Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. (toliau – nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Arvydo Gudo (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, viso bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba mokytis, per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. B. priteista 109,96 Eur (vienas šimtas devyni eurai 96 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (109,96 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

P. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. B. jam priteista 1 406,95 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šeši eurai 95 ct) turtinei žalai ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

P. K. iš L. B. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (būtinajai ginčiai), nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, o nukentėjusiojo prašymą išieškoti ikiteisminiame tyrime jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas atmesti. Taip pat prašoma tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad L. B. buvo pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti, neturtinei žalai atlyginti iš L. B. nukentėjusiajam priteisti 700 eurų, taip pat žymia dalimi sumažinti iš L. B. nukentėjusiajam priteisto proceso išlaidą atlyginimo dydį. Taip pat prašoma prijungti prie bylos prokurorės J. Virbickaitės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo ir vyriausiosios prokurorės D. Brudnienės 2024 m. spalio 16 d. nutarimo kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, jame išdėstytus motyvus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą (apklausė nuteistąjį, nukentėjusįjį, išsireikalavo duomenis iš AB „Lietuvos draudimas“ dėl nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos, prijungė prie baudžiamosios bylos nuteistojo gynėjo pateiktus nutarimus, priimtus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48118-23 medžiagoje, pagarsino nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų H. R., E. P., A. M., L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu), sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netaikydamas L. B. BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl būtinosios ginties

11. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti nukentėjusiojo ir liudytojo H. R. parodymų kaip patikimų, nes jų parodymų prieštaringumas buvo konstatuotas prokurorų nutarimuose, priimtuose ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-48118-23, tačiau su šiuo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visų proceso dalyvių parodymus bei baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą vertino išsamiai, nuosekliai bei lygindamas juos tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, taigi, nuteistojo kaltė nagrinėjamu atveju nebuvo grindžiama vien tik nukentėjusiojo bei liudytojo H. R. parodymais. Be to, pažymėtina ir tai, kad remiantis suformuota teismų praktika, net ir tuo atveju, kai kitoje byloje tos pačios aplinkybės buvo jau tirtos ir jau priimtame procesiniame sprendime yra išdėstytos bei įvertintos, bylą nagrinėjantis teismas turi savarankiškai ištirti įrodymus, nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-213-511/2024).

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad nuteistajam L. B. būtų kilusi būtinosios ginties situacija, o nuteistojo ir jo gynėjo pateikta versija, kad būtent nukentėjusysis užpuolė L. B. ir pirmas pavartojo fizinį smurtą, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė versija. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde pateikti deklaratyvūs proceso dalyvių duotų parodymų interpretavimas, pasirenkant tik gynybai palankius parodymus, nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime padarytų išvadų, juo labiau, kai jos priimtos išsamiai ir detaliai įvertinus bei vienus su kitais sugretinus visus baudžiamosios bylos duomenis.

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustačius egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo prašymo dalyje dėl nukentėjusiojo ieškinio palikimo nenagrinėtu bei jo prašymo dėl atstovavimo išlaidų atmetimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo L. B. tyčią nesunkiai sutrikdžius P. K. sveikatą, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išsprendė ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio bei proceso išlaidų klausimus, o būtent: priteisė nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, kadangi nukentėjusysis įrodė jos dydį rašytiniais įrodymais; civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies (apie šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumą ir pagrįstumą pasisakoma šio nuosprendžio 22-28 punktuose); priteisė nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi nukentėjusysis įrodė šių išlaidų dydį rašytiniais įrodymais.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad nuteistasis L. B., būdamas nepilnametis, padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 89–90), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 91–92), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 94), (duomenys neskelbtini) vadovo charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 97–98), nuo 2024 m. liepos 29 d. dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 89–90), nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, apie 600–700 Eur per mėnesį, gyvena su tėvais (4 t., b. l. 129). Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti L. B. ir J. B., t. y. nuteistojo tėvai, L. B. apibūdina kaip labai gerą, taikų, paklusnų žmogų bei padedantį tėvams ūkyje (3 t., b. l. 37, 72) Aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nuteistojo L. B. asmenybę apibūdinantys duomenys, taip pat jo jaunas amžius rodo, kad L. B. nusikalto atsitiktinai, o ne dėl susiformavusių neigiamų vertybių, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

18. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. Taigi, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu L. B. jau buvo pilnametis, tačiau BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas 17 metų amžiaus, todėl skiriant bausmę jam turi būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos.

