Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-627-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
2S-627-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01789-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Pareiškėjas
A. Z.-L., A. L., K. M., E. K., E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-627-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01789-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.10.7; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Z.-L., A. L. (A. L.), K. M. (K. M.), E. K., E. L. (E. L.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašė atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti po tėvo B. L. mirties (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Pareiškėjai yra B. L., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Nurodė, kad 1978 m. gruodžio 12 d. pareiškėjų mama L. L. su 5 vaikais išvyko iš Lietuvos į Vokietiją. Visi buvo įregistruoti kaip Vokietijos piliečiai, jiems suteikta Vokietijos pilietybė. Tėvo B. L. santuoka su L. L. buvo nutraukta ir jis (duomenys neskelbtini) susituokė su A. L..

2.2. A. L. po savo vyro mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo biuro notarą A. G. su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Pareiškime nurodė kitą įpėdinį E. L., kurio gyvenamoji vieta nežinoma. Pareiškėjai įstatymų nustatytu terminu pateikė Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. pareiškimus, kad palikimą po tėvo B. L. mirties priima. Jiems buvo paaiškinta, kad paveldėti žemės negalės, nes visi mirusiojo vaikai yra Vokietijos piliečiai, jiems buvo patarta gauti Lietuvos pilietybę ir tik tuomet jiems notaras išduos paveldėjimo teisės liudijimus į žemę.

2.3. Dokumentų pateikimas ir pilietybės suteikimo procesas užtruko kelis metus. Lietuvos pilietybė 2016–2017 metais buvo suteikta ir išduoti Lietuvos Respublikos piliečių pasai A. Z.-L., A. L., K. M., E. K.. Pareiškėjas E. L. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikti neprašė. Kadangi pareiškėjai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, jie ketino pabaigti palikimo po tėvo mirties įforminimą.

2.4. 2015 m. lapkričio 11 d., vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi (adm. byla Nr. el-11785-968/2015) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1R-93, visos paveldėjimo bylos iš Pagėgių savivaldybės, kurias vedė Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G., buvo perduotos Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J.. Notaro A. G. įgaliojimai yra pasibaigę. Teigia, jog notarė V. J. patvirtino, kad mirusiojo B. L. visų penkių vaikų pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra paveldėjimo byloje Nr. 50/2013, tačiau neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Esant šioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo išduoti nėra pagrindo, todėl reikalinga kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą tenkino bei atnaujino pareiškėjų praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvo B. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo ir pratęsti trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Teigia, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad visi pareiškėjai kreipėsi į notarą su pareiškimais nurodydami savo kontaktus bei giminystės ryšius. Pareiškimų datos nurodytos 2013 m. kovo 12–15 d. (b. l. 12–22). Akcentavo, jog Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. rašte nurodoma, kad ryšium su pareiškėjų prašymu Jurbarko rajono 2-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 50/2013. Pagal turimus duomenis dėl velionio B. L. palikimo kreipėsi A. L.. Paveldėjimo byloje yra ir kitų asmenų pareiškimai dėl palikimo priėmimo, tačiau jie neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Konstatavo, jog priežastys, kodėl tuo metu, kai buvo užvesta paveldėjimo byla, notaras A. G. pareiškimų dėl palikimo priėmimo neįregistravo, nėra žinomos.

4.2. Pažymėjo, jog paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad notaras A. G. būtų atlikęs kokius nors veiksmus dėl pareiškėjų. Todėl nesutiko su suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybe, kad vien tai, jog pareiškėjai netinkamai kreipėsi į notarą, užkirto jiems galimybę priimti po B. L. mirties atsiradusį palikimą. Nurodė, kad Notariato įstatymas būtent ir įpareigoja notarą prižiūrėti atliekamų notarinių veiksmų tvarką, tačiau šiuo atveju notaras, net jei būtų nustatęs pareiškimų palikimui priimti trūkumus, apie tai turėjo informuoti pareiškėjus, tačiau, kaip matyti, paveldėjimo byloje tokių duomenų nėra.

4.3. Teismo vertinimu, notaras galėjo taip suklaidinti pareiškėjus, dėl ko pareiškėjai kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo ir tik gavę pilietybę vėl kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad yra praleidę palikimui priimti nustatytą terminą, nes jų pareiškimai nebuvo įregistruoti. Atkreipė dėmesį, kad pilietybės atkūrimo procesas paprastai yra ilgai trunkantis procesas, tai iš dalies paaiškina, kodėl pareiškėjai kreipėsi į teismą praėjus tik 7 metams.

4.4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų žinoję, koks paveldimas turtas sudaro palikimą, nes, kaip nurodo ir pati A. L., jos ir velionio sutuoktinio vaikų (pareiškėjų) santykiai nebuvo geri. Pažymėjo, kad 2019 metais pareiškėjai buvo susisiekę su A. L. sūnumi dėl paveldimo turto, tačiau susitarti geruoju šalims nepavyko. Teigia, kad šios aplinkybės neneigia nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo, todėl darė išvadą, kad vien tai, jog pareiškėjai nepadėjo išlaikyti po palikimo atsiradusio turto, nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjų prašymo ir taip iš esmės pažeisti jų teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų pareiškimą atnaujinti terminą priimti palikimą po tėvo B. L. mirties (duomenys neskelbtini) atmesti.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. S-193. Teigia, jog šiame rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus B. L., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamojo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Pagal turimus dokumentus, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą 2013 m. vasario 14 d. kreipėsi mirusiojo sutuoktinė A. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir buvo užvesta paveldėjimo byla 50/2013. Darė išvadą, kad notarė V. J. aiškiai rašte nurodė, kad paveldėjimo byla po B. L. mirties buvo užvesta pagal suinteresuoto asmens A. L. pareiškimą, o teismas savo išvadose pakeitė rašytinio įrodymo turinį, nurodydamas, jog ryšium su pareiškėjų prašymu Jurbarko rajono 2-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 50/2013.

6.2. Teigia, jog Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. 2019 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. S-193 taip pat nurodyta, kad kitų asmenų pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra paveldėjimo byloje, tačiau neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Suinteresuotas asmuo mano, jog teismas nepagrįstai vertino šią rašto dalį kaip įrodymą, kad notaras A. G. neatliko pareiškėjams, kurie kreipėsi į notarą, notarinių veiksmų.

6.3. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas visiškai neįvertino posėdyje ištirtų įrodymų, t. y. paveldėjimo byloje esančios A. L. asmens tapatybės dokumento kopijos, kurioje yra įrašas, jog kopija patvirtinta pareiškėjo 2013 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste, todėl darė išvadą, kad tą dieną pareiškėjas buvo Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), ir negalėjo asmeniškai pateikti notarui A. G. pareiškimo, datuoto 2013 m. kovo 14 d. data.

6.4. Teigia, jog teismas visiškai nevertino, jog prie pareiškėjos A. Z.-L. pareiškimo, neva asmeniškai pateikto notarui A. G., kuriame nurodyta pareiškimo data 2013 m. kovo 13 d., yra pateikta kaip priedas A. L. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 34 kopija, patvirtinta Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistės R. J. 2013 m. liepos 15 d. Taip pat yra pateiktas A. L. pavardės pakeitimo liudijimo kopija su 2013 m. lapkričio 12 d. Apostile bei 2013 m. gruodžio 3 d. vertėjos Ž. M. patvirtintu vertimu. Darė išvadą, kad 2013 m. liepos 15 d. išduota gimimo įrašo kopija bei 2013 m. lapkričio 12 d. apostilizuoti dokumentai negalėjo būti pateikti notarui A. G. 2013 m. kovo 12–15 dienomis, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

6.5. Nurodė, kad Lietuvos civilinėje teisėje suklaidinimas nepreziumuojamas, jį, kaip faktą, reikia įrodyti, tačiau teismas visiškai atleido pareiškėjus nuo įrodinėjimo pareigos. Teigia, kad pareiškėjai neįrodė net tos aplinkybės, kad buvo asmeniškai atvykę į Jurbarko rajono 2-ąjį notaro biurą, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti suklaidinti notaro. Mano, jog vien tik ta aplinkybė, kad teisingumo ministras atleido notarą A. G. iš pareigų pagal Lietuvos notarų rūmų profesinės kvalifikacinės komisijos išvadas, jog A. G. netinkamas eiti notaro pareigas, tačiau tai nereiškia, kad eidamas notaro pareigas A. G. netinkamai atlikinėjo visus notarinius veiksmus visiems klientams. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjų atžvilgiu notaras A. G. netinkamai (ne)atliko kokius nors veiksmus, pvz., atsisakė atlikti notarinį veiksmą, netinkamai atliko veiksmą, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą ar į Notarų rūmus su skundais dėl notaro A. G. veiksmų, nėra priimto teismo ir / ar Notarų rūmų sprendimo dėl to, kad paveldėjimo byloje 50/2013 notaras A. G. netinkamai atliko notarinius veiksmus.

6.6. Teigia, jog nors visi pareiškėjai nurodo, kad notaras A. G. juos suklaidino nurodydamas, kad būdami Vokietijos piliečiais jie negali paveldėti Lietuvoje turtą, tačiau E. L. tebėra Vokietijos pilietis, taigi jo statusas nepasikeitė palyginus su 2013 m. turėtu statusu. Nepaisant to, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną buvo Vokietijos piliečiai, jie turėjo galimybę per 3 mėnesius tinkamai atlikti šiuos veiksmus. Pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog jau 2013 m. kovo 12 d. pareiškėjai naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato G. L. – teisine pagalba, kuris tvirtino pareiškėjams dokumentų kopijas, taip pat galėjo išaiškinti, jog tam, kad galėtų priimti palikimą, jiems nebūtina atkurti Lietuvos pilietybę, nes be paveldimos žemės į paveldėjimo sudėtį įeina ir pastatai, o pastatus paveldėti Vokietijos piliečiams nėra jokių kliūčių.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo atmesti suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą, o Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu ginčija A. L. bei kitų vaikų pateiktų įrodymų bei pareiškimuose nurodytas datas, kad pareiškimai negalėjo būti pasirašyti nurodytomis datomis. Teigia, jog tai naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos atsiliepime į prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

8.2. Nurodė, kad pareiškėjai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus, kurie patvirtina, kad mirusiojo vaikai savo aktyviais veiksmais išreiškė valią paveldėti po tėvo B. L. mirties. Teigė, jog Civilinis kodeksas nereglamentuoja, kokiu būdu įpėdiniai privalo paduoti pareiškimus apie palikimo priėmimą.

8.3. Teigė, jog jeigu įpėdiniai paduotų netinkamo turinio ar formos pareiškimus dėl palikimo priėmimo, notaras turi pareigą jiems išaiškinti, kokius veiksmus įpėdiniai turi atlikti ištaisydami klaidas, jei tokių esama. Pažymėjo, kad šiuo atveju notaras jokių nurodymų dėl pareiškimų taisymo nedavė, pareiškimų negrąžino, jie yra paveldėjimo byloje, dėl to pareiškėjai suprato, kad jie palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams atnaujintas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. 2012 m. vasario 12 d. advokato G. L. 2 elektroninius laiškus pareiškėjai E. M.; 2013 m. kovo 12 d. advokato G. L. elektroninį laišką pareiškėjai E. M.; 2013 m. kovo 15 d. pareiškėjos E. K. elektroninį laišką notarui A. G.; 2013 m. kovo 18 d. notaro A. G. elektroninį laišką E. K.. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su naujais atskirojo skundo motyvais ir siekiant paneigti atskirojo skundo naujus argumentus, kad pareiškėjai negalėjo pateikti pareiškimų 2012 m. kovo 12-15 d. notarui A. G.. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, jog naujai pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas proceso neužvilkins, todėl yra pagrindas naujus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

14. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

15. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

16. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog didžiąją dalį skundo iš esmės sudaro argumentai dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, ir įrodymų pakankamumo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

17. Atskiruoju skundu teigiama, kad teismas visiškai neįvertino posėdyje ištirtų įrodymų, t. y. paveldėjimo byloje esančios A. L. asmens tapatybės dokumento kopijos bei kartu su pareiškėjos A. Z.-L. pareiškimu pateiktų priedų. Teigia, jog šiuose dokumentuose nurodytos datos paneigia pareiškėjų argumentus, jog šie dokumentai galėjo būti pateikti notarui A. G. 2013 m. kovo 12–15 dienomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos matyti, jog 2013 m. kovo 12 d. advokatas G. L. (el. p. adresas (duomenys neskelbtini)) siuntė pareiškėjai E. K. (el. p. adresu (duomenys neskelbtini)) prašymo notarui pavyzdį. Taip pat matyti, kad 2013 m. kovo 15 d. pareiškėja E. K. (el. p. adresas (duomenys neskelbtini)) išsiuntė elektroninį laišką antstoliui A. G. (el. p. adresas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė: „Siunčiu Jums reikiamus pareiškimus. Dėl datų dydžio siunčiu penkis e-mailus. Originalus išsiunčiame registruotu paštu, viename voke“. 2013 m. kovo 18 d. notaras A. G. elektroniniu laišku, adresuotu E. K., nurodė: „Laba diena. Parašykite savo tėvo tikslią mirties datą. Pareiškimas reikalingas originalus, tad nevėluodami siųskite į mano biurą. Kad paveldėjimo teisės liudijimą išduočiau – turėsite visi atvykti į mano biurą. Tie, kurie atsisakys nuo palikimo – užteks notariškai patvirtintų pareiškimų“ (tomas 2, b. l. 17–18). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai, atstovaujami E. K., bendravo tiek su advokatu G. L., tiek ir su notaru A. G. dėl pareiškimų notarui pateikimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog atskiruoju skundu pripažįstama, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjai, siekdami priimti palikimą, naudojosi advokato G. L. paslaugomis, tai rodo, jog pareiškėjai aktyviai naudojosi jiems suteiktomis teisėmis priimti palikimą, o ta aplinkybė, jog pareiškėjų pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra 2-ajame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje Nr. 50/2013 (Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. 2019 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. S-193), tik patvirtina, jog pareiškėjai savo valią priimti palikimą išreiškė aiškiai.

19. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios nutarties 17–18 punktuose nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus, todėl darytina išvada, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai įvertino Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarės V. J. 2019 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. S-193. Apeliantės teigimu, paveldėjimo byla po B. L. mirties buvo užvesta pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) A. L. pareiškimą, o teismas savo išvadose pakeitė rašytinio įrodymo turinį, nurodydamas, jog ryšium su pareiškėjų prašymu Jurbarko rajono 2-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 50/2013. Kaip matyti iš minėto notarės V. J. rašto, notarė konstatavo, jog nors dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi A. L., tačiau paveldėjimo byloje yra ir kitų asmenų pareiškimai dėl palikimo priėmimo, tačiau jie neregistruoti ir pareiškimai dėl palikimo priėmimo nepatvirtinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė į Jurbarko rajono 2-ojo biuro notarą kreipėsi 2013 m. vasario 14 d., todėl yra akivaizdu, jog būtent apeliantė inicijavo paveldėjimo bylos užvedimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės nepaneigia, jog minėtoje paveldėjimo byloje savo reikalavimus pareiškė ir pareiškėjai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas (CPK 668 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

25. Pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, šias išlaidas patvirtinančių įrodymų taip pat neteikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė