- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-21-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00988-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Olegas Šibkovas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Ona Klinavičienė, Vaidas Rakauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nuteistajam R. A.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str., R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią sumą sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš R. A. priteista A. A. naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną V. A..
Tuo pačiu nuosprendžiu R. A. pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini), namo kambariuose, virtuvėje bei kieme, sistemingai, ne mažiau kaip 5 kartus, bet tiksliau nenustatytą skaičių kartų, baugino savo nepilnametį sūnų A. A., gimusį (duomenys neskelbtini) m., naudodamas prieš jį psichinę ir fizinę prievartą, t. y. užduodavo vaikui žeminančių užduočių, pvz., išrauti nustatytą skaičių piktžolių ir surūšiuoti jas pagal dydį, už padarytas klaidas perrašinėti tekstą po 10-20 kartų, apie atliktus darbus nurodydavo jam kompiuteriu pateikti ataskaitas, norėdamas ryte prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens, sistemingai vadino A. A. įžeidžiančiais žodžiais: žiopliu, asilu, debilu, benkartu, naudojo prieš jį fizinį smurtą, suduodamas rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas, spirdamas į sėdmenis dėl to, kad nukentėjusysis laiku neatlikdavo paskirtų darbų, kad išeidavo pas draugus, kad pas jį ateidavo draugai, kad paskubėtų dirbti, o tiksliau:
- 2011 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, sudavė A. A. smūgius pagaliu per rankas dėl neatliktų užduotų darbų, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2012 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje diržu sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių jam per rankas dėl to, kad pasikvietė į namus draugus, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje sudavė kumščiais nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą, per galvą dėl to, kad jis neatsiuntė kompiuteriu ataskaitų apie išravėtas piktžoles, perskaitytas knygas;
- 2014 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, kieme šalia batuto sudavė A. A. nemažiau kaip du smūgius į galvą, pečius, dėl to vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, ryte apie 7 val. nukentėjusiojo A. A. kambaryje užpylė nukentėjusiajam ant veido šalto vandens, kad jį pažadintų.
Šiais savo veiksmais R. A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas R. A. pagal paminėtus straipsnius pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti 2015 m. liepos 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti jį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo teigimu, jam pareikšta kaltinimas yra netikslus ir nenuoseklus. Inkriminuotos veikos padaromos tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia, būtent tuo vadovaujantis ir turi būti vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, todėl už BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą jis nuteistas nepagrįstai, nes pareikšti kaltinimai nepasitvirtino. Skunde teigiama, jog dėl 2012 metų vasaros kaltinimas nekonkretus. Analizuojant 2014 metų gegužės mėnesio įvykio aplinkybes, pabrėžiama, kad apelianto šeimoje buvo užduotys, dėl kurių įvykdymo didelių konfliktų nekildavo. Ataskaitose, kuriomis buvo kontroliuojamas sūnui paskirtų užduočių vykdymas, reikėjo parašyti, kokią knygą A. perskaitė, ką gero padarė namuose. Dėl piktžolių - tai buvo užduotis vasarai, tačiau apeliantas pastebėjo, kad kartais jo sūnus prie savo išrautų piktžolių sudėdavo ir piktžoles iš komposto dėžės, dėl ko atsirado reikalavimas išrautas piktžoles sugrupuoti. Skunde taip pat pažymima, jog kaltinime nurodytų aplinkybių neprisimena gali būti, jog kažkada kambaryje ginčijosi su A., tačiau yra įsitikinęs, kad jokių smūgių sūnui nesudavė. R. A. neneigia laikęs diržą rankose, pažymėdamas, kad 2014 metų diržas jo rankose buvo laikomas tik kaip drausminanti priemonė – juo sūnaus nemušė. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su 2014 metų liepos mėnesio epizodu, nurodydamas, kad tą dieną jo sūnus šokinėjo ant batuto, tačiau jam buvo liepta iš jo išlipti. Šalia buvo kamuolys, kurį paspyrus, jis pataikė sūnui į pečius. Vertindamas šias aplinkybes, apeliantas nurodo, kad jo sūnus yra vartininkas, todėl jis turi mokėti atmušti kamuolį, pažymėdamas, jog į įvairias kūno vietas kamuoliu A. buvo pataikyta daug kartų ir prieš tai, kadangi jie dažnai žaidžia futbolą. Tuo tarpu analizuodamas jam pareikštų kaltinimų dėl vandens užpylimo savo sūnui ant veido turinį, R. A. nurodo, jog jam visiškai neaišku, kuo šis veiksmais yra susijęs su fiziniu skausmu, akcentuodamas, kad jis su savo sūnumi kiekvieną rytą grūdinasi po šaltu dušu, bėgioja krosus, o tiriamo įvykio metu savo sūnui užpylė šalto vandens, nes jis pats buvo prašęs tai padaryti, nepavykus jo pažadinti. Pasak apelianto, savo sūnų jis yra pavadinęs žiopliu, bet ne debilu ar dar kažkaip, pabrėždamas, kad su sūnumi reikia bendrauti specifiškai, nes geras žodis ne visuomet padeda. Nuteistasis pažymi, kad dėl jam pareikštuose kaltinimuose išdėstytų aplinkybių, jo sutuoktinė V. A. kreipėsi tik tuomet, kai jos iniciatyva buvo pradėtas judviejų skyrybų procesas. Tuo tarpu iki tol jų santykiai buvo idealūs. Kai A. prasidėjo paauglystė, atsirado daugiau problemų, dėl ko buvo kreiptasi net į psichologus. Dėl A. elgesio apeliantas kartais ant jo užrikdavo, jie apsižodžiuodavo, kartais kepštelėdavo jam per užpakalį, tačiau fizinio smurto niekada nebuvo. Būva, kad už rankos, už peties paima, papurto, bet tai, R. A. vertinimu, nėra mušimas. Skirdamas sūnui užduotis, apeliantas nesiekė jo pažeminti ar įžeisti, tiesiog norėjo, kad savo darbu sūnus prisidėtų prie šeimos gerbūvio. Nuteistojo nuomone, vaikas turi suvokti, kad yra darbai, kuriuos reikia nudirbti.Apeliantas savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su tuo, jog skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant jo kaltės klausimą, remiamasi jo sutuoktinės V. A. parodymais, tačiau, jais remtis, nuteistojo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo. Apelianto teigimu, V. A. siekia apkalbėti apeliantą bei sukelti jam neigiamas pasekmes. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo V. A. 2014 m. rugpjūčio 12 d. prašymas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui neišduoti R. A. leidimo ginklui, savo prašymą motyvuojant dideliais ginčais ir konfliktais šeimoje. Po dešimties dienų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašyti ir V. A. paaiškinimai, kuriuose jau atsiranda teiginiai, neva pirmieji agresijos požymiai atsirado dar 2011 metais, konkrečių aplinkybių nedetalizuojant. Vėliau V. A. buvo apklausta dar tris kartus ir visų apklausų metu jos pasakojamų aplinkybių ratas vis platėjo, nurodant visiškai naujas aplinkybes. Nuteistojo vertinimu, nors V. A. teigia prisimenanti senus įvykius, suduotų smūgių skaičių, aplinkybes, kuriomis esą vyko smurtas, tačiau nei vienu atveju į pareigūnus ar į teismo medicinos specialistus kreiptasi vis tik nebuvo, kas apeliantui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jos teiginiai nėra pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.Nuteistasis savo skunde teigia, jog A. A. parodymai visiškai sutampa su raštelyje, rastame pas Aldą kišenėje, V. A. ranka surašytomis pastabomis, kas, pasak R. A., leidžia manyti, jog A. A. analizuojamu atveju tik atkartoja tai, ką jam surašė motina. Remiantis A. A. parodymų visuma, visiškai nelogiški jo teiginiai, neva 2014 metų gegužės mėnesį jis buvo namie, seneliai dirbo, o jis sėdėjo prie kompiuterio, neva tuo metu nuteistasis atėjo į kambarį ir kumščiu dėjo jam į veidą, mama po to sakė, kad akis buvo pasruvusi. Jeigu matė mama, tai turėjo matyti ir girdėti seneliai, tačiau jie nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Pabrėžiama ir tai, kad tarp V. A. ir A. A. parodymų yra esminių prieštaravimų. Vienas jų – A. A. dėl batuto parodo, jog jis šokinėjo ant batuto, kai 2014 metų liepos mėnesį R. A. jį mušė, tuo tarpu V. A. teigia, kad visi trys broliai šokinėjo ant batuto, tėtis netikėtai priėjęs, liepė jaunesniesiems vaikams išlipti, o pats įlipo pas A., užsisegė batuto užtrauktuką, pradėjo jį mušti. Nesutampa ir jų parodymai dėl A. elgesio mokykloje: V. A. teigė, jog tėvus į mokyklą kvietė dėl to, jog A. su dailės mokytoja pasisveikino rusų kalba. A. teigia, kad tėvas buvo mokykloje aiškintis dėl to, kad jis nusikeikė per pamoką.Nuteistojo skunde taip pat nurodoma., kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš kurių, nuteistojo nuomone, aiškiai matomas jų nenuoseklumas. Vaikas galvoja, ką atsakyti į vieną ar kitą klausimą, todėl atsako skirtingai. A. apie įvykius prie batuto pasakoja, kad A. su N. buvo ant batuto, tėtis liepė A. nulipti. Tėtis tris kartus jam liepė nulipti nuo batuto. Nuo batuto nukrito kamuolys, tada tėtė nuspyrė kamuolį. A. nemušė, tik spyrė kamuolį. Tėtis rėkė ant A.. Taigi, A. nepatvirtina aplinkybės, kad prieš A. prie batuto buvo panaudotas fizinis smurtas. A., atsakydamas į jam užduodamus klausimus atsakė, kad jis nematė, jog tėtis muštų A., nematė, kad ant A. būtų mušimo žymių. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2014 m. gruodžio 11 d. - 2015 m. sausio 30 d. aktu Nr. 103MS- 208/2014. Tačiau, A. pažinti per vieną dieną neįmanoma. Nuteistojo teigimu, jis teikė prašymą dėl ekspertams užduotinų klausimų, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Pabrėžiama, jog teikiant šį prašymą, apeliantui dar nebuvo žinoma, jog V. A. kitoje PC IKI kvito pusėje buvo surašiusi A., ką jis turi kalbėti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Suradus minėtą kvitą (teismas atsisakė prijungti prie bylos), R. A. turi pagrindą abejoti ekspertų išvadomis apie tariamą įtakos A. nebuvimą. Be to, ekspertai minėto raštelio nematė, su nuteistuoju nebendravo, o apie jo tariamą elgesį sprendė tik iš A. ir V. A. parodymų. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sumenkina santuokos nutraukimo proceso įtaką šiam baudžiamajam procesui. Juk V. A. pripažino, jog savo giminaitei J. M. V. elektroniniu paštu ji rašė, kad „man įdomu jį paėsti, už visus metus atsigriebsiu“, ir toks jos požiūris neabejotinai atspindi tikruosius jos ketinimus. Be to, pabrėžiama, kad nei kaltinamajame akte, nei apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis teigiama, kad apeliantas A. sudavė pagaliu. Tiek pats A., tiek V. A. skirtingai nurodo daiktą, kuriuo tariamai buvo suduoti smūgiai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog apeliantui pareikštas kaltinimas buvo neaiškus, nekonkretus, verčiantis jį spėlioti, kodėl jam pareikšti kaltinimai, lygiai taip pat lieka pagrįstos abejonės dėl jo pripažinimo kaltu.Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su paskirtąja bausme, teigdamas kad pagal BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės skyrimas, apelianto teigimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai, R. A. teigimu, buvo pritaikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino svarbias apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: dirba pagal darbo sutartį atsakingą vadovaujantį darbą, neteistas, nebaustas, į įskaitas neįrašytas, kol kas gyvena santuokoje, šeimoje auga trys nepilnamečiai sūnūs. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civiliniu ieškiniu dėl 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimo A. A..Teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo R. A., t. y. faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą tokiomis aplinkybėmis:
4.1. R. A. kaltinamasis tuo, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką ir žiauriai elgdamasis su vaiku šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2011 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, (duomenys neskelbtini), namo kambariuose, virtuvėje bei kieme, būdamas nepilnamečio A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvu ir turėdamas teisę ir pareigą dorai jį auklėti, prižiūrėti, rūpintis sveikata ir sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis, užduodavo nepilnamečiui A. A. žeminančių užduočių: išrauti nustatytą skaičių piktžolių, surūšiuoti jas pagal dydį, už padarytas klaidas perrašinėti tekstą po 10-20 kartų, apie atliktus darbus nurodydavo jam kompiuteriu pateikti ataskaitas; norėdamas ryte prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens; sistemingai vadino nepilnametį nukentėjusįjį A. A. įžeidžiančiais žodžiais: žiopliu, asilu, debilu, benkartu; naudojo prieš A. A. fizinį smurtą, suduodamas rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas, spirdamas į sėdmenis, dėl to, kad nukentėjusysis laiku neatlikdavo paskirtų darbų, kad išeidavo pas draugus, kad pas jį ateidavo draugai, kad paskubėtų dirbti, o tiksliau:
- 2011 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, sudavė A. A. smūgius pagaliu per rankas dėl neatliktų užduotų darbų, dėl ko nukentėjusysis A. A. patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2012 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje diržu sudavė nemažiau kaip dešimt smūgių jam per rankas dėl to, kad pasikvietė į namus draugus, dėl ko vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo A. A. kambaryje sudavė kumščiais nemažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į veidą, per galvą dėl to, kad jis neatsiuntė kompiuteriu ataskaitų apie išravėtas piktžoles, perskaitytas knygas, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, kieme šalia batuto, sudavė A. A. nemažiau kaip du smūgius į galvą, pečius, dėl ko vaikas patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą;
- 2014 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, ryte apie 7 val., nukentėjusiojo A. A. kambaryje, užpylė nukentėjusiajam A. A. ant veido šalto vandens, kad jį pažadintų, dėl ko nukentėjusysis A. A. patyrė dvasinį sukrėtimą,
t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 163 str., 140 str. 2 d., padarymu.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, R. A. pripažinti kaltu pagal BK 163 str. numatytą kaltinimą ir skirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
8. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. A. nuteistas dėl nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, neįvertinus aplinkybių visumos, tarpusavio sąsajų, baudžiamosios atsakomybės taikymo legitimumo ir tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą R. A. kaltės klausimu. Todėl nuosprendis naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
9. R. A. pasisakydamas savo apeliaciniame skunde dėl kaltinimų nurodė, jog 2012 metų vasaros įvykių kaltinimas nekonkretus, o dėl 2014 metų gegužės mėnesio įvykio, pabrėžiama, kad apelianto šeimoje buvo užduotys, dėl kurių įvykdymo didelių konfliktų nekildavo. Ataskaitose, kuriomis buvo kontroliuojamas sūnui paskirtų užduočių vykdymas, reikėjo parašyti, kokią knygą A. perskaitė, ką gero padarė namuose. Dėl piktžolių - tai buvo užduotis vasarai, tačiau sūnus prie savo išrautų piktžolių sudėdavo ir piktžoles iš komposto dėžės, dėl ko atsirado reikalavimas išrautas piktžoles sugrupuoti. Skunde taip pat pažymima, jog kaltinime nurodytų aplinkybių neprisimena, gali būti, jog kažkada kambaryje ginčijosi su Aldu, tačiau yra įsitikinęs, kad jokių smūgių sūnui nesudavė. R. A. neneigia laikęs diržą rankose, pažymėdamas, kad 2014 metų diržas jo rankose buvo laikomas tik kaip drausminanti priemonė – juo sūnaus nemušė. Tokia R. A. pozicija atsispindi ir jo duotuose parodymuose pirmosios instancijos teisme, kuriuose R. A. teigė, jog kad dėl 2011 m. balandžio mėnesio veikos nepripažįsta, kaltinimas nėra tikslus ir nuoseklus, nes neaišku, dėl kokių neatliktų darbų ir kokiu tiksliai laiku jis sudavė vaikui smūgius. Juolab, kad tų pačių metų gegužės mėnesį visa šeima atostogavo užsienyje. Pagaliu sūnui per rankas nesudavė. Kaltinimai dėl 2012 m. vasaros irgi netikslūs, nes vasarą sudaro trys mėnesiai. Jis diržą rankose per 3-4 metus yra laikęs. Būdavo, kad laikydavo diržą rankoje, tam, kad įsivertų į kelnes. A. žinojo puikiai, kad vienintelis atvejis, kada jis gali gauti diržu, tai yra už melavimą apie savo poelgį. Diržą laikyti tai yra sudrausminimo priemonė, bet tai nereiškia, kad diržas leidžiamas į darbą. Niekada nepykdavo, kad A. pasikviesdavo draugų į namus, prie jų nieko įžeidžiančio nesakydavo. Kai jau sūnus susirado draugų, su kuriais išgėrinėdavo, tada su juo kalbėdavosi, su kuo sūnui bendrauti. Šeimoje visada būdavo A. skiriamos užduotys, darbai pagal jo amžių, kad jis pasiruoštų savarankiškam gyvenimui, ir niekada didelių konfliktų nebūdavo. Ataskaitos buvo pasirinktos kaip kontrolės forma, nes sūnus kartais manipuliuodavo – atsiskaitydavo už jau seniau perskaitytas knygas. Jos buvo paprastos – vieną kartą per mėnesį parašyti, kokią knygą perskaitė, ką gero namuose padarė. Sūnui nesisekė lietuvių kalba, todėl jam duodavo paskaityti knygų, parašyti tekstų. Sūnų kontroliuodavo ir raštu, ir žodžiu. Dėl piktžolių būdavo, kad A. jų tyčia neraudavo arba paimdavo iš komposto dėžės ir senas piktžoles sudėdavo. Jis pagal nuotaiką darbus padarydavo, žino, kad parėks ant jo, bet nelabai imdavo į galvą. Sūnui pasakydavo, kad jei nepadarė darbo, tai rytoj darbo gaus dvigubai. Gal jie kambaryje su A. ginčijosi, ten gal vaikas jį pastūmė, skeryčiojosi. Jis sūnaus niekada nemušė ir nedaužė kumščiais. 2014 m. liepos mėnesį A. ant batuto spardė kamuolį. Jis liepė sūnui išlipti. Netyčia turbūt spyrė kamuolį, ir tas pataikė A. į pečius, dar kažkur. Niekada nesureikšmino įvykio. A. yra vartininkas, jiedu pastoviai žaidžia futbolą, daug kartų yra pataikęs kamuoliu į kūną, į galvą. Su A. kiekvieną rytą jie eilę metų grūdinasi po šaltu dušu. Vaikas pats ne kartą sakęs, kad jei reikia kažkur, tėvas jį gali apipilti vandeniu. Pylė stiklinę vandens ant sūnaus. Vaikas tada atseit miegojo, bet paskui atsikėlęs sakė, kad nemiegojo, kad būtų užtekę jį tik pažadinti. Yra vaiką vadinęs žiopliu, bet ne debilu ar dar kažkuo. Su A. reikia kartais specifiškai kalbėti, bet jis normalus vaikas, nori būti lyderis namuose. Jam reikia tvirtesnio bendravimo, ne visada geras žodis jam padeda. 2011m. į turnyrus su sūnumi važinėjo, visi kartu atostogavo, jokių kreipimųsi į policiją nebuvo. Viskas atsirado tik tada, kai reikėjo V. A. skyrybų. Iki 2014 metų santykiai jo su žmona V. buvo idealūs. Kai prasidėjo A. paauglystė, jam buvo 14 metų ar 15 metų, tada su A. reikėjo griežtesnių pokalbių. Pas psichologę į Kauną vežė, kai jam buvo gal 12 ar 13 metų, dėjo visas pastangas, kad pasirinktų dorą kelią. Fizinio smurto nebuvo, apsižodžiuodavo. Yra kepštelėjęs kelis kartus sūnui A. ranka per sėdmenis, dar kažkur. Tikrai ne į veidą, neįžeisdamas, ne skausmą sukelti norėdamas, tam, kad susivoktų, ne lupimas kažkoks, o paprastas tėviškas kepštelėjimas. Gal ir pylė šaltu vandeniu, bet vanduo ne ledinis. Nebaugino savo sūnaus. Nebuvo kelta sąlygų, kad jei nepadarysi taip ar anaip, tai bus tas ir tas. Sūnus išvis neišsigąsta dėl nieko. Nevartojo psichinės prievartos, smurto. Už rankos už peties paima ir papurto, bet tai nėra mušimas. Karučiu liepė A. vežioti žvyrą, bet jo nemušė, kad atsisakė vežti ar per mažai suvežė. Užduotis dėl piktžolių – aikštelę, kur jis su draugais žaidžia, reikia prižiūrėti. Sūnus nenorėjo jos prižiūrėti. Piktžolėms ravėti nupirktas aparatas. Gal ir buvo kažkuriuo momentu ataskaitos apie piktžoles. A. ir pačiam taip buvo lengviau, jis pats inicijuodavo ataskaitų rašymą. Būdavo gal ir kiekis nurodomas, nes A. žino, kad jei nori savaitgalį važiuoti pas draugus, turi padaryti kokius nors darbus. Jis sakydavo, kad padarys, bet tą reikėjo kontroliuoti. Jei sūnus nepadarydavo užduoties, kaltinamasis ją padvigubindavo, pridėdavo darbų. Vaikas žinojo, kad reikės padaryti tą darbą, nes jei ne, užduotys vis tiek kaupsis, žinojo, kad yra kontrolė. Būdavo taip, kad nepadarydavo. Tada kaltinamasis jam nieko nedarydavo. Skirdamas vaikui užduotis, nesiekė vaiko pažeminti, įžeisti. Norėjo, kad jis pasitemptų tam tikroje vietoje. Gal du gal tris kartus, gal dešimt liepė perrašyti tekstą. Su sūnumi A. geri santykiai. A. ir V. parodymai sutampa su tuo, kas V. A. surašyta raštelyje, kurį jis rado A. kišenėje. Viskas vyksta dėl skyrybų proceso, kuris prasidėjo pernai vasarą. A. pasakyta, kad kai išsiskirs, tai jam bus laisvė –muzika, alus. Specialistai per vieną dieną negalėjo įvertinti vaiko. Sūnaus gyvenime buvo nepalankių įvykių – jam atlikta akių operacija, jis dėl ligos pradėjo vėliau žaisti futbolą, nei jo bendraamžiai.
9.1. Liudytoja V. A. I instancijos teisme parodė, kad vyksta jos ir kaltinamojo skyrybų byla. Ji su mažamečiais vaikais jau ketverius metus gyvena psichologinėje įtampoje. Namuose kaltinamasis yra despotas, nuolat skriaudžia A., dažnai tekdavo mušamą vaiką ginti. Ji A. siūlė kreiptis į policiją, bet vaikas sakė, kad tada bėgs iš namų. Todėl ieškojo kitokių pagalbos būdų, 2011 metais kreipėsi į psichologę B. B. Kaune. Tėvas A. skirdavo nenormalias bausmes, pavyzdžiui, paaugliui vaikui bausmė – visą vasarą neišeiti iš kiemo. Buvo, kad A. pas draugus nubėgdavo tiesiog su kambarinėmis šlepetėmis. 2011 m., grįžusi po darbo, ant vaiko rankų pamatė „rumbes“, tai buvo vakare, A. buvo apsiverkęs, vežiojo karučiu žvyrą. Jis pasakė, kad tėtė jį lupo kažkokiu grėbliu ar pagaliu, nes jis nesuvežė žvyro tiek, kiek reikia . Būdavo, kai vežioja vaikas žvyrą karučiu, tėvas spardo jam į užpakalį ir aiškina: „Asile tu, vežiok greičiau“. Nežmoniškai elgėsi. Užduoda kokius 500 piktžolių išrauti, vaikas išrauna, jau nori eiti pas draugus, tada tėvas specialiai pasako, kad surūšiuotų po 10. Vaikas surūšiuoja, tada pasako, kad atneštų liniuotę ir matuos, o jei ras mažesnę nei 3 cm, tada dar 500 piktžolių reiks išrauti. Pastoviai taip kankina. Tokie veiksmai A. atžvilgiu prasidėjo nuo 2009 metų, kai R. A. atleido iš darbo. Visą savo neapykantą išliedavo ant jos ir vaikų. Duodavo A. perrašyti 50 lapų knygos. Jei rasdavo kažkokią klaidą, tada liepdavo perrašyti dar 50 lapų. Kartą atsikėlusi naktį, 4 valandą nakties rado A. dar perrašinėjantį knygą. A. nuolat tėvo bijojo. Pavyzdžiui, ryte sudegino kiaušinienę, davė A. valgyti, šis pasakė, kad neskanu, tada tėvas daužo per galvą vaikui ir sako: „Ryk, čia kiaulių nėra, nesvarbu, kad sudegusi“. Labai daug kartų tėvas daužydavo vaikui per galvą. Pavyzdžiui, ryte vaikas valgo, tėvas ateina, trenkia per galvą ir sako: „ Kodėl virtuvė nesutvarkyta“. Jei tėvo užduotys normalios, realios, tada sūnus jas atlikdavo. Bet tėvas užduodavo visos vasaros užduotis atlikti per savaitę. Kai neįmanoma padaryti, tai A. tiesiog jų nedarydavo. Tėvo reakcija būdavo baisi. Kai tėvas uždrausdavo A. visą vasarą išeiti iš kiemo, ji vaiką išleisdavo, A. sutartu laiku grįždavo. Tai tėvui labai nepatikdavo, jis lupdavo A. ir sakydavo, kad čia jis tvarką daro. Lupdavo su diržu per įvairias kūno vietas, su pagaliu, su tuo, kas papuola po ranka. Kartą A. buvo užsidaręs namelyje, tai tėvas pačiupo vaiką, pasiguldė ant žemės ir su diržu taip lupo, kad tėvui net baltos putos iš burnos ėjo. A. visas drebėjo, sukrėstas buvo. A. jai pasakojo apie įvykį prie batuto. Ji tuo metu buvo darbe, A. prižiūrėjo mažamečius brolius, sakė, kad jie šokinėjo visi ant batuto, o tėtė sėdėjo pavėsinėje ir žiūrėjo. Jis liepė išlipti mažiesiems vaikams iš batuto ir pradėjo lupti A. per galvą. Mažiukai irgi matė. A. tada mušė dėl to, kad jis kažko buvo nepadaręs. Du kartus A. buvo užpylęs vandens. Kaltinamasis prisipila vandens stiklinę, per atostogas 7 val. eina vaiko žadinti, pila vandenį ir sako: „Kelkis, žioply, eik ravėti piktžolių“. Ji miegojo kitame kambaryje ir girdėjo, kas ten darosi, rasdavo šlapią patalynę. Visada tėvas A. vadina asilu, debilu, benkartu, žiopliu. Parėjusi 2011 m. balandį rado sumuštą A. už tai, kad nevežiojo žvyro, žymės buvo ant rankų, ant dilbių, vaikas slėpė rankas, prašė drabužių ilgomis rankovėmis, nes dar buvo mokslo metai. Kai 2012 m. vaikas buvo pasikvietęs draugų, tėvas jį kambaryje mušė už neatliktus darbus. Ji tada buvo namie, įėjusi į kambarį, matė, kad mušė su diržu, vaikas dengėsi, todėl buvo sužalotos rankos, buvo žymės ir ant nugaros. Vaikas labai išgyvena, verkia, stengiasi, kad ji nematytų jo ašarų, užsidaro, nori pabūti vienas. A. prisimena smurto atvejus, bet stengiasi apie tai nesikalbėti, nes jam yra labai skaudu. Vaiko prieš tėvą nenuteikinėjo. 2014 m. gegužės mėnesį ji ravėjo darželį, buvo atidarytas langas, vaikas parėjo iš draugų, ir tėvas jį puolė. Ji įbėgo į kambarį ir matė, kaip tėvas vaikui kumščiu tranko per galvą. Tada konfliktas kilo dėl to, kad A. nebuvo atsiuntęs atsiskaitymų kompiuteriu dėl knygų ir piktžolių. R. A. namuose nebūdavo, todėl A. jam kompiuteriu kas mėnesį siųsdavo ataskaitas į elektroninį paštą. Ji matė A. ataskaitas apie perskaitytas knygas. Matė, kad A. piktžoles skaičiuodavo ir dar po 10 rikiuodavo. Tėvas atėjęs perskaičiuodavo ir permatuodavo liniuote, jei dar kas netinka, pasakydavo, kad dar duos, kad tik vaikas iš namų neišeitų. Dar tėvas pasakydavo, kad išrovęs su arbatiniu šaukšteliu įpiltų į duobutes smėlio, kad žemė lygi būtų. Anksčiau A. buvo paklusnus, jis mokykloje normaliai elgėsi. Liudytoja taip pat parodė, kad ji buvo raštelyje susirašiusi smurto atvejus, kad prisimintų įvykius. Kaltinamasis nuolat krausto jos rankinę, tai gal raštelį ir ištraukė, o dabar meluoja, kad iš vaiko kišenėje lapelį rado. Ji A. buvo tik sakiusi sakyti tiesą, kaip jie gyvena. Būdavo, kad A. kažką atsimena, o ji jam papildo, nes A. būdavo jau ir pamiršęs, nes tų atvejų tiek daug buvo gyvenime per tuos keturis metus. A. prisimena tik tuos skaudžiausius.
9.2. Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. rugpjūčio 29 d. duoti parodymai, kad jo tėtės R. A. agresijos požymiai pasireiškė jo atžvilgiu prieš trejus metus. Jį tėtis nuo 2011 m. ir dar anksčiau iki 2014 m. daugiau nei 15 kartų yra mušęs diržu per visą kūną. Mušdavo ir dėl to, kad neatlieka namų ruošos darbų. Kai nespėja atlikti paskirtų darbų, tėtis jų duoda dar daugiau. Yra sudavęs per galvą daugiau nei 20 kartų (1 t., 15-16 b. l.). Nukentėjusysis A. A., 2014 m. lapkričio 3 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena su tėvais ir broliais A. ir N.. Su tėčiu pastaruoju metu sutaria neblogai, anksčiau - 2012-2013 m. sunkiai sutardavo. Jį tėtė pradėjo skriausti. Buities darbus uždėdavo kaip bausmę. Lupdavo su diržu. 2012 metais vasarą buvo pasikvietęs draugų, o tuo metu turėjo ravėti piktžoles. Atvažiavus draugams, tėvas grįžo, liepė jiems išeiti, atėjęs į jo kambarį, paklausęs, iš kur draugai, išsitraukė diržą ir daužė gal 20 kartų, kur papuolė. A. atsistojęs dengėsi rankomis veidą, todėl jos nukentėjo labiausiai. Buvo apie 10 raudonų žymių ant rankų. Draugai girdėjo, nes buvo atidarytas langas. Tėvas jį visada vadina bet kaip, tik ne A.. Dėl to niekur nesikreipė, nespėtų kreiptis, nes taip vykdavo per mėnesį ne kartą. Per pakaušį pastoviai mušdavo. 2014 m. gegužę buvo namie, seneliai dirbo, o jis sėdėjo prie kompiuterio. Tėvas liepė duoti ataskaitą, kiek piktžolių išrovė. Tėtis atėjo, kažką pasakė ir kumščiu jam dėjo į veidą. Jis užsidengė veidą. Tėvas jam kirto į veidą kumščiu iš priekio nemažiau kaip 5 kartus. Vienas smūgis buvo ypač stiprus, tada jis užsidengė rankomis galvą. Šiuo metu tėvai skiriasi, gal taip ir išaiškėjo viskas. Mušimo atvejų buvo daug. Diržu, ranka, šaka ar mediniu pagaliu mušdavo, vadindavo žiopliu, asilu, benkartu. Daugiau lupo dėl darbų ir draugų. Kartą broliai vasarą matė, kaip tėvas jį mušė. Tada jis 2014 m. liepos mėnesį šokinėjo ant batuto. Tėvas trenkė į galvą, pečius. Broliai matė, buvo susigūžę. Brolių tėvas nemuša, gal dėl to, kad maži. Niekam nesiskundė dėl mušimo, bet iš kažkur sužinojo artimieji. Prieš dvi savaites su draugais tėvas užtiko pavėsinėje, bet jie negėrė, tik kepė šašlykus. Tų vaikų tėvai patvirtino, kad jie grįžo blaivūs. Dėl šito atvejo buvo apklaustas vaikų teisių apsaugos skyriuje. Mokslai sekasi gerai. Pamokų nepraleidinėja. Kartą tėvas buvo mokykloje aiškintis dėl to, kad jis nusikeikė per pamoką (1 t., 38-41 b. l.).
9.3. I instancijos teisme nustatyta, jog liudytojas A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m., 2014 m. lapkričio 11 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad kai jo broliui A. buvo 13 m., jį tėtis mušė kelis kartus, apie 13 kartų ar mažiau. Dabar muša mažiau. Jis pats nematė, bet girdėjo, kaip parėjęs rėkia. Kartą kepė šašlykus vasarą - liepos mėn. Jis suposi sūpynėse prie kiemo. Broliai A. su N. buvo ant batuto. Tėtis kepė šašlykus, jis liepė A. nulipti nuo batuto. nes šiam reikėjo kažką dirbti. A. sakė, kad dar negali, bet paskui nulipo. Jie ginčijosi. A. sakė, kad nori pabūti su broliais, nenori dirbti. Nuo batuto nukrito kamuolys. Tada tėtė nuspyrė kamuolį. A. nemušė, tik spyrė kamuolį. Tėtis jam tris kartus sakė nulipti, po trečio karto nulipo. Tėtis rėkė ant A.. Pats jis nubėgo namo, nes buvo šalta. Nematė, kad tėtis muštų A., tik girdėjo, kaip jie mušasi. A. nuo tėčio gynėsi rankomis. Tėtis stūmė A.. Šiais metais mušė su diržu, jis nematė, bet girdėjo. Kartą A. mušė kumščiais per galvą, gal vieną kartą, kai jam buvo 13 metų. Nematė ant A. mušimo žymių, nelabai smarkiai tėtis mušasi. Tėtis kartą mušė A. diržu. Ten dar buvo mama. Matė praeidamas, kad tėtė su mama pykstasi, tėtė turėjo diržą, o A. stovėjo šalia tėtės. Keturis kartus tėtė mušė A.. Jis turėjo tokią knygelę ir pasirašė. Po to ištrynė. Jis suskaičiavo, kiek kartų. A. parsiveda draugų per gimtadienį arba kai tėtis išvažiuoja į Vilnių. Kai tėtis grįžta, pamato šiukšles ar butelius, tai klausia ir rėkia. Su A. draugais tėtė pasisveikina, po to, kai jie išvažiuoja, rėkia ant A. (1 t., 63-65 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) centre, esančiame Kaune, psichologe. Į ją 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 25 d. konsultacijos kreipėsi A. A. mama V. A. dėl nesutarimo su savo sūnumi A. A.. Konsultacijų metu A. A. buvo įsitempęs, piktas, nekalbus, priešiškai nusiteikęs savo tėvo atžvilgiu. Vaiko intelektas aukštas, vaikas gabus (1 t., 68 b. l.).
9.5. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2014 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. sausio 30 d. akte Nr. 103MS-208/2014 konstatuota, kad A. A., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali duoti parodymus apie byloje nagrinėjamas aplinkybes. A. A. apibūdintos įvykio aplinkybės atitinka jo žodyną ir jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, kurie formavosi byloje nagrinėjamu laikotarpiu dėl įtariamojo sistemingų veiksmų, atliekamų jo atžvilgiu. A. A., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei protinio išsivystymo lygį, galėjo ir gali teisingai suprasti įtariamojo veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę A. A. pradėjo suvokti ilgainiui, tačiau ir šiuo metu negali visapusiškai suprasti jų reikšmės (pavyzdžiui, negali suvokti, kokiu mastu visa tai jį paveikė). A. A. tėvo galimai atlikti psichologinis bei fizinis smurtai psichotraumuojančiai veikė ir iki šiol tebeveikia jo psichikos būseną. Negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jo duodamiems parodymams. A. A. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. A. A. elgesys, reagavimas į įtariamojo veiksmus ilgainiui kito, tačiau visumoje atitiko situacines aplinkybes bei jo būseną (fizinis silpnumas, pagalbos trūkumas; netikėti įtariamojo elgesio protrūkiai ir kt.). A. A. yra psichiškai sveikas, konstatuojamos kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis – didelė emocinė įtampa šeimoje. A. A. ryškūs emociniai svyravimai, elgesio, bendravimo sunkumai (su suaugusiaisiais, tame tarpe ekspertėmis) yra susiję su sutrikusiais šeimos narių santykiais, sutrikusiu tėvo elgesiu (byloje nagrinėjami įvykiai). Susieti A. A. emocijų, elgesio sunkumų su kokiu nors vienu įvykiu nėra objektyvios galimybės, nes nepalankių faktorių A. A. gyvenime nuo mažens yra buvę ir daugiau (dėl minėtos priežasties taip pat nėra objektyvios galimybės įvertinti A. A. psichikos sutrikdymo masto tik dėl byloje nagrinėjamų įvykių). Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį, A. A. daugiau apklausti, dalyvauti jam teismo posėdyje nerekomenduojama. Esant būtinybei, jį apklausti nedalyvaujant jo tėvui įtariamajam R. A. (1 t., 57-60 b. l.).
