Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo byloje Nr. e2-2017-1106/2021 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams R. G., notarei M. Č. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo – antstolis M. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. (toliau ir ieškovas, vekselio davėjas, skolininkas) kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. (toliau ir atsakovė, notarė) 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MČ-1368, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. išdavė atsakovui R. G. (toliau ir atsakovas, vekselio turėtojas, kreditorius) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2019 m. kovo 11 d. sumokėti atsakovui 56 500 Eur sumą. Vekselyje numatyta, jog vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Iki nustatytos datos ieškovas savo įsipareigojimo neįvykdė, nes tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl suteiktos paskolos termino pratęsimo papildomai dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 11 d. Ieškovas yra grąžinęs atsakovui 19 950 Eur, t. y. dalį skolos.

3. Nepaisant minėto susitarimo dėl termino pratęsimo, atsakovas 2020 m. kovo 4 d. pateikė Kauno miesto 27-ajam notarų biurui prašymą išieškoti iš skolininko 36 550 Eur sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už laiku nepamokėtą vekselį, susidarysiančias nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo, pareiškimų persiuntimo pašto bei vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas.

4. Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. 2020 m. kovo 4 d. išdavė ginčijamą vykdomąjį įrašą, o trečiasis asmuo antstolis Antstolio M. L. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.

5. Nors iki prievolės įvykdymo 2019 m. kovo 11 d. atsakovui buvo žinoma, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas sąmoningai vykdomojo įrašo išdavimui reikalingus pranešimus siuntė registruota pašto siunta buvusiu skolininko adresu (duomenys neskelbtini)..

6. Ieškovo nuomone, atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi žinodamas, jog yra neįvykdytos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40, 47 straipsniuose nustatytos vekselio turėtojo pareigos, pateikė notarei melagingą informaciją. Tai yra, atsakovas neįvykdė pareigos pateikti ieškovui apmokėti ginčo vekselį bei informuoti skolininką apie vekselio neapmokėjimą, o atsakovė, išduodama vykdomąjį įrašą, pažeidė Notariato įstatymo 49¹ straipsnį, ĮPVĮ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtintų vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtinus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo nuostatas ir vykdomojo įrašo išdavimo tvarką.

7. Atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis pripažįsta, jog bendravo su ieškovu dėl skolos grąžinimo, žodžiu priminė jam, kad artėja vekselio apmokėjimo terminas, tačiau ieškovas pas atsakovą nebuvo atvykęs ir vekselio jame nustatytu terminu neapmokėjo. Todėl atsakovas sekančią dieną po vekselyje nustatyto termino išsiuntė ieškovui pranešimą vekselyje nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu apie pareigą apmokėti vekselį. Jokio žodinio susitarimo dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo nebuvo.

8. Atsakovė notarė M. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vekselio davėjas (ieškovas) buvo tinkamai informuotas apie neapmokėtą vekselį, vekselio neapmokėjo, vekselio turėtojas (atsakovas) savo pareigas įvykdė tinkamai, todėl vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. B. atsakovui R. G. 1 700 Eur, atsakovei notarei M. Č. – 1 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 17,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. R. B., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iki 2019 m. kovo 11 d. sumokėti atsakovui R. G. 56 500 Eur. Vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas (vekselio turėtojas) 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 13 d. parengė pareiškimus dėl vekselio pateikimo apmokėti. Pareiškimai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Abi pašto siuntos, ieškovui neatvykus jų atsiimti ir pasibaigus saugojimo laikui, grąžintos siuntėjui.

12. Ieškovas (vekselio davėjas) 2019 m. balandžio 19 d. pervedė (sumokėjo) atsakovui R. G. 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. – 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 29 d. – 800 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. – 12 700 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 500 Eur, 2019 m. gruodžio 4 d. – 600 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 500 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 1 000 Eur, 2020 m. vasario 26 d. – 850 Eur.

13. Atsakovas 2020 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Kauno miesto 27-ojo notaro biurui išieškoti iš ieškovo likusią neapmokėtą paprastojo vekselio sumą – 36 550 Eur. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Č. 2020 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuris vėliau pateiktas vykdyti antstolio M. L. kontorai.

14. Ieškovo išduotame paprastajame vekselyje nurodyta, kad vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas vengė bendrauti su atsakovu, vekselyje nurodytą dieną minėtu adresu ((duomenys neskelbtini)) neatvyko ir vekselio neapmokėjo, todėl atsakovas 2019 m. kovo 12 d. parengė pareiškimą dėl vekselio pateikimo apmokėti, kuriuo pareikalavo ieškovą apmokėti vekselį. Ieškovas pripažino, kad vekselyje nurodytą dieną ir nurodytu adresu nebuvo atvykęs, o ieškovo teiginį, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarta pratęsti skolos mokėjimo terminą dvejiems metams, paneigė atsakovas. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus šalių susitarimą dėl termino vekseliui apmokėti pratęsimo, nors tokia įrodinėjimo procesinė pareiga priklausė ieškovui. Atsakovui nurodžius, kad po raginimo žodžiu ieškovas pervedė kelias nedideles sumas atsakovui, ieškovo teiginius dėl 2019m. ir 2020 m. atliktų mokėjimų, kaip susitarimo pratęsti prievolės įvykdymo terminą, teismas vertino kritiškai. Anot teismo, ieškovas bet kuriuo atveju, net jeigu tariamai terminas ir buvo pratęstas, prievolės laiku neįvykdė (paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. vasario mėnesį). Priešingai, ieškovas pripažino, kad jis nemoka atsakovui skolos net ir pasibaigus tariamai pratęstam vekselio apmokėjimo terminui (po 2021 m. kovo 11 d.).

15. Teismas pažymėjo, kad pranešimą dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo atsakovas siuntė ieškovui vekselyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes jis žinojo ieškovo faktinės gyvenamosios vietos adresą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas sąmoningai siuntė laiškus ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui pripažino perskaitęs vekselį, todėl turėjo matyti, jog vekselyje yra nurodytas adresas, kuriuo jis faktiškai negyvena. Todėl būdamas protingas ir kaip žmogus, turintis verslo bei vekselių sudarymo patirties, turėjo suprasti, kad vekselyje nurodytu adresu ir bus siunčiami pranešimai, jeigu jis nebus apmokėtas laiku. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ĮPVĮ 40 straipsnio, 47 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

16. Teismas nurodė, kad CK 1.105 straipsnio 5 dalyje ir ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tačiau tai nekeičia vekselio prigimties ir nesudaro pagrindo jo tapatinti su notarine forma patvirtintu sandoriu, kaip tai nurodyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje ar CK 1.74 straipsnyje. Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuojami aiškiai apibrėžti atvejai, į kuriuos nepatenka įrašų pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius atlikimas. Pastarųjų vekselių atlikimo tvarka reglamentuota poįstatyminiame akte, kurio normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis Notariato įstatymo 49¹ straipsnio atžvilgiu.

17. Sprendžiant dėl vykdomojo įrašo vekselyje teisėtumo, nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, o ne Notariato įstatymo 49¹ straipsniu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

18. Anot teismo, notarė M. Č. patvirtino, jog įsitikino, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti ir vekselio davėjui buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad notarė pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Aptariamas reglamentavimas patvirtina, kad vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo (atsakovo) žodiniu ar rašytiniu pareiškimu skolininkui (apeliantui), o paties vekselio pateikimu. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi būti nustatyta, ar ginčo vekselis buvo pateiktas apmokėti ieškovui, taip įvykdant ĮVPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, būtiną vykdomajam įrašui gauti ne teismine tvarka. Teismo padarytos išvados dėl žodinės vekselio pateikimo apmokėti formos akivaizdžiai prieštarauja ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytai tvarkai.

19.2. Atsakovas nurodė, jog ginčo vekselį pateikė ieškovui apmokėti, kai atsakovo tėtis telefoninio pokalbio metu apie tai informavo ieškovą. Atsakovas detaliai nepaaiškino, kada ir kaip telefoninio pokalbio metu ginčo vekselis buvo pateiktas apmokėti. Pačiam atsakovui patvirtinus, jog vekselis jo mokėjimo vietoje nebuvo pateiktas apmokėjimui, ieškovo neatvykimas vekselyje nurodytu adresu neturi teisinės reikšmės, nes pats atsakovas pasirinko žodinį vekselio apmokėjimo pateikimo būdą.

19.3. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Viena vertus, sprendime konstatuojama, kad ieškovui neatvykus ginčo vekselyje nurodytą dieną ir nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra nepaneigta vekselio pateikimo apmokėti prezumpcija. Kita vertus, sprendime nurodyta, kad ginčo vekselis buvo pateiktas žodžiu, telefoniniu skambučiu.

19.4. Atsakovas nepateikė notarei M. Č. informacijos, jog ginčo vekselis yra/buvo pateiktas apmokėti žodžiu ar jo mokėjimo vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti ne deklaratyvius atsakovo paaiškinimus dėl žodinio vekselio pateikimo, o atsakovo pateiktą notarei melagingą informaciją dėl vekselio pateikimo apmokėti registruotomis pašto siuntomis, nes šių tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu buvo neteisėtai išduotas ginčo vykdomasis įrašas.

19.5. Tiek atsakovas, tiek notarė M. Č. žinodami, kad faktiškai ginčo vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ir nebuvo pateiktas pranešimas apie vekselio nepamokėjimą, remtis tik formaliais įrodymais – pranešimais ir registruotos pašto siuntos kvitais – negalėjo. Todėl ginčijamas vykdomasis įrašas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant ĮPVĮ bei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką.

19.6. Apelianto nuomone, išduodant vykdomąjį įrašą buvo pažeista ir Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje nustatyta tvarka, o teismo išvada, kad minėtoje teisės normoje yra aiškiai apibrėžti atvejai, į kuriuos nepatenka įrašai pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius, yra nepagrįsta. Priešingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, šiuo atveju nėra aiškiai apibrėžti atvejai, dėl kokių notarinių sandorių privalo ar negali būti taikoma aptariama notariato įstatymo norma. Pats notariato įstatymo 49¹ straipsnio pavadinimas patvirtina, kad numatyta teisės norma gali būti taikoma tiek dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo), tiek pagal notarine forma patvirtintus kitus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės.

19.7. Šiuo atveju aktuali yra CK 1.105 straipsnio 5 dalis, kuri numato, jog vekselis, kurio suma viršija 3000 Eur, turi būti tvirtinamas notarine tvarka. Todėl notarine tvarka patvirtintas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra notarinis sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, kuriam reikalinga notarinė forma.

19.8. Sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 nustatytos vykdomųjų įrašų išdavimo taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, kurio normos laikytinos specialiomis teisės normomis Notariato įstatymo 49¹ straipsnio atžvilgiu, tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas įstatymui prieštaraujantis poįstatyminis teisės aktas. Pažymi, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, todėl poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, o tuo atveju, jeigu prieštarauja, turi būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas – įstatymas. Nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus apeliantui jokio pranešimo apie atliekamą vykdomąjį įrašą, buvo pažeistas Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, todėl toks notarinis veiksmas (vykdomojo įrašo išdavimas) atliktas neteisėtai.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pasirašė vekselį, kuriame nurodyta mokėtina suma ir mokėjimo data, pripažintina, kad jis sutiko su besąlygiška mokėjimo pareiga iki nustatyto termino sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą 56 500 Eur dydžio sumą ir iš šios pareigos nevykdymo atsirandančia reikalavimo teise. Todėl nepagrįsta teigti, kad vekselis iki nustatyto jame termino nebuvo apmokėtas dėl to, kad paskolos terminas esą žodžiu buvo pratęstas. Be to, atsakovas neigia tokio susitarimo sudarymą, o ieškovui nevykdant prievolės, pradėjus mokėti nedideles paskolos sumas tik pasibaigus skolos grąžinimo terminui, atsakovui nebuvo kito kelio, kaip tik kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

20.2. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl reikalavimo teisės į vekselio davėją pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, šioje byloje buvo aktualios ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kiek jose nustatyta atsakovo, kaip vekselio turėtojo (gavėjo), pareiga pateikti vekselį apmokėti ir pareiga pranešti apie vekselio neapmokėjimą ieškovui (vekselio davėjui). Kasacinio teismo praktika dėl šių teisės normų taikymo, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, jau yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

20.3. Ieškovui adresuoti pranešimai pagrįstai buvo siunčiami tuo adresu, kuris nurodytas būtent vekselyje. Atitinkamai, atsakovas pateikė notarei visus reikalingus duomenis, kad būtų išduotas vykdomasis įrašas.

