Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, I. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, I. S. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. 10.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 16.24 val. (2 dienos), nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. liepos 3 d. (71 diena) ir nuo 2024 m. liepos 4 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 27 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 27 d .

I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos, taip pat grąžintini I. S. dokumentai – (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbo ministerijos išduotas laikinas darbuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. turtui – 303,84 Eur, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas, o pinigai grąžinti I. S..

Priteistos iš I. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3 833,99 Eur proceso išlaidos, jas pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą I. S. iš jo neišieškotinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurių dalį – turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą dalį parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., 09.20 val., laikė automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,013 g psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio ir ne mažiau kaip 42,331 g psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono, po ko jis 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 09.20 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 1,556 g psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono neatlygintinai perdavė N. A., o likusią dalį psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono, kurios masė yra 40,775 g, ir psichotropinę medžiagą – ?-9-tetrahidrokanabinolį, kurios masė yra 0,013 g, toliau laikė automobilyje „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai šio automobilio apžiūros metu rado ir paėmė nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono ir ?-9-tetrahidrokanabinolio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, I. S. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirti tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, kokią jis bus atlikęs apeliacinės instancijos teisme skelbiant galutinį procesinį sprendimą. Netenkinus pirmesnio prašymo, prašo I. S. paskirti minimalią 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. S., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – I. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, visų nusikalstamų veikų atveju jo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. I. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatyta.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, I. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neproporcinga, nebūtina BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimui ir neteisinga, nes neatitinka nei kaltininko asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo.

5. Apelianto teigimu, vertinant teisingos bausmės paskyrimui reikšmingą elementą – kaltininko asmenybę – atkreiptinas dėmesys, jog I. S. apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog jis yra tiek pavojingas, kad būtina jį izoliuoti nuo visuomenės paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jis dėl to itin pergyvena, kritiškai vertina savo elgesį ir yra labai jauno amžiaus. Ši aplinkybė svarbi ne tik kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstai, tačiau ši aplinkybės svarbi ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą bei bausmės tikslų įgyvendinimui reikiamų priemonių griežtumą. Neabejotina, jog kritiškas nuteistojo požiūris į jo nusikalstamą veiką suponuoja jo siekį pasitaisyti ir ištaisyti savo elgesį, tuo pačiu ir skatina teismą parinkti tokią bausmės rūšį, kuri motyvuotų nuteistąjį tai daryti, o realus laisvės atėmimas, akivaizdu, nėra tokia priemonė. Apelianto įsitikinimu, teismui pagrįstai tikint nuteistojo motyvacija ateityje laikytis teisės normų ir nenusikalsti, ši aplinkybė, greta kitų, turėjo būti įvertinta kaip kriterijus parinkti ne pačią griežčiausią, bet nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Be to, vertinant nuteistojo asmenybę svarbu ir tai, kad jo gyvenimas niekada nebuvo paremtas nusikalstamų veikų darymu. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo asmenybę pažymima, kad nuteistasis nesiruošia nusikalsti, o šios padarytos dvi veikos yra atsitiktinės ir neapgalvotos dėl labai jauno amžiaus. Taip pat, vertinant bausmės teisingumą, tinkamą jos individualizavimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo socialine aplinka. Pažymima, jog kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017).

6. Apelianto teigimu, vertinant kitą teisingos bausmės paskyrimui reikšmingą elementą – veikos pavojingumą – atkreiptinas dėmesys, jog veika nepadaryta jokia reali žala BK saugomiems gėriams, nepadaryta ir žala jokiems konkretiems asmenims (tame tarpe ir valstybei), nes narkotinės medžiagos buvo išimtos iš nelegalios apyvartos. Pažymima, jog aptariamas teisingos bausmės skyrimo elementas (tai yra, bausmės atitiktis teismų praktikai nagrinėjamos kategorijos bylose) svarbus ir vertinant asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimą baudžiamajame procese. Nors nekvestionuotina, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, visgi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

8. Teismo posėdžio metu nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad įsigaliojo BK 54, 75 straipsnių pakeitimai. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

10. Nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius neginčija I. S. kaltės, pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar sprendimo priteisti proceso išlaidas. Nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius nesutinka tik su I. S. paskirta bausme ir apeliaciniame skunde išdėstė tris alternatyvius prašymus – arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, I. S. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba I. S. skirti tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, kokią jis bus atlikęs apeliacinės instancijos teisme skelbiant galutinį procesinį sprendimą, arba I. S. skirti minimalią 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra, dėl I. S. paskirtos bausmės.

Dėl I. S. paskirtos bausmės

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. S. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad I. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų ir vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Teismas įvertino, jog I. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Motyvuodamas bausmės skyrimą I. S., pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad I. S. yra jauno amžiaus, užsienio valstybės pilietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, neteistas, per paskutinius trejus metus vieną kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausto automobilio vairavimą, paskirta bauda sumokėta, nedirbantis, nevedęs (kaltinamojo teigimu, vedęs pagal (duomenys neskelbtini) papročius), byloje duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra.

14. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, nors I. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino ir nurodė dėl jos besigailintis, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl psichotropinės medžiagos platinimo N. A. nuosekliai neigė, parodydamas, kad visas medžiagas jis turėjo savo vartojimui, o N. A. savavališkai dalį jų pasiėmė iš jo automobilio. Tokią pradinę kaltinamojo poziciją, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, lėmė ne I. S. neteisingai suprasta „platinimo“ sąvoka, kaip tai nurodė I. S. ir jo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius, o siekis išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamu atveju I. S. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra formalaus pobūdžio, kadangi I. S. pozicija dėl kaltės viso proceso metu nebuvo nuosekli. I. S. teisme išreikšta pozicija dėl kaltės nelaikytina jo asmeninės valios aktu, o greičiau išskaičiavimu, kadangi jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis. Neva nuoširdus gailėjimasis atsispindi tik I. S. teisme duotuose parodymuose, tačiau joks kitas baudžiamojo persekiojimo metu pademonstruotas elgesys šių teiginių nepagrindžia. Nors teisiamajame posėdyje jis pripažino, kad laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, dalį jų perdavė N. A., tačiau šis kaltės pripažinimas susijęs su siekiu baigti procesą, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taip užsitikrinant trečdaliu mažesnę gresiančio terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vien tai savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo, pripažįstantis savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo I. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

16. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, I. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios BK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – terminuoti laisvės atėmimai, jų dydžius nustatant artimus minimaliai trukmei, t. y. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės I. S. subendrintos taikant apėmimo būdą ir jam buvo paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo I. S. skirtos bausmės yra individualizuotos tinkamai, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam I. S. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (ne)taikymo

17. Nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniu skundu prašo sušvelninti I. S. paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šį nuteistojo gynėjo prašymą atmeta.

18. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d., be kita ko, įsigaliojo BK 54, 62 straipsnių pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. BK 54 straipsnio 3 dalies pakeitimai vertintini kaip lengvinantys asmenų, kuriems skiriama/paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisinę padėtį, kadangi įtvirtinta galimybė ne tik paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, bet ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, išskyrus už padarytus labai sunkius nusikaltimus. Atitinkamai buvo pakeistas ir BK 62 straipsnis – minėto straipsnio pagrindu išplėstos galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

19. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 23 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Pažymėtina, kad I. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, todėl paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos taip pat yra vertinamos.

20. Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

21. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. S. taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos, įstatyme įtvirtintos šio straipsnio taikymo sąlygos.

22. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas tiek iki naujosios redakcijos įsigaliojimo, tiek ir po jos sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai yra priimti iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, išliko aktuali ir po šios nuostatos papildymo.

23. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų nenustatė. Aptariamu atveju I. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas – sunkių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, I. S. padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jų padarymo aplinkybes, atitinkantys rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. I. S. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jų pobūdį ir norėjo taip veikti, bendrai neteisėtai disponavo psichotropinės medžiagos kiekiu, kuris du kartus viršija nustatytą didelį kiekį, dalį šios medžiagos išplatino, be to, kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė ir pats nuteistasis, byloje aptariamas psichotropinės medžiagos išplatinimas nebuvo vienkartinis, jis ilgą laiką šias medžiagas platino savo draugams ir pažįstamiems. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis imamasi griežtų teisinių priemonių. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, mažinančių I. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat aplinkybių, susijusių su I. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas I. S. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

24. Nuteistojo I. S. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, galutine subendrinta bausme paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

25. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio 3 dalis numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kadangi I. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, o šis skyrius numatytas kaip išimtis, kai dėl šiame skyriuje numatytų nusikaltimų įvykdymo negali būti iš dalies atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo I. S..

26. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pakeitimai. Nors ir šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 3 dalis numato išimtį, jog už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės negalima, tačiau BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio pakeitimai turi įtakos nuteistojo I. S. teisinei padėčiai. BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

27. I. S. už du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitas – sunkių, nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo I. S. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, bendrai neteisėtai disponavo psichotropinės medžiagos kiekiu, kuris du kartus viršija nustatytą didelį kiekį, dalį šios medžiagos išplatino, be to, kaip parodė ir pats, nagrinėjamoje byloje aptariamas psichotropinės medžiagos išplatinimas nebuvo vienkartinis. Nors I. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, po nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, naujų nusikaltimų nepadarė, per paskutinius trejus metus vieną kartą baustas ANK nustatyta tvarka už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausto automobilio vairavimą (paskirta bauda sumokėta), tačiau šių nuteistąjį teigiamai apibūdinančių duomenų nepakanka, kad teisėjų kolegija galėtų daryti išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl atidėti nuteistajam bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo

28. Įstatymų leidėjas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų (BK redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi pakeista BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija numato dar dvi švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmių rūšis – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nuteistojo I. S. teisinę padėtį lengvinančiu. Nors nuteistojo I. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ta pačia nutartimi perkvalifikuoja I. S. nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalies naująją, šiuo metu galiojančią redakciją. Spręsdama paskirtos bausmės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tas pačias, jau išdėstytas bylos aplinkybes ir sprendžia, jog I. S. paliktina tokio paties dydžio, t. y. 6 mėnesių, terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kokia jam buvo paskirta ir skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu I. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.