9.6. (Duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus ir klasės auklėtojos, VšĮ (duomenys neskelbtini) trenerio R. K. A. A. charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, darbštus ir atsakingas, gerai lankantis pamokas ir treniruotes, draugiškas. (1 t., 43, 44 b. l.).
9.7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant papildomai įvertinti aplinkybes buvo atliktas teisminis įrodymų tyrimas apklausiant nuteistąjį R. A., nukentėjusįjį A. A., liudytojus V. A., J. A., M. A..
9.7.1. Nuteistasis R. A., apklaustas apeliacinėje instancijoje nurodė, kad su pakeistu kaltinimu nesutinka visiškai. Iš pateiktų straipsnių ir surašytų 5 epizodų kaltinimai absurdiški ir neįmanoma iš tokio surašymo kaltinimo pasakyti kažką konkretaus. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jau buvo davęs parodymus konkrečiai dėl kiekvieno epizodo, viskas išgalvoti dalykai. Būdavo apsižodžiavimai, bet 2011 metais nebuvo to, kad būtų sudavęs pagaliais, diržu per rankas buvo sudavęs sūnui, tačiau prie draugų jo niekas nemušė. Diržą turėdavo, pati motina laikydavo diržą tačiau A. augino, kad išaugtų doras žmogus, bet nesmurtavo, buvo sudaromos sąlygos, kad žinotų kur yra pareiga, atsakomybė. 2014 metais sūnui smūgius ranka, kumščiais nesudavęs, jokio fizinio smurto nenaudojo, papurtydavo, bet nesmūgiuodavo, psichologiškai negniuždė. Šaltą vandenį pats sūnus yra paprašęs užpilti, kad prikelti. Kiekvienoje šeimoje kažkokios užduotys yra, liepdavo perrašyti tekstus jei vaikui reikia pasitempti moksluose. Nuteistojo teigimu, jis,, kaip tėvas, nepiktnaudžiavo jokiomis teisėmis. Papurtydamas, uždrausdamas draugauti su blogais draugais, nepirkti alaus, blogai nesielgė ir dabar neleistų sūnui gerti, rūkyti, daryti ką nori daryti. Motina per savo ambicijas padarė tai, neva jis blogas tėvas nuo 2011 metų. Kaltinime nurodytais faktais, užduočių skyrimu, šalto vandens pylimu nesiekė gniuždyti vaiką, norėjo kad jis atsitokėtų, nes nesisekė jam moksle, prasidėjo paauglystė, prasidėjo apsižodžiavimai. Prie batuto nieko nebuvo ir to niekas negali patvirtinti. Visi pareikšti kaltinimai dėl skyrybų. Nes einama į policiją po įvykio, o ne po 5 metų. Sūnaus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui vertina vienareikšmiškai, pats sūnus yra pasakęs, kad viską inicijavo motina. Šiuo metu su juo santykiai geri, kartu sportuoja.
9.7.2. Nukentėjusysis A. A., apklausiamas teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje, parodė, kad 2011 - 2014 metais iš tėvo pusės buvo fizinio smurto, pasireiškiančio įvairiomis formomis. Apžodžiuodavo, bet neimdavo labai į galvą. Labiausiai pyktis ėmė dėl beprasmių darbų, vasarų, kiek tekdavo praleisti dirbant, beprasmės ataskaitos, laiko švaistymas, absurdas. Prasidėjus skyrybų bylai, nebuvo inicijuotas tėvą šmeižti, mama skiriasi dėl kitų priežasčių. Apklausiant tyrėjo pasakė, kaip gyvena, dabar su tėčiu bendrauja, kažko blogo pasakyti negali, dabar jis jo nemuša. Diržu mušdavo gal po kelis kartus, į savaitę. Kai buvo 11-14 metų, daug kas jam nepatikdavo iš jo elgesio. Bausmės būdavo daugiau moralinės, daug kantrybės reikėjo, kad užduotis atlikti, vis tiek buvo blogas, nors ir žinojo, kad duos daugiau užduočių, jeigu nepadarys. Tekę alkoholio pavartoti, parūkydavo. Bausdavo mušimu dėl to, kad neatlikdavo jo užduotų beprasmiškų užduočių. Kai neatlikdavo užduočių, smurtaudavo ir dar darbų duodavo. Pareiškimą policijai, kad tėvas prieš jį smurtauja, mama padavė, kai tėvas kreipėsi dėl ginklo, todėl jam reikėjo duoti parodymus, kad neišduotų ginklo. Tokį tėvo elgesį nelabai pateisina ir nemano, jog būtų vertas smurto, gal jo akimis buvo normalu. Nukentėjusysis nurodė, kad jis parūkydavo, išgerdavo, tačiau pašnekėjus su tėvu, nustojo, užduotys, puolimas, tai beprasmiškas problemos sprendimas, smurtas netinka., tėvo bijojo. 2011 metų balandžio mėn. buvo suduoti smūgiai pagaliu per rankas dėl neatliktų užduočių, gal šaka. 2013 metų vasarą diržu per rankas buvo suduoti smūgiai, kad buvo pasikvietęs draugus, žaidė kompiuteriu, po to futbolą. Grįžus tėvui, galėjo jiems kliūti, jie pasislėpė, tėvas išsitraukė diržą prie lango, dengėsi ranka, draugai viską matė, po to jie išėjo, girdėjo viską, sakė baisu. Paskaudėjo rankas gal 3 dienas. 2014 metų gegužės mėn. kumščiais į veidą sudavė už ataskaitas. Grįžo su draugais, buvo seneliai, bet jie nesikišo, atėjęs į kambarį tėtis, jį aprėkė. Einant link durų klausė kur ataskaitos, priėjęs pradėjo jį lupti, smūgiai buvo. 2014 metų liepos mėn. batute šokinėjo su broliu, pats tėvas įlipo, nuspyrė kamuolį, jam sakė eiti dirbti. Iš kamuolio batute spyrė, gal pastūmė, gerai nepamena. 2014 metų rugpjūčio mėn. apie 7 val. ryte, kad pažadintų, užpylė ant jo stiklinę šalto vandens, kad eitų ravėti piktžolių, buvo šokas. Tikrai tėvo neprašė, kad taip pakeltų. Nukentėjusysis neneigia, kad mama buvo surašiusi ant lapelio, nes ne viską atsimindavo, mama sakė buvę žiauriai, nei aš pasakoju. Mama pati girdėdavo, gal jai labiau širdį skaudėjo. Pora įspūdingų atvejų, kada buvo labai mušamas, prisimins visą gyvenimą, tų smulkmeniški, kurie buvo kasdienybė, gal ir užsimirš. Psichologiškai jį tėtė veikė. Seneliams nesakė, kad tėvas jį muša. Iš giminių matė kažkas, jiems buvo žinoma, kad prieš jį naudojamas smurtas, senelis viską matydavo, suprasdavo, bet nieko nedarydavo. Nukentėjusysis patvirtino, jog tėvai buvo kviečiami į mokyklą dėl jo elgesio, tėvai buvo nustatę taisykles, draudė draugauti su A. ir V., kažkas nepatiko iš jų elgesio. Dėl išgerdinėjimų su V., nežino ar tėvai ėjo kalbėtis. Ėjot kalbėti dėl to, kad baigtųsi jų draugystė, nes mėgo su draugais alaus išgerti, du kartus tėvai buvo pagavę.
9.7.3. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu apeliacinėje instancijoje patvirtino, jog parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, patvirtina,. Į policiją kreipėsi siekiant užkirsit kelią ginklo išdavimui R. A..
9.7.4. Liudytojai J. A. ir M. A. apklausti teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje, aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto fizinio ar psichologinio smurto, nenurodė, tačiau patvirtino, kad A. buvęs „prie tinginio“, matę kaip išgerdinėdavo alų. M. A. nuomone, kaltinimai R. A. yra V. A., nes vyksta skyrybos, o ne A. A..
10. R. A. pirmosios instancijos 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui) ir 145 straipsnio 2 dalį (už sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą). Iš bylos medžiagos ir visų nustatytų aplinkybių, neabejotinai galima spręsti, jog visi, tai yra kvalifikuoti pagal kelis baudžiamuosius įstatymus, R. A. veiksmai, pasireiškę vaiko fiziniu nubaudimu ir psichologiniu spaudimu, buvo susiję su nepilnamečio sūnaus A. A. auklėjimu, reaguojant į jo elgesį, kad šis neatliko užduotų darbų, pasikvietė į namus draugus, neatsiuntė kompiuteriu ataskaitų, laiku neatsikėlė iš lovos, t. y. visi šie veiksmai buvo atlikti įgyvendinant tėvo teises ir pareigas vaikui, siekiant auklėti sūnų norima linkme. Tėvai neginčytinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau taip pat tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, ne tik nepateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, bet ir peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį. Tokį nusikalstamumo matą nustato specialioji piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis norma – BK 163 straipsnis. Būtent pagal BK 163 straipsnyje suformuluotus teisinius požymius ir reikėtų vertinti visų kaltinamojo R. A. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir teisinį atitikimą konkrečiai įstatymo normai. Tačiau, nagrinėjamu atveju, sprendžiama, jog šioje proceso stadijoje veikos perkvalifikavimas pagal BK 163 straipsnį nėra galimas (ne tik dėl padarytos veikos atitikimo įstatymo sudėčiai, bet ir dėl procesinių įstatymų suvaržymų).
10.1 BK 163 straipsnis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tuo tarpu R. A. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už sistemingą bauginimą naudojant psichinę prievartą, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki ketverių metų. Iš minėtų straipsnių sankcijų matyti, jog pirmosios instancijos teisme R. A. buvo nuteistas pagal straipsnį, kurio sankcija yra švelnesnė. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje 2016 m. spalio 4 d. teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo nuteistajam R. A. pagal BK 163 str., tačiau, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma, o taip pat apeliacinės instancijos teismui nesuteikiami įgaliojimai panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui kokiais nors kitais nei nustatytieji BPK 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkte pagrindais. T. y. pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra paduotas prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju apeliacinėje instancijoje baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą ir prokuroro skundo, paduoto nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais nepateikta. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d.., 2011 m. gruodžio 22 d.. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d.. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
11. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad veika turi būti padaroma, kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką ir tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, R. A. savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu, siekiant, kad A. A. būtų disciplinuotas, atsakingas, drausmingas, neįgytų žalingų įpročių bei, kad jo elgesio neįtakotų neatsakingi draugai, kadangi A. A. buvo pradėjęs vartoti alkoholį, rūkyti, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis. Aplinkybių, kad R. A. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas, jog sūnus be jokios priežasties, tik dėl tėvo nepagrįstų įgeidžių ar norų patirtų stresą ir psichologinį diskomfortą, nenustatyta, todėl R. A. veiksmai nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu nevertintini kaip pavojingi tokiu laipsniu, jog galėtų būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, t. y. nukentėjusiajam kaltinamojo taikytos poveikio priemonės – skirti įpareigojimai, užduotys, vykdyta neadekvati, pasireiškusi ir fiziniu nubaudimu, kontrolė nepasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.
12. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. A. veiksmai turėtų būti vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį, kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, kadangi, kaip aukščiau minėta, jo padarytieji veiksmai pagal savo pavojingumą nelaikytini nusikalstamais baudžiamojo įstatymo prasme (ANK 592 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendis naikinamas ir R. A. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį panaikinti ir R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamosios bylos medžiagą perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje, teisenai pradėti.
Civilinį ieškinį, priteistą A. A. neturtinei žalai atlyginti, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskiriant jo motiną V. A., palikti nenagrinėtą; procesinių išlaidų iš R. A. už nukentėjusiajam A. A. suteiktą teisinę pagalbą nepriteisti.
R. A. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepilnamečio A. A., įpareigojant R. A. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. A. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis – V. A., ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Kitoje dalyje nuosprendį dėl išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d., daiktinio įrodymo sunaikinimo, palikti nepakeistą.