20.4. Ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodyti teiginiai, kuriais buvo bandoma įrodyti, jog notarė esą nevykdė kažkokios pareigos informuoti ieškovą apie ketinamą išduoti ar jau išduotą vykdomąjį įrašą, yra nepagrįsti, kadangi notarei tokia pareiga nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtintų vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtinus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, šiuo atveju netaikytinos, kadangi įsakyme nurodyta vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka netaikoma notaro pagal vekselius atliekamiems vykdomiesiems įrašams.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė notarė M. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Teismas sprendime labai detaliai aprašė kiekvienos iš šalių procesinę poziciją ir paaiškinimus, teiktus teismo posėdžio metu, visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino tiek byloje esančiu rašytinius įrodymus, tiek šalių ir jų atstovų paaiškinimus, atskleidė jų įrodomąją reikšmę, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Priešingai nei teigia ieškovas, jis nevykdė savo pareigos pateikti įrodymus, kuriais iš esmės grindė ieškinį, kad neva tai šalys buvo susitarusios skolos pagal vekselį sumokėjimo terminą nukelti dvejiems metams. Teigdamas, jog komunikaciją dėl skolos mokėjimo terminų nukėlimo ir vekselių įvykdymo atsakovas vykdė su ieškovo tėvu, šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, tėvo liudytoju neprašė apklausti.

21.2. Apeliacinis skundas civilinio proceso teisės prasme gali būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, ieškovui R. B. siekiant toliau vilkinti tinkamą piniginės prievolės vykdymą atsakovo R. G. atžvilgiu.

21.3. Teismas, spręsdamas vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo klausimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant bei taikant teisės normas, reglamentuojančias vekselio pateikimą apmokėti, t. y. kai vekselio įvykdymo vieta yra vekselio gavėjo gyvenamosios vietos adresas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vekselio buvimas pas atsakovą bei jo pateikimas apmokėti vekselyje nurodytoje vietoje ir laiku, pripažintini tinkamu vekselio pateikimu apmokėti, nes priešingu atveju, ieškovui vekselyje nurodytą dieną neatvykus nurodytu adresu, atsakovas prarastų galimybę atgauti vekselyje nurodytą sumą.

21.4. Teismas pagrįstai laikė, kad pranešimų vekselio davėjui siuntimo tvarka, numatyta ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose, nebuvo pažeista. Notarė M. Č. patvirtino, jog įsitikino, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti ir vekselio davėjui buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad notarė pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje.

21.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidinančiai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, kodėl ginčo teisiniams santykiams netaikomos Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatos. Tiek pagal lingvistinį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus, tiek pagal specialiųjų ir bendrųjų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles darytina išvada, kad ieškovo nurodomas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtintas vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtinus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) negali būti taikomas notarams atliekant vykdomuosius įrašus pagal vekselius, nes šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, kuri reglamentuoja notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius ir čekius atlikimą. Ši tvarka buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-851) 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos čekių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-852) 43 straipsniu, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-853) 1 straipsniu. Pažymėtina, kad ši tvarka yra galiojanti nuo 1999 m. rugsėjo 18 d., buvo galiojanti tiek ginčo vykdomojo rašo išdavimo metu 2020 m. kovo 4 d., tiek yra galiojanti šiuo metu, todėl taikytina ginčo teisiniams santykiams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2018 m. rugsėjo 11 d. patvirtiną paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio reg. Nr. JV-7012 (toliau – Vekselis), vekselio davėjas ieškovas R. B., deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įsipareigojo 2019 m. kovo 11 d. sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui) R. G. 56 500 Eur jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su Vekselyje nurodyta jo pateikimo ir apmokėjimo vieta.

24. 2019 m. kovo 12 d. pareiškimu Dėl vekselio pateikimo apmokėti vekselio turėtojas R. G. pareikalavo iš vekselio davėjo R. B. sumokėti Vekselyje nurodytą 56 500 Eur sumą bei 6 proc. metines palūkanas iki visiško skolos apmokėjimo ir išsiuntė šį pareiškimą vekselio davėjui registruota pašto siunta Vekselyje nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini).

25. 2019 m. kovo 13 d. pranešimu Dėl vekselio neapmokėjimo atsakovas informavo ieškovą, kad Vekselyje nustatytu terminu (2019 m. kovo 11 d.) jis neapmokėjo skolos ir išsiuntė šį pranešimą registruota pašto siunta Vekselyje nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini).

26. 2020 m. kovo 4 d. vekselio turėtojas (atsakovas) pateikė prašymą Kauno miesto 27-ojo notaro biurui, prašydamas išieškoti iš skolininko neapmokėtą Vekselio dalį – 36 550 Eur. Prie prašymo pridėjo Vekselį, pranešimus ir pašto kvitus.

27. 2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė atsakovė M. Č. išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko R. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vekselio turėtojo R. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 36 550 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo.

28. 2020 m. kovo 4 d. trečiasis asmuo antstolis M. L. priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą ir užvedė vykdomąją bylą.

29. Iki notaro vykdomojo įrašo išdavimo (2020 m. kovo 4 d.), per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. vasario 26 d., skolininkas sumokėjo kreditoriui 19 950 Eur, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. pervedė 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. – 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 29d. – 800 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. – 12 700 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 500 Eur, 2019 m. gruodžio 4 d. – 600 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 500 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 1 000 Eur, 2020 m. vasario 26 d. – 850 Eur.

30. Ieškovas (skolininkas) 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. 2020 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad vekselio turėtojas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė Vekselio apmokėjimui ir tinkamai neinformavo skolininko apie vekselio neapmokėjimą

31. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti, o paneigti šią prezumpciją turi ieškovas, taip pat kad pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį, teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių pažeidimo išduodant notarei vykdomąjį įrašą yra nepagrįsti, o ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie šalių (skolininko ir kreditoriaus) susitarimą dėl Vekselyje nustatyto skolos grąžinimo termino pratęsimo, atsakovui tokio susitarimo nepripažįstant, neparemtos kitais šią aplinkybę patvirtinančiais įrodymais. Be to, anot teismo, Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuojami aiškiai apibrėžti atvejai, į kuriuos nepatenka įrašų pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius atlikimas, todėl tokių notaro veiksmų negalima tapatinti su notarine tvarka tvirtinamais sandoriais.

32. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, ieškovas padavė apeliacinį skundą, jame nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė bei aiškino ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių ir Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis nuostatas, todėl sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

33. Taigi, apeliacijos objektas – materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą, notaro išduodamų vykdomųjų įrašų pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius tvarkos, taikymo ir aiškinimo klausimai.

Dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą tvarkos

34. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

35. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę jo mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytos įstatymo normos (ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai) reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis (2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-278/2011).

37. Tokių privalomų įstatyme nustatytų procedūrų atlikimo tikslas – apsaugoti vekselio davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų interesus, užtikrinant, kad jie bus informuoti apie vekselio pateikimą apmokėti, o jeigu jis neapmokėtas, – apie jo neapmokėjimą, taip apribojant tikimybę, jog vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį bus sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2015; kt.).

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas tampa reikšmingu sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti nurodytu adresu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi ieškovas (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Taigi, vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Pažymėtina, kad tokią prezumpciją patvirtina ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojančios teisės normos (ĮPVĮ 81 straipsnis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/015).

39. Pagal Vekselį, jo pateikimo ir apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (vekselio turėtojo gyvenamoji vieta). Byloje nėra ginčo, kad skolininkas Vekselyje nustatytu laiku ir į apmokėjimo vietą nebuvo atvykęs ir prievolės pagal Vekselį neįvykdė. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepaneigė vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, nes vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Apeliacinio skundo argumentai, kad vekselio turėtojas nurodytu adresu faktiškai negyveno, kad kreditoriaus (jo tėvo) žodinis informavimas apie neapmokėtą vekselį neatitinka įstatymo reikalavimų, kad pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį ieškovui, kaip vekselio davėjui, turėjo būti pateiktas pats vekselis, paminėtos prezumpcijos nepaneigia, todėl yra teisiškai nereikšmingi. Be to, tokie argumentai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

40. Kai minėta, pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu, tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 ir 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vekselio apmokėjimo data buvo nurodyta 2019 m. kovo 11 d., o vekselio davėjo adresas – (duomenys neskelbtini). Vekselio turėtojas 2019 m. kovo 13 d. pranešimu Dėl vekselio neapmokėjimo informavo ieškovą, kad Vekselyje nustatytu terminu (2019 m. kovo 11 d.) jis neapmokėjo vekselio ir šį pranešimą registruota pašto siunta išsiuntė skolininkui Vekselyje nurodytu jo adresu. Taigi, pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo buvo išsiųstas laiku ir Vekselyje nurodytu skolininko adresu. Į bylą nebuvo pateikta patikimų įrodymų, kad Vekselyje nurodytu adresu skolininkas negyveno, todėl kreditorius neturėjo pagrindo siųsti pranešimą kitais galimai jam žinomais skolininko adresais (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta (nutarties 29 punktas), kad iki notaro vykdomojo įrašo išdavimo (2020 m. kovo 4 d.), per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. vasario 26 d., skolininkas sumokėjo kreditoriui 19 950 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad apie pranešimą dėl Vekselio neapmokėjimo ieškovui buvo žinoma. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir 37 punkte nurodytus šių procedūrų atlikimo tikslus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pranešimo apie neapmokėtą Vekselį tvarka nebuvo pažeista.

Dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo tvarkos

42. Pasisakydamas dėl notarinės Vekselio formos ir su tuo susijusių notaro veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus, teismas nurodė, kad tai nekeičia vekselio prigimties ir nesudaro pagrindo jo tapatinti su notarine forma patvirtintu sandoriu, kaip tai nurodyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje ar CK 1.74 straipsnyje. Anot teismo, išduodama kreditoriui notarinį vykdomąjį įrašą notarė turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo“ tvarka. Su tokiu aiškinimu apeliantas nesutinka, nurodydamas kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, o šių nuostatų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą vykdomąjį įrašą.

43. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Kaip žinia, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). LR 2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1091, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d. CK 1.105 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje numatyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Remiantis šia įstatymo pataisa, atitinkami pakeitimai buvo padaryti ĮPVĮ 77 straipsnyje, kuris 2015 m. birželio 9 d. įstatymu Nr. XII-1761 (įsigaliojo nuo 2015 06 16 ) buvo papildytas 2 dalimi, ir kurioje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, taip pat Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje, kuris 2015 m. spalio 20 d. įstatymu Nr. XII-1977 (įsigaliojo nuo 2016 01 01) buvo pakeistas, išdėstant naujai šio įstatymo 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą“.

44. Taigi, byloje nustačius, kad Vekselis yra notarinės formos (nutarties 23 punktas) ir konstatavus, kad tai vienašalis abstraktaus pobūdžio sandoris (43 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, notarė, gavusi atsakovo (kreditoriaus) prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintą vekselį, iš kurio yra atsiradusi ieškovo (skolininko) piniginė prievolė, vykdomąjį įrašą turėjo atlikti vadovaudamasi ne tik paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988, bet, visų pirma, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalimi ir laikydamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos, patvirtintos LR teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 dėl Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašas.

45. Pagal cituotą Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalį ir 2015 m. gruodžio 30 d. Aprašo 10-11 punktus notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomąjį įrašą notaras atliek pasibaigus minėtam dvidešimties dienų terminui.

46. Byloje nėra ginčo, kad išduodama vykdomąjį įrašą notarė neįvykdė įstatyme ir Teisingumo ministro įsakyme nurodyto reikalavimo informuoti skolininką ir pasiūlyti jam ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad šio vieno reikalavimo pažeidimas negali būti savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą vykdomąjį įrašą.

47. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nurodyto pobūdžio klausimą būtina vadovautis jau minėtais tokios notarui nustatytos procedūros tikslais, kuriais siekiama apsaugoti vekselio davėjo interesus, užtikrinant, kad jis galėtų per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti kreditoriui skolą gera valia arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, kad vekselio turėtojui pagal tą patį vekselį nebūtų sumokėta daugiau nei vieną kartą, taip pat sudarant prielaidas įvykdyti pagal vekselį atsiradusią prievolę iki priverstinio vykdymo pradžios ir išvengti papildomų išlaidų, taip pat faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios galėtų patvirtinti skolininko teisėtų interesų pažeidimą.

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po kreditoriaus prašymo dėl vykdomojo įrašo išdavimo pateikimo notarui ir notaro vykdomojo įrašo išdavimo (2020 m. kovo 4 d.) skolininkas jokių mokėjimų neatliko, paskutinis mokėjimas buvo 2020 m. vasario 26 d., vykdomajame įraše nurodytas nesumokėtas ir priverstine tvarka išieškotinas skolos likutis – 36 550 Eur nepakito nei per dvidešimties dienų terminą, skaičiuotiną nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo išdavimo dienos, nei iki bylos išnagrinėjimo teisme (2021 m. kovo 31 d.). Tokių duomenų (apie skolos pasikeitimą, jos nepripažinimą ir pan.) nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

49. Todėl, remdamasi aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors notarė ir pažeidė minėtas teisės normas, tačiau toks pažeidimas bylos aplinkybių viseto kontekste laikytinas mažareikšmiu ir nesudarančiu teisėto bei teisingo pagrindo panaikinti notaro skundžiamą aktą.

50. Kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, šis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Teisėjų kolegijai nutarus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovams R. G. ir notarei M. Č. iš ieškovo R. B. priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovo R. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1200 Eur, atsakovės notarės M. Č. – 1210 Eur, kurios susidarė už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą.

54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

55. Atsakovų prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis yra 1981,46 Eur = 1524,20 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovų prašymai laikytini pagrįstais, o jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei notarei M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.