19. Teisėjų kolegija tiki, kad L. B. ateityje nebenusikals ir daro išvadą, jog yra pagrindas L. B. taikyti BK 93 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu sulaukusiems pilnametystės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, elgesio apribojimai. Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiam yra skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą.

20. Kaip minėta, remiantis BK 93 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones. BK 82 straipsnio redakcija kito, t. y. nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1199 redakcija, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galioja 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija. Įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK 82 straipsnio nuostatų pakeitimais buvo išplėstas auklėjamojo poveikio priemonių turinys, todėl nagrinėjamu atveju aktuali yra senoji BK 82 straipsnio redakcija (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1199 redakcija).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis L. B. yra dirbantis, kaip pats nurodė apeliacinės instancijos teismui, per mėnesį gauna 600–700 Eur atlyginimą, t. y. minimalų atlyginimą, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikta darbo sutartis, kad nuteistajam priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalų atlyginimas, sprendžia, kad tikslinga L. B. paskirti BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1199 redakcija) numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Remiantis 84 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteistasis įpareigotinas nukentėjusiajam P. K. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlyginti per 1 metus 6 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas 1 metų 6 mėnesių priteistos turtinės žalos atlyginimo terminas yra protingas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei į nuteistojo gaunamas pajamas ir priteistų civilinių ieškinių dydžius. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad priteistą turtinę žalą per nustatytą 1 metų 6 mėnesių laikotarpį jis gali atlyginti tiek vienu kartu, tiek ir dalimis. Taip pat aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog tikslinga L. B. atžvilgiu paskirti ir antrąją auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1199 redakcija) – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant L. B. dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija).

Dėl nukentėjusiajam priteistų neturtinės žalos ir proceso išlaidų

23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, sukeltas stiprus fizinis skausmas, nukentėjusiajam sulaužyta nosis, nuskelti du nuolatiniai priekiniai dantys, nukentėjusysis buvo gan ilgą laiką gydomas ambulatoriškai, užtrukusį ir dantų gydymą bei restauraciją, kad sužalojimas padarytas tik vienu smūgiu, kad L. B. nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu agresyvumu ir žiaurumu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nuteistojo turtinė padėtis patenkinama ir nors gauna tik minimalų atlyginimą, turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, galintis įgyti profesiją ir savo turtinę padėtį žymiai pagerinti, neturi išlaikytinių, sprendė, jog protinga nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, prašomą priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažinus iki 3 000 Eur.

24. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajam P. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiant, kad teisingas ir proporcingas, atitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus priteistinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju turėtų būti 700 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl neturtinės žalos išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. K., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes ir nukentėjusiajam priteisė iš nuteistojo L. B. proporcingą, pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą.

25. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis P. K. patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

26. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam P. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl L. B. veiksmų ir būtent jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymu, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 3 000 Eur.

27. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Mažesnės neturtinės žalos sumos, t. y. nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, priteisiamos, kai nepatiriami kaulų lūžiai arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, lūžiai dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo, nukentėjusysis jau anksčiau turėjo susijusių sveikatos problemų, o bylose, kur nustatyti keli lūžiai, veido kaulų lūžiai, sužalojimai, kada prireikė operacijų, stacionaraus gydymo, nustatomos ilgalaikės, išliekančios pasekmės, priteisiamos didesnės, nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur, žalos atlyginimo sumos. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam P. K. padaryti muštinė žaizdelė ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose ir kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio 11, 21 dantų vainikų lūžiai (1 t., b. l. 71), todėl skundžiamu nuosprendžiu priteista 3 000 Eur neturtinės žalos suma nelaikytina aiškiai per didele ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, nuteistojo turtinė padėtis, buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, nustatant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydį, todėl vėl iš naujo vertinti tapačias aplinkybes ir dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių išskirtinių ar pirmosios instancijos teismo nevertintų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neturtinės žalos dydį sumažinti iki apeliaciniame skunde nurodytos 700 Eur sumos, kuri iš esmės prieštarauja net ir formuojamai teismų praktikai, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisėtas bei pagrįstas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje buvo gautas AB „Lietuvos draudimas“ prašymas dėl papildomų duomenų pateikimo, kurie reikalingi sprendžiant draudimo išmokos klausimus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu, kurio metu nukentėjo P. K. (1 t., b. l. 87), pateikė užklausą AB „Lietuvos draudimas“ dėl nukentėjusiajam išmokėtų draudimo išmokų, susijusių su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu (4 t., b. l. 120) bei apklausė nukentėjusįjį P. K.. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pats savanoriškai draudėsi draudimo įmonėje nuo įvykių (4 t., b. l. 129). AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad P. K. už baudžiamojoje byloje nagrinėjamą įvykį buvo sumokėta 630 Eur draudimo išmoka. Taip pat nurodė, kad nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis pagal savo esmę yra sumų draudimas, o ne nuostolių draudimas, t. y. išmokėta suma nėra ir negali būti laikoma apdraustojo patirtos žalos atlyginimu, dėl ko nėra ir teikiamas regresinis reikalavimas pagal nelaimingų atsitikimų sutartis (4 t., b. l. 124). Iš aptarto draudimo bendrovės rašto taip pat matyti, kad naudos gavėjas nagrinėjamu atveju buvo P. K., nes būtent jam ir buvo išmokėta išmoka, todėl atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei teismų formuojamą praktiką, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ir nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmokos sumą (630 Eur) įskaityti į jam atlygintinos neturtinės žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-648/2017).

29. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu dalyje dėl nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog ieškinys patenkintas ne pilna apimtimi, todėl priteistina proceso išlaidų suma turėjo būti nustatyta proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

30. Nukentėjusysis pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu jo patirtas 800 Eur dydžio proceso išlaidas (1 t., b. l. 107–110), prie civilinio ieškinio pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančio 2023 m. lapkričio 9 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (1 t., b. l. 117) bei pirmosios instancijos teismui pateikė minėto pinigų priėmimo kvito originalą (3 t., b. l. 61). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo prašymas dėl patirtų 800 Eur proceso išlaidų tenkintas visiškai ir šios išlaidos nukentėjusiajam priteistos iš nuteistojo.

31. BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Taip pat remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, nors šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. B. ir yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų paliekamas galioti pilna apimtimi, kaip teisėtas bei pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuotai išsprendė proceso išlaidų klausimą baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, taip pat ir nukentėjusysis pilnai pagrindė savo prašymą dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad procesas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, taigi, ir proceso išlaidų bei jų atlyginimo klausimas spendžiamas, vadovaujantis BPK VIII skyriaus nuostatomis, todėl tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo prašymą ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostata nustatyti priteistiną proceso išlaidų sumą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai nėra pagrindo. Juo labiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas sudarė ne tik civilinio ieškinio parengimas, tačiau ir jo atstovavimas, patarimai bei kitos teisinės paslaugos (3 t., b. l. 61).

Dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmimo

32. Teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, baudžiamojoje byloje buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. liepos 11 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-926/2025. Minėtu prašymu prašoma baudžiamojoje byloje civiline ieškove Vilniaus teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja, t. y. Valstybine ligonių kasa.

33. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, bet kurioje proceso stadijoje, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

34. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat tai, kad Valstybinė ligonių kasa civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos teises perėmė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kad nuteistasis L. B. civilinei ieškovei priteistą žalą įpareigotas atlyginti, ją sumokėdamas būtent į Valstybinės ligonių kasos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją banko sąskaitą, kuri skundžiamame nuosprendyje nurodyta ta pati kaip ir Valstybinės ligonių kasos 2025 m. liepos 11 d. prašyme, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės ligonių kasos prašymas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad civilinės ieškovės – įstaigos pavadinimo patikslinimas nuteistojo teisinės padėties niekaip neįtakoja. Remiantis išdėstytu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dalyje dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio tikslinama, vietoje „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ nurodant „Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams su teismo nurodytais įpareigojimais ir šią dalį išdėstyti taip:

L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1199 redakcija), 84 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), paskirti L. B. auklėjamojo poveikio priemones:

– turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant L. B. nukentėjusiajam P. K. ir civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (šiuo metu – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) padarytą turtinę žalą atlyginti per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos;

– elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant L. B. dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, vietoje „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ nurodant „Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.