Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. G., notarei Miglei Čirbaitei dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo antstolis Marius Lekečinskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės Miglės Čirbaitės 2020 m. kovo 4 d. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovas išdavė atsakovui R. G. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, vekselio davėjas įsipareigojo iki 2019 m. kovo 11 d. sumokėti vekselio gavėjui 56 500 Eur dydžio sumą. Vekselyje numatyta, jog vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Vekselio davėjas iki 2019 m. kovo 11 d. neįvykdė prievolės sumokėti vekselio gavėjui vekselyje nurodytą 56 500 Eur sumą. 2019 m. kovo 11 d. atsakovas ieškovui adresu - (duomenys neskelbtini), nepateikė vekselio apmokėjimui, nes tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl suteiktos paskolos termino pratęsimo papildomai dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. kovo 11 d. Vykdydamas sudarytą susitarimą, ieškovas atsakovui grąžino 19 950 Eur dydžio sumą. 2020 m. kovo 4 d. atsakovas Kauno miesto 27-ajam notarų biurui pateikė prašymą „išieškoti iš skolininko R. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 36 550 Eur sumą ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų sumą už laiku nepamokėtą vekselį, susidarysiančią nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo, pareiškimų persiuntimo pašto išlaidas bei vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas“. Šiame prašyme atsakovas melagingai nurodė, jog „vekselis 2019 m. kovo 12 d. buvo pateiktas apmokėti, tačiau skolininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atsisakė tai padaryti. Patvirtinu, kad vekselio davėjas R. B. yra informuotas apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas. Taip pat jam yra pranešta, jog dėl minėto vekselio neapmokėjimo bus kreipiamasi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo gavimo“. Atsakovas Kauno miesto 27-ajam notarų biurui pateikė: 1) 2019 m. kovo 12 d. pranešimą dėl vekselio pateikimo apmokėti, 2019 m. kovo 12 d. AB „Lietuvos Paštas“ kvitą bei siuntų sąrašą Nr. /1718-2-1293, kuriame numatyta, jog registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta ieškovui; 2) 2019 m. kovo 13 d. pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo, 2019 m. kovo 13 d. AB „Lietuvos Paštas“ kvitą bei siuntų sąrašą Nr. /1729-2-3551, kuriame numatyta, jog registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųsta ieškovui. 2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu reikalaujama iš skolininko R. B. išieškoti 36 742,60 Eur dydžio sumą bei 6 procentų metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo. Antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Atsakovas neįvykdė pareigos pateikti ieškovui apmokėti ginčo vekselį bei informuoti apie vekselio neapmokėjimą, o atsakovė Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė, išduodama vykdomąjį įrašą, pažeidė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381 patvirtintų vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtinus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo nuostatas, vykdomojo įrašo išdavimo tvarką. Vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas R. G., suėjus vekselio apmokėjimo terminui, vekselio apmokėjimui nustatytu laiku ir vietoje nepateikė, nes 2019 m. kovo 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas papildomas žodinis susitarimas dėl paskolos termino pratęsimo iki 2021 m. kovo 11 d. Tuo atveju, jeigu atsakovas 2019 m. kovo 11 d. būtų pateikęs ginčo vekselį apmokėjimui, ieškovas raštu ant ginčo vekselio būtų patvirtinęs, jog vekselis yra pateiktas apmokėjimui. Nors atsakovui 2019 m. kovo 11 d. buvo žinoma, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, siekdamas nuo ieškovo nuslėpti vekselio pateikimą apmokėjimui ir informavimą apie neapmokėtą vekselį, sąmoningai vykdomojo įrašo išdavimui reikalingus pranešimus siuntė registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio reguliariai bendravo, nes ieškovas nuolat dalimis grąžino susikaupusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas nei karto, nei žodžiu, nei raštu neinformavo apie neapmokėtą ginčo vekselį, nes jo mokėjimo terminas šalių susitarimu buvo pratęstas. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir žinodamas apie tai, jog neįvykdytos ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose nustatytos pareigos, atsakovei Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarei Miglei Čirbaitei melagingai patvirtino, jog ieškovui vekselis buvo pateiktas apmokėti ir pastarasis yra tinkamai informuotas apie tai, jog vekselis yra neapmokėtas, tačiau skolininkas atsisako apmokėti. Nustačius faktinę aplinkybę, jog registruota pašto siunta atsakovo siųsti pranešimai dėl vekselio pateikimo apmokėti bei dėl vekselio neapmokėjimo nebuvo įteikti ieškovui, Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės Miglės Čirbaitės atliktas notarinis veiksmas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl išduotas vykdomasis įrašas naikintinas. Notarė Miglė Čirbaitė, nevykdydama pareigos pateikti pranešimą prieš išduodant vykdomąjį įrašą, neturėjo galimybės patikrinti, ar atsakovo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytos aplinkybės yra teisingos, tame tarpe nustatyti, ar atsakovas ieškovui tinkamai pateikė vekselį apmokėjimui bei informavo apie vekselio nepamokėjimą. Notarė Miglė Čirbaitė pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsnį, Tvarkos aprašo nustatytą tvarką.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Ieškovas išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovui besąlygiškai sumokėti jame nurodytą sumą iki 2019 m. kovo 11 d. Kadangi iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė, įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Ieškovas pasirašė vekselį, kuriame nurodyta mokėtina suma ir mokėjimo data, tai reiškia, kad jis sutiko su besąlygiška mokėjimo pareiga iki nustatyto termino ieškovui sumokėti vekselyje nurodytą 56 500 Eur dydžio sumą ir iš šios pareigos nevykdymo atsirandančia reikalavimo teise nepaisant to, koks vekselyje numatytos sumos susiformavimo pagrindas. Taigi, nepagrįsta teigti, kad vekselis iki nustatyto jame termino nebuvo apmokėtas, kadangi esą paskolos terminas žodžiu buvo pratęstas. Kartu su ieškiniu yra pateikti duomenys, kurių neginčija ir pats ieškovas, kad pranešimais dėl vekselio pateikimo apmokėti (siųsto 2019 m. kovo 12 d.) ir dėl vekselio neapmokėjimo (siųsto 2019 m. kovo 13 d.), siųstais registruotais laiškais, atsakovas įgyvendino įstatyme numatytą pareigą pateikti vekselį apmokėti paskutinę jo mokėjimo dieną arba dvi po jos einančias dienas, taip pat per nustatytą laiką pranešė ir apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad tokių pranešimų išsiuntimas registruotu paštu faktiškai jų neįteikus neatitinka tinkamo vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą paskirties. Vekselis buvo pateiktas apmokėti žodžiu, o jo neapmokėjus nustatytu terminu, pranešimu buvo primenama apie pareigą sumokėti vekselyje nurodytą sumą, kiek vėliau informuojama ir apie vekselio neapmokėjimą atskiru pranešimu, išsiunčiant šiuos pranešimus registruotais laiškais. Vekselyje numačius, kad jo apmokėjimo vieta yra vekselio turėtojo gyvenamoji vieta (atsakovo gyvenamoji vieta), darytina išvada, kad, jam pareikalavus apmokėti vekselį, jis turėjo būti ieškovui pateiktas ir apmokėtas būtent atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas neneigia, kad bendravo su ieškovu, jam žodžiu priminė, kad artėja vekselio apmokėjimo terminas, tačiau ieškovas pas atsakovą nebuvo atvykęs ir vekselio jo mokėjimo dieną neapmokėjo. Todėl atsakovas ieškovui sekančią dieną po termino išsiuntė pranešimą vekselyje nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu apie pareigą apmokėti vekselį. Ieškovas neįrodo ir net neteigia priešingų aplinkybių, t. y., nepaneigia, jog iš jo buvo pareikalauta apmokėti vekselį žodžiu, taip pat to, kad vekselyje nurodyta jo apmokėjimo vieta – atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Visa tai sudaro prielaidas spręsti, jog ieškovui vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėti. Kartu su ieškiniu nėra duomenų, kad ieškovas buvo atvykęs pas atsakovą, reikalavo pateikti jam vekselį apmokėti ir šis ieškovui nebuvo pateiktas. Ieškovas neinformavo atsakovo apie savo kitą gyvenamąją vietą, nei nurodytas adresas vekselyje, todėl laikytina, kad ieškovui adresuoti pranešimai pagrįstai buvo siunčiami tuo adresu, kuris nurodytas būtent vekselyje. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvykdė ĮPVĮ nustatytą pareigą. Atsakovas notarei pateikė pranešimą apmokėti vekselį, neapmokėtą vekselį, pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo bei jų išsiuntimą patvirtinančius pašto kvitus, iš kurių matyti, kad siuntos buvo išsiųstos registruotu paštu vekselio davėjo vekselyje nurodytu adresu. Tad notarei nebuvo pagrindų atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą.

Atsakovė notarė Miglė Čirbaitė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Pagal vekselį įsipareigojęs asmuo buvo tinkamai informuotas, jog vekselis neapmokėtas, vekselio turėtojo pareiga buvo tinkamai įvykdyta, todėl vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai. 2019 m. kovo 12 d. pareiškimu ieškovui vekselis buvo tinkamai pateiktas apmokėti bei ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad šiuo raštu buvo reikalaujama sumokėti vekselyje nurodytą sumą. 2019 m. kovo 13 d. pranešimu ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad vekselis yra neapmokėtas. Ieškovo išduotas vekselis mokėtinas nustatytą dieną – 2019 m. kovo 11 d. Pareiškimas dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo buvo išsiųsti registruota pašto siunta vekselyje nurodytu adresu. Vekselio turėtojas savo pareigas įvykdė laikydamasis ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų. ĮPVĮ nenustatyta kaip turi būti pateikiamas vekselis apmokėjimui ir pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo, taip pat nereikalaujama pateikti pranešimų apie įteikimą įrodymų, todėl atsakovas, išsiųsdamas pranešimus registruotąja pašto siunta vekselyje nurodytu ieškovo adresu, tinkamai įvykdė savo pareigas. Ieškovas klaidingai interpretuoja ir taiko Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies nuostatas ir Teisingumo ministro įsakymo „Dėl vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Šis įsakymas negali būti taikomas atliekant vykdomuosius įrašus pagal vekselius. Tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Ieškovas nepagrįstai siekia įrodinėjimo naštą perkelti dėl vykdomojo įrašo galiojimo ir procedūrų teisėtumo perkelti notarei. Būdama profesionalė, tinkamai, laiku ir atidžiai atliko notarinