Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14462-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 20-20-ANR_N-14462-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. 19.49 val. vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustojo iki iš anksto numatytos kliūties, dėl ko atsitrenkė į jam iš galo stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie padarytą turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis „Volvo V50“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija) neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. T. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje. T. L. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 12 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. L. paskirta galutinė – 1 100 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 20-20-ANR_N-14462-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. 19.49 val. vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustojo iki iš anksto numatytos kliūties, dėl ko atsitrenkė į jam iš galo stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie padarytą turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija) neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. T. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje. T. L. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 12 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. L. paskirta galutinė – 1 100 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi, atsakomybė pagal inkriminuotą ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo įvykdymą pagrįstai. Šiuo atveju T. L. inkriminuota tai, kad jis 2025 m. birželio 30 d. 19.49 val., vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos registracija), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustojo iki iš anksto numatytos kliūties, dėl ko atsitrenkė į jam iš galo stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie padarytą turtinę žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pabrėžtina, kad T. L. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, žalos dydžio neginčijo. Aplinkybę, jog jam nepagrįstai inkriminuotas nurodytas nusižengimas grindė tuo, kad nepajuto smūgio ir neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio. Iš byloje esančių vaizdo įrašų pavadinimais „20250630_195217F“, „D01_20250630194543“, „D01_20250630194950“ ir „video-3da217df9925f7eedac42867468d6c81-V“ nustatyta, kad aiškiai užfiksuotos įvykio aplinkybės. Įrašų medžiagoje (vaizdo įrašai „D01_20250630194543“, „video-3da217df9925f7eedac42867468d6c81-V“) matyti, kad pareiškėjo automobilis pastatytas kelkraštyje. Matyti, kaip atvažiuoja nukentėjusiojo automobilis „Toyota Prius“, jį nukentėjusysis pastato už pareiškėjo automobilio taip pat kelkraštyje. Įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis išlipa iš automobilio ir nueina į pastatą. Tada iš automobilio išlipa pareiškėjas ir nueina taip pat į pastatą. Tada įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas eina link savo automobilio ir į jį įsėda. Akcentuotina, kad pareiškėjas eina veidu atsisukęs tiek į savo, tiek į nukentėjusiojo automobilius, todėl nematyti, kad už jo stovi kitas automobilis negalėjo. Tada įraše užfiksuota, kad pareiškėjo automobilis pajuda atbulas, atsitrenkia į „Toyota Prius“, kuris sujudu, tada pareiškėjas pavažiuoja šiek tiek į priekį ir sustoja. Įraše užfiksuota, kad priešais pareiškėjo automobilį stovėjo kitas automobilis, tačiau jis buvo pastatytas pakankamai dideliu atstumu nuo pareiškėjo automobilio. Toliau vaizdo įrašų medžiagoje (įrašai „D01_20250630194950“, „video-3da217df9925f7eedac42867468d6c81-V“) matyti, kaip priešais pareiškėjo automobilį stovėjęs automobilis nuvažiuoja, tada šiek tiek palaukęs pareiškėjas pavažiuoja į priekį, tada vėl pastovi ir nuvažiuoja. Aplinkybę, kad pareiškėjas buvo savo automobilyje, kai už jo buvo pastatytas „Toyota Prius“ automobilis patvirtina vaizdo įrašas „20250630_195217F“ iš nukentėjusiojo vaizdo registratoriaus, kadangi raudonai degė galiniai pareiškėjo automobilio žibintai.

Pareiškėjas nesutinka su aplinkybe, jog nusižengimą padarė tyčia. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nepajautė smūgio, nepajautė, jog atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį. Teigė, kad jei būtų jautęs smūgį, tikrai būtų apie tai pranešęs nukentėjusiajam, nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad jau yra baustas už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą, žino, kokios pasekmės jo galėjo laukti, todėl neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu teigė, kad nuoširdžiai nepajuto buvusio smūgio, jo galėjo negirdėti per grojantį radiją, kitą triukšmą, be kita ko nurodė, kad smūgį į automobilį galėjo sumaišyti su bėgio permetimo smūgiu. Šias administracinėn atsakomybėn patrauko asmens nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jam gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog turi blogą įprotį nežiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, dažniausiai žiūri tik į šoninius veidrodėlius, todėl, kad vairuojant sunkvežimį, jame nėra galinio vaizdo veidrodėlio, o vairuoti sunkvežimį jis yra įpratęs. Teismas pažymi, kad įvertinus vaizdo įrašų medžiagą tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, žiūrėjo per šoninius veidrodėlius, jis neabejotinai turėjo matyti stovintį automobilį, įvertinus abiejų automobilių dydžius ir stovėjimo padėtis bei atstumus. Be to, pareiškėjos nurodytos šios aplinkybės patvirtina, kad jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu. Būtent tai rodo administracinėn atsakomybėn patraukto T. L. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į kelių eismo taisykles.

Pabrėžtina, kad vaizdo įrašuose yra akivaizdžiai užfiksuota, jog būtent pareikėjo T. L. automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė 360 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam M. S.. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. iš esmės neginčija fakto, jog jis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, tačiau nesutinka su Institucijos nutarimu bei atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog jis jautė buvusį smūgį. Teismas, negali sutikti su pareiškėjo išsakytais argumentais bei nurodytomis aplinkybės, kodėl pareiškėjas galėjo nejusti smūgio. Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog nuo buvusio smūgio pajudėjo nukentėjusiojo automobilis „Toyota Prius“, minėta transporto priemonė pavažiavo atgal, be kita ko, tiek policijos pareigūnų užfiksuotose įvykio vietos nuotraukose, tiek nukentėjusiojo teigimu, buvo apgadintas automobilio valstybinis numeris, jis buvo sulamdytas, buvo apgadintas automobilio priekinis buferis, nusilupę dažai bei apgadintos automobilio grotelės. Pabrėžtina, jog pareigūnų užfiksuotose eismo įvykio nuotraukose aiškiai matyti, jog nuo smūgio sulūžo valstybinius numerius laikantis rėmelis, matyti, jog rėmelis sulūžo į dvi dalis, taip pat užfiksuota, jog automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklo lentelė, kuri be kita ko yra metalinė, buvo sulamdytas, susilinkusi per pusę, kas rodo, jog smūgis buvo ganėtinai stiprus, todėl negalėjo būti nejuntamas. Esant šioms aplinkybėms, tikėti pareiškėjo T. L. teiginiais, jog jis nejautė smūgio, smūgis buvo minimalus, jį galėjo sumaišyti su bėgio permetimo smūgiu, teismas neturi pagrindo. Akcentuotina, kad automobilio bėgių perjungimas, kai automobilis yra techniškai tvarkingas nesukelia jokio garso, juolab, kad pareiškėjas posėdžio metu teigė, jog jungė keitė pavarą iš pavaros P į R, kas reiškia, jog jo vairuojamas automobilis yra automatine pavarų dėže, todėl tokios rūšies automobiliai negali sukelti jokio garso, perjungiant pavaras. Akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo pajusti buvusi smūgį, kuris sukėlė apgadinimus nukentėjusiojo automobiliui, nesvarbu, kad smūgis padarytas automobilio kabliu, kuris gali sugerti dalį smūgio jausmo, tai niekaip neįrodo aplinkybės, jog smūgis buvo itin minimalus ir nejaustinas. Be to, teismas įvertinęs vaizdo įrašų medžiagą, įvertinęs atstumus tarp automobilių, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo jokios būtinybės važiuoti atbulam tam, kad išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai atsimestini, kaip visiškai nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos nurodytais argumentais, jog jo veiksmai eismo įvykio buvo nenatūralūs, nurodo, jog veiksmai buvo labai natūralus, tačiau šiuo atveju teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytais argumentais. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjo vairuojamo automobilio pajudėjimas iš karto po kontakto nėra natūralus kaip ir pats važiavimo atbuline eiga manevras, kuris taipogi nebuvo užbaigtas natūraliai, buvo užbaigtas tik todėl, kad buvo atsitrenkta į kitą automobilį. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pareiškėjo automobilis sustoja tik atsitrenkęs į nukentėjusiojo transporto priemonę, šiek tiek pastovėjęs, pajuda į priekį. Taigi, iš ankščiau įvardintų įrodymų teismas daro išvadą, jog minėti pareiškėjo argumentai yra siekis išvengti administracinės atsakomybės. Vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad įvykus susidūrimui, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. pasišalino iš eismo įvykio, apie įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijos pareigūnams, kas patvirtina, jog neįvykdė pareigos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos susisiekti su nukentėjusiąją ar su policija.

