Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B., būdamas atsakingas už mažamečio E. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad mažametis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. tyčia piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir sistemingai naudodamas fizinę prievartą prieš mažametį E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) taip fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo vaiką, o būtent: neugdė mažamečio E. B. socialinių įgūdžių, kad šis išmoktų elgesio kultūros ir išsiugdytų svarbias asmenines savybes ir, kiekvieną kartą paaiškėjus mažamečio E. B. elgesiui, kuris netenkino jo ir K. B., jis ir K. B. daugybę kartų taikė neproporcingas vaiko elgesiui fizines bausmes sukeliančias vaikui skausmą, t. y. sistemingai mušė E. B. dėl jo elgesio prie stalo, valgymo metu lūpomis ir liežuvių skleidžiamų garsų, kitokio vaiko elgesio buityje suduodamas rykšte ar diržu mažamečiui per sėdmenis ir kitas kūno vietas bei smūgius ranka per galvą; tokiu būdu, jis ilgą laiką nesudarė savo vaikui normalių gyvenimo sąlygų, ypatingu žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda ir nesunkiai sutrikdė savo mažamečio šeimos nario psichinę sveikatą: sukėlė E. B. laikino pobūdžio psichikos sutrikimus (kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8), kurie dėl patirtų stresogeninių išgyvenimų padarė žalą E. B. psichikos sveikatai, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį E. B. socialinei adaptacijai ir funkcionavimui, vertinamą vidutiniu funkcionavimo sutrikimu daugelyje socialinių sričių.

Kaltinamoji K. B., būdama atsakinga už nepilnamečių savo vaikų S. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mažamečio E. B., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, rūpintis vaiko sveikata ir jo gerove, dalyvauti vaiko gyvenime, laikotarpiu nuo 2019 m. pavasario iki 2020 m. lapkričio 23 d., gyvendama (duomenys neskelbtini), tyčia piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis neprižiūrėdama vaikų, tai yra sistemingai netenkindama arba aplaidžiai tenkindama savo vaikams: S. V., V. V., E. B. būtinus fizinius, emocinius ir socialinius jų poreikius, kitų vaikų akivaizdoje smurtaudama E. B. atžvilgiu, tai yra taikydama neproporcingas E. B. elgesiui fizines bausmes, sukeliančias vaikui skausmą, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaikus, dėl ko buvo sutrikdyta S. V., V. V., E. B. psichinė sveikata ir normali E. B. raida, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2020 m. lapkričio 23 d., su A. B. gyvendama (duomenys neskelbtini), teikdama pirmenybę savo ir A. B. poreikiams, sistemingai būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesitvarkė buityje, neaprūpino savo vaikų reguliariu maitinimu, tyčia ribojo vaikų prieinamumą prie jos ir A. B. kambaryje laikomo ir šaldytuvuose rakinamo maisto, normavo maisto kiekį, draudė valgyti vaikams nenustatytu laiku dėl ko vaikai juto alkį; nepasirūpino jos ir A. B. lūkesčių nepateisinusio lengvo protinio atsilikimo V. V. drabužiais ir apavu pagal sezoną, jo gyvenamąja aplinka, kurioje nepilnametis vaikas neturėjo savo erdvės, kur galėtų ilsėtis, mokytis, taip netenkino biologinių savo vaikų poreikių. Dėl alkoholio vartojimo ir teikdama pirmenybę santykiams su A. B. nesirūpino S. V. ir V. V. poreikiu būti pastebėtais – nebendravo su S. V. ir V. V. vaikams rūpimais, palaikyti ir jausti emocinį kontaktą skirtais klausimais ir buvo emociškai neprieinama bei atstūmė lengvą protinį atsilikimą turinčius S. V., V. V., kurių raidai buvo reikalingas rūpinimasis, žinojimas, kad jie yra svarbūs, bendravo su vaikais jų amžiaus neatitinkamu būdu: taikė nenuoseklią ir vaikų amžiaus bei gebėjimų neatitinkančią discipliną – naudojo lengvo protinio atsilikimo S. V. mažamečio brolio motinos ir tėvo funkcijoms atlikti, nesirūpindama pakankamu maitinimu ir apranga vertė V. V. biologinių jo poreikių netenkinimui naudoti savo uždirbtus pinigus, neugdė mažamečio E. B. socialinių įgūdžių, kad šis išmoktų elgesio kultūros ir išsiugdytų svarbias asmenines savybes ir, kiekvieną kartą paaiškėjus mažamečio E. B. elgesiui, kuris netenkino jos ir A. B., ji ir A. B. daugybę kartų taikė neproporcingas vaiko elgesiui fizines bausmes sukeliančias vaikui skausmą, t. y. sistemingai mušė E. B. dėl jo elgesio prie stalo, valgymo metu lūpomis ir liežuvių skleidžiamų garsų, kitokio elgesio buityje suduodama rykšte ar diržu mažamečiui per sėdmenis ir kitas kūno vietas, bei smūgius ranka per galvą matant S. V., kuri tapo nuolatinio fizinio smurto prieš E. B. stebėtoja; tokiu būdu ji ilgą laiką nesudarė savo vaikams normalių gyvenimo sąlygų, ypatingu žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda ir nesunkiai sutrikdė savo šeimos narių – vaikų psichinę sveikatą: sukėlė S. V., V. V., mažamečiui E. B. laikino pobūdžio psichikos sutrikimus (kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8), kurie dėl patirtų stresogeninių išgyvenimų padarė žalą S. V., V. V., E. B. psichikos sveikatai, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį E. B. socialinei adaptacijai ir funkcionavimui, vertinamą vidutiniu funkcionavimo sutrikimu daugelyje socialinių sričių.

Kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime viskas išgalvota. Įsivaikino E. B. maždaug prieš trejus metus, iš karto po vestuvių. Iš pradžių santykiai su K. B. vaikais buvo labai geri. Viskas pasikeitė nuo V. B. išsišokimų: prasidėjo išgerinėjimai, negrįžimai namo, atsikalbinėjimai. Bandė su V. V. kalbėtis, bet šis trenkdavo durimis ir išeidavo. Kreipėsi pagalbos į socialinę darbuotoją, bet ir ji V. V. nerasdavo ir negalėdavo pasikalbėti. Su S. V. iš pradžių santykiai irgi buvo geri. Kai ši pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), jos elgesys pasikeitė. S. V. norėjo nakvoti bendrabutyje, bet jai namuose geriau, nes turi psichikos sutrikimą, dėl to nenorėjo, kad ji liktų bendrabutyje. Pas ūkininką V. V. dirbo visi: ir vaikai, ir jis su K. B.. Pas jį dirbdavo rudenį vieną kartą per savaitę. Vasarą darbų nebuvo. Per dieną pas ūkininką užsidirbdavo po 20 eurų, iš viso 40 eurų. Nežino, kodėl kaimynė sako, kad jie (kaltinamieji) nedirbo. Pats beveik visą laiką dirbo. Iš pradžių remontavo mašinas netoli nuo namų draugo garaže. Individualios veiklos neregistravo, nes turėjo skolų. Vėliau pragyveno iš atsitiktinių darbų. Nenori įvardinti, kam remontavo automobilius ir kur dirbo. S. V. irgi dirbdavo pas ūkininką. Kai atšalo, darbas būdavo vieną kartą per savaitę, o vasarą – kiekvieną dieną. Iš vaikų pinigų neimdavo, nes tai būtų buvę neįmanoma. Jie tuoj bėgdavo į parduotuvę ir visus pinigus išleisdavo sau. Namų ruošos darbus darė visi pakaitomis. Visi vaikai buvo prižiūrėti. Vaikų kambaryje yra dviaukštė lova, sofa-lova, spinta, stalas. V. V. iš pradžių gyveno kartu su visais vaikais, paskui iškraustė jį į virtuvę. Taip nusprendė su žmona, nes S. V. skundėsi, kad V. V. vėlai grįžta, spjaudosi, neleidžia miegoti. Virtuvėlėje buvo lova, bufetas. V. V. džiaugėsi, kad gali draugų parsivesti. Pečius virtuvėje buvo nepabaigtas, kūrenti buvo V. V. V. ten gyveno iki lapkričio mėnesio. Visi kambariai rakinami, nes ten yra kaip trys atskiri butai ir gali bet kas užeiti, todėl rakinti buvo būtina. Televizorius ir šaldytuvas būdavo jų (kaltinamųjų) kambaryje. Vaikai turėjo raktus nuo visų kambarių ir prieidavo prie šaldytuvo. E. B. namuose pusryčių nevalgydavo, nes nenorėdavo. S. V. pasiimdavo maisto, kada norėjo. Vaikai turėdavo eiti miegoti 21 val. Užsirakindavo savo kambaryje, nes naktį bet kas galėjo ateiti. Vaikai, esant poreikiui, pas juos (kaltinamuosius) į kambarį galėdavo ateiti ir naktį. Galėjo bet kada pabelsti. Nebuvo jokio smurto E. B. atžvilgiu. E. B. V. V. Veb.. Jie (kaltinamieji) net atsinešė E. B. lovą į savo kambarį ir šis miegodavo kartu. E. B. bausdavo ne mušimu, o kitokiomis bausmėmis: neleisdavo žiūrėti TV, liepdavo eiti į kitą kambarį ir pagalvoti ką padarė blogai. E. B. pabūdavo kurį laiką, o tada ateidavo ir atsiprašydavo. Bausmės laikas E. B. nebūdavo nustatomas, kartais jis po minutės ateidavo atsiprašyti. E. neturėjo jokių blogų savybių, kad reikėtų kažką keisti. Turėjo tik kaprizų kaip ir visi vaikai: nenorėjo pietų miego, ožiuodavosi. E. B. turėjo labai daug knygučių, visokių priemonių, bet beveik visas knygutes V. V. V. vaikų kambaryje. Su E. B. ir kamuoliu pažaisdavo, ir su dviračiu pasivažinėdavo. Kai atėjo į šeimą, vaikui buvo 2 metai. Mama kartu su E. B. piešdavo, skaičius mokydavosi. Gal ir per mažai su juo užsiimdavo, jeigu ekspertė nurodo, kad raida atsilikusi. E. B. į darželį nuvesdavo pats arba žmona. Gal auklėtojos jų (kaltinamųjų) ir nematydavo, nes vaiką perrengdavo ir palikdavo rūbinėje. Kai E. B. vesdavo į darželį, jis būdavo švarus. Rūbų turėjo visi. Ir E. B. buvo aprengtas normaliai. E. B. dantų sutaisyti nepavyko, nes, kai nuvedė pas dantistą, vaikas tiesiog neišsižiojo. Pats labai bijo dantistų, todėl daugiau E. B. neįkalbinėjo. Nežino, kodėl visi sako, kad jie (kaltinamieji) netinkamai elgėsi su vaikais. Socialinė darbuotoja pretenzijas reiškė tik dėl alkoholio vartojimo. Išgerdavo kartą per savaitę, kartais daugiau, bet per 18 mėnesių išgėrusius pagavo tik du kartus. Gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui Panevėžyje. Dabar alkoholio nebevartoja.

Kaltinamoji K. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio gyvena su A. B.. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) prie lentelių. Dirbo iki balandžio mėnesio. Iš darbo išėjo dėl nugaros. Į darbą nebegrįžo, nes gydytojas pasakė, kad jeigu dirbs, gali pakliūti į invalido vežimėlį. Ir dirbdama gaudavo pašalpas, tik mažesnes. Nusprendė, kad pragyvenimui užteks pašalpų. A. B. dirbo prie mašinų remonto netoli namų. Šeimai pakako pajamų. S. V. ir V. V. dirbo pas ūkininką. Vasarą dirbo ir vieną, ir du kartus per savaitę, o rudenį kiekvieną dieną. Grįždavo iš mokyklos ir iš karto net nepavalgę eidavo pas ūkininką, jeigu ūkininkas parašydavo žinutę, kad reikia darbuotojų. Vaikai pinigais kartais prisidėdavo prie bendrų namų išlaidų, bet savo valia. Vaikai dirbo, nes norėjo turėti savo pajamų. Pati tuo metu nedirbo. Drabužius vaikams pirkdavo ji (kaltinamoji). Eidavo kartais ir jie (kaltinamieji) pas ūkininką dirbti. Dabar irgi dirba. Iš pradžių ji (kaltinamoji) gyveno kartu su vaikais, paskui su A. B. apsigyveno atskirame kambaryje. Vėliau su vyru pasitarė, kokios tvarkos laikytis. Nutarė, kad visi turi turėti savo lovas ir visi turi tvarkytis iš eilės. Kambariai nieko nesiskyrė. Jų (kaltinamųjų) kambaryje buvo televizorius, šaldytuvai, valgomasis stalas, nes kituose kambariuose mažai vietos. Kambariai rakinami, bet visi turėjo raktus ir bet kada galėjo patekti ten, kur buvo šaldytuvai. Dujinė viryklė stovėjo koridoriuje. Kol gyveno viena, problemų su vaikais irgi V. V. V. neidavo į mokyklą, bėgdavo iš namų. Pasikalbėdavo su juo, tada kokią savaitę būdavo ramu, o paskui vėl tas pats. Kai atsirado vyras A. B., iš pradžių viskas buvo gerai, V. V. klausė. V. V. pasikeitė, kai pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Nuvažiuodavo į pamokas ir nenueidavo, pabėgdavo iš pamokų. Kreipėsi į socialinę darbuotoją, kalbėjosi su V. V. auklėtoja prašydama pagalbos. V. V. nesiskųsdavo dėl namų. Jis gyveno atskirame kambaryje su S. V. ir E. B.. Paskui V. V. lovą iš vaikų kambario perkėlė į virtuvę. Taip nusprendė abu su vyru, nes S. V. skundėsi, kad V. V. vėlai grįžta, keikiasi, neleidžia jai miegoti. V. V. kambaryje buvo lova, komoda, spintelė. Pečius tame kambaryje buvo nekūrenamas, nespėjo iki galo V. V. V. į tą kambarį išsikraustė gal birželio mėnesį, o gyveno iki lapkričio 23 d. Bet jis ten gyveno ne nuolat, tai išeidavo, tai pareidavo. Nekalbėjo apie V. V. norą gyventi kitur. V. V. tėvas nesidomėjo vaikais ir neprisidėjo prie vaikų V. V. V. su tais pačiais drabužiais ir žaisdavo, ir į mokyklą eidavo, ir visą kitą darydavo. Nupirkdavo rūbų, V. V. V. juos per dvi dienas suplėšydavo. Tas pats buvo ir su batais: labai greitai V. V. V. į namus grįždavo labai vėlai, ryte miegodavo, tai negalėjo su juo pasikalbėti. Bandė ieškoti kontakto, bet jis vengė. V. V. negalėjo prakalbinti, jis tiesiog nekalbėdavo. Su S. V. irgi sunkiai sekėsi bendrauti, nes ji labai uždara, sakydavo, kad viskas gerai, jokių priekaištų neišreikšdavo. Nemušė E. B.. Nežino, kodėl vaikai sako, kad mušė. Jeigu E. B. parodydavo kaprizus, liepdavo jam eiti į vaikų kambarį. E. B. kartais ir pats nueidavo į kitą kambarį pagalvoti. Tada jis pats nueidavo į kitą kambarį, sakydavo „aš pagalvosiu, nusiraminsiu“. Į kitą kambarį E. B. turėdavo eiti dažniausiai dieną. Jo kitame kambaryje neužrakindavo. E. B. bijojo tamsos, V. V. V. jį prigąsdindavo, kad ateis vilkai, baubai. Nebuvo bėdų ir su valgymu, čepsėjimu. E. B. gražiai valgė. Čepsėjo pati S. V., o bėdą mesdavo E. B.. Nežino, kodėl E. B. sako, kad buvo mušamas. Niekada nebuvo paėmusi žabo ir nemušė. E. B. ir namuose būdavo liūdnas, piktas, kai susipykdavo su sese S. V.. Jį džiugindavo pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai su dviratuku. Mano, kad vaikas gavo pakankamai dėmesio ir meilės. Į darželį E. B. dažniausiai vesdavo pati, taip pat vesdavo S. V. arba vyras. Kai vesdavo pati, E. B. būdavo švarus. E. B. namuose buvo ugdomas – skaitydavo jam, žaisdavo kartu, mokėsi apie spalvas, bet jam nesisekė. Buvo užregistravusi E. B. pas odontologą (duomenys neskelbtini), bet vaikas bijojo ir neišsižiodavo. Dabar žino, kad E. B. dantys sutaisyti. Pati įtikino jį, kad įsižiotų, kai buvo nuotolinis susitikimas. Nežino, kodėl anksčiau jo įtikinti nepavyko. E. B. valgyti norėjo pats savarankiškai. Jis sakydavo, kad ‚aš pats, mama, nemaitink manęs“. Nežino, kodėl vaikas darželyje labai norėdavo valgyti, gal kad daug vaikų. Namuose E. B. iš ryto tiesiog nenorėjo valgyti. Nepripažįsta, kad yra skolinga E. B. ir, kad padarė jam žalos netinkamai prižiūrėdama. Nori susigrąžinti jį. Su kitais vaikais bendrauti nenori, nes šie ją šmeižia. Nežino, kodėl vaikai sako, kad jais nesirūpino. Viską darė, kad jie būtų aprūpinti. Vaikai niekada nesakė kaip norėtų gyventi, nereiškė jokių pretenzijų. Problemų šeimoje nebuvo. Dabar su vyru lankosi pas psichologę. Psichologė sako, kad padėtis gerėja. Dabar oficialiai dirba prie metalo. (duomenys neskelbtini) butą nuomojasi. Nenori dabar bendrauti su vyresniaisiais vaikais, nes jie šmeižia. Bet ir jie patys nenori bendrauti.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis V. V. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena mama K. B. su savo vyru A. B., kuris apie metus laiko jau ten gyvena. Tuose namuose pats nebegyvena, nes jam nepatiko, kad A. B. gerdavo, nedarydavo vyriškų darbų: vandens atsinešti, malkų atsinešti. Viską darydavo jis. Pradžioje A. B. gerdavo vienas, paskui ir mama pradėjo gerti. Gerdavo jie diena iš dienos. Išgėrę jie pradėdavo tarpusavyje pyktis, po to pradėdavo jam vadovauti. Pas tėvus gyvendavo sesuo S. V. ir brolis E. B.. Pradžioje viskas būdavo gerai, bet vėliau, kai E. B. nesuvalgydavo visko, tai jį mušdavo su „žaba“. Kartais mušdavo mama, kartais A. B.. A. B. pasakydavo ką daryti ir mama darydavo. Nusilauždavo „žabą“ nuo medžio ir per šlaunį mušdavo su „žaba“. Gal 20 kartų taip darė. Dar patąsydavo E. B. už rankų. E. B. išsigąsdavo ir pradėdavo verkti, pradėjo bijoti mamos. Jis yra matęs ant E. B. šlaunies, blauzdos mėlynes. Dar neleisdavo E. B. teliko žiūrėti, liepdavo būti savo kambaryje, pavalgius, po 19 val., liepdavo eiti miegoti. Po to, kai jis sukonfliktavo su A. B., tai jam valgyti nebeduodavo. E. B. su „žaba“ mušdavo namuose, vaikų kambaryje. Jis sakydavo, kam muša E. B., kuo jis nusikalto. Socialinei darbuotojai ne vieną kartą jis ir G. V. yra sakę apie mušimą. Jis pats su A. B. nesutarti pradėjo vasarą. A. B. jam (V. V.) kažkada pasakė, kad atneštų į jo kambarį vandens. Jis nepaklausė ir nuo to prasidėjo pykčiai. Jo vieta tame bute buvo virtuvėje, kuri buvo nekūrenama. Prieš tai gyveno vaikų kambaryje kartu su S. V. ir E. B.. Drabužius jis pirkdavo pats iš savo pinigų, o avalynę jam duodavo pasikeisti. Su mama norėdavo pasikalbėti, bet jam atsakydavo, kad kitą dieną, kitą dieną. Vakarais jis eidavo žaisti į kiemą su draugais krepšinio, paspardyti kamuolio. Vieną kartą yra buvę, kad negrįžo nakvoti į namus, nes jį išvijo dėl to, kad neatidavė savo pinigų. Pinigus jam pervesdavo iš mokyklos. Tada nakvojo pas draugus. Buvo taip, kad išvytas norėdavo sugrįžti į namus, bet negalėjo. Mokykloje iš pradžių sekėsi gerai, vėliau pabūdavo 3-4 pamokas ir išeidavo, atsibosdavo. Yra lankęs (duomenys neskelbtini) ir dabar mokosi Profesinio rengimo centre. Jam norisi greičiau į darbą, todėl ne visada lanko Profesinio rengimo centrą. Pas tėtį gyventi išėjo su labai prastais batais – kedais, kuriuos nešioja 3 mėnesius. Turėjo tik vienus batus ir jie greitai nusinešiojo. Tas drabužių stygius susijęs su jo nenoru eiti į mokyklą: neturėjo švarių drabužių, jų neišplaudavo, jie sakydavo „nusipirk miltelių ir pats išsiplauk“. Jie – tai mama ir A. B.. Kai atsirado A. B., mama savo balso nebeturėjo ir viską darydavo, ką sakydavo A. B.. Mama neprieštaravo A. B., sutikdavo su viskuo. Atsiradus A. B., kai gyveno pas juos, jam būdavo nejauku prieš klasiokus. Dabar, kai gyvena pas tėtę, viskas yra gerai. Per visą tą laikotarpį A. B. kumščiu jam yra trenkęs. Tai buvo vasarą, kai gyveno pas juos ir, kai norėjo paimti pinigus iš jo. Visa tai buvo 2020 metų vasarą, vaikų kambaryje. Jis dirbo pas ūkininką, gavo pinigų ir A. B. pasakė, kad atiduotų pinigus, kuriuos užsidirbo. Kai pasakė, kad neduos, apie 17.30 val. A. B. jam du kartus trenkė į „saulutę“. Buvo momentinis skausmas, dusulys ir jis išėjo pas babą, kur prabuvo savaitę. Per tą savaitę mama jo neieškojo. Į namus grįžo su vyresniosios sesers G. V. pagalba per dėdę. G. V. pasikalbėdavo su mama, pasakydavo, kad nepyktų, kad leistų jam grįžti į namus. Toks fizinio kontakto atvejis buvo vienintelis. Dar A. B. jam grasindavo, kad užmuš, kojas, rankas sulaužys. Grasindavo dėl to, kad neduodavo pinigų. Mama jį vadindavo „asilu“, „debilu“. Jis jautėsi nejaukiai, išeidavo dėl to į kiemą ir grįždavo tik vakare. Yra porą kartų verkęs dėl tų dalykų. Jis apie nuoskaudas pasipasakodavo tėtei ir babai. Dėdė iš mamos pusės. Jis jo (V. V.) paprašydavo pagalbos ir, kai padėdavo, už tai paprašydavo leisti pernakvoti. Kitų dalykų nėra pasakojęs dėdei. Babai, kai pas ją būdavo po savaitę, yra pasakojęs apie tai, kas vyksta. Baba neturėjo mamos telefono numerio, todėl su ja apie tai, kas vyksta, nekalbėjo (1 t., b. l. 128-130).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad su sese G. V. gyvena (duomenys neskelbtini), nes mama K. B. su A. B. buvo išgėrę. Jie gėrė savo namuose. Sesuo G. V. atėjo pasiimti brolio E. B. iš tų namų, kur jie gėrė. Sesuo G. V., pasiėmusi E. B., nuvedė jį pas babą. Nuo tos dienos, kai socialinė darbuotoja pranešė Vaikų teisėms apie tai, kad tėvai girtauja, ji irgi pradėjo gyventi pas babą, adresu (duomenys neskelbtini). E. B. 4 metai. Mama su patėviu A. B. mušdavo E. B.. E. B. tėtis yra R.. Kur jis gyvena, nežino. Prieš du metus pas juos atsirado A. B.. Jai reikėdavo tada indus plauti, malkas nešti. Kol nebuvo A. B., tai mama rūpindavosi jais visais, negerdavo, nemušdavo. Kai atsirado A. B., gerdavo kartu su mama savaitę, dvi. Kai atsirado A. B., tai sesei reikėjo 3 metus prižiūrėti E. B., o sesei išėjus, jai reikėjo prižiūrėti E. B.. A. B. vesdavo E. B. į kitą kambarį ir jį ten palikdavo. Jai būdavo įdomu ir ji nueidavo pasižiūrėti. Jei E. B. neidavo miegoti pietų, tai mama su A. B. nusiskindavo „žabą“ ir su ja suduodavo E. B.. Matydavo, kaip E. B. bando rankytėmis užsidengti. Ji pati 3-4 kartus matė kai taip mušė. Jos sesė ir brolis V. V. irgi matė, kaip mušdavo E. B.. Ant šlaunies matė mėlynes. E. B. valgydavo tą, ką nori, ir, jei nesuvalgydavo visko, tai jam liepdavo suvalgyti <...> Tėvams nepatiko ir jie bausdavo E. B., nes „ožius“ rodė E. B.: nesusidėdavo žaislų, užsimiršdavo, kad reikia valgyti, užsisvajodavo, dėl to, kad vėlai užmigdavo. Suduodavo jam su „žaba“, su ranka, pagriebdavo E. B. ranką, laikydavo stipriai ir tada su kita ranka suduodavo jam. Mušdavo abu: ir mama K. B., ir A. B.. Kažkuris pasakydavo kitam ir tas tada eidavo bausti E. B.. Dar tėvams nepatiko E. B. čepsėjimas. Jei pasakydavo jam, kad šis nečepsėtų ir, jei jis toliau tai tęsdavo, nuvesdavo jį būti vieną. Dar nuvesdavo į tą kambarį už tai, kad nesusidėdavo žaislų. Tame kambaryje vienas pats jis turėdavo būti savaitę-dvi. Tas kambarys, tai jų kambarys. Ji jame irgi miegodavo. Į darželį ji nuvesdavo E. B.. E. B. namuose pusryčių nevalgydavo. Iš darželio ji paimdavo E. B. 18.30 val. Ji jam paduodavo valgyti. Po to jis dar valandą pabūdavo ir mama liepdavo E. B. eiti miegoti. Valgydavo ji su E. B. savo kambaryje. Šaldytuvai buvo mamos ir A. B. kambaryje, kuris būdavo užrakintas. Ji, kai lankė mokyklą, namuose valgė tik vieną kartą, vakare. Namuose jos pareiga buvo vandens atnešti, atnešti malkų, indus plauti, nunešti rūbus į skalbyklą, plauti grindis. Dienpinigių negaudavo, nes eidavo užsidirbti: pas ūkininką bulves rinkdavo, vasarą žemės ūkio darbus dirbdavo pas ūkininką. Už tuos darbus gaudavo pinigus, kuriuos pradžioje reikėjo atiduoti mamai ir A. B., nes sakydavo, kad ji nemoka elgtis su pinigais. Jai pinigų nelikdavo, visus juos atiduodavo jiems. Yra buvę, kad atiduodavo pinigus, iš kurių mama su A. B. nusipirkdavo alkoholio. Tai buvo 10-20 kartų. Mano, kad ji neturėtų malkų nešti, ne visus pinigus iš jos turėdavo paimti. Prieš bendraamžius, klasiokus nesmagiai, nejaukiai jausdavosi mokykloje, nes kitaip atrodė, neturėjo pilnos uniformos. Brolis V. V. taip pat turėjo viską daryti kaip ir ji. Jam sekėsi blogai ir jis tų darbų nedarydavo. V. V. miegodavo antrame aukšte, virtuvėje, atskirame kambaryje nuo jų. Rudenį ir žiemą V. V. ten irgi būdavo. Ten nekūrena. Iki tol, kol jam padarė tą kambarį, jis gyveno kartu kambaryje su ja ir E. B.. V. V. irgi dirbdavo pas ūkininką, bet pinigus išsisaugodavo, neduodavo mamai. V. V. kartais eidavo pas babą, kartais su draugais susitikdavo, eidavo maudytis. V. V. neturėjo tinkamų drabužių ir batų, nes tėvai jam nepirkdavo dėl to, kad jis neklauso, netinkamai elgiasi, koliojasi. V. V. iš pradžių galėdavo pasiimti maisto iš šaldytuvo, paskui, kai jis susipyko su A. B., nebegalėjo ir pirkdavosi pats maistą iš parduotuvės. Apie visa tai, kas vyksta, nėra kalbėjusi su socialine darbuotoja. Dėl ko, nežino. Tik su savo sese G. V. apie tai kalbėjosi. Jai skaudu dėl brolio E. B., nes jis dabar išvežtas kitur, jai skaudu, kad mama su A. B. išgėrinėjo, kad mama kaltina juos, kad jie jai ir G. V. pridarė problemų <...> Gerdavo jie savo kambaryje, tame pačiame kambaryje, kur yra šaldytuvai. Kai išgerdavo, tai jie pykdavosi tarpusavyje, koliojo vienas kitą, duodavo įvairius nurodymus jai. Jie gerdavo tol, kol turėdavo pinigų, apie dvi savaites. Per tą laikotarpį, kada atsirado A. B., ji su mama apie jai svarbius dalykus niekada nesikalbėjo. Ji norėdavo pasikalbėti, bet neišdrįsdavo. Mama pati irgi nesiteiraudavo jos, kaip jai sekasi (1 t., b. l. 185-190).

Liudytoju apklaustas nepilnamečio nukentėjusiojo V. V. atstovas pagal įstatymą R. V. parodė, kad iš pradžių S. V. V. V. V. gyveno su motina. Dabar S. V. gyvena mieste pas tetą, V. V. V. pas jį (liudytojąV. V. V. atėjo gyventi nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, bet anksčiau irgi dažnai ateidavo pas močiutę B. VV. V. V. kartais nakvodavo pas K. B. brolį V. A., pas kurį irgi kurį laiką V. V. V. labai uždaras, nieko nepasakojo apie namus, nežino, kodėl jis taip keliavo per visus, gal bijojo grįžti namo. Sūnus išėjo iš mamos namų, nes sakė, kad nebegali ten gyventi, kad mama valgyti neduoda, nusiprausti V. V. V. apie kitus vaikus nelabai ką pasakodavo. Sakė, kad tėvai E. B. mušdavo su rykšte. Nežino už ką. A. B. ir K. B. už vaikus gaudavo išmokas, iš to ir gyveno. Nėra buvęs pas juos namuose po to, kai išsiskyrė su K. B.. Su K. B. nebegyvena apie 13 metų, bet gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kaip gyvena K. B. ir vaikai žinodavo tik iš vaikų pasakojimų. Iš kitų gyventojų nieko negirdėjo. Žinojo, kad pas vaikus lankosi socialinė darbuotoja R. M.. Vaikai sakė, kad ji tik ateina, pasižiūri, paklausinėja. Kai sužinojo apie mušimą, apie tai, kad valgyti neduoda, kvietė socialinę darbuotoją. Tuo V. V. V. jau buvo pas B. V.. V. V. V. atėjo gyventi pas močiutę, buvo labai apiplyšęs. Beveik neturėjo jokių rūbų, batai buvo visiškai suplyšę, neturėjo striukės, nors tuo metu jau buvo sniego. Tuos suplyšusius batus nufotografavo, juos matė ir socialinės darbuotojos. Tada kartu su socialine darbuotoja sūnui nupirko striukę, batus. Buvo problemų dėl mokyklos lankymo. Sūnus nenorėjo lankyti mokyklos, nes neturėjo drabužių. V. V. V. užsidirba, pats nusiperka rūbus. Labiau ir dabar nori dirbti, o ne mokytis. Vaikų elgesys pasikeitė, kai atsirado A. B.. Kol jo nebuvo, K. B. ateidavo pas B. V. su vaikais, jis (liudytojas) su vaikais susitikdavo, bendravo normaliai. Kai atsirado A. B., K. B. nebeateidavo ir nebebendravo V. V. V. nenori bendrauti su mama ir patėviu. K. B. irgi nebendrauja su V. V., nepaskambina. Nežino, kiek alkoholio vartoja K. B. ir A. B.. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tada geriau viską atsiminė. Davė teisingus parodymus, tvirtina juos.

Liudytoja apklausta nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį E. B. buvo apgyvendintas pas budinčią globėją. Žino, kad E. B. pas globėją pateko iš sesers. Vaikas buvo labai apleistas, bijodavo vienas miegoti, bijojo tamsos. E. B. sveikata buvo apleista. Buvo blogi tyrimai, matėsi vizualiai labai sugedę dantys. Buvo atliktas raidos vertinimas ir t. t. E. B. patyrė turtinę žalą dėl sveikatos. Taip pat vaikas buvo sužalotas emociškai, psichinė sveikata prasta: bijojo vienas naktį miegoti, negalima buvo užgesinti šviesos. Šiai dienai jo emocinė būklė pagerėjo, sutaisyti dantukai. Jo būklė labai skiriasi nuo tos, kuri buvo tik atvykus pas globėją. E. B. bendrauja tik su sesėmis G. V. ir S. V., kartais aplankydavo brolis S. V.. Apie mamą ir tėtį niekada neklausia. K. B. ir A. B. domėjosi apie E. B. gal praėjus kokiam mėnesiui po jo paėmimo iš šeimos. Paskui dėl karantino buvo keli pasimatymai per Zoom-ą. E. B. kartais kalbėdavo su tėvais, kartais slėpdavosi už užuolaidų. Per paskutinį pasimatymą buvo įtarimas, kad tėvai neblaivūs, bet kadangi tai buvo netiesioginis pokalbis, negali to patvirtinti ar paneigti. Gavo sprendimą, kad tėvams uždrausta bendrauti su vaiku. Po to gal du kartus mama skambino ir klausė kaip E. B..

Liudytoja B. V. parodė, kad kol K. B. buvo viena, vaikus tikrai prižiūrėjo, leido į mokyklą. Kai atsirado A. B., viskas pasikeitė. Nežino, kodėl viskas pasikeitė. Gal A. B. nekentė tų vaikų. Pas ją (liudytoją) ateidavo V. V. V., ir S. V., sakydavo, kad jiems namie valgyti neduoda, kad liepia jiems dirbti, o pinigus, kuriuos uždirba, atiduoti. V. B. buvo labai apleistas. Neturėjo rūbų, atėjo be batų. Gal būtų baigęs 10 klasių, bet mokyklą metė, nes neturėjo rūbų. Vieną kartą kažkas parodė, kad V. B. mieste eina, tai net nepažino jo, nes baisiai atrodė: pirštai iš batų buvo išlindę, murzinas visas. S. V. irgi ten blogai jautėsi. Ji sakė, kad tėvai neduoda valgyti, kad visus pinigus, kuriuos užsidirbdavo, turėjo atiduoti kaltinamiesiems. Gal vaikai būtų patys nusipirkę maisto ar drabužių, bet neturėjo pinigų, nes turėjo juos atiduoti tėvams. Iki to karto, kai pas ją (liudytoją) atvežė E. BV. V. V. ateidavo pernakvoti. Jis sakydavo, kad jį išvaro iš namų, jis miegodavo daržinėse, tvartuose. Ateidavo pernakvoti, nes neturėdavo kur nakvoti. Pabūdavo ir naktį, ir dvi, visaip būdavo. Duodavo anūkui valgyti, nes jis visada būdavo labai alkanas. S. V. ateidavo rečiau. G. V. rūpinosi nuo mažens. Ji buvo išprievartauta K. B. buvusio draugo. Kai atsirado A. B., ji nebegalėjo gyventi mamos namuose, nes mamai labiau vyras rūpėjo. E. B. nebūtų priėmusi pas save, nes sveikata prasta, bet galvojo, kad trumpam. Kai paėmė vaikus, K. B. buvo išgėrusi. Galvojo, kad K. B. per savaitgalį išsiblaivys ir jai atiduos atgal tą vaikelį. Bet gavosi, kad E. B. prabuvo du mėnesius. Kai E. B. pakliuvo pas ją (liudytoją), iš pradžių labai bijojo tamsos ir labai bijojo eiti gulti vienas. Buvo murzinas, nešvariais rūbais. E. B., kiek galėjo, nes tuo metu jau dirbo parduotuvėje, prižiūrėjo G. V.. Žinojo, kad pas kaltinamuosius lankosi socialinė darbuotoja, bet ji nieko apie šeimą nesakė. Buvo iš Panevėžio atvažiavusi vaiko teisių vadybininkė, kuriai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja visai nežiūri vaikų. Visas miestelis matė, kad vaikai neprižiūrėti. S. V. V. V. V. prašydavo pinigų prie parduotuvės.

Liudytoja G. V. parodė, kad kol nebuvo patėvio A. B., viskas buvo gerai. Mama tada su jais bendraudavo, apie viską pasikalbėdavo ir prižiūrėjo. Kai atsirado patėvis, prasidėjo visos problemos. Prasidėjo išgerinėjimai, visur vadovavimas. Iš pradžių mama dirbo pamainomis, o paskui nebedirbo ir prasidėjo alkoholio vartojimas. Su patėviu pagyveno gal du mėnesius, o paskui išėjo gyventi pas močiutę B. V.. Išėjo, nes labai nepatiko patėvio vadovavimas. Jis nuolat liepdavo tvarkytis ir t.t. Kiti vaikai liko namuose. Bet paskui išėjo S. V., o dar vėliau S. V. V. V. V.. Su S. V. labai mažai bendravo, nes ji labai uždara, reikėdavo po žodį V. V. V. pasakydavo daugiau. Jis sakė, kad jam nepatinka patėvis, kad jam neduodavo valgyti. Nežino, ar vaikai buvo gerai prižiūrimi ir aprūpinti reikalingiausiais dalykais, nes nebegyveno ten. Nelabai žino, kaip būdavo namie su maistu, nes ten mažai gyveno. Žino, kad įdėdavo visko po truputį ir viską reikėdavo suvalgyti. Šaldytuvas buvo pas tėvus kambaryje, kuris dažnai būdavo užrakintas. Nežino, ar V. V. galėjo prie jo prieiti. Su E. B. tėvai iš pradžių elgėsi gerai, bet paskui, jeigu patėvis sužinodavo, kad E. B. blogai elgėsi darželyje, uždarydavo jį į kitą kambarį ir palikdavo, neleisdavo žiūrėti televizoriaus, E. B. turėdavo būti vienas. E. B. visada bijojo miegoti vienas, norėjo miegoti kartu. Savo akimis matė, kaip E. B. buvo suduota žabu, nes jis nenorėjo eiti miegoti 8 val. E. B. skaudėjo, kai jį mušė, nes jis verkė. Ji (liudytoja) prašė mamos, kad nebemuštų, bet mama V. V. V. pasakojo, kad tėvai muša E. B., kai jis neklausydavo, kai neidavo miegoti. Mušdavo mama. Ką patėvis pasakydavo, tą mama padarydavo. Mama patėvio skirtoms bausmėms pritardavo. Kol nebuvo patėvio, mama elgėsi gerai. Kai atsirado patėvis, visas dėmesys buvo skirtas jam, o ne vaikams. Kai nebegyveno namuose, matė E. B.. Jis buvo aprengtas normaliai. Mažasis brolis turėjo rūbų nuo vyresnių, o vyresni brolis ir sesė nelabai turėjo ką apsirengti. Mama tiesiog nenorėjo apie tai kalbėti. Vieną kartą matė pas E. B. mėlynę. Tada E. B. sakė, kad užsigavo. Dar vieną kartą sakė, kad tėtė mamą buvo primušęs ir pas ją buvo mėlynė. E. B. mažai kalbėjo. Iš V. V. V. neturėjo savo kambario, nes bute du kambariai: viename gyveno mama su patėviu, o kitame – vaikai. Paskui, kai ji (liudytoja) išėjo, V. B. buvo įrengtas kambarys virtuvėje, nes jis labai norėjo turėti atskirą V. V. V. iš namų išėjo dėl to, kad jam valgyti neduodavo, o S. V. išėjo 2020 m. lapkričio 23 d., kai socialinė R. M. paskambino jai (liudytojai) ir pasakė ateiti pasiimti E. V., nes abu tėvai rasti girti. Tada išėjo ir gyveno pas močiutę. Pas močiutę E. B. gyveno iki 2021 m. sausio 22 d. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tada viską geriau atsiminė. Davė teisingus parodymus.

Liudytoja E. T. parodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apskrities mobilioji komanda gavo pavedimą dirbti su K. B. ir A. B. šeima. Dirbo su šia šeima, kadangi trims vaikams: S. V., V. V. ir E. B. buvo nustatyti spec. poreikiai. Be to, buvo gautas signalas ir dėl to, kad K. B. ir A. B. vartoja alkoholį. Kaltinamieji to neneigė, sutiko gydytis. Pirmas susitikimas su kaltinamaisiais įvyko VTAS skyriuje, kabinete, kadangi jie važiavo į Panevėžio priklausomybės ligų centrą konsultuotis dėl priklausomybės alkoholiui. Po vizito aptarė gydymosi galimybes, socialinius klausimus. Po kurio laiko lankėsi pas kaltinamuosius namuose. Labiausiai įstrigo tai, kad tėvų kambarys labai skyrėsi nuo vaikų kambarių. Tėvų kambarys buvo pakankamai tvarkingas, apstatytas baldais, buvo šaldytuvas, kuriame buvo maisto, ant langų buvo užuolaidos. Vaikų kambariai buvo nepanašūs į gyvenamus. Dešinėje buvo S. V. kambarys, kuris buvo užrakintas. Duris tėvai atrakino ir kambaryje stovėjo spinta, sekcija, rašomas stalas. Ant spintų buvo pridėta daug stiklainių, ant žemės buvo maišai su drabužiais, nes spintoje nebuvo lentynų. Kambarys buvo be užuolaidų, be remonto, visur nešvara. Į kitą kambarį, kur V. V. V., durys išvis neatsidarė. Jas pakėlė, kad būtų galima įeiti. Tas kambarys buvo labai netvarkingas. Patalynė buvo labai purvina, ant žemės buvo primesta drabužių, pečius nekūrenamas, nes kažkas sugedę. A. B. vis piktinosi, V. V. V. neduoda pinigų pečiaus remontui, nors šis buvo nepilnametis. Sąlygos gyventi vaikams buvo tikrai netinkamos. E. B. sąlygos buvo kitokios, nes jis gyveno su tėvais jų kambaryje. Tėvų kambarys rakinamas. Toje šeimoje daugiau kalbėjo A. B., todėl K. B. beveik visą laiką tylėjo. Su kaltinamaisiais kalbėjo, kad reikia remontuoti patalpas tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Jie sutiko, kad reikia remonto, sakė, kad turi nusipirkę tapetus. Apie santykius su vaikus sakė, V. V. V. labai neklauso, keikiasi, kartais vartoja alkoholį, neina į mokyklą. Bendravo ir su vaikais. Pirmas pokalbis su vaikais buvo telefonu. Pirmiausia vaikai pradėjo sakyti, kad tėvai vartoja smurtą, muša E. B. žabu, kai E. B. neklauso, nevalgo. Taip pat sakė, kad tėvai neleidžia pasiimti maisto, nes kambarys V. V. V. sakė, kad negali žiūrėti televizoriaus, nes kambarys užrakintas. Paskui vaikus matė pas močiutę B. V.. Matė S. V. ir V. V.. Tuo metu jų apranga buvo V. V. V. sakė, kad jį apipirko tėtis ir močiutė, nes jis neturėjo apavo ir šiltų rūbų. Tėtis parodė, kaip atrodė V. V. batai, su kuriais jis atėjo pas močiutę. V. V. batai atrodė baisiai, buvo visiškai suplyšę, neįsivaizduoja, kaip galima su tokiais paeiti.

Liudytoja V. I. parodė, kad dirba Vaiko teisių apsaugos skyriuje specialiste budėtoja. Reaguoja į įvykius naktį arba savaitgaliais. Buvo pavedimas vykti į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išklausyti vaiko nuomonę dėl smurto artimoje aplinkoje. Turėjo pasikalbėti su E. B.. Vaikas buvo apgyvendintas pas pilnametę seserį, nes buvo paimtas iš nesaugios aplinkos. Bendravo su E. B.. Vaiko kalba tuo metu buvo dar nepilnai išsivysčiusi, jis buvo labai nedrąsus. Sesės skatino jį kalbėti, o jis daugiau kalbėjo kūno kalba. Klausiant E. B., ar muša, jis linkčiojo galvą sutikdamas. Parodė kur muša, t. y. rodė į blauzdas. Kai klausė, kuo muša, rodė, kad muša ranka. Smurto žymių ant kūno nebuvo. Daug kalbėjo sesės, kurios sakė, kad tėvai E. B. mušė žabu už smulkmenas ir už bausmę palikdavo tamsiame kambaryje. Tuo metu, kai bendravo su vaiku, E. B. buvo pas močiutę, todėl aplinka buvo tvarkinga, vaikas aprengtas, švarus. Lankėsi ir pas kaltinamuosius namuose, nes turėjo supažindinti su vaiko parodymais. K. B. ir A. B. priėmė, buvo blaivūs, sakė, kad bendradarbiauja su mobilia komanda, kad planuoja gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Namuose buvo netvarkinga, prirūkyta, nelabai švaru. Buvo tik tame kambaryje, kur priėmė tėvai. Yra ir anksčiau buvę pas kaltinamuosius namuose. Buvo panašus vaizdas. Vaikų kambaryje irgi buvo netvarkinga, ten buvo dvigulė lova.

Liudytoja N. J. parodė, kad yra kaltinamųjų kaimynė. Pasikalbėdavo retkarčiais susitikę ir viskas. Nežino, kaip jie ten gyvena. Yra mačiusi kaltinamuosius neblaivius, bet nedažnai. Iš pradžių kartu su K. B. ir A. B. gyveno visi penki vaikai. Paskui po vieną vaikai išsikraustė. Matydavo vaikus. Jie būdavo normaliai apsivilkę, nuogi nevaikščiojo, neatkreipdavo dėmesio, ar švarūs. Asmeniškai nematė nei vieno vaiko mušamo ar stumdomo. Kad vaikai paimti, sužinojo gal po savaitės. Su K. B. apie vaikų paėmimą nekalbėjo. Nežino, ar vaikai eidavo užsidirbti. Vieną kartą yra dirbusi S. V. pas ūkininką. Gal V. V. V. kažkada ten dirbo. Kaime normalu, kad tokio amžiaus vaikai vasarą dirba. Nežino, kur jie uždirbtus pinigus dėdavo. Tik matydavo, kad S. V. daug išleisdavo saldainiams, V. V. V. – gal cigaretėms. S. V. buvo uždara, mažai bendraudavo, kažko neišsipasakodavo, tik vieną kartą sakė, kad mama valgyti nepadarė ir rūbų neišskalbė. Pasakė, kad jai (S. V.) jau beveik 18 metų, gali ir pati išsiskalbti. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, juos tvirtina.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos N. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja N. J. parodė, kad gyvena priešais daugiabutį, kurio antrame aukšte gyvena K. B. ir A. B. su vaikais: E. B., V. V., S. V., G. V., S. V.. A. B. su K. B. gyvena apie pusantrų metų. Su K. B. susitikdavo kartą per mėnesį gatvėje ir dažniausiai K. B. jai atrodydavo neblaivi. Nesuprasdavo, ar K. B. išgėrusi dėl jos neadekvataus elgesio ir, jos manymu, psichinių problemų, tokia neadekvati <...> Kiek matė B. vaikus, jie būdavo aprengti nešvariais, netvarkingais rūbais ir batais. Niekada nėra mačiusi B. vaikų sumuštų, sužalotų. Kartą yra buvusi pas B. ir tada matė, kad E. B. neleido nulipti nuo lovos, nes buvo bausmė – būti lovoje <...> Kiek matė, atrodė, kad E. B. abu B. mylėjo, eidavo kartu su E. B. ir į parduotuvę, ir visur. S. V. jai yra sakiusi, kad B. nuolatos geria, neperka jai rūbų, nepadaro valgyti, neišskalbia drabužių <...> Žinojo, kad S. V. su V. V. eidavo padirbėti pas kažkokį ūkininką, tačiau kur dėdavo savo uždirbtus pinigus, V. V. V. retai kada būdavo namuose, nes sakydavo, kad gyvena pas savo tikrą tėvą. 2020 m. vasarą G. V. išėjo gyventi pas močiutę, tačiau dažnai ateidavo ir sugrįždavo vėl gyventi pas B..<...> Nėra mačiusi B. vaikų sužalotų, sumuštų, taip pat niekas niekada jai nepasakojo, kad B. smurtautų – naudotų smurtą, muštų savo vaikus (5 t., b. l. 127-130).

Liudytoja G. K. parodė, kad yra kaltinamųjų kaimynė. Yra buvusi pas juos namuose. Namai tvarkingi. Mano, kad kaltinamųjų santykiai su vaikais geri. Vaikų apranga buvo tvarkinga, jie buvo V. V. V. buvo normaliai apsirengęs. Buvo su juo susidūrusi pas ūkininką, kai kartu dirbo. Gal tik S. V. rūbai buvo ne pagal sezoną, kai eidavo pas ūkininką dirbti prie daržovių. Bet nežino kodėl, gal jai taip patogiau. Pas ūkininką uždarbiaudavo ir S. V., V. V. V.. Kaltinamieji nedirbo, buvo registruoti darbo biržoje. Iki A. B. atsiradimo K. B. dirbo, paskui išėjo iš darbo, bet nežino kodėl. S. V. yra sakiusi, kad mama ne visada būdavo padariusi valgyti, kai S. V. grįždavo iš darbo. Šaldytuvas stovėjo pas tėvus kambaryje, S. V. sakydavo, kad vėliau nebegali įeiti pasiimti maisto. Kai atsikraustė A. B., gal šeima pradėjo daugiau gerti. Pati nematė geriančių, bet visiems pasakojo S. V.. Nieko nežino apie kaltinamųjų elgesį su E. B..

Liudytoja R. K. parodė, kad yra B. kaimynė. K. B. ir A. B. gyvena normaliai, bet vartoja alkoholį. Geria dažniau nei kartą per savaitę. Paskutiniu metu kaltinamieji gerdavo kasdien. Visi tą žino. Nelabai žino kokie kaltinamųjų santykiai su vaikais. Negirdėjo, kad bartųsi ar skriaustų vaikus. Tik vieną kartą girdėjo kaip A. B. šaukė ant E. B.. Apie smurto panaudojimą nieko negirdėjo. Vaikai atrodė normaliai, nematė, kad būtų suplyšę. Vaikščiojo su kedukais, šortais, bet sakydavo, kad jiems šilta. Apie maisto ribojimą nieko nežino. S. V. gal ir minėjo, kad mama nepagamino valgyti. Žino, kad S. V. dirbo namų ruošos darbus. V. V. matydavo labai retai. Vaikai uždarbiaudavo, o tėvai gaudavo bedarbių pašalpas.

