Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir R. D. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.6. Tai, kad tas pats teisėjas nagrinėjo kitą civilinę bylą, kurioje reikalavimas buvo pareikštas tam pačiam atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Skirtingi ieškovai iš atsakovo prašė priteisti skirtingo dydžio nuostolius, grindžiamus skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo ir apeliacijos ribų

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 34 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelis kartus keitė savo poziciją dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo būdo ir galutinai ją suformulavo 2020 m. spalio 15 d. ieškinyje, prašydami priteisti išlaidų, patirtų jiems šalinant apelianto netinkamai atliktų darbų trūkumus bei atliekant tuos darbus, kuriuos apeliantas buvo įsipareigojęs atlikti, tačiau faktiškai neatliko, atlyginimą. Taigi, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl rangovo teisinės atsakomybės užsakovams (vartotojams) už neatliktus ir netinkamai atliktus gyvenamojo namo statybos darbus.

21. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai šis subjektas atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ką kita (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Ieškovai įrodinėja patyrę 22 009,99 Eur nuostolius dėl apelianto sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą, be kita ko, ir teismo eksperto S. Š. 2020 m. liepos 15 d. teismo ekspertizės akto išvadas (el. b. 3 t., b. l. 17–116), sutiko su ieškovais, kad apeliantas pažeidė rangos sutartį – dalies sulygtų darbų neatliko, o dalį jų atliko netinkamai (su trūkumais), ir dėl to ieškovų nuostoliai yra net didesni (23 021,99 Eur), nei ieškiniu prašoma priteisti 22 009,99 Eur suma. Šią sumą, atsižvelgdamas į ieškiniu apibrėžiamas ginčo ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieškovams kaip jų nuostolių atlyginimą.

22. Apeliantas, apeliaciniame skunde nekvestionuodamas nei pačių nuostolių atsiradimo fakto, nei savo pareigos juos ieškovams atlyginti, nesutinka tik su teismo nustatytu nuostolių dydžiu, prašydamas sumažinti priteistą 22 009,99 Eur sumą iki 7 460,22 Eur. Atsižvelgiant į CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apelianto pareigos atlyginti jo nepripažįstamą nuostolių dalį.

Dėl nuostolių, susijusių su namo išorės ir vidaus darbų, neatlikimu ir (ar) netinkamu atlikimu

23. Kaip minėta, šalis siejo sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai, o jų susitarimas dėl gyvenamojo namo pastatymo ir jo pardavimo ieškovams buvo įformintas net keliose sutartyse, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. preliminarioje būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyje, 2017 m. rugpjūčio 15 d. pasirašytame šios sutarties priede Nr. 1 (Atsiskaitymo tvarka ir darbų planas / grafikas), 2017 m. rugpjūčio 15 d. susitarime dėl 80 kv. m ploto namo statybos, kuriame, be kita ko, patvirtinama apie 25 000 Eur avansinės įmokos sumokėjimą, 2017 m. lapkričio 22 d. pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutartyje, 2017 m. lapkričio 22 d. statybos rangos sutartyje ir jos priede Nr. 1 (Atsiskaitymo tvarka ir darbų planas / grafikas). Visų šių per trumpą laiką sudarytų susitarimų sąlygos ir leidžia identifikuoti, dėl kokio rezultato šalys siekė susitarti ir faktiškai susitarė.