Nors skunde bei teismo posėdžio metu nurodoma, kad pareiškėjas negalėjo turėti jokio pagrindo, jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes yra baustas už analogišką administracinį nusižengimą praeityje, todėl puikiai suvokia, kokios yra tokio pobūdžio veikų pasekmės ir jų sunkumas. Jei būtų pajutęs smūgį - nors ir menką - tikrai būtų pasilikęs įvykio vietoje, susisiekęs su kitos transporto priemonės savininku ir atlyginęs padarytą žalą. Pažymėtina, kad ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija taip pat vertintina itin kritiškai, nes pareiškėjo automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo savo automobilio nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą būtų tekę atlyginti pačiam. Nors Pareiškėjas teismo posėdžio metu ir nurodė, jog susisiekė su draudimu, norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir moralinę žalą, tačiau tai nešalina aplinkybės, jog pareiškėjas galėjo vengti pildyti eismo įvykio deklaraciją ir tikėjosi, jog nebus išaiškintas padarius eismo įvykį. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvų pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan. Tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešęs apgadinto turto savininkui ar policijai. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas, kilo dėl T. L. kaltės, tačiau jis KET 220, 222 punktų sąlygų nevykdė – nesusisiekė su nukentėjusiuoju asmeniu, kurio turtą apgadino, nepildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, o sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad skundo argumentas dėl pagrindo neturėjimo pasišalinti iš eismo įvykio vietos atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas ir, priešingai nei nurodoma skunde nepaneigia pareiškėjo tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Teismas pažymi, jog nors pareiškėjo teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų įrodančių jo kaltę, teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, vaizdo įrašus, bei kitą byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo abejoti Institucijos padarytomis išvadomis. Taigi, apibendrinant kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą nėra, pareiškėjo administraciniai pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Be kita ko, teismas pažymi, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Nurodyta norma blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, koks Kelių eismo taisyklių punktas buvo pažeistas, teigdamas, jog nėra teisininkas, kad skundą padėjo surašyti brolis, kuris baigęs teisę. Teismui atidėjus posėdį tam, kad pareiškėjas pasinaudotų teisine advokato pagalba ar kito įgalioto atstovo pagalba, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, tačiau kartu su prašymu dėl ekspertizės patikslino skundo reikalavimą, prašydamas nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 426 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, nurodydamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį techninę žalą kitai transporto priemonei, kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog būtų pajutęs ar suvokęs smūgį. Pabrėžtina, kad ANK nenumato galimybės teikti, jau persiuntus skundą nagrinėti teismui, skundo papildymo instituto, t. y. ANK nėra suteikta teisė pareiškėjui tikslinti jau priimto skundo reikalavimus ir apimtį.

Be pačio reikalavimo, prašymą pagrindžiančių argumentų nenurodė nei prašyme, nei teismo posėdžio metu. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pagal šią normą nekyla administracinė atsakomybė, kaip teigia pareiškėjas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį techninę žalą kitai transporto priemonei, kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog būtų pajutęs ar suvokęs smūgį. Toks kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra numatytas ir Kelių eismo taisyklėse.

Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Darytina išvada, jog ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyti kelių eismo taisyklių pažeidimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamu atveju sukėlė eismo įvykį ir apie padarytą turtinę žalą eismo įvykio metu, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau neįvykdė nė vieno iš ANK 417 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodytų veiksmų, todėl pareiškėjo T. L. nusižengimas pagrįstai nekvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes nėra sudėties požymių ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, įvertinęs vaizdo įrašų medžiagą, atsižvelgdamas į automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, taip pat pareiškėjo veiksmus iki eismo įvykio, įvykio metu ir po eismo įvykio, daro išvadą, kad T. L. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai, ignoruodama KET reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad institucija T. L. veiksmuose teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Pastebėtina, skunde pareiškėjas savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-5/2010, tačiau Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenis bylos su tokiu numeriu nėra.

Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad T. L. baustas administracine tvarka 3 kartus (iki šio administracinio nusižengimo padarymo), 2024 m. vasario 13 d. nutarimu už analogiškus nusižengimus, tai yra už ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį; 2023 m. sausio 25 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 4 dalį; 2022 m. kovo 30 d. protokolu su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Paskirtos baudos yra sumokėtos. Aptartos aplinkybės T. L., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu.

Nagrinėjamu atveju Institucija, skirdama nuobaudą T. L., atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad padarytas tyčinis nusižengimas, taip pat atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, teigiamai pažeidėją charakterizuojančius byloje esančius duomenis, į T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybę, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. L. buvo paskirta administracinė nuobauda, tai yra, 1 100 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas šioje byloje nenustatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, darbinės ar šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau teismo posėdžio metu prašė švelninti jam paskirtą bausmę, konkretaus reikalavimo nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, į tai, kad pareiškėjas prašė atsižvelgti į tik į tai, kad specialios teisės atėmimas jam sukels neigiamų pasekmių, jis praras darbą, o tai sukels daug finansinių nepatogumų, teismas pažymi, kad vien šios aplinkybės buvimas yra nepakankamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, juolab asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad pažeidėjas dėl inkriminuotų nusižengimų kaltę iš esmės pripažino, tačiau nurodė, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarė netyčia, prašė jį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį, išreiškė gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo. Tačiau teismas pažymi, jog T. L. nenurodė jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą paskirta neperžengiant sankcijos ribų, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas T. L. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) T. L. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas nėra laikytinas neproporcingu ar per griežtu. Pastebėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

Įvertinus aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti T. L. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14462-2025, nėra teisinio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas. Teismas daro išvadą, kad T. L. paskirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje. Teismas, šiuo atveju nenustatė taip pat ir pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto T. L. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14462-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.