Liudytoja A. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), buvo E. B. auklėtoja. E. B. skyrėsi nuo kitų vaikų. Jis buvo labai uždaras, jam sunkiai sekėsi bendrauti su kitais vaikais. Drabužėliai buvo arba per dideli, arba per maži, matėsi, kad šeima sunkiau gyvena. Nuo vaiko sklido labai nemalonus kvapas: rūkalų, dūmų. Vaikai nenorėjo būti šalia, sakydavo, kad E. B. smirdi. Prausdavo jį darželyje, nes dažnai vaikas ateidavo nešvarus. Tėvai turėjo E. B. ir nuprausti, ir nagus nukarpyti. Vandens vaikas buvo iš viso kaip nematęs, nes stovėdavo ir žaisdavo su vandens srove. Tualete susitvarkydavo pats, o žaisti su kitais sekėsi sunkiai. Visada iš namų atėjęs buvo alkanas, pirmiausia prašydavo valgyti, suvalgydavo ne tik savo maistą, bet ir iš draugų prašydavo. Neklausė E. B., kaip gyvena namie, nes jis labai sunkiai kalbėjo, o apie namus visai nieko nepasakodavo. E. B. nieko nesakė, kad jį kas nors skriaudžia, bet nerimą kėlė vaiko žaidimai. Kai E. B. žaisdavo su vaikais šeimą, tai jis būdavo labai piktas „tėtis“, šaukdavo ant „mamos“, nors šiaip jis buvo labai geras vaikas. E. B. tėčio nematė nei karto, o mama kelis kartus buvo atėjusi. Į darželį dažniausiai atvesdavo sesė. Jeigu ko trūkdavo, paprašydavo per sesę, kad ateitų mama. Tada mama ateidavo. Kai ateidavo mama, berniukas ją apsikabindavo, gražiai atsisveikindavo. Buvo įtarimas, kad mama vartoja alkoholį. Namie su E. B. niekas nedirbo. Žinojo, kad šeimą prižiūri socialinė darbuotoja, bet ji nebuvo nei karto atėjusi. Vieną kartą ją susirado, kai E. B. labai stipriai kosėjo. Prašė socialinės darbuotojos, kad nuvežtų vaikui vaistų, bet ši pasakė, kad vaistų yra namie.

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), buvo E. B. auklėtoja. E. B. buvo socialiai apleistas: rūbai nešvarūs, netvarkingi, reikėdavo mamai vis priminti, kad reikia nukarpyti nagus, išvalyti ausis. Bet kai sesei pasakydavo, kad ateitų mama, ši ateidavo ir išklausydavo pastabas, kai pasakydavo, kad kažko reikia, sureaguodavo. Kol nepasakydavo, kartais E. B. neturėdavo pirštinių ar kitų rūbų. Tada duodavo savo. Bet mama sureaguodavo visada, tik neilgam. E. B. sveikata buvo gera, tik dantys labai išgedę ir jau buvo pradėję skaudėti. Vaikai sakydavo, kad E. B. smirdi. Kvapas iš tikrųjų buvo, gal rūkalų, pečiaus dūmų. Po išeiginių E. B. būdavo labai alkanas, imdavo maistą iš kitų vaikų, kurie nesuvalgydavo. E. B. psichologinė raida buvo prasta. Jis šeimoje nebuvo ugdomas, tik darželyje. Po išeiginių vaikai pasakoja ką veikė per išeigines, o jis niekada, tik valgyti norėdavo. Mama į darželį ateidavo retai, E. B. dažniausiai atvesdavo sesė ar brolis, tėtį matė vieną kartą. Mamos girtos nei karto nematė. Matė pas E. B. mėlynių, bet nesiejo to su mušimu, nes pas kiekvieną vaiką tokių būna. Klausė E. B., ar niekas neskriaudžia, bet jis mažai kalbėdavo. Nelabai ir klausinėdavo apie tokius dalykus. Paskutiniu metu, kai E. B. jau buvo paimtas iš mamos, kažkuri sesė pasakė, kad E. B. tėvai mušdavo. Klausė, kodėl nesakė anksčiau, sakė, kad nenorėjo. E. B. daugiau atsiskleisdavo per žaidimus. Kartais E. B. iš namų ateidavo labai piktas, sakydavo, kad niekas jo nemyli. Prieš A. B. atsiradimą K. B. buvo kita moteris, nevartojo alkoholio nei kiek. Kai paprašydavo S. V., kad ateitų mama, ši tik nuleisdavo galvą. Paklausdavo, ar mama išgėrusi, o S. V. patvirtindavo. Gatvėje kartais sutikdavo V. V., paklausdavo, kaip sekasi, nes jis visada pasisveikina, visada mandagus. Vasarą buvo jį sutikusi, jis pats užkalbino. Klausė V. V., kaip sekasi. Šis pasakė, kad nebesimoko, o dirba.

Liudytoja L. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Teko susidurti su E. B.. E. B. buvo geras vaikas, kartais būdavo labai piktas. Buvo labai užsisklendęs ir apie šeimą nieko nepasakojo. Dėl vaiko švaros būdavo visko – tekdavo ir nuprausti, ir rūbus keisti. Spintelėje, kur jo rūbai, buvo labai negeras kvapas. E. B. visada labai norėdavo valgyti, net paimdavo maistą iš kitų vaikų. Paskui, kai apsigyveno su sese, padėtis pagerėjo, buvo švaresnis, sotesnis, tada net ne viską valgydavo. E. B. dantys buvo labai išgedę.

Liudytoja J. L. parodė, kad yra atvejo vadybininkė, dirba (duomenys neskelbtini). Atvejo vadyba taikoma šeimoms, kurios turi problemų. 2018 m. K. B. šeimai buvo pradėta taikyti vadyba. K. B. tuo metu gyveno viena su vaikais. Jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tuo metu tai buvo eilinė šeima, kaltinamajai trūko tik socialinių įgūdžių. K. B. gyveno pas tetą, kuri labai jai padėdavo prižiūrėti vaikus. Teta mirė ir K. B. vėliau susirado A. B. ir su juo susituokė. Tada ir prasidėjo problemos tarp A. B. ir vaikų, taip pat tarp mamos ir vaikų. Buvo kviestas Vaiko teisių skyrius, buvo vertinti vaikų poreikiai. Tada G. V. ir S. V. išėjo gyventi pas močiutę B. V.. Pagrindinis tarnybos tikslas buvo tarpusavio santykių išlaikymas. K. B. gaudavo vaikų pinigus, tada kildavo ginčai kaip juos panaudoti vaikams, dažnai socialinė darbuotoja kartu su K. B. pirkdavo maistą, drabužius. Ne kartą jai (liudytojai) skambino močiutė B. V. ir skundėsi, kad K. B. naudoja vaikų pinigus ne pagal paskirtį. Tikrindavo tuos faktus, socialinė darbuotoja net atsiųsdavo čekius, ką pirko. Vyko santykių konfliktas tarp močiutės, pas kurią gyveno G. V. ir S. V., ir K. B. šeimos, kurioje dar gyveno S. VV. V. V. ir E. B.. Po to pradėjo labai blogėti santykiai tarp V. V. ir mamos su patėviu. Santykiai pablogėjo todėl, V. V. V. nustojo lankyti mokyklą, ne visada grįždavo namo nakvoti. K. B. sakė, kad vaikas nepaiso namų taisyklių. Važiuodavo žiūrėti, kas ten vyksta. Matė vaikų gyvenimo sąlygos. Iš pradžių, kai šeima su A. B. apsigyveno tame bute, sąlygos buvo neblogos, bet paskui tikrai pablogėjo. Pati asmeniškai lankėsi tikrai nedaug kartų. Ten dažniau lankėsi socialinė darbuotoja. Poreikių vertinimas atliekamas vieną kartą per metus. Lankėsi 2019 m. ir 2020 m., bet nevaikščiojo po kambarius, nes sprendė kitus klausimus. Pirmo poreikių vertinimo metu matė, kad buitis buvo skurdi, blogas kvapas, bet namai neatrodė labai blogai: buvo baldai, buvo maisto. Davė pastabų dėl švaros. Po kurio laiko socialinė darbuotoja atsiuntė ataskaitą, kad B. nusivalė staktas, išsivalė langus ir t. t. Dėl smurto jokių signalų nebuvo. K. B. tik yra sakiusi, kad E. B. V. V. V., bet kad tėvai kažką vaikams darytų, tokių signalų nėra gavę. Akis į akį su vaikais nekalbėjo. Gal tik su V. V. bandė kalbėtis kažkur kieme susitikus, buvo labai sunku su juo rasti kontaktą. Artimo ryšio neturėjo nei su vienu iš vaikų. Socialinė darbuotoja yra sakiusi, V. V. V. vaikšto nenusiprausęs, apsileidęs. Ta situacija su juo pradėjo stipriai blogėti, kol galiausiai tapo nevaldoma. Kai situacija tapo nebevaldoma, kreipėsi Vaiko teisių tarnybą.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)socialine darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis. B. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Kaltinamųjų šeimoje lankydavosi kartą per savaitę ar dažniau, kartais paskambindavo. Ne visada prieš apsilankymą pranešdavo. B. šeima gyveno socialiniame būste, pajamos buvo mažos, buitis skurdi. Santykiai šeimoje nebuvo geri. Kol buvo gyva K. B. teta, ji kaltinamajai labai padėjo. K. B. klausydavo tetos patarimų. Kaltinamųjų santykiai su vaikais visą laiką buvo kintantys, nes bendravimo problemų buvo bendraujant tiek su vaikais, tiek tarpusavyje, tiek su kitais aplinkiniais. Vaikai ne visada buvo prižiūrėti, nes K. B. jau iki to neturėjo socialinių V. V. V., S. V. ir E. B. atrodydavo visaip. Būdavo ir švarūs, ir ne, rūbus turėjo visi. Rūbus vaikams nupirkdavo mama. Kartais ji (liudytoja) lydėdavo į turgelį, padėdavo nusipirkti. Teko su vaikais bendrauti asmeniškai. Su vaikais kalbėdavo įvairiai: ir po vieną, ir su visais, ir seniūnijoje susitikdavo. Apie bausme vaikai sakė, kad mama kaip garsiakalbė, dažniau šaukdavo ant vaikų. Apie fizines bausmes vaikai nieko nesakė. Vaikai maisto trūkumu nesiskundė. Rasdavo kartais mamą kažką gaminančią. Bute yra du kambariai. Viename miegojo trys vaikai: S. V., V. V. ir E. B.. Mačiau tą kambarį. Jame buvo dviaukštė lova, kartais būdavo stalas, nes ten daiktai tai būdavo, tai nebebūdavo. Šaldytuvas irgi keliaudavo: buvo ir koridoriuje, ir pas tėvus kambaryje. Kai tėvų nebūdavo namuose, tėvų kambarys būdavo užrakintas. Tada vaikai į tą kambarį patekti negalėdavo. Kai ji (liudytoja) lankydavosi, kambarys būdavo atrakintas. Valgį K. B. gamino koridoriuje. Maisto buvo, bet jis gal buvo prastas. Pajamų kaltinamieji turėjo, bet pinigai buvo išleidžiami ne visada ten, kur reikia, nes neturėjo įgūdžių tvarkytis su finansais. Vaikai daugiau skundėsi, kad tėvai pradėjo vartoti alkoholį. Buvo pas kaltinamuosius po darbo valandų, bet nematė jų girtų. Sakė vaikams, kad kviestų policiją tam, kad būtų užfiksuotas girtavimo faktas. Problemos dėl alkoholio vartojimo atsirado, kai K. B. ištekėjo už A. B.. 2020 m. jie buvo rasti neblaivūs. Vaikai tuo metu gyveno kartu. Sprendė problemą dėl alkoholio vartojimo. Tuo labiau, kad teikė paslaugą dėl priklausomybių. Iš pradžių B. neigė, kad vartoja alkoholį ir yra problema. Bet A. B. išvaizda išdavė šią problemą: drebančios rankos, širdies problema. Tada, kai kaltinamieji pripažino, kad yra problema, jie kurį laiką lankėsi priklausomybių centre pas psichologą. Žinojo, kad S. V. eina uždarbiauti pas ūkininką. V. V. nesiskundė, kad neturi kur gyventi. V. V. V. gyveno viename kambaryje su sesėmis. Pas V. V. kambaryje buvo ir spalį, ir rugsėjį. Tik po konflikto su tėvais dėl alkoholio V. V. persinešė lovą į virtuvėlę. 2020 m. lapkričio 23 d., kai buvo paimti vaikai, kaltinamieji buvo rasti girti. Tuo metu namuose buvo ir E. B.. Kambarys buvo prirūkytas, lovos neklotos. Buvo labai nešvaru ir netvarkinga. Aplinka buvo nesaugi vaikams. Jau iki tol buvo teikiamos paslaugos, tėvystės įgūdžių mokymai, konsultavimas dėl alkoholio. V. B. iki vaikų paėmimo su mama nebegyveno kokias 4 savaites. Žinojo, kad vaikas kartais nakvoja pas močiutę, kartais pas tėvą, nes namuose pykosi su motina. Nežino, V. V. V. nenorėjo gyventi pas mamą. Sakė, kad pykstasi su A. B., nes jis vartoja alkoholį. Žinojo, V. V. V. turi lengvą protinį atsilikimą, bet jis veiksnus, todėl turi teisę rinktis. E. B. yra mačiusi, bet nedaug kartų, nes kai lankydavosi, vaikas būdavo darželyje. Kildavo minčių, kad E. B. nelabai prižiūrėtas. Apie jį daugiau su sesėmis kalbėdavo. Jos nieko nesakė, kad kažkas blogai. E. B. miegojo viename kambaryje su kitais vaikais, paskui pas tėvus kambaryje. Apie E. B. kalbėjo ir su darželio auklėtoja.

Liudytoja D. M. parodė, kad yra budinti globėja. E. B. pas ją atvežė mobili komanda po įvykio šeimoje. E. B. buvo mielas vaikas, buvo ganėtinai drąsus, viskas jam buvo įdomu. Buvo laimingas, kad turės atskirą kambarį su žaislais. Problemos prasidėjo, kai reikėjo eiti miegoti. E. B. miegojo labai blogai. Vaikas labai bijojo tamsos ir būti vienas. Iš pradžių E. B. prašydavo pabūti kartu, kol užmigs. Iš pradžių jis buvo labai uždaras ir daugiau atsivėrė, kai pradėjo eiti pas psichologę ir lankyti dailės terapiją. Tada sakydavo, kad bijo pabaisos, bijo, kad užmigs ir atsibus namuose. Naktį atsibusdavo ir ateidavo tikrinti, ar ne vienas. Vėliau vaikas atsivėrė, psichologė pamokė, kaip elgtis su juo namuose. Dabar jau miega vienas. Kai atvežė E. B., jis buvo aprengtas normaliai, bet daiktai iš namų, kurie buvo sudėti į maišiuką, buvo labai baisūs. Kelnaitės neskalbtos, rūbai netinkami. Juos visus teko išmesti. Pasidarė daug tyrimų dėl sveikatos, nes E. B. greitai pavargdavo, o naktį labai kriokdavo, atsirasdavo dusulys. Buvo labai sugedę visi dantys. Juos sutaisė. Šiaip kažkokių didelių sveikatos problemų nėra, nustatytas tik socialinių įgūdžių trūkumas. E. B. valgė viską ir daug. Kai kuriuos valgius ragavo pirmą kartą, reikėjo paaiškinti kas tai. O dabar jau galima sakyti gurmanas. Turėjo daug ką išmokti, pradedant spalvomis, skaičiavimu ir baigiant elementariais socialiniais įgūdžiais: dantukų valymu, susitvarkymu po naudojimosi tualetu. Iš pradžių E. B. apie šeimą nieko nepasakojo. Paskui kažkiek apie sesę pasakojo. Po kurio laiko pradėjo ir apie namus pasakoti. Sakydavo, kad jį skriaudė, mama su tėte valgyti neduodavo, jeigu jis ką nors blogo padarydavo, uždarydavo jį kambaryje ir jis turėdavo ten būti. Taip pat sakė, kad tėtė stipriau mušdavo, mama mažiau. E. B. sakė, kad jį mušė už tai, kad jis neklausė darželyje ir, kad nenorėjo kažkur eiti. E. sako, kad jam labai patinka pas ją (liudytoją), bet turėjo jam paaiškinti, kad jis pabus tik laikinai, kad turės kitą šeimą, o gal mama su tėte galės jį atgal pasiimti. Bet E. B. sakydavo, kad jį vėl muš. Vaikas nepasiilgsta namų, sako, kad namo nenori. Šiais metais E. B. parašė Kalėdų seneliui laišką ir paprašė ne žaislų, o kitos mamos ir kito tėčio.