24. Pagal šalių 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos preliminariosios sutarties 11.1, 2.1, 5.2, 5.3 punktus apeliantas (pardavėjas) įsipareigojo parengti 80 kv. m ploto gyvenamojo namo projektą ir gauti statybos leidimą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pastatyti būsimą namą ir jį parduoti ieškovams, šalims sudarant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai (pirkėjai) 3.1, 6.2 punktuose įsipareigojo sutartyje bei jos priede Nr. 1 nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti visus piniginius įsipareigojimus, t. y. sumokėti už turtą etapais galutinę ir nekeičiamą jo kainą – 78 000 Eur. Konkreti atsiskaitymo tvarka, darbų planas bei jų grafikas detalizuoti 2017 m. rugpjūčio 15 d. preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1. Ieškovams sumokėjus 25 000 Eur avansinę įmoką, apelianto atliekami tokie darbai, kaip žemės sklypo nupirkimas ir perrašymas ieškovams, namo statybos projekto parengimas, statybos leidimo gavimas, statybos aikštelės paruošimas, grunto tyrimai, augalinio sluoksnio pašalinimas ir kiti paruošiamieji darbai, pamatų įrengimas – gręžtiniai poliniai betoniniai. Po antrosios grynaisiais pinigais iki 2018 m. sausio 31 d. sumokomos 20 000 Eur įmokos apeliantas iki 2018 m. kovo 31 d. (arba iki 2018 m. balandžio 30 d., esant prastoms meteorologinėms sąlygoms) įsipareigojo atlikti šios priedo Nr. 1 dalies 1–8 punktuose išvardintus darbus, o ieškovams nuo 2018 m. balandžio 30 d,. iki 2018 m. gegužės 31 d. sumokėjus ir trečiąją 33 000 Eur įmoką, iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (arba iki 2018 m. spalio 31 d., esant prastoms meteorologinėms sąlygoms) turėjo būti atlikti šios priedo Nr. 1 dalies 1–10 punktuose aptarti statybos rangos darbai.

25. Šalių 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. jau po 25 000 Eur avansinės įmokos sumokėjimo, pasirašytos statybos darbų rangos sutarties 1 punkte nustatyta iš esmės identiška buvusiems susitarimams apelianto (rangovo) pareiga atlikti statybos darbus su savo technika ir medžiagomis pagal statybos projektą, atitinkamai, ieškovų (užsakovų) pareiga priimti pastatytą namą ir už jį sumokėti sulygtomis sąlygomis bei tvarka. Rangos darbų kaina – 53 000 Eur – šalių susitarimu yra galutinė ir nekeičiama (rangos sutarties 4.1 punktas). Priede Nr. 1 prie statybos rangos sutarties taip pat buvo išvardinti darbai, kuriuos apeliantas įsipareigojo atlikti kiekviename etape gavęs iš ieškovų atitinkamus mokėjimus, neaptariant tik tų darbų, kurių atlikimas anksčiau buvo siejamas su ieškovų tuo metu jau sumokėtu 25 000 Eur avansu. Užsakovams pasirinkus brangesnes, nei aptarta šiame priede Nr. 1 apdailos medžiagas, skirtumą sumoka užsakovai. Be to, šalių susitarimu, jeigu rangovas atlieka darbus, už kuriuos pagal šiame priede nurodytą apmokėjimo grafiką dar nėra sumokėta, apie tokį darbų atlikimą rangovas turi įspėti užsakovus ir atskirai susitarti dėl atsiskaitymo už atliekamus darbus.

26. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista 370,86 Eur už neatliktus vartų ir vartelių įrengimo darbus, įrodinėja, kad tokių darbų atlikti jis nebuvo įsipareigojęs. Rangos sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad po antrosios 33 000 Eur įmokos sumokėjimo apeliantas, be kita ko, sklypą aptvers segmentine metaline tvora (žr. šios priedo dalies 13 punktą). Nei šių darbų detalizacijos, nei techninių reikalavimų priede Nr. 1 nėra, tačiau, kaip minėta, pagal sutartį apeliantas įsipareigojo statybos darbus atlikti laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei jo paties parengto namo statybos projekto. Todėl sprendžiant dėl apelianto prisiimtų įsipareigojimų ieškovams apimties, turi būti vertinamos ne tik rangos sutarties ir jos priedo Nr. 1 nuostatos, bet ir namo statybos projekto turinys.

27. Apelianto užsakymu 2017 metais MB ,,Barsės projektai“ parengtame vieno buto gyvenamojo namo statybos projekto dalyje „Sklypo plano sutvarkymo dalies aiškinamasis raštas“ 6 punkte nurodyta, kad, įrengiant tvoras (užtvaras), būtina vadovautis STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Tvora turi derėti prie pastato architektūrinės išraiškos, ji neturi užeiti už sklypo ribų. Tvoros vartų plotis turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m, o pėstiesiems skirtų vartelių – 0,9 m. Taigi, pagal techninį darbo projektą apeliantas turėjo įrengti tvorą su dvejais vartais.

28. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Apeliantui, kuris vykdo veiklą statybų srityje, galėjo ir turėjo būti suprantama, kad ieškovų lūkestis, pasirašant sutartį, buvo gyvenamojo namo, kuris būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, pastatymas. Kadangi pagal sutartį apeliantas įsipareigojo ir sutvarkyti namo aplinką, išlyginant sklypą, paklojant lauko trinkeles bei įrengiant segmentinę tvorą, ieškovai, šalims nesusitarus kitaip, turėjo pagrįstą lūkestį, kad tvoros įrengimo darbai apima ir vartų bei vartelių, kurie neabejotinai yra tvoros dalimi ir yra neatsiejamai susiję su tinkamu objekto naudojimo, įrengimą.

29. Ginčo dėl to, kad būtent apeliantas rengė sutarčių ir jų priedų projektus, byloje nėra. Todėl tuo atveju, jeigu į apelianto pasiūlytą (apskaičiuotą) tvoros kainą nepateko vartų ir vartelių įrengimo kaštai, apeliantas tą turėjo aiškiai nurodyti pačioje sutartyje, t. y. informuoti apie tai ieškovus arba pasinaudoti teise sutartį pakeisti, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl apelianto pareigos nebuvimo kompensuoti ieškovams nuostolius, susijusių su lauko vartų ir vartelių neįrengimu.

30. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo eksperto pozicija, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, kad į jo neužbaigtų (neatliktų) darbų kainą turi būti įtraukti socialinio draudimo, sezoninio bei specifinio darbo mokesčiai, kurių bendra vertė yra 2 316,92 Eur (teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies 58-59 lapai), tvirtindamas, kad jis veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, todėl atitinkamų mokesčių neturi mokėti ir nemoka.

31. Atmetant kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, viena vertus, pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Iš byloje esančio paties apelianto su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikto elektroninio susirašinėjo su atsakovais matyti, kuriame jis pats nurodo ir tokias aplinkybes, kad į statomą namą ketina atvykti elektrikas ir sumontuoti elektros lizdus (el. b. 1 t., b. l. 72) ar kad ieškovai gali atvykti į kitus apelianto vykdomus objektus, o ieškovų objekte jis apsilankantis po tris kartus per dieną (el. b. 1 t., b. l. 62, 75). Tai leidžia spręsti, kad ne visus darbus apeliantas atliko pats asmeniškai, tam buvo samdomi ir kiti asmenys, juolab kad darbų, kuriuos pagal sutartį įsipareigojo atlikti apeliantas, spektras labai platus, todėl mažai tikėtina, jog jis juos galėtų atlikti vienas. Kitokį vertinimą galinčių lemti įrodymų apeliantas į bylą nėra pateikęs. Be to, ir kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vien faktas, jog asmuo dirba pagal verslo liudijimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nepatiria darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų, socialinio draudimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019, 24 punktas).

32. Todėl apeliantui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis vienas, nepasitelkdamas kitų asmenų, mechanizmų ir pan., ginčo objekte atliko visus darbus, nėra pagrindo sutikti su jo argumentais dėl pareigos mokėti atitinkamus mokesčius, dirbant pagal verslo liudijimą, jam neatsiradimo. Kita vertus, tokia aplinkybė, mokėjo ar nemokėjo apeliantas teismo eksperto į nuostolių sumą įtrauktus mokesčius, šiuo konkrečiu atveju net ir neturi jokios teisinės reikšmės. Byloje sprendžiamas ne atsiskaitymo su pačiu apeliantu, o ieškovų patirtų nuostolių atlyginimo klausimas. Žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, atlyginimo instituto pagrindinis principas yra visiškas nuostolių kompensavimas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), juo labiau verslininko sutartinės atsakomybės atveju (CK 6.256 straipsnio 3, 4 dalys). Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovai apelianto neatliktus darbus turėjo atlikti arba faktiškai atliko tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo susitarę su apeliantu, ir tokių kaštų, kuriuos dabar ginčija apeliantas, jie nepatyrė ar neturėjo patirti.

33. Nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistos 5 151 Eur išlaidos, susijusios su namo fasado šiltinimo defektų pašalinimu, t. y. apšiltinimo sluoksnio storinimu iki 30 cm, apeliantas nurodo, kad jo į bylą pateiktas įrodymas – techninio darbo projekto A laida – patvirtina, jog buvo susitarta dėl 25 cm storio šiltinimo sluoksnio įrengimo. Taigi, apeliantas iš esmės neginčija teismo eksperto 2020 m. liepos 15 d. pateiktame ekspertizės akte konstatuoto fakto, kad faktiškai vienbučio gyvenamojo namo fasado išorės apšiltinimo sluoksnio storis yra 25 cm. Teismo ekspertizės akte buvo aptartas ir klausimas, susijęs su statybos dokumentuose užfiksuoto apšiltinimo sluoksnio storio neatitikimu. Kaip matyti iš šio akto tiriamosios dalies, nors statybos rangos sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta, kad išorės sienų šiltinimas iš išorės – iki 25 cm storio putų polistirolu, techninio darbo projekte (brėžinys ,,Pastato pjūvis (M1:50) ir mazgai (M1:20)“ BP-17/11-TDP+AK-07) ,,Išorinės sienos detalės SND-1“ buvo nurodyta kitokia šilumos izoliacija – polistireninis putplastis EPS-70, storis – 300 mm (el. b. 3 t., b. l. 82). Kitaip tariant, techniniame darbo projekte, kuris buvo parengtas siekiant konkretizuoti rangos sutartyje numatytus darbus, nurodytas šiltinimo sluoksnio storis nesutampa su tuo, kuris nurodytas rangos sutartyje.

34. Apeliantas aptariamus pastato šiltinimo darbus faktiškai atliko ne pagal techniniame darbo projekte nustatytus reikalavimus, bet pagal statybos rangos sutarties sąlygas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas (rangovas) buvo įsipareigojęs parengti ir jo užsakymu buvo parengtas techninis darbo projektas, kuriuo vadovaudamasis, kaip yra įtvirtinta sutartyje, apeliantas ir privalėjo atlikti visus statybos darbus. Todėl ieškovų lūkestis, kad namo apšiltinimo sluoksnis bus 30 cm, o ne 25 cm, taip pat yra pagrįstas. Apeliantas, būdamas statybos srities darbų profesionalu ir kartu stipresniąja tokių teisinių santykių šalimi, privalėjo užtikrinti, kad būtų išvengta tokių nesutapimų, turėjo aiškiai informuoti apie juos ieškovus, o to nepadaręs, turi prisiimti tokių veiksmų riziką ir padarinius.

35. Tai, kad apeliantas, reaguodamas į teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, jog sienų šiltinimas yra neesminis projekto sprendinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnis, STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 46 punktas), todėl, iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios pateikus patikslintą projektą su išorės sienų apšiltinimo sluoksnio pakeitimu, darbai galėtų būti laikomi atliktais tinkamai, 2020 m. lapkričio 30 d. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė ir MB ,,Barsės projektai“ parengtą techninio darbo projekto A laidą, brėžiniuose jau nurodant, kad apšiltinimo sluoksnis yra 250 mm, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Jokių įrodymų, kad minėti techninio projekto pakeitimai buvo atlikti dar tebevykdant darbus, į bylą nėra pateikta. Priešingai, patikslintas brėžinys į bylą pateiktas jau po to, kai buvo gautos apeliantui nepalankios teismo ekspertizės išvados. Duomenų, kad šis pakeitimas būtų derinamas su ieškovais, jiems jis būtų priimtinas ir (ar) ieškovai jam būtų pritarę, byloje taip pat nėra. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantui kyla pareiga atlyginti ir 5 151 Eur išlaidas, susijusias su namo fasado šiltinimo darbų trūkumų šalinimu.

36. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovų į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – komerciniuose pasiūlymuose, nurodyti didesni atliktinų darbų kiekiai nei buvo numatyta rangos sutartyje, taip pat darbai, kurie nebuvo numatyti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi atlygintinų nuostolių dydis buvo nustatytas vadovaujantis teismo eksperto išvadomis, t. y. eksperto atliktais skaičiavimais, bet ne ieškovų pateiktais komerciniais pasiūlymais. Kaip matyti iš teismo eksperto sudarytos darbų sąmatos, ekspertas atliko skaičiavimus, kokie yra 6,99 kv. m ploto, o ne ieškovų komerciniame pasiūlyme nurodyto 35,50 kv. m ploto vonios grindų įrengimo kaštai, kokie yra 30 kv. m, o ne 107 kv. m grindinio trinkelių įrengimo kaštai, kokie yra 72 m, o ne 100 m segmentinės tvoros įrengimo kaštai, kokie yra 44 kv. m ploto, o ne apelianto nurodytų 172,60 kv. m ploto namo vidaus sienų ploto lyginimo kaštai, bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į įtempiamų lubų montavimo darbus nebuvo įtraukti elektros instaliacijos įrengimo darbai (el. b. 3 t., b. l. 74-75, 88).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų nuostoliais pripažino 370,86 Eur vartų ir vartelių įrengimo, 5 151 Eur fasado sienų apšiltinimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas, į šias bei kitas išlaidas, įskaičiuodamas ir 2 316,92 Eur mokėtinus mokesčius.

Dėl nuostolių, susijusių su lauko inžinerinių tinklų įrengimu, atlyginimo

38. Nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria iš apelianto priteistos ir 6 710,99 Eur lauko inžinerinių tinklų įrengimo išlaidos, apeliantas grindė iš esmės tokiais argumentais, kad sutartyje šie darbai nebuvo numatyti, todėl jų atlikti apeliantas neprivalėjo, o ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jie faktiškai patyrė įrodinėjimo dydžio išlaidas.

39. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

40. Šalių laisva valia sudarytoje rangos sutartyje ir jos priede Nr. 1, kuriuos parengė pats apeliantas, be kita ko, nurodyta, jog po antrosios įmokos sumokėjimo turi būti atlikti: santechnikos darbai – išvedžiotas po patalpas vandentiekis ir kanalizacija su prijungimu į lauko tinklus; elektros instaliacijos įrengimo su prijungimu į lauko tinklus, iki šviestuvų pakabinimo, darbai; drenažo įrengimo aplink namą darbai. Taigi, vien iš aptartų sutarties nuostatų darytina išvada, kad ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį dėl ne tik namo viduje įrengimų elektros bei vandentiekio tinklų, bet ir dėl šių tinklų prijungimo prie bendrųjų tinklų, o tam neabejotinai turėjo būti atlikti ir lauko tinklų įrengimo darbai.

41. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, iš šalių elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2018 m. spalio 29 d., 2019 m. sausio 3 d. – 10 d., matyti, kad ieškovai ne kartą teiravosi apelianto, kada bus įvesta elektra, kanalizacija, vandentiekis, o apeliantas, jiems atsakydamas, tokios savo pareigos neginčijo ir žadėjo šiuos klausimus aptarti atvykęs į objektą. Jokių kitų įrodymų, kad sutarties vykdymo metu apeliantas būtų neigęs pareigą įrengti lauko inžinerinius tinklus, į bylą nėra pateikta.

42. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal sutartį apeliantas įsipareigojo pastatyti vienbutį namą, kurio paskirtis – gyvenamoji. Akivaizdu, kad toks tikslas galėtų būti pasiektas tik gyvenamąjį namą prijungus prie elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklų. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ir ieškovų kartu su 2020 m. spalio 15 d. patikslintu ieškiniu pateikto apelianto bei šalia ginčo objekto esančio kito sklypo savininko S. L. 2017 m. rugsėjo 19 d. pasirašytas susitarimas, kuriuo S. L. nurodė už 1 500 Eur atlyginimą leisiantis prisijungti prie jam priklausančių vandentiekio, nuotekų, lietaus ir drenažo tinklų. Taigi, pats apeliantas ėmėsi veiksmų tam, kad namas būtų prijungtas prie atitinkamų lauko tinklų.

43. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto prašymu AB ,,Klaipėdos vanduo“ jam 2017 m. spalio 16 d. išdavė prisijungimo sąlygas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, 2017 m. spalio 16 d. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ išdavė prijungimo sąlygas prie elektros skirstomųjų tinklų. Toks apelianto elgesys, t. y. kreipimasis į paslaugų teikėjus, aiškiai patvirtina, kad ir pats apeliantas suprato savo sutartinį įsipareigojimą ne tik įrengti vidaus infrastruktūrą ginčo name, bet ir atlikti visus darbus, kad šis namas būtų prijungtas prie išorinių lauko tinklų.

44. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas sutartimi buvo įsipareigojęs prijungti vandentiekį ir kanalizaciją prie lauko tinklų, prijungti namo elektros tinkus prie lauko tinklų bei įrengti drenažą aplink namą.

45. Apeliantas nesutinka ne tik su pareiga atlikti pirmiau aptartus statybos rangos darbus, bet ir su teismo sprendime nustatytu ieškovų nuostolių, tokių darbų jam neatlikus, dydžiu. Šių apelianto argumentų kontekste pažymėtina, kad teismo ekspertas, atsakydamas į užduotus jam klausimus, ekspertizės akte nurodė, jog atliekant šią ekspertizę negalima nustatyti, kokie drenažo aplink namą įrengimo darbai turėjo būti atlikti, nes projekte nepateikti drenažo įrengimo sprendiniai (el. b. 3 t., b. l. 70), taip pat negalima nustatyti, kokie darbai turėjo būti padaryti atliekant vandentiekio bei kanalizacijos prijungimą į lauko tinklus (el. b. 3 t., b. l. 71) ir kokie darbai turėjo būti padaryti atliekant elektros instaliacijos prijungimą į lauko tinklus (el. b. 3 t., b. l. 72).

46. Dar kartą pažymėtina, kad pats apeliantas organizavo techninio darbo projekto parengimą, todėl jo veiksmai (neveikimas), ruošiant šį statybos dokumentą, ir lėmė situaciją, kad neįmanoma tiksliai identifikuoti tokių darbų atlikimo kaštų. Apeliantas kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikė jo paties sudarytą neatliktų darbų sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vandentiekio ir elektros tinklai nėra prijungti prie lauko tinklų (el. b. 1 t., b. l. 81). Ginčo dėl fakto, kad šie darbai jau yra atlikti kitų ieškovų pasitelktų rangovų, byloje nėra.

47. Tokia aplinkybė yra užfiksuota ir teismo ekspertizės akte, jame nurodžius apie ginčo objekto faktinės apžiūros metu nustatytą vandentiekio ir nuotekų, elektros tinklų prijungimą prie lauko tinklų, drenažo aplink namą įrengimą – paklotus drenažo vamzdžius, įrengtą drenažo šulinį (el. b. t. 3, b. l. 65–66, 68). Ieškovai apelianto neatliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį grindė jiems kitų rangovų išrašytomis 2020 m. vasario 28 d., 2019 m. sausio 19 d. PVM sąskaitomis faktūromis, kurios pateiktos kartu su 2020 m. spalio 15 d. patikslintu ieškiniu. Aplinkybė, kad ieškovai į bylą nėra pateikę šių sąskaitų apmokėjimo įrodymų, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio pobūdžio išlaidų jie nėra patyrę. Gyvenamasis namas yra prijungtas prie lauko tinklų, o tai reiškia, kad darbai buvo faktiškai atlikti, tik juos atliko ne tokią pareigą ieškovams prisiėmęs apeliantas, bet kiti rangovais. Todėl labiau tikėtina, kad tokias išlaidas ieškovai yra patyrę.

48. Pasisakydama dėl apelianto teiktų rašytinų įrodymų, kuriais jis siekė įrodyti ginčo darbų atlikimo galimybę už žymiai mažesnes kainas, naudojant ne tokias brangias medžiagas bei priemones, teisėjų kolegija taip pat visų pirma atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad dėl paties apelianto netinkamo sutartinių pareigų vykdymo neįmanoma patikrinti ir nustatyti, dėl kokių konkrečiai kiekių darbų ir dėl kokių priemonių jiems atlikti buvo sulygta, kitaip tariant, koks šių išlaidų dydis bendroje namo ir darbų jam pastatyti kainoje atitiko šalių susitarimą. Be to, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto pateiktuose palyginimui komerciniuose pasiūlymuose yra nurodytos tik lauko vandentiekio bei nuotekų tinklų montavimo darbų kainos, tačiau ne tam reikalingų medžiagų kiekai ir kainos, todėl apelianto įrodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai.

49. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas darbų negalėjo užbaigti dėl ieškovų neteisėtų veiksmų, šiems vienašališkai nutraukus sutartį ir neleidus apeliantui tęsti statybos rangos darbų, taip pat nesudaro pagrindo kitaip išspręsti šalių ginčą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip pagrįstai teismas sprendė iš šalių elektroninio susirašinėjimo, apeliantas sutiko su ieškovų siūlymu atlaisvinti namą, be to, pats apeliantas siūlė sutartį nutraukti ir ieškovams darbus baigti savo jėgomis. Vien to, kad po ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pateikimo teismui apeliantas išsakė abejones dėl sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, nepareikšdamas dėl to jokių savarankiškų reikalavimų, aiškiai nepakanka sutikti su tokia gynybine apelianto pozicija.

50. Teisėjų kolegija konstatuota, kad apeliacinio skundo argumentais nebuvo paneigtas ir skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo buvo priteistas 6 710,99 Eur nuostolių atlyginimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl teismo šališkumo

51. Apelianto įsitikinimu, priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeista CPK 66 straipsnyje įtvirtinta teisės norma. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliantas grindžia aplinkybe, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teisėjas buvo kitos Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-30-889/2021 teisėjų kolegijos nariu, kuri nagrinėjo apelianto ir kito asmens ginčą dėl panašios rangos sutarties vykdymo.

52. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).

53. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Bylos šaliai argumentuojant, jog ji neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi. Taip pat kasacinio teismo nurodoma, kad tai, jog teismas savo sprendime remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tos pačios sudėties teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo, absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 30 ir 38 punktai, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969/2022, 41 punktas).

54. Apelianto nurodytoje kitoje Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-30-889/2021 buvo tikrinamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. galutinis sprendimas, kuriuo nagrinėjamos bylos apelianto ieškinys dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo buvo patenkintas iš dalies. Nors apeliantas teigia, kad ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas identiškas, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, ginčas, ar pasisakoma dėl tų pačių faktinių aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija su tokia interpretacija nesutinka. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl kitos, nei nagrinėjamoje byloje vertinta, ir su kitais asmenimis sudarytos rangos sutarties vykdymo, sprendžiamas apelianto reikalavimas dėl skolos jam už atliktus darbus priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas apeliantui dėl nuostolių, kildinamų iš kitos rangos sutarties netinkamo įvykdymo, atlyginimo. Pažymėtina, kad apeliantas konkrečiai nenurodo, kokios būtent kitoje byloje nustatytos aplinkybės ar faktai yra teisiškai reikšmingi, t. y. turintys prejudicinę arba galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią nagrinėjant šioje byloje kilusį jo ginčą su ieškovais.

55. Vien tai, kad teisėjas priėmė ar dalyvavo priimant procesinį sprendimą, kuriame pasisakoma tam tikru teisės aiškinimo klausimu, savaime nereiškia, kad vėliau jis nebegali šiuo klausimu pasisakyti ar remtis anksčiau pateiktu teisės aiškinimu nagrinėdamas kitas bylas. Tai akcentuoja ir pačioje naujausioje kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad teismo pareiga laikytis atitinkamų kategorijų bylose pateiktų teisės aiškinimo taisyklių negali būti vertinama kaip sudaranti pakankamą pagrindą byloje dalyvaujantiems asmenims abejoti konkretaus teisėjo, nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969/2022, 42–43 punktai).

56. Todėl toks faktas, kad šią bylą nagrinėjęs teisėjas anksčiau dalyvavo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios kitą civilinę bylą pagal apelianto reikalavimą kitiems asmenims pagal kitą rangos sutartį, sudėtyje teismo nešališkumo principo pažeidimo nepatvirtina. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

57. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos ieškovės A. D. bylinėjimosi išlaidos, kurių ji patyrė atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

58. Ieškovė prašo jai priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos gerokai mažesnės, nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti atlyginamos iki 1 981,46 Eur išlaidos). Atitinkamai, ieškovei iš apelianto priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.