaikams, nepakanka. Tai užtruktų gana ilgą laiką. Nors apelianto pateikta 2024 m. MB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog įmonė dirba pelningai, tačiau bendrijos pelnas praėjusiais metais buvo tik 8 559 Eur. Be to, MB pelnas, savaime nelaikomas fizinio asmens, šiuo atveju apelianto, pajamomis. Padalijus santuokinį turtą, ieškovei liko transporto priemonė ir butas, apeliantui – žemės sklypas su pastatais, kuriuos jis didžiąja dalimi statė savo asmeninėmis lėšomis ir jėgomis. Šis turtas apeliantui yra vienintelis, name jis gyvena, o šalia esančiose dirbtuvėse – dirba. Kito turto, į kurį būtų galimą nukreipti išieškojimą, apeliantas neturi. Vienintelė reali galimybė apeliantui sumokėti ieškovei priteistą piniginę kompensaciją yra banko paskola, kurią jis ir siekia gauti.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad privataus advokato samdymas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek teikiant apeliantui prašymą dėl sprendimu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, įrodo, jog apelianto finansinė bei turtinė padėtis nėra sunki, nes turi lėšų mokėti už atstovavimą.
13.6. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ieškovės interesai būtų pažeisti, o jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Apeliantas prašo sprendimą atidėti / išdėstyti tik 1 metų terminui. Tuo tarpu pagal įstatymą sprendimas gal būti įvykdytas net per 3 metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo atidėjimo arba išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo bei konstatavo, jog apeliantas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovei, taip pat teismas nenustatė jokių ypatingai svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos nutartimi nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį bei nepagrįstai darė išvadą, kad prašymas pažeidžia šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis).
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą dėl teismo sprendimu priteistos 47 290,20 Eur sumos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui, grindžia tuo, jog jo finansinė padėtis sunki, neturi jokių santaupų, gaunamos pajamos nėra didelės, kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo, tačiau kol jam priklausantys pastatai nepriduoti 100 procentų, kredito įstaigos paskolos nesuteikia. Apeliantas pažymėjo, kad teismui netenkinus prašymo atidėti / išdėstyti sprendimo vykdymą, patirtų neproporcingai didelius nuostolius ir komplikuotų gyvenimą, nes vienintelis gyvenamas būstas ir dirbtuvės, kuriose vykdo veiklą ir iš to pragyvena, būtų parduotas iš varžytinių.
23. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Nagrinėjant bylą teisme dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo atstovė teismo posėdyje sutiko su turto padalijimo būdu, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas atsakovui, o ieškovei būtų išmokėta kompensacija; sutiko su ekspertizės aktu 2019 m. gruodžio 5 dienai nustatyta nekilnojamojo turto verte; nurodė, kad ieškovei už atsakovui atitenkantį visą nekilnojamąjį turtą natūra turi būti priteista 47 290,20 Eur. Taigi, atsakovas buvo įvertinęs savo turtinę padėtį bei realias finansines galimybes sumokėti ieškovei 47 290,20 Eur dydžio kompensaciją. Todėl apelianto noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių, neteikia pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo savybių (CPK 18 straipsnis) ar ignoruoti teisėtus ieškovės interesus.
24. Nors apeliantas teigia, jog jis kreipėsi į bankus bei kredito unijas dėl kredito suteikimo ir paskola jam nebuvo suteikta, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šiuos jo nurodytus argumentus. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023, 17 punktas; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-912/2025, 9 punktas).
25. Apeliantas nurodo, kad teismo argumentai, jog apelianto sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. patvirtina, jog apeliantas gavo 7 400 Eur pajamų, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais.
26. Pažymėtina, kad apeliantas sąskaitos išrašą pateikė tik už labai trumpą laikotarpį (nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d.), nors duomenys apie banko sąskaitose esančių ar buvusių piniginių lėšų panaudojimą leistų įvertinti atsakovo tikrąją turtinę padėtį bei jos pokyčius. Kad apeliantas nėra linkęs atskleisti savo tikrosios finansinės padėties ir jos perspektyvų, patvirtina ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaita, kad įmonė dirba pelningai, o 2025 m. balandžio 8 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantui pervedė 5 000 Eur.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas, prašydamas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį. Todėl nesant duomenų, iš kurių būtų įmanoma identifikuoti tikrąją jo turtinę padėtį bei gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą ateityje, netenkinęs apelianto prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pirmosios instancijos teismas ši procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
30. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
31. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.