Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-429-859/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Egli“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. birželio 22 d. savavališkos statybos akto, 2017 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir 2017 m. birželio 22 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; 2) įpareigoti atsakingus asmenis išduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai ir statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių.

2. Nurodė, kad ginčo negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), kurios registruotos kaip administracinės paskirties, nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė ieškovei. 2016-11-30 nuosavybės teisė į Patalpas pirkimo – pardavimo sutartimi perleistos S. S., o 2016-12-14 – išnuomotos ieškovei negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė užregistravo: 2017-06-21 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas); 2017-06-22 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2017-06-22 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Šiuos procesinius sprendimus buvo galima apskųsti iki 2017-07-24.

3. Ieškovės vertinimu, atsakovės priimti sprendimai yra neteisėti, nes: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2016-09-25 rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pritarimas) techniniam projektui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Techninis projektas) statybos adresu (duomenys neskelbtini). Pritarimas išduotas pagal tuo metu galiojusi STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. – statinio kapitaliniam remontui, o stiklo vitrina laikoma fasado elementu, kuri neturi atskiro pamato ir yra kabinama prie statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Darbo projektas), kuriame atlikti neesminiai Techninio projekto pakeitimai; 2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 71 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka, o šio straipsnio 93 punkte – esminių statinio projekto sprendimų sąvoka. Statybos techninis reglamentas Nr. 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ II skirsnio 79.2. punkte pateikiama, kad prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami: pastatų ir inžinerinių statinių kitų matmenų – iki 0,2 m. Pradinis Techninis projektas parengtas pagal senus, dar 1997 m. atliktus kadastrinius objekto matavimus. Prieš atliekant darbus, patikrinus kontrolinius matavimus, paaiškėjo, kad 1997 m. kadastriniai matavimai yra netikslūs ir neatitinkantys faktinės situacijos. Siekiant tai ištaisyti buvo parengtas Darbo projektas, kuris sutampa su atliktais kadastriniai matavimais. Naujas statybą leidžiantis dokumentas pagal pataisytą projektą neprivalomas kai faktinė statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) ar statinio išorės matmenys neatitinka projektui ne daugiau kaip 1 m. Taip pat, kai statinio išorės matmenys mažinami (STR 1.05.01:2017, 48 punktas). Kai esminių projekto sprendinių nesilaikyta neviršijant nurodytų dydžių ir dėl išvardintų aplinkybių, reikia pakeisti tik statinio projektą, kas atlikta Darbo projekte. Tai atitinka ir Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimams.

4. Iš Darbo projekto kurio akivaizdu, kad vitrinos, išeinančios į (duomenys neskelbtini), išsikiša 32 cm mažiau nei buvo numatyta Techniniame projekte, be to, stiklo vitrina prie ašies „A“ yra sutrumpėjusi nuo 773 cm iki 713 cm, tai sudaro 60 cm sutrumpėjusią fasado konstrukciją. Iš Darbo projekto akivaizdu, kad vitrinos, (duomenys neskelbtini), išsikiša 16 cm daugiau nei buvo numatyta techniniame projekte. Stiklo vitrinos prie ašies „3“ pailginimas 28 cm iki pat pastato sklypo ribos, t. y. nuo 571 cm iki 599 cm, kaip nukrypimas nuo Techninio projekto yra neesminis, nes galimas iki 0,2 m. Taigi Darbo projektu atlikti neesminiai nukrypimai nuo Techninio projekto, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus atsakovės priimtus sprendinius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2017 m. birželio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-311-803/2019, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo UAB „Egli“ atlikti veiksmus, susijusius su naujo statybą leidžiančio dokumento perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį gavimu arba, tokių negavus – pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastato ginčo administracinių patalpų perstatytas dalis, atstatant iki 2016-09-05 buvusią statinio (duomenys neskelbtini), padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat iki ginčo administracinių aktų surašymo aptariamoje civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudė ieškovei UAB „Egli“ tęsti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Taigi ieškovė negalėjo ne tik vykdyti kapitalinio remonto darbus bet ir kitus darbus iki byloje 2019 m. sausio 14 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo sprendimas, panaikinantis statybą leidžiantį dokumentą.

7. Atsižvelgiant į tai, ieškovė faktiškai negalėjo vykdyti ginčo privalomuosius nurodymus, o nuo 2019 m. sausio 14 d. nebegali, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo statybą leidžiantis dokumentas panaikintas, o būtent – jo pagrindu surašytas ginčo aktas, atitinkamai ir privalomieji nurodymai. Nors Inspekcija nesutinka panaikinti surašytų ginčo aktų, kurie yra surašyti ginčijamu savavališkos statybos akto pagrindu ir yra vykdomieji dokumentai (Statybos priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 2, 4 ir 7 dalys) bei kurių pateikimo vykdyti terminas yra penkeri metai (Statybos priežiūros įstatymo 26¹ straipsnis), tačiau jų vykdyti nebėra jokio teisinio pagrindo, todėl tiek savavališkos statybos aktas, tiek jo pagrindu surašyti privalomieji nurodymai yra naikintini.

8. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią bei aptartą faktinę situaciją, pirmosios instancijos teismas kitą ieškinio dalį atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir civilinės bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti, o ieškinį dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų panaikinimo – atmesti kaip nepagrįstą. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

9.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikius materialines ir procesinės teisės nuostatas.

9.2. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju yra įrodytas savavališkos statybos faktas, dėl ko Savavališkos statybos aktas buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai. Kartu Inspekcijos surašyti Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju skundžiami individualūs administraciniai aktai, priimti ieškovės atžvilgiu, yra surašyti kompetentingų, specialiųjų žinių turinčių valstybės pareigūnų, pagrįsti patikrinimo duomenimis ir aktais, specialiųjų žinių turinčio specialisto atliktais matavimais, fotonuotraukomis bei statybą reglamentuojančiomis bendrosiomis bei specialiosiomis teisės normomis, todėl, nesant šiuos duomenis ir jų pagrindu surašytus aktus paneigiančių duomenų, laikytina, kad administracinius aktus Inspekcija priėmė teisėtai.

9.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad Savavališkos statybos aktas, Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nenurodė, kokiems teisės aktams, ieškovės nuomone, minėti administraciniai sprendimai prieštarauja bei juos pažeidžia, taip pat ieškovė neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų administracinių sprendimų, taip pat neįrodė, jog priimant juos tariamai buvo pažeistos jų priėmimo procedūros. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija turėjo pareigą, nustačiusi savavališką statybą, surašyti ieškovei Savavališkos statybos aktą ir ginčijamus administracinius aktus, tačiau, priešingai savo padarytoms išvadoms, neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamus Savavališkos statybos aktą (kuris pagal teismų praktiką negali būti ginčo objektu), Privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

9.4. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 2019-01-14 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimui, ieškovė nebegali vykdyti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo ir nurodęs, kad Inspekcija nesutiko pasinaikinti ginčijamus administracinius aktus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio nuostatas ir išėjo už nagrinėjamos bylos ribų, nes kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesas ir ginčijamų Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo klausimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

9.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų vykdymą organizuoja Priežiūros įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, antrajame skirsnyje „Savavališkos statybos sustabdymas ir jos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šių privalomųjų nurodymų vykdyti nebėra teisinio pagrindo, nes pasibaigus teisminiams procesams būtent Inspekcija spręstų dėl šių administracinių aktų vykdymo laikydamasi aukščiau nurodytuose teisės aktuose numatytų procedūrų ir įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes.

9.6. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino aplinkybės, kad savavališkos statybos akto teisėtumo apskundimas nėra galimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010). Analogiškai savavališkos statybos aktas yra traktuojamas ir civilinėse bylose (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2665-661/20, 2017 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1146-232/2017, 2019 m. vasario 5 d. Nr. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-156-585/2019). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai panaikino Savavališkos statybos aktą.