Ekspertė D. P. patvirtino byloje pateiktus ekspertizės aktus ir papildomai paaiškino, kad pati gyvai bendravo su E. B.. E. B. negali duoti išsamių ir nuoseklių parodymų dėl savo amžiaus, ribotos kalbos, skurdesnio žodyno. Vaikas nesupranta proceso ir su juo atliktų veiksmų reikšmės. Tai jam kelia nerimą ir vaikas dėl savo emocinės būklės apie viską kalba nenoriai, pateikia mažai aplinkybių. Jis labai trumpai pamini, kad mušė A. B. su ranka. Rodė, kad mušė per kojas. Taip pat E. B. sakė, kad jam nepatinka ten gyventi, mama neduoda valgyti, patinka gyventi pas D.. Sako „nepatinka man sakyti“. Tai reiškia, kad jis nenori apie tai kalbėti. Nebuvo nustatyta, kad E. B. būtų linkęs fantazuoti ar meluoti. Jo atmintis siauresnė ir jis prisimena tik aplinkybes, kurios jam sukėlė stipresnes emocijas. Vaikas mažiau kalbantis, nesijaučiantis iš karto saugiai aplinkoje, reikia laiko apsiprasti. Išvados dalyje nurodyta „negalėjo pasipriešinti“. Tai čia plačiąja prasme reiškia, kad tokio amžiaus vaikas fiziškai negali gintis. Turima omenyje, kad jis galėjo kam nors papasakoti apie tai, kas vyksta, paprašyti kitų suaugusių pagalbos. Tačiau šiuo atveju vaikas iš viso mažai kalbėjo kas vyksta namuose, nes jis uždaresnis, jo kalba skurdesnė. Pagrindinė priežastis, dėl ko vaikas nepasakojo, kas vyksta namuose, yra jo amžius ir nesupratimas apie jo atžvilgiu atliktų veiksmų neteisėtumą. Tačiau tie veiksmai vaikui kėlė nerimą, baimę, todėl jis nenorėjo apie tai pasakoti. Matėsi, kad E. B. nesijaučia saugiai. S. V. buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jos gebėjimai žemesni, suvokimas apie įvykius, mąstymas atitinka mažesnių už ją vaikų gebėjimus. Ji supranta, kad mušti netinkama, kad skauda, kad gali atsirasti mėlynė. Bet plačiau, ypatingai kalbant apie nesirūpinimo vaikais žalą, kad žalojama vaikų psichika ir kaip tai gali atsiliepti ateityje, tokių žinių ji neturi. Išskirtų tai, kad S. V. labai globėjiška ypač brolio E. B. atžvilgiu. Ji į E. B. žiūri labiau kaip į savo vaiką, kuriuo privalėjo pasirūpinti, o ne kaip į brolį. Labiausiai S. V. susigraudina pasakodama apie brolio atžvilgiu atliekamus veiksmus, ją labiausiai tai skaudina, tai jai labiausiai suprantama. Ji pasakojo, kad ant E. B. šaukdavo, mušdavo jį. Bet kalbant apie tai, kad ji pati buvo išnaudojama, kai dirbdavo ne jai priklausančius darbus, kai iš jos buvo paimami jos uždirbti pinigai, S. V. nelabai suprato kur čia gali būti padaryta žala jai pačiai. S. V. negalėjo pasipriešinti dėl protinio atsilikimo ir dėl to, kad nesuvokė žalos. Ji labiau reaguodavo į broliui daromus veiksmus, nes pagal jos charakteristiką, ji nekonfliktiška, geranoriška, paklusni, todėl stengėsi prisitaikyti toje situacijoje, kurioje buvo. Be to, kaltinamieji jai yra artimi žmonės, su kuriais ji gyveno ir nuo kurių buvo priklausoma. Nebuvo nustatyta, kad S. V. meluotų. Ji kalba pagal savo išsivystymo lygį, naudoja savo žodyną, jos kalba paprasta, atspindinti nevisapusišką supratimą, kas galėjo vykti, jos emocinė būsena visiškai adekvati, pvz., jautriau reaguoja, kai pasakoja apie E. B.. Jos parodymai vertintini kaip realistiški. V. V. protiniai gebėjimai yra geresni už S. V., bet prastesni už tokio paties amžiaus vaikų. Jis turi kitų problemų: nelankė mokyklos, nelanko profesinės mokyklos. Jo reakcija į stresą skiriasi nuo S. V.. Jeigu S. V. nuolanki, tai V. V. impulsyvesnis, jis bėga iš situacijos. V. V. gali šaukti atgal, pasikeikti, bet galų gale vis tiek pabėgdavo. Taip jis reaguodavo į stresą namuose. Jis pasakojo apie tėvų alkoholio vartojimą, uždirbtų pinigų paėmimą, nesirūpinimą. Bet jis irgi nenori duoti parodymų. Nori kuo greičiu pabaigti pokalbį, kai klausimai yra susiję su bylos aplinkybėmis. Apie namus V. V. pasakojo, kad jam kelia nerimą tai, kas vyksta namuose, jis reaguoja į viską atsiribojimu ir atsitraukimu. Uždavus klausimus apie tai, blaškosi, sako, kad jam nemalonu apie tai kalbėti, bėgo iš namų, nes su draugais užsimiršdavo. Sakė, kad E. B. mušė ir mama, ir patėvis, jeigu E. B. nenorėdavo miegoti. Mušė su žabu per šlaunis. V. V. mąstymo sutrikimų nenustatyta. Jis skiria realybę nuo vaizduotės. Nenustatyta, kad fantazuotų. Tiesiog yra emocionalus, nes nenori apie tai kalbėti.

Ekspertė R. D. patvirtino byloje pateiktus ekspertizės aktus ir papildomai paaiškino, kad ekspertizės akte nurodė, jog E. B. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, t. y. labai didelis nesaugumo jausmas, emocinis labilumas, liūdesys, vaikiško džiaugsmo nebuvimas. Viso pokalbio metu E. B. išliko susirūpinęs, nors ir žaidė, ir kalbėjosi su juo. Vaikas neturi laisvų emocijų, kurias galėtų rodyti, baimingas, užguitas. Visą jo emocinę būklę matė darželio auklėtojos. Jos matė emociškai užslopintą, alkaną, nešvarų, skleidžiantį blogą kvapą vaiką. Auklėtojos matė emocinį reagavimą, kaip jis atkartodavo žaidimuose tą, ką matydavo namuose: elgėsi agresyviai, grasindavo. Vaikas rodė kokioje nesaugioje aplinkoje jis augo. Nuo pat mažų dienų jam formavosi emocijų sutrikimas. Ir tiesioginis priežastinis ryšys su aplinka, kurioje jis augo, akivaizdus. Blogiausia, kad šis iš visų trijų vaikų mažiausias buvo dar ir mušamas. Visi vaikai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad E. B. buvo mušamas ir su ranka, ir su žabu, buvo bausmės, kurios darė tiesioginę įtaką E. B. psichinei būklei. Jeigu E. B. būtų buvęs prižiūrėtas tinkamai, emocijų sutrikimo galima buvo ir išvengti. Kaip su vaikais nuo mažens elgiamasi šeimoje, tokie sutrikimai ir susiformuoja. E. B. nustatytas ne tik emocijų sutrikimas, bet ir raidos atsilikimas. Yra nedaug duomenų, bet E. B. namuose tikrai nebuvo ugdomas. Darželio logopedė pastebėjo, kad darželyje padirbėjus su E. B., pagerėjo jo kalba. Tai rodo, kad vaikas buvo apleistas: nei su juo buvo dirbama, nei knygelės skaitomos. Galima daryti išvadą, kad apleistoje aplinkoje vaiko raida nesivystė. E. B. yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Kiekvienam jau paaugus ir žinant, kad jis buvo skriaudžiamas, kad buvo paimtas iš šeimos, nes negalėjo ten augti, yra skaudūs dalykai ir gali turėti reikšmės ateityje. Bet jeigu vaikas toliau gaus psichologinę pagalbą, augs saugioje aplinkoje, su jį suprantančiais žmonėmis, tai padariniai gali būti ir mažesni. S. V. taip pat nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. S. V. psichologinėje būsenoje matė akivaizdžias neigiamas reakcijas į byloje nagrinėjamus įvykius. Gal kiek mažiau ji reagavo į jos pačios atžvilgiu atliktus veiksmus, bet labai jautriai reagavo į viską, kas susiję su broliu E. B.. Ji visą laiką graudinosi kalbėdama apie brolį, o dabar pergyvena, kad negali jo matyti, nes ryšys tarp jų labai stiprus. S. V. E. B. rūpinosi nuolat: jie kartu miegojo, S. V. jį valgydino, vedžiojo į darželį ir t. t. Globėjiškas ryšys buvo labai stiprus. Nėra duomenų, kad S. V. apie tai, kas vyksta namuose, būtų pasakojusi socialinei darbuotojai. Tai gali būti ir dėl jos charakterio bruožų: nuolanki, tyli, prisitaikanti. Galėjo nieko nesakyti ir dėl intelekto sutrikimo, dėl to, kad kaltinami artimi žmonės. Kai kalbama apie konkrečius įvykius, S. V. elgesyje matomas stresas. S. V., kalbėdama apie visus šiuos įvykius, graudinasi, liūdi, gūžiasi, t. y. matosi visos reakcijos. V. V. taip pat nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. V. V. gyveno šeimoje ir kas ten vyko, t. y. kad išeidavo iš namų, šaukimai, barniai, atitinka elgesio ir emocijų sutrikimo kriterijus. Jis priešinosi padėčiai aktyviau, nes buvo vyriausias šeimoje, bet laikėsi vengimo: išeidavo iš namų, grįždavo kuo vėliau. Psichikos ir elgesio sutrikimas buvo akivaizdžiai matomas. Ekspertizės atlikimo metu elgesio sutrikimo nebematė ir psichikos sutrikimo nebediagnozavo, nes tuo metu V. V. jau nebegyveno šeimoje, gyveno pas biologinį tėtį saugesnėje aplinkoje, bet tai nereiškia, kad jo psichika nesutrikdyta, nes prieš išeinant iš šeimos nagrinėjamų įvykių metu elgesio ir emocijų sutrikimai tikrai buvo. Netinkamas V. V. elgesys susijęs ir su charakteriu, nes jis jau beveik pilnametis ir jo esminiai charakterio bruožai susiformavę, bet, aišku, vaiko asmenybė ir charakteris formuojasi šeimoje ir viskas, kas vyksta šeimoje, turi įtakos vaiko elgesiui.

Iš 2020 m. gruodžio 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskr. Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio r. (toliau – Panevėžio apskrities VTAS) rašto – pranešimo apie 2020 m. gruodžio 2 d. užregistruotą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP-1584 pagal 2020 m. gruodžio 2 d. gautą mobiliosios komandos vyr. specialistės E. T. tarnybinį pranešimą Nr. 7TSD-3098 matyti, kad specialistei 2020 m. gruodžio 2 d. dirbant nuotoliniu būdu ir telefonu bendraujant su S. V. ((duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), ši nurodė, kad mama K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir patėvis A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), namuose, 2020 metų vasarą – rudenį už čepsėjimą, neklausymą mušė jos brolį E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. prižiūri sesuo G. V., gyv. (duomenys neskelbtini). S. V. paaiškino, kad ji matė, kaip mama ir patėvis mušė jos brolį „žabyne“. Specialistei bendraujant su V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) šis nurodė, kad mama K. B. ir patėvis A. B. mušė jo brolį E. B. su diržu ar „žabyne“ per užpakalį, ranka per galvą, už tai, kad nevalgė. 2020 m. lapkričio 30 d. jis (V. V.) matė ant brolio kojos virš kauliuko mėlynę ir brolis E. B. pasakė, kad jį mušė tėtis (1 t., b. l. 28-29).

Iš 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apskrities VTAS mobilios komandos vyr. specialistės E. T. tarnybinio pranešimo Nr. 7TSD-3098 dėl E. B. matyti, kad Iš 2020 m. gruodžio 2 d. dirbant nuotoliniu būdu bendraujant su nepilnametes S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ši nurodė, kad mama K. B. ir patėvis A. B. 2020 m. vasarą ir rudenį namuose (duomenys neskelbtini), mušė jos brolį E. B. už čepsėjimą ar neklausymą. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad S. V. nurodė mačiusi, kaip mama ir patėvis mušė jos brolį „žabyne“. Bendraujant su V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nepilnametis nurodė, kad jo brolį E. B. mama K. B. ir patėvis A. B. mušė su diržu ar „žaba“ per užpakalį, ranka per galvą už tai, kad nevalgė. Nepilnametis nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. jis pasiėmė iš vaikų darželio brolį E. B. ir matė ant brolio kojos virš kauliuko mėlynę, mažametis jam paaiškino, kad jį mušė tėtė (1 t., b. l. 30, 4 t., b. l. 71).

Iš 2020 m. gruodžio 2 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7 GP-2546 matyti, kad tikrinant aplinkybes pagal Panevėžio apskr. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Ž. G. Iš 2020 m. gruodžio 2 d. pateiktą vyr. specialistės E. T. tarnybinį pranešimą Nr. 7TSD-3098, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Namuose rasta vaikų (S. V., V. V., E. B.) močiutė B. V., G. V., S. V. ir mažametis E. B.. Nustatyta, kad B. V. gyvena 2-jų kambarių bute, namuose šilta, tvarkinga. E. B. nedrąsus, sesių vis drąsinamas, kad nebijotų. S. V. ir G. V. teigė, kad yra mačiusios, kaip mama ir patėvis vartojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu. S. V. pasakojo, kad mažametis yra mušamas dėl smulkmenų, paliekamas vienas tamsiame kambaryje. Mergaičių teigimu, berniuką mušdavo per kojas, kad nesimatytų žymių. Pasiteiravus mažamečio, ar jį muša mama ir tėtis, berniukas linkčiojo galvą. G. V. ir S. V. patiekė paaiškinimus raštu. Tarnybos specialistams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), supažindinti E. B. įstatyminius atstovus su vaiko situacijos vertinimo anketa, namuose rasti K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šeima gyvena socialiniame būste. Patalpoje tvanku, nešvaru, rūbai išmėtyti, lovos neklotos, patalynė nešvari, ant stalo maisto likučiai ir neplauti indai. Įstatyminiai atstovai teigė, kad niekada nesmurtavo prieš E. B., kad fizinio bausmių netaiko. Mama teigė, kad vaikai pasakoja išgalvotas istorijas apie smurtą prieš mažametį, nes nori ją sužlugdyti, kadangi ji neduoda jiems pinigų. Įstatyminiai atstovai buvo blaivūs, pasakojo, kad šiuo metu bendradarbiauja su mobilia komanda, planuoja gydytis nuo priklausomybės alkoholiui<...>

Su E. B. bendrauta 2020 m. gruodžio 2 d., 17.55 val., adresu (duomenys neskelbtini). VTAS specialistams atvykus mažametis su sesėmis buvo bendrame kambaryje. Vaikas atrodė sveikas, guvus, reikalavo dėmesio. Pastebėta, kad E. B. netaisyklingai taria žodžius. Pasiteiravus mažamečio, ar mama su tėčiu muša, E. B. linkčiojo galva ir rodė kūno vietas, į kurias tėvai muša. Mažametis tikino, kad pas sesę G. V. jam gyventi patinka, grįžti pas tėvus nenori. Vaiko apranga tvarkinga, švari, atitinkanti biologinio amžiaus charakteristiką, išorinių smurto žymių ant mažamečio kūno nepastebėta.

Su K. B. ir A. B. bendrauta 2020 m. gruodžio 2 d., 18.35 val., adresu (duomenys neskelbtini). K. B. tikino, kad fizinio smurto prieš E. B. nenaudojo, prie E. B. negirtauja, jei E. B. nesilaiko taisyklių, uždaro jį į kitą kambarį ir leidžia nusiraminti. E. B. yra nustatytas režimas, guldomas miegoti 19.30 val., nes jis tuo laiku jau nori miego. K. B. pateikė paaiškinimą raštu Nr. 76D-N 12303. A. B. pateikė paaiškinimą raštu Nr. 76D-12304. Įvertinus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nuspręsta vertinti vaiko situaciją, nes nustatyti rizikos veiksniai: 2020 m. lapkričio 23 d. įstatyminiai atstovai rasti neblaivūs; įstatyminiai atstovai galimai naudoja smurtą E. B. atžvilgiu; vaiko tėvai nepripažįsta, kad jų elgesys yra galimai neigiamas vaiko raidai, vystymuisi, psichologinei būklei (1 t., b. l. 33-39, 4 t., 64-70).

Iš 2021 m. sausio 12 d. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto 7SD-183 matyti, kad atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas apsaugos poreikis dėl tėvų Kristinos ir A. B. smurto (vaiko nepriežiūros) E. B. atžvilgiu, be to, galimo fizinio smurto. 2020 m. lapkričio 23 d. E. B., gim. (duomenys neskelbtini), paimtas iš tėvų ir laikinai apgyvendintas pas seserį G. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-78).

Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus rašto matyti, kad buvo pateikti šie registruoti įrašai:

(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas;

(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas (A. B. ir K. B.);

(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo E. L. pavardė pakeista į „B.“, tėvas „A. B.“, mama „K. B.“ (1 t., b. l. 89-93).

Iš 2021 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskr. VTAS rašto Nr. 7SD-636 matyti, kad atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius, V. V. V. patyrė motinos K. B. smurtą – nepriežiūrą – šaldytuvas su maistu užrakintas, nepilnametis turi dirbti, kad užsidirbtų pragyvenimui, namuose šalta, nesaugu, nes motina su patėviu dažnai būna neblaivūsV. V. V. perduotas kitam įstatyminiam atstovui – tėvui R. V. ir 2020 m. lapkričio 23 d. apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini) (1 t.,, b. l. 131).

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie galimą vaiko (V. V.) teisių pažeidimą matyti, kad tikrinant aplinkybes pagal 2020 m. lapkričio 23 d. iš Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės J. L. pranešimą apie 2020 m. lapkričio 23 d. namuose rastus neblaivius sutuoktinius K. B. ir A. B., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rasti abu sutuoktiniai (K. B. ir A. B.). V. V. namuose nebuvo, vaiko atstovai nežinojo apie V. V. buvimo vietą. Atsižvelgiant į tai vyr. specialistė paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė paskelbti nepilnamečio paiešką. Policijos pareigūnai, reaguodami į specialisčių prašymą, ėmėsi nepilnamečio paieškos veiksmų. Tą pačią dieną, po 17 val., policijos pareigūnai informavo, V. V. V. surastas ir saugiai apsistojo pas tėvą R. V.. Nepilnametė S. V. taip pat perduota R. V. priežiūrai <...>. Su V. V. bendrauta 2020 m. lapkričio 23 d., 17.10 val., V. V. V. pasakojo, kad namuose nebegalima gyventi, motina su sugyventiniu užrakina kambarį, kur stovi šaldytuvas, negalima pasiimti maisto, namuose šalta, kartais miegoti eina pas tėvą R. V. arba sesę G. V., kuri gyvena kartu su močiute. Su V. V. motina K. B. bendrauta 2020 m. lapkričio 23 d., 14.45 val., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). K. B. pateikė paaiškinimą. 2020 m. lapkričio 23 d. policijos pareigūnų nustatytas 1,98 promilių girtumas. 2020 m. lapkričio 24 d. tėvas R. V. pateikė paaiškinimą, kad sūnus jam paaiškino, jog motina girtauja, neduoda valgyti, kambaryje šalta. Dukra S. V. gyvens pas jį. Kreipsis į teismą dėl V. V. gyvenamosios vietos nustatymo <...>.

Pranešime apie galimą vaiko (V. V.) teisių pažeidimą nurodoma, kad nuo 2006 m. sausio 10 d. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Anksčiau nustatyti vaiko, kurio situacijos vertinimas atliekamas, teisių pažeidimai, taip pat brolių ir (ar) sesių teisių pažeidimai, kuriuos padarė vaiko atstovai pagal įstatymą:

2019-08-11 E. B. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2019-08-V. V. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2019-08-11 S. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2018-08-08 E. B. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2018-08-V. V. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2018-08-08 S. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai,

2018-08-10 pradėtas taikyti atvejo vadybos procesas. Atlikus poreikių pagalbai vertinimą, šeimai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos<...>. Įvertinus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nuspręsta vertinti vaiko situaciją. 2020 m. lapkričio 27 d. Vaiko situacijos vertimo anketoje Nr. 7VSV – 1158 nurodyta, kad atlikus V. V., kurio motina K. B. ir jos sutuoktinis A. B. 2020 m. lapkričio 23 d. buvo rasti neblaivūs, įvertinus situacijos aptarimą su V. V., 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžio r. sav. administracijos Ramygalos sen. raštą Nr. (1.4)-S-424 (tarnybos duomenų valdymo sistemos Nr. 7GD-5914) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pagrindas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 29.3.3 papunktis: vaiko atstovai pagal įstatymą galimai turi piktnaudžiavimo radioaktyviomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidinimų priklausomybės požymių, tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai – vaiko motinai K. B. policijos pareigūnai nustatė 1,98 promilių girtumą. Iš Panevėžio r. sav. administracijos Ramygalos seniūnijos rašto (tarnybos duomenų valdymo sistemos numeris 7GD-11984) matyti, kad girtavimo problema šeimoje nėra išnykusios; 30.1 papunktis: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą, šiuo konkrečiu atveju K. B., bet kokios formos smurtą – konkrečiu atveju nepriežiūrą – šaldytuvas su maistu užrakintas kambaryje, nepilnametis dirba, kad užsidirbtų pragyvenimui, neužtikrina vaiko būtiniausi poreikiai, namuose šalta. Nustatytas neatidėliotinos pagalbos poreikis vaikui (V. V.): psichologo konsultacijos, užimtumo organizavimas, socialinių įgūdžių ugdymas. Nustatytas pagalbos poreikis tėvams (motinai K. B.): psichologo bei socialinio darbuotojo pagalba; K. B. priklausomybių konsultanto. Abiem atstovams pagal įstatymą – socialinio darbuotojo pagalba dirbant šeimose, motyvacija dalyvauti kompleksinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, priklausomybės ligų gydymo ir kt. programose. Teikti šeimai reikalingą informaciją, ugdyti tėvystės įgūdžius, organizuoti šeimų tarpusavio pagalbos grupes. R. V. teisinė pagalba kreipiantis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo bei išlaikymo priteisimo (1 t., b. l. 131-151).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo E. B. psichinę-psichologinę būseną bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, akto Nr. 103MS-91/2021 matyti, kad ekspertizės metu objektyvių duomenų, kad E. B. byloje tiriamų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra.

Aprašant E. B. psichikos būklę (tyrime naudojant: stebėjimą, pusiau struktūruotą pokalbį) nurodoma, kad suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, iš elgesio neįtariama jų esant <...>. Apie byloje nagrinėjamus įvykius kalba nenoriai, fragmentiškai, nuleidęs galvą: „gerai, tik neduodavo piešt, nes jie užpykdavo. Tėtė su mama. Jie negeri būdavo. Mušdavo su žabu. Į koją“ ir parodo kairiąją šlaunį. Į klausimą, kaip jis tada jausdavosi, atsako: „nu man neskaudėdavo. Skaudėjo praeitą kartą“. Tikslinantis, kaip dažnai jis buvo mušamas, tiriamasis atsako: „nu, vieną. Mama. O tėtis – tai keturis. Su ranka. Per koją. O mama – su ranka į ranką. Kad aš kažkada negerai darydavau. Nu blogai darau pas mamą, aš nedarydavau blogai, o mama supykdavo. Su ranka mušdavo“. Sako, kad namuose „duodavo valgyt“ ir pradeda vardinti: „mišrainės – burokėliai, agurkai, pomidorai ir ketčupas, pomidorų padažas. Ir svogūnų dar būdavo“. Tiriamasis pokalbio metu nupiešė vaivorykštę, mažą trikampį (paaiškino: „kvadratas čia“) ir didelį trikampį, pradėjo spalvinti juodai, paprašė ekspertės spalvinti kartu, po truputį įsitraukė į veiklą. Apibendrinus ekspertizės metu E. B. psichikos būsenoje stebima vėluojanti tiriamojo kalbos raida, jis švepluoja, nesuderina linksnių, taip pat vėluojanti pažintinių gebėjimų raida (neatpažįsta figūrėlių, nesiorientuoja laike). Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, iš elgesio neįtariama jų esant. Apie byloje nagrinėjamus įvykius berniukas kalba nenoriai, nuleidęs galvą, bendras nuotaikos fonas yra kiek pažemintas, stebimas vaiko susirūpinimas, liūdnumas, spontaniško džiugesio stoka, taigi stebimi ir emocijų sutrikimo simptomai. Ekspertizės akte nurodoma, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, E. B. psichoemocinė būsena byloja nagrinėjamų įvykių metu ekspertų vertinama kaip kt. emociniai sutrikimai vaikystėje F93.8, o silpnai pažintiniai jo gebėjimai – kaip vėluojanti raida. <...> Ekspertizės metu yra stebimi E. B. emocijų sutrikimo (liūdna nuotaika, baikštumas, vaikiško spontaniško džiugesio stoka, t. p. – nerimastingumas, kalbant apie įtariamųjų elgesį) ir bendrieji raidos sutrikimai (skurdus žodynas, tarimo sunkumai, vaikas neskiria spalvų, nemoka skaičiuoti, nesiorientuoja laike) simptomai. TPPE metu atlikus psichologinį įvertinimą ir apibendrinus gautus duomenis daroma išvada, jog E. B. gebėjimas duoti išsamius parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius yra ribotas dėl mažo jo amžiaus, kalbos ypatumų (skurdesnio žodyno, apsunkinto tarimo), žinių apie su juo galimai atliktų veiksmų reikšmę stokos (pagal amžių paaiškina, kas yra mušimas, tačiau nežino , ką reiškia psichologiškų kai smurtauti ar nesirūpinti vaiku) ir emocinės būsenos (klausimai apie įtariamųjų elgesį kelią jam nerimą ir tema jis kalba vangiai ir mažai bei mieliau dalinasi gyvenimu su globėja, su kuria jaučiasi saugiai). Nagrinėjamų įvykių metu E. B. nesuprato su juo galimai atliktų veiksmų reikšmės ir buvo visapusiškai priklausomas nuo įtariamųjų, todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. E. B. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kt. emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (E. B. atžvilgiu atliktų veiksmų, nurodytų nutartyje). Byloje tiriamos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu sutrikdė E. B. psichikos būseną ir sukėlė neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai ir funkcionavimui. Pagal vaikų bendro vertinimo skalę (angl. CGAS – Shildrens’s Global Assessment scale) įvertis yra 50-41, o tai vertinama kaip vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą E. B. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ E. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes byloje nagrinėjamų įvykių pasekoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Atsakant į pateiktus klausimus ekspertizės akte pateikiamos išvados, kad:

1. Nagrinėjamų įvykių metu E. B. nesuprato su juo galimai atliktų veiksmų reikšmės ir buvo visapusiškai priklausomas nuo įtariamųjų. Todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis;

2. E. B. gebėjimas duoti išsamius parodymus apie byloje nagrinėjamus įvykius yra ribotas dėl mažo jo amžiaus, kalbos ypatumų (skurdesnio žodyno, apsunkinto tarimo) , žinių apie su juo galimai atliktų veiksmų reikšmę stokos (pagal amžių paaiškina, kas yra mušimas, tačiau nežino, ką reiškia psichologiškai smurtauti ar nesirūpinti vaiku) ir emocinės būsenos (klausimais apie įtariamųjų elgesį kelia jam nerimą, šia tema jis kalba vangiai ir mažai bei mieliau dalinaisi gyvenimu pas globėją, su kuria jaučiais saugiai);

3. E. B. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 – tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 186-192).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo S. V. psichinę-psichologinę būseną bei jos gebėjimą suprasti jos atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, akto Nr. 103MS-84/2021 matyti, kad ekspertizės metu objektyvių duomenų, kad S. V. byloje tiriamų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Nuo 2016 m. S. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas F70.0., dėl jo nustatytas neįgalumas <...> S. V. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. V. parodymais <...>. Aprašant S. V. psichikos būklę nurodoma, kad <...> pradėjus kalbėtis apie byloje nagrinėjamus įvykius, tiriamoji tampa liūdnesnė. Susigraudina pasakodama apie broliuką E. B.. Iš tiriamosios žodžių: „kai gyvenom su mama ir nebuvo patėvio, viskas buvo tvarkoj, turėjo mama darbą. Pirkdavo saldumynus, traškučius, lepino. Kai atsirado A. B., valgydavom paslapčia, nes rėkdavo, kodėl nesidalijat. Sakydavau broliui, kad nesakytų mamai, kad nusipirkom traškučių. Kai mama gaudavo pinigų, gerdavo abu namie. Mes kitam kambaryje sėdėdavom. Pas juos telikas būdavo. Aš feisbuke sėdėdavau. Šaldytuvai – jų kambary. Sakydavo: „palauk, palauk“, valandą laukiam, tada atidarydavo duris. Brolis pavalgydavo ir mes vėl eidavom į kitą kambarį. Aš kartais pavalgydavau. Man gimtadieniui baba padovanojo striukę, o batus už savo pinigus pirkau. Broliukui nupirkdavo. Mušdavo brolį su diržu, ranka ir žabyne. Ir mama, ir patėvis E. B. mušdavo. Manęs nemušdavo, ir V. V. nemušdavo“. Tikslinantis, kaip ji jausdavosi, kai matydavo mušamą brolį, atsako „Blogai. Sakydavau „nemuškit, nemuškit, negalima mušti vaikų mažų“. Jie vis tiek mušdavo. Niekam nesakydavau. Socialinei darbuotojai nesakiau“ (susigraudina). Į užklausimą, ar mama ir patėvis mušdavosi tarpusavyje, tiriamoji tokio klausimo nesupranta. Paklausus paprasčiau, atsako „ai, ne“. Papasakoja ir apie kitus dalykus, vykusius šeimoje: „man reikėdavo plauti indus, vandens, malkų nešt. Jei nepadarydavai, neleisdavo eit į kiemą, turėjau būt tarp keturių sienų, tik valandžiukei leisdavo. V. V. vaikščiojo suplyšusiais batais, net nenupirkdavo. Dirbau pas ūkininką, čia buvo pirmadienis. Paskambino teta, pasakė, kad mama girta, o tavo brolį išvežam pas G. V.. Mama pasirinko ne mus, o mano patėvį, kai buvo nuosprendis“. Nurodo, kad ji jaučiasi „gerai“, kai gyvena ne su mama ir patėviu. Sako: „negaliu nei aš su ja, nei mama su manim bendraut. Neprisimenu, kiek laiko nebendraujam“. Į klausimą, ar ji liūdi dėl to, kad nesimato su mama, atsako „nežinau“. O dėl broliuko patvirtina: „liūdžiu“. Kai išvežė pas globėjus, apsiverkiau. Iš pradžių nežinojau, paskui suradau per feisbuką, susitinkam dabar. Blogai, liūdėjau, su niekuo nenorėjau šnekėt, kai nežinojau, kur broliukas“. Santykius su seseria G. V. apibūdina kaip normalius <...> Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja anksčiau duotų savo parodymų esmę. Šia tema kalba nenoriai ir liūdnai, tačiau labiausiai graudinasi dalindamasi apie tai, jog būdavo skaudu matyti skriaudžiamą brolį, jog yra jo pasiilgusi (yra prie jo prisirišusi, jam puoselėja globėjiškus jausmus); jos graudulys taip pat sustiprėja, kuomet ji kalba apie kaltinantį ir abejingą mamos elgesį, su kuriuo susidūrė prasidėjus tyrimui. Iš S. žodžių ekspertei: „Mama su patėviu A. B.. Buvo taip, kad atėjo socialinė, pasakė, kad jie gėrė, nuotaika man dingo. Teta skambino, kad mama išgėrus, kad E. B. yra pas G. V.. Skauda man šnekėti, norisi verkti, kad brolį išvežė, pasiilgstu jo. Mama ir patėvis gerdavo. Brolis norėdavo valgyti, jie neleisdavo. Pas juos (mamą ir patėvį) yra du šaldytuvai, jie juos užsirakina ir sako, kad tuoj, tuoj leisim. Iš manęs pinigų prašydavo. Aš užsidirbdavau jų pas ūkininką: bulves rinkdavau, į mašiną kraudavau. Per vasarą dirbau, jie (mama ir patėvis) vis sakė duok pinigų. Neduodavau, išeidavau pasivaikščioti, jog būtų ramybė. Jie (mama ir patėvis) tvarkėsi savo kambarį. Dažniausiai aš vandenį, malkas nešdavau, plaudavau grindis. Brolis V. V. dar nešdavo. Manęs jie (mama ir patėvis) nemušė. Jie mušė mažą brolį E. B.. Abu (mama ir patėvis) mušdavo. Aš jį gindavau, sakiau jiems negalima mušti mažų vaikų, bet jie patraukdavo mane ir toliau mušdavo. Kai reikėdavo eiti miegoti, E. B. mušdavo, nes jis nenorėdavo. Jis turėjo miegoti pietų ir vakare eiti miegoti pusę aštuonių. Sakau E., eik miegoti, dar tėtis (patėvis) su žabyne ateis, norėjau, kad E. B. užmigtų, kad tik jo nemuštų. Kai brolis valgydavo ir žiūrėdavo teliką, tai jį irgi mušdavo, sakydavo jam, kad pavalgysi ir galėsi žiūrėti. Jei E. B. kažką prisidirbdavo, jie neleisdavo kelias savaites jam teliko žiūrėti. Prisidirbdavo – tai nesusitvarko daiktų ar visko nesuvalgo. Man skauda, kai kalbu apie tai, gaila brolio. Mama kaltina mus. Buvau ją sutikusi, tai ji sako man „tu problemų pridarei, kad papasakojai, kad mušam E. B.“. Jie (mama ir patėvis) mušdavo brolį, kai jis čepsėdavo. Mušdavo jį su žabyne, ranka. Žabynė yra šaka, ją iš lauko parsinešdavo, nusiskindavo lapus ir mušdavo. Daugiausiai per E. B. šlaunytes mušdavo, kartais, kai neturėjo žabynės, tai paimdavo jį ir su ranka suduodavo. Mušė tiek mama, tiek A. B.. Tiek pat mušė abu. Kai atsikraustė patėvis, tai pradėjo mušti. Patėvis gyvena su mama gal du metai. Jie lyg 2018 metais susituokė. Yra E. B. jie ir su diržu mušę, bet dažniausiai mušdavo su žabyne. Kitų vaikų jie nemušė. Esu mačiusi mėlynes ant E. B. šlaunyčių, E. B. rankomis dengdavosi, kai jį mušdavo, sakydavo, kad skauda, jis verkdavo. Jei patėvio nebūtų, būtų kitaip. Mes negalėdavome patys maisto pasiimti, nes jie buvo užsirakinę. Pas juos kambaryje buvo telikas ir 2 šaldytuvai. Jie atrakinti turėdavo, kad pasiimtume. Socialinė jiems sakė nerūkyti kambaryje, eiti į lauką. Aš net nežinau, kodėl tai yra blogai, gal kad galima prisikvėpuoti dūmų. Kai A. B. nebuvo, tai eidavome su mama pasivaikščioti pas dėdę. Po A. B. mama tapo kitokia: ji gerdavo, iš mano pinigų pirkdavo alkoholį, į mamos kortelę eidavo mano pinigai už invalidumą, o kai paprašiau, kad, mama, man reikia žieminių batų, tai ji sako gerai, gerai, bet aš laukiau, laukiau, ir ji nenupirko, tai iš savo uždirbtų pirkau, su sese važiavom į Panevėžio turgelį ir pirkau. Jie (mama ir patėvis) sakydavo mums nesikeikti, bet patys keikėsi viskiais žodžiais. Jie pykdavo ant brolio V. V., kad jis nepadeda, o patėvis gulėdavo, tipo, jam skrandį, galvą skaudą. Jie (mama ir patėvis) gulėdavo, o mes viską darydavom: indus plauti, vandenį nešti. Kai nebeveikė skalbimo mašina, aš nešdavau rūbus į skalbyklą, parnešdavau juos, padžiaudavau. Mama nėjo. Patėvis sakydavo, kad moterims tampytis negalima, bet aš irgi moteris. Man skauda, kad mama kaltina – ji sako, kad problemų pridarėt, o patėvis tyli. Skauda, kad brolio E. B. nėra šalia. Noriu pažaisti su juo, pasijuokti, pasivaikščioti. Jei E. B. neklausydavo, tai jį arba mušdavo, arba nuvarydavo į kitą kambarį ir paguldydavo, o jis nenori, jis nori žaisti, sako man, sese, paduok knygutę arba žaislų, aš būdavau tada su juo. O kai išeidavai į kiemą, tai mama ir patėvis sako, kas padavėt E. B. žaislų, aš jiems sakau ką, negalima? Kai patėvis negyveno su mama, tai ji dar pažaisdavo su E. B., ledų jam nupirkdavo, eidavome į parką, kiemą. Kai aš mokiausi (duomenys neskelbtini), tai nusivesdavau E. B. į darželį ir parvesdavau, o kai mokiausi (duomenys neskelbtini), tai mama nuvesdavo, o dažniausiai aš parvesdavau. Nenoriu grįžti pas mamą. Aš noriu gyventi savo gyvenimą. Kai buvau su ja susitikus, ji sakė, kad aš esu nereikalinga, kad jau „(necenzūrinis žodis)“ ką socialiniai sako“.

Ekspertizės akte nurodoma, kad apibendrinus, psichikos būsenoje vyrauja lengvo protinio atsilikimo nulemtas konkretus S. V. mąstymas. Sudėtingesnių klausimų tiriamoji nesupranta, stebimi ir kalbos raidos sutrikimai – siauras žodynas, pasakojimo sunkumai bei nežymūs tarimo sutrikimai. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, iš elgesio neįtariama jų esant. Emocijos nelabai brandžios. Bendras nuotaikos fonas yra pakankamas, bet, kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, ypač susijusius su smurtiniu elgesiu jos brolio E. B. atžvilgiu, tiriamoji nuliūsta ir graudinasi. Apie byloje nagrinėjamą elgesį jos pačios atžvilgiu mergina kalba su mažesne nuoskauda, tačiau vis tiek neigiamai reaguodama. Be to, nurodo, kad jai dabar gyventi ne su mama yra geriau, kas byloja apie emocinės tiriamosios būsenos pagerėjimą, išvykus iš nerimą ir nesaugumą keliančios aplinkos. Ekspertizės atlikimo metu stebimas lengvo protinio atsilikimo nulemtas konkretus tiriamosios S. V. mąstymas, kalbos raidos sutrikimai – siauras žodynas, pasakojimo sunkumai bei nežymūs tarimo sutrikimai; taip pat – nebrandžios emocijos, socialinio nuovokumo sunkumai. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, iš elgesio neįtariama jų esant. Bendras nuotaikos fonas yra pakankamas, bet, kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, ypač susijusius su smurtiniu elgesiu jos brolio E. B. atžvilgiu, atsiskyrimą nuo jo šiuo metu, tiriamoji liūsta ir graudinasi. Apie byloje nagrinėjamą elgesį jos pačios atžvilgiu mergina kalba su mažesne nuoskauda (atitinkamai jos supratimui apie tokių veiksmų reikšmę), tačiau vis tiek reaguodamas neigiamai. Išsako nuoskaudą, kad mama ją kaltina pridarius problemų, nurodo, kad jai dabar gyventi ne su mama yra geriau, kas byloja apie emocinės tiriamosios būsenos pagerėjimą, išvykus iš nerimą ir nesaugumą keliančios aplinkos<...> S. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 – tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių – nurodytu nutartyje jos atžvilgiu atliktų veiksmų, ir E. B. atžvilgiu atliktų veiksmų (S. V. buvo nuolatinio fizinio smurto prieš E. B. stebėtoja, išgyveno dėl to, bandydama brolį apginti, sakydama mamai ir patėviui liautis, ramindavo brolį, o šiuo metu liūdi dėl atsiskyrimo su juo). Be to, nepalaikanti ir smerkianti dabartinė motinos K. B. pozicija tiriamosios atžvilgiu dar labiau blogina S. V. emocinę būseną. Taip pat S. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus F70.0. Protinis atsilikimas S. V. yra nuo mažens ir su byloje tiriamais įvykiais nėra susijęs. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą S. V. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ S. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes byloje nagrinėjamų įvykių pasekoje jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Atsakant į pateiktus klausimus ekspertizės akte pateikiamos išvados, kad:

1. Nagrinėjamų įvykių metu S. V. galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį (kas tai yra), tačiau iki šiol ribotai supranta tačiau iki šiol ribotai supranta tokių veiksmų reikšmę (žalą, pasekmes psichinei sveikatai bei asmenybės vystymuisi). Dar siauriau S. V. supranta nepriežiūros, nesirūpinimo vaiku sąvokas bei žalingas jų pasekmes. Atsižvelgus į psichologinius S. V. ypatumus, turimas jos žinias ir santykius su įtariamaisiais (su jais gyveno, buvo nuo jų priklausoma), ji nebuvo pajėgi aktyviau priešintis įtariamųjų veiksmams, t. y. kreiptis pagalbos, apie situaciją namuose pasisakyti specialistams.

2. S. V. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. V. parodymais.

3. S. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8 – tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4. S. V. nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą neturi įtakos jos suvokimui apie seksualinio smurto esmę ir savo bei kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. S. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas galėtų turėti įtakos šiam suvokimui. Šio suvokimo įvertinimas būtų atskiros teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės uždavinys.

5. Dar kartą apklausti S. V. nerekomenduojama. S. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (3 t., b. l. 1-9).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo V. V. psichinę-psichologinę būseną, bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, akto Nr. 103MS-92/2021 matyti, kad ekspertizės metu objektyvių duomenų, V. V. V. byloje tiriamų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, objektyvių duomenų apie reikšmingus V. V. elgesio pakitimus iki byloje nagrinėjamo laikotarpio taip pat nėra. Byloje nagrinėjamu laikotarpiu stebėtas sutrikęs V. V. elgesys, kuris vertinamas kaip reagavimas į stresogeninius išgyvenimus (byloje nagrinėjamus įvykiusV. V. V. išeidavo iš namų kelioms paroms arba grįždavo labai vėlai (taip atsiribodavo ir pasitraukdavo iš jam nemalonios aplinkos), vogdavo, keikdavosi, susimušdavo su bendraamžiais (tokiu būdu susikaupusius bejėgiškus jausmus išveikdavo agresyviai). <...> V. V. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis V. V. parodymais <...>. Aprašant V. V. psichikos būklę nurodoma, kad apie byloje nagrinėjamus tiriamasis pasakoja nenoriai, kiek paniuręs: „kol nesusituokė, buvo gerai. Neilgai. Žiemą atėjo, o vasaros antrą mėnesį susituokė. Nežinau, kaip vadinasi vasaros antras mėnuo (pagalvojęs pasako). Nenorėjau vestuvėse dalyvauti, su draugais leidau laiką. Kai vestuves atšventė, prasidėjo gėrimas, pirkimas alkoholio. Namuose gerdavo, dviese. Iš pradžių, kai pasigerdavo, miegot nueidavo. Paskui perėjo į kitą kambarį, susitvarkė jį ir ten gyveno. Pas juos ten ir šaldytuvas būdavo, ir telikas. Sakydavo mums miegot devintą valandą vasarą, nes jie girti eidavo jau miegot. Galima nueiti į šaldytuvą pasiimti maisto, kol nemiega jie. O kai miega, tai užsirakina, tai negalėdavom pasiimti. Televizorių žiūrėdavom, kai jie nemiegodavo, būdavo atsikėlę. Mano kambarys su tokia, skaitosi, virtuve, pečius nedidelis. Jis neveikė, buvo užsikišęs. Kai pykčiai prasidėjo, aš į tą virtuvę perėjau. A. B. pasakė mamai, o mama man pasakė. Žiemą pas tėtę buvau, o vasarą buvo nešalta. Vasarą langą atsidarydavau, sušildydavo saulė. Aš dieną neidavau į savo kambarį, eidavau pas babą, pas dėdę pabūt. Ką ten namuose be teliko tarp keturių sienų. Padėdavau parduotuvėje apsipirkti, prie kompo pasėdėdavau. Namuose turėjau kompiuterį, kol nebuvo A. B., o paskui išnešiau pas dėdę. Su seserimis ir broliu taip sutarėm, kad išnešt pas dėdę. Ten dažnai nakvodavau. Drabužių, batų mama nepirkdavo, aš pats turėjau užsidirbti. Už 15 eurų basketes nusipirkau. Žiemai – 40 eurų batai kainuoja. Treningus babos kaimynė užsakydavo internetu. Užsidirbdavau, pas babą padirbėdavau ir taupydavau. Namie, jeigu jie neturėdavo pinigų, sakydavo man: „duok, mes tau pataupysim“. Nelabai atiduodavo, žinojau, kad pragers. Kai neduodavau, supykdavo, dvi savaites neleisdavo nei televizoriaus žiūrėti, nei prie šaldytuvo. Pats iš parduotuvės nusipirkdavau, pas babą nueidavau, ji kažką pataisius būdavo“. Apie įtariamųjų elgesį su E. B. tiriamasis pasakojo taip: „ne kartą esu matęs, kaip muša. Kai E. B. nenorėdavo valgyti, sakė, tipo, „eini į savo kambarį ir savaitę nesirodyk“. Nelabai eidavo vienas miegot, tai mama su žaba per kojas (rodo šlaunį) trenkdavo. Mūsų kambary trys lovos – mano, S. V. ir E. B.. Jis naktį ateidavo tai pas mane, tai pas sesę. Ne vieną kartą mačiau, kaip jis verkia, kai ilgai negrįždavau iš lauko. Verkė, kai mušdavo. Aš vėlai grįždavau namo ir kaip lapas krisdavau miegot. A. B. irgi kartais jam stipriai užduodavo. Jie rūkydavo kambary“. Pasiteiravus apie dabartinį jo gyvenimą, tiriamasis atsako: „dabar gyvenu pas tėtį nuo anos vasaros. Man ten labiau patinka, nesako: „atiduok pinigus“. Sako: „pasidėk pas babą, pataupyk“. Moku skaldyt malkas, bulves rūšiuot, pjaut žolę su trimeriu, žoliapjove, taip susitvarkyt. Kažkam padedu. Dienai išeina trisdešimt eurų, čia jau max“. Ekspertizės akte nurodoma, kad apibendrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, byloje nagrinėjamų įvykių laikotarpiu V. V. konstatuojami kiti elgesio ir emocijų sutrikimai F98.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Taip pat byloje nagrinėjamų įvykių laikotarpiu V. V. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus F70.0. Protinis atsilikimas V. V. yra nuo mažens ir su byloje tiriamais įvykiais nesusijęs. <...> Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą V. V. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ S. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes byloje nagrinėjamų įvykių pasekoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų – V. V. stebėti elgesio ir emocijų sutrikimai, kurie sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai ir funkcionavimui (pagal vaikų bendro vertinimo skalę (angl. CGAS – Childrens s Global Assessment scale) įvertis yra 50-41, o tai vertinama kaip vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių).

Atsakant į pateiktus klausimus ekspertizės akte pateikiamos išvados, kad:

1. Nagrinėjamų įvykių V. V. V. galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį (kas tai yra), tačiau iki šiol ribotai supranta tokių veiksmų reikšmę (žalą, pasekmes psichinei sveikatai bei asmenybės vystymuisi). V. V. žinios apie nepriežiūrą taip pat išlieka ribotos – jis lakoniškai apibūdina, kas tai yra, tačiau nepajėgia paaiškinti tokio elgesio reikšmės vaikų raidai ir jų gerovei. V. V. V. nebuvo pajėgus aktyviau priešintis šiems veiksmams, t. y. kreiptis pagalbos, apie situaciją namuose pasisakyti specialistams.

3. V. V. konstatuojami kiti elgesio ir emocijų sutrikimai F98.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas galėtų turėti įtakos suvokimui apie seksualinio smurto esmę ir savo bei kito žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Šio suvokimo įvertinimas būtų atskiros teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės uždavinys.

5. Dar kartą apklausti V. V. nerekomenduojama, nes klausimai apie bylai reikšmingas aplinkybes jam iki šiol kelia nerimą (3 t., b. l. 10-15).

Iš 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos rašto Nr. (1.4)-S-424 Panevėžio apskr. vaiko teisių apsaugos skyriui, 2021 m. vasario 10 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos rašto Nr. ((1.5E)-S-66) savivaldybės administracijai matyti, kad K. B. šeimai nuo 2006 m. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2018 m. taikoma ir atvejo vadyba dėl kylančių sunkumų siekiant patenkinti vaikų gyvenamosios aplinkos švaros ir tvarkos palaikymą, šeimos patirčių, funkcionavimo, pajamų, poreikių, socialinių santykių (sudėtingi santykiai su vienu iš tėvų, močiute, giminaite D. V.), šeimos išplėstinės pagalbos (artimųjų rato stiprinimo – su K. B. seserimi J.), tėvų užimtumo problemų, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, biudžeto planavimo įgūdžių. Dėl elgesio ugdymo sistemos principų taikymo bei pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo K. B. 2018 m. pabaigoje bei 2019 m. pradžioje dalyvavo grupiniuose pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursuose pagal Panevėžio rajono savivaldybės vykdomą projektą „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Panevėžio rajone“. 2019 m. 05 mėn. K. B. ir A. B. įregistravo santuoką. A. B. davė tėvystę ir pavardę K. B. sūnui E. L.. Pastebėjus, kad A. B. dažnai dreba rankos, stipriai pila prakaitas buvo išsiaiškinta, kad jis geria alų. Būklei užsitęsus buvo pasiūlyta kreiptis dėl priklausomybių konsultavimo paslaugos gavimo. 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje K. B. ir A. B. buvo teikiama priklausomybės konsultanto paslauga Ramygalos seniūnijoje. Paslaugą teikė Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pagal būtiną išankstinę registraciją. Situacija pagerėjo tik laikinai. Alkoholizmo problema šeimoje pradėjo ryškėti vėl. Piktnaudžiavo A. B., jo sąjungininke tapo ir K. B.. Abu sutuoktiniai 2020 m. spalio 15 d. kreipėsi dėl nemokamos alkoholizmo gydymosi paslaugos gavimo. 2020 m. lapkričio 12 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale K. B. ir A. B. buvo suteikta nemokama psichiatro konsultacija, skirti medikamentiniai gydymai nuo alkoholizmo bei iš karto abu užregistruoti pakartotinei psichiatro konsultacijai <...> K. B. ir A. B. prisirašė Respublikiniame priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale, kad vėliau galėtų gauti tęstines psichiatro, psichologo ir kitas paslaugas. A. B. nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. gulėjo Respublikiniame priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale, jam buvo teikiama psichosocialinės reabilitacijos paslauga dėl alkoholizmo gydymosi <...> Šeimai teikiama socialinė pagalba: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas. Pasirinktos teigiamą šeimos situacijos pokytį formuojančios socialinės paslaugos: dėl šeimos elgesio koregavimo, kontrolės, pasitikėjimo savimi, savivertės stiprinimo, elgesio keitimo namuose ir mokykloje, dėl profesinio mokymo, dėl suaugusiųjų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su vaikais, lankstesnių pokyčių šeimoje įvedimo, dėl vaikų motyvavimo reguliariai lankyti m-klas ir po pamokinius būrelius, dėl priklausomybės gydymo. Šeima lankoma periodiškai kartą per savaitę, dažnai bendraujama telefonu, sutinkama seniūnijoje. Šeima lankoma periodiškai, kartą per savaitę, dažnai bendraujama telefonu, susitinkama seniūnijoje. Šeimos situacijos pokyčiai yra teigiami, tačiau trumpalaikiai. Jiems būdingas epizodiškumas. Alkoholizmo gydymosi paslauga buvo trumpalaikė, nes abu sutuoktiniai pradėjo vartoti alkoholį (4 t., b. l. 47-48; 5 t., b. l. 147-152).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. vaiko (E. B.) situacijos vertimo anketos Nr. 7VSV-1194 matyti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. tarnybos skyriuje buvo užregistruotas Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro vadybininkės J. L. gautas pranešimas Nr. 7VTP-1584, kad atėjusi į K. B. šeimos namus socialinė darbuotoja rado neblaivius sutuoktinius K. B. ir A. B.. E. B. iš šeimos namų pasiėmė sesuo G. V.. 2020 m. lapkričio 23 d. Tarnybos specialistė, nuvykusi į G. V. namus, bendravo su E. B., kuris teigė, jog „pas sesę jam gyventi gera ir nori toliau čia gyventi, nes mama ir tėtis geria kiekvieną dieną, valgyti negalima“. Tarnybos specialistai nusprendė E. B. paimti iš įstatyminių atstovų ir laikinai apgyvendinti sesers G. V. šeimoje. Anksčiau nustatyti vaiko, kurio situacijos vertinimas atliekamas, teisių pažeidimai, taip pat brolių ir (ar) sesių teisių pažeidimai, kuriuos padarė vaiko atstovai pagal įstatymą:

2020-11-23 E. B. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2020-11-V. V. V. – nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai– nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2020-11-23 S. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2019-08-11 E. B. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2019-08-V. V. V.– nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2019-08-11 S. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2018-08-08 E. B. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2018-08-V. V. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

2018-08-08 S. V. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

Įvertinus vaiko apaugos poreikį nustatytas apsaugos poreikis, nes nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai pagal Lietuvos Respublikos SADM 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo:

1) 30.1 – vaikas yra patyręs fizinį smurtą artimoje aplinkoje iš įstatyminių atstovų – tėvų ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Įstatyminiai vaiko atstovai – tėvai neužtikrina saugios, vaiko poreikius atitinkančios namų aplinkos. Tėvai naudoja fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu. K. B. ir A. B. besikartojantis alkoholio vartojimas, konfliktiška, nesaugi nepilnamečio namų aplinka. Įstatyminiai vaiko atstovai neatsižvelgia, kad pažeidžia vaiko interesus, aplaidžiai vykdo tėvų pareigą rūpintis vaiku, tinkamai prižiūrėti;

2) 30.4. – vaiko atstovų elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir smurtinis ir keliantis pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai. Nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemones, kurios E. B. taikomos nuo 2020 m. lapkričio 27 d. (Nr. 7LPA-90), nes išnagrinėjus 2020 m. lapkričio 27 d. 7VTP-184 jau buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. E. B. laikinai sutiko prižiūrėti sesuo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 54-63).

Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. M. paimtos jos pateiktos su atvejo vadyba susijusios dokumentų kopijos: 1. 2020-10-29 Nr. A2-25 ir 2020-10-29 Nr. A2-25 įsakymai dėl gydymo nuo alkoholizmo paslaugų skyrimo K. B. ir A. B., 2 lapai, 2. Ramygalos seniūnija pokalbio aktas 2020-11-24 Nr. (7.1)-SG-218, dėl V. V. elgesio, 2 lapai; 3. Ramygalos seniūnija pokalbio aktas 2020-11-23 Nr. (7.1)-SG-215, dėl gautos informacijos iš kaimynės R. K., 1 lapas; 4. Ramygalos seniūnija pokalbio aktas 2020-11-23 Nr. (7.1)-SG-240, dėl rastų girtaujančių K. ir A. B., 2 lapas, 5. Siuntimai į Respublikinę priklausomybių ligų centro Panevėžio filialą 2020-10-30 Nr. GR98-26 ir 2020-10-30 Nr. GR98-30, 2 lapai; 6. el. laiškas R. M. atvejo vadybininkei J. L. 2020-09-04, 2 lapai; 7. Kontraktas Nr. 1, 2020-09-03 susitarimas K. ir A. B. bei V. V. dėl tolimesnio V. V. elgesio, 1 lapas; 8. A. B. ir K. B. prašymai 2020-10-15, 2 lapai; 9. Sutikimai dėl asmens duomenų tvarkymo 2020-10-15 A. B. ir K. B., dėl alkoholizmo gydymo, 2 lapai; 10. Socialinės rizikos asmenų gydymo nuo alkoholizmo paslaugų skyrimo ir apmokėjimo tvarkos aprašų susipažinimo 2020-10-14 K. ir A. B., 4 lapai; 11. el. laiškas R. M. atvejo vadybininkei J. L. 2020-09-18, 3 lapai;12. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas 2019-11-20 Nr. (7.5)-SG-210, 2 lapai; 13. 2019-09-11 prašymas A. B., 1 lapas; 14. 2019-09-10 paaiškinimas A. B., 1 lapas. 15. 2019-09-10 paaiškinimas K. B., 1 lapas; 16. el. laiškas R. M. atvejo vadybininkei J. L. 2019-09-16, 2 lapai; 17. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas 2019-08-21 Nr. (7.5)-SG-124, 2 lapai; 18. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas 2019-06-17 Nr. (7.5)-SG-94, 2 lapai (4 t., b. l. 165-197).

Nors kaltinamieji A. B. ir K. B. neigia įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 49 straipsnis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, vystymosi raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

BK 163 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Šioje normoje nurodyti specifiniai teisiniai požymiai, pabrėžiantys jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).

Įrodinėjant šioje specialioje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju jie privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų bei teisėtų vaiko atstovų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, tačiau vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį.

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015, 2K-227-788/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-383/2021). Fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastą vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016). Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant savo daromų veiksmų neteisėtumą ir norint taip veikti.

Šioje byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios S. V. bei nepilnamečio nukentėjusiojo V. V., apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolų duomenimis, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų B. V., G. V., E. T., V. I., A. B., D. R., L. S., D. M. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, atstovų pagal įstatymą V. K. ir R. V. parodymais, eksperčių D. P. ir R. D. paaiškinimais teisme, taip pat ir rašytiniais šioje byloje surinktais įrodymais – 2020 m. gruodžio 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskr. Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu – pranešimu, 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apskrities VTAS mobilios komandos vyr. specialistės E. T. tarnybiniu pranešimu Nr. 7TSD-3098 dėl E. B., 2020 m. gruodžio 2 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7 GP-2546, 2020 m. gruodžio 4 d. Vaiko (E. B.) situacijos vertimo anketa Nr. 7VSV-1194, 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu apie galimą vaiko (V. V.) teisių pažeidimą, 2020 m. lapkričio 27 d. Vaiko (V. V.) situacijos vertimo anketa Nr. 7VSV – 1158, 2021 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskr. VTAS raštu Nr. 7SD-636, 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos raštu Nr. (1.4)-S-424, 2021 m. vasario 10 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūnijos raštu Nr. ((1.5E)-S-66), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-05-18 – 2021-06-17 atliktos ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo E. B. psichinę-psichologinę būseną, bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, aktu Nr. 103MS-91/2021, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-05-18 – 2021-06-17 atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo V. V. psichinę-psichologinę būseną, bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, aktu Nr. 103MS-92/2021, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-05-18 – 2021-06-17 atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo S. V. psichinę-psichologinę būseną, bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, aktu Nr. 103MS-84/2021, kitais bylos įrodymais, teismo vertinimu, yra visiškai įrodyta, kad nukentėjusieji S. V. V. V. V., augdami ir gyvendami savo motinos K. B. šeimoje, kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo fiziškai ir psichiškai gniuždomi, o tuo tarpu mažametis E. B., augdamas ir gyvendamas minėtoje šeimoje, kaltinime nurodytu laikotarpiu patyrė smurtą, buvo fiziškai ir psichiškai gniuždomas ne tik savo motinos K. B., bet ir tėvo A. B..

K. B. inkriminuoti tokio gniuždymo veiksmai – sistemingai būnant apsvaigus nuo alkoholio nesitvarkymas buityje, savo vaikų neaprūpinimas reguliariu maitinimu, vaikų prieinamumo prie jos ir A. B. kambaryje laikomo ir šaldytuvuose rakinamo maisto tyčinis ribojimas, maisto kiekio normavimas, draudimas valgyti vaikams nenustatytu laiku, dėl ko vaikai juto alkį; nepasirūpinimas sūnaus V. V. drabužiais ir apavu pagal sezoną, jo gyvenamąja aplinka, kurioje nepilnametis vaikas neturėjo savo erdvės, kur galėtų ilsėtis, mokytis, nesirūpinimas S. V. ir V. V. poreikiu būti pastebėtais – nebendravimas su S. V. ir V. V. vaikams rūpimais, palaikyti ir jausti emocinį kontaktą skirtais klausimais, vaikų amžiaus bei gebėjimų neatitinkančios disciplinos taikymas – naudojimas lengvo protinio atsilikimo S. V. mažamečio brolio motinos ir tėvo funkcijoms atlikti, nesirūpinant pakankamu maitinimu ir apranga vertimas V. V. biologinių jo poreikių tenkinimui naudoti savo uždirbtus pinigus, mažamečio E. B. socialinių įgūdžių neugdymas, daugybinis neproporcingas vaiko elgesiui fizinių bausmių, sukeliančias vaikui skausmą, taikymas, t. y. sistemingas E. B. mušimas dėl jo elgesio prie stalo, valgymo metu lūpomis ir liežuvių skleidžiamų garsų, kitokio elgesio buityje suduodant rykšte ar diržu mažamečiui per sėdmenis ir kitas kūno vietas, bei smūgius ranka per galvą matant S. V., kuri tapo nuolatinio fizinio smurto prieš E. B. stebėtoja – yra tie veiksmai ir neveikimas, kuriais K. B., būdama S. V., V. V. ir E. B. motina, piktnaudžiavo savo, kaip šių vaikų motinos, teisėmis ir pareigomis.

Tie patys įrodymų šaltiniai patvirtina ir kaltinime nurodytus A. B. veiksmus, t. y. mažamečio E. B. socialinių įgūdžių neugdymą, kad šis išmoktų elgesio kultūros ir išsiugdytų svarbias asmenines savybes ir, kiekvieną kartą paaiškėjus mažamečio E. B. elgesiui, kuris netenkino jo ir K. B., daugybinį neproporcingų vaiko elgesiui fizinių bausmių, sukeliančių vaikui skausmą, taikymą, t. y. sistemingą E. B. mušimą dėl jo elgesio prie stalo, valgymo metu lūpomis ir liežuvių skleidžiamų garsų, kitokio vaiko elgesio buityje suduodant rykšte ar diržu mažamečiui per sėdmenis ir kitas kūno vietas, bei smūgius ranka per galvą, tokiu ilgą laiką nesudarymą savo vaikui normalių gyvenimo sąlygų.

Iš 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo E. B. psichinę-psichologinę būseną bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, akto Nr. 103MS-91/2021 matyti, kad E. B. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 – tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 186-192). Ekspertė R. D. teisme patvirtino byloje pateiktą ekspertizės aktą ir papildomai paaiškino, kad ekspertizės akte nurodė, jog E. B. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, t. y. labai didelis nesaugumo jausmas, emocinis labilumas, liūdesys, vaikiško džiaugsmo nebuvimas. Viso pokalbio metu E. B. išliko susirūpinęs, nors ir žaidė, ir kalbėjosi su juo. Vaikas neturi laisvų emocijų, kurias galėtų rodyti, baimingas, užguitas. Visą jo emocinę būklę matė darželio auklėtojos. Jos matė emociškai užslopintą, alkaną, nešvarų, skleidžiantį blogą kvapą vaiką. Auklėtojos matė emocinį reagavimą, kaip jis atkartodavo žaidimuose tą, ką matydavo namuose: elgėsi agresyviai, grasindavo. Vaikas rodė kokioje nesaugioje aplinkoje jis augo. Nuo pat mažų dienų jam formavosi emocijų sutrikimas. Ir tiesioginis priežastinis ryšys su aplinka, kurioje jis augo, akivaizdus. Blogiausia, kad šis iš visų trijų vaikų mažiausias buvo dar ir mušamas. Visi vaikai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad E. B. buvo mušamas ir su ranka, ir su žabu, buvo bausmės, kurios darė tiesioginę įtaką E. B. psichinei būklei. Jeigu E. B. būtų buvęs prižiūrėtas tinkamai, emocijų sutrikimo galima buvo ir išvengti.

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad netinkamas ir neteisėtas kaltinamosios K. B. elgesys sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ne tik nukentėjusiajam E. B., bet ir kitiems dviem jos vaikams, t. y. S. V. ir V. V..

Iš 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės, atliktos siekiant įvertinti nukentėjusiojo V. V. psichinę-psichologinę būseną, bei jo gebėjimą suprasti jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos esmę, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, akto Nr. 103MS-92/2021 matyti, kad V. V. konstatuojami kiti elgesio ir emocijų sutrikimai F98.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 10-15). Ekspertė R. D. teisme patvirtino byloje pateiktą ekspertizės aktą ir papildomai paaiškino, kad V. V. taip pat nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. V. V. gyveno šeimoje ir kas ten vyko, t. y. kad išeidavo iš namų, šaukimai, barniai, atitinka elgesio ir emocijų sutrikimo kriterijus. Jis priešinosi padėčiai aktyviau, nes buvo vyriausias šeimoje, bet laikėsi vengimo: išeidavo iš namų, grįždavo kuo vėliau. Psichikos ir elgesio sutrikimas buvo akivaizdžiai matomas. Ekspertizės atlikimo metu elgesio sutrikimo nebematė ir psichikos sutrikimo nebediagnozavo, nes tuo metu V. V. jau nebegyveno šeimoje, gyveno pas biologinį tėtį saugesnėje aplinkoje, bet tai nereiškia, kad jo psichika nesutrikdyta, nes prieš išeinant iš šeimos nagrinėjamų įvykių metu elgesio ir emocijų sutrikimai tikrai buvo.

BK 163 straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suprantant, kad jis savo veiksmais daro žalą vaiko psichinei ir/ar fizinei sveikatai ir norint taip elgtis. Kaltinamieji šioje byloje įrodinėjo, kad jie vaikus augino ir auklėjo tinkamai, tačiau kaltinime surašytos jų naudotos tam priemonės (fizinis smurtas, nepriežiūra ir pan.) netelpa į tiesiog griežto elgimosi su vaiku ar paaugliu rėmus, pateisinamo tėvų pareigų vykdymu, yra nusikalstamos ir patys kaltinamieji, būdami psichiškai sveiki asmenys, turėjo tai suprasti ir suprato, todėl jų kaltė pagal BK 163 straipsnį yra įrodyta.

Kaip matyti tiek A. B., tiek ir K. B. yra kaltinami tuo, kad įvykdę BK 163 straipsnyje numatytus neteisėtus veiksmus, nesunkiai sutrikdė atitinkamai A. B. ir K. B. savo mažamečio vaiko, o tuo pačiu ir šeimos nario E. B. sveikatą, ir k. B, dar papildomai nesunkiai sutrikdė ir savo šeimos narių, t. y. vaikų S. V. ir V. V., sveikatą, kas atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Nukentėjusiajam E. B. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytinas jo atstovas pagal įstatymą Panevėžio rajono Socialinių paslaugų centras (CK 3.185 straipsnis).