9.7. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad 2019 m. sausio 14 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimui ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarčiai ieškovė nebegali vykdyti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų, neįvertino to, kad ieškovė pagal CPK 340, 345 straipsnius turi teisę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir pagal CPK 359 straipsnį minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis gali būti panaikinta ir byla nutraukta arba perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o tokiu atveju šioje byloje panaikinus Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei Privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų išliktų nepašalinti savavališkos statybos padariniai. Šiuos argumentus patvirtina tai, kad ieškovė jau buvo vieną kartą pateikusi kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3P-426/2019 buvo atsisakyta priimti, todėl nesuėjus kasacijos terminui išlieka pakartotinio kreipimosi tikimybė.

10. Atsiliepimu ieškovė prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad skundžiami Inspekcijos surašyti procesiniai dokumentai gali būti panaikinti ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Taigi šiuo atveju nustačius, kad ieškovė įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau yra įpareigota pagal reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentacija, ginčijami aktai yra neįgyvendinami ir iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiam teismo procesiniams sprendimams. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismą išėjus už ieškinio ribų, nes teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, ją buvo sustabdęs iki skundžiamame sprendime minimų procesinių sprendimų kitoje civilinėje byloje priėmimo. Nepaisant to, teismai privalo priimti tokius sprendimus, kurie gali būti realiai įvykdomi. Šiuo gi atveju pripažinus ginčijamus privalomuosius nurodymus galiojančiais, egzistuos aplinkybės, kurių pasėkoje nebus įmanoma įvykdyti nei vieno iš teismų sprendimų, kadangi sprendimai bus prieštaraujantys tarpusavyje.

12. Papildomai pažymima, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, antrajame skirsnyje „Savavališkos statybos sustabdymas ir jos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 144.2. p. nurodyta, jog „Tuo atveju kai teisme yra priimtas Inspekcijos reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir visų savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nurodymas yra panaikinamas“. Taigi nors į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir visų savavališkos statybos padarinių pašalinimo kreipėsi ne apeliantė, tačiau apeliantė, kaip išvadą teikianti institucija, civilinėje byloje Nr. e2A-311-803/2019 palaikė ieškovės poziciją, kad rašytinis pritarimas statinio projektui yra išduotas neteisėtai, todėl turėjo automatiškai savo iniciatyva panaikinti priimtus Privalomuosius nurodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu yra ginčijama tik skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės pareikštas ieškinys ir panaikinti savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nėra skundžiama, teisėtumo ir pagrįstumo netikrina bei dėl to plačiau nepasisako.

14. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitoje civilinėje byloje priimtą bei įsiteisėjusį procesinį sprendimą, kuriuo panaikintas ieškovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagrįstai panaikino atsakovės surašytus savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Atsakovė pareikštu apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje yra pakankamas pagrindas naikinti Inspekcijos teisėtai ir pagrįstai priimtus procesinius sprendimus; kad pati Inspekcija turi pakankamai galimybių vertinti ir kontroliuoti vykdomus procesus tiek dėl surašytų privalomųjų nurodymų, tiek dėl priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tikrino savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi šis teisės aktas, pagal formuojamą teismų praktiką, negali būti apskundimo objektu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą sprendimą, o taip pat šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas naikinti Inspekcijos surašytus privalomuosius nurodymus, tačiau nepagrįstai vertino, kad gali būti naikinamas savavališkos statybos aktas.

16. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A50277/2012, Nr. A556-483/2010).

17. Nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinių aktų teisėtumas, o tai sąlygoja, jog turi būti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių. Savavališkos statybos akte nėra nurodyti reikalavimai nei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nei dėl jokių statinio ar statybos darbų nevykdymo. Tokie reikalavimai yra suformuluoti Inspekcijos surašytuose privalomuosiuose nurodymuose, dėl ko būtent šie aktai sukelia teisines pasekmes ir dėl to jų panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas.

18. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, jog tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas negali būti ginčo teisme dalyku, apeliacinio skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, yra tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas, naikinama ir civilinė byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kaip nenagrinėtina teisme, nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Inspekcijos 2017-06-22 surašytus administracinius nurodymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei jokių statinio ar jo dalies statybos darbų nevykdymo.

21. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes yra pagrindas spręsti, jog Inspekcija turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą surašyti ginčijamus privalomuosius nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir plačiau šių aplinkybių nenagrinėja, kadangi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, tokie klausimai nėra keliami ir dėl ginčas nekyla.

22. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-311-803/2019 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo UAB „Egli“ atlikti veiksmus, susijusius su naujo statybą leidžiančio dokumento perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį gavimu arba, tokių negavus - pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastato daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatytas dalis, atstatant iki 2016-09-05 buvusią statinio padėtį ir sutvarkyti statybvietę. Be to, iki ginčo administracinių nurodymų surašymo pirmiau minėtoje civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudė UAB „Egli“ tęsti patalpų kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.

23. Taigi nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-12-22 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9660-807/2017, kuris yra įsiteisėjęs, susiklostė tokia faktinė situacija, jog statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo surašyti ieškovės ginčijami privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei jokių statinio ar jo dalies statybos darbų nevykdymo, yra panaikintas. Taigi 2017-06-22 privalomuosiuose nurodymuose išdėstyti reikalavimai ieškovei, t.y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę daugiabučio gyvenamojo namo administracinių patalpų savavališkai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto plano kapitalinio remonto projektinius sprendinius, o taip pat nevykdyti jokių statinio administracinių patalpų statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, šiuo metu yra netekę faktinio bei teisinio pagrindo, dėl ko jų, kaip vykdytinų dokumentų, galiojimas sukelia teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai iš asmens reikalaujama atlikti veiksmus, prieštaraujančius įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priimtiems sprendimams, nustatytoms aplinkybėms ir nesant tam faktinio bei teisinio pagrindo.

24. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta Inspekcijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nepagrįsto ieškovės atžvilgiu surašytų privalomųjų nurodymų panaikinimo, kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius susiklosčiusiai faktinei situacijai ir civilinio proceso principams, įskaitant ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

25. Apeliantės nurodomi argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nagrinėtos civilinės bylos ribų peržengimu ir ieškovės teise minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimą apskųsti kasacine tvarka, taip pat yra atmetami. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl nurodomų Inspekcijos surašytų aktų panaikinimo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ieškovės reikalavimą, pasinaudojo Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie kitą nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovei išduoto statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu ir buvo surašyti ginčijami teisės aktai, teisėtumo ir pagrįstumo, priešingai nei tvirtina apeliantė, nerodo ieškinio ribų peržengimo ar netinkamo civilinės bylos išnagrinėjimo, kadangi teismas sprendė būtent ieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumą bei šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki minėtos civilinės bylos dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo išnagrinėjimo.

26. Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškovės teisės teikti kasacinį skundą minėtoje civilinėje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymėtina, jog iš esmės teismo procesiniai sprendimai, kurie gali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja pasibaigus apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminui arba apeliacinės instancijos teismui priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, tampa vykdytinais. Be to, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus (išskyrus skubų vykdymą), išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi pagal CPK nuostatas, išskyrus numatytas išimtis, teismo procesinis sprendimas gali būti vykdomas jam įsiteisėjus. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl kasacinio skundo padavimo galimybės, nesant jokių įrodymų apie procesinio sprendimo vykdymo sustabdymą, nepaneigia teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo bei privalomumo visiems CPK 18 straipsnyje numatytiems subjektams, dėl ko vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-22 sprendimu, nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad šiuo metu iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog kasacinis skundas dėl pirmiau minėto teismo procesinio sprendimo nėra priimtas.

27. Papildomai pažymėtina, jog, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo galutinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Ieškovė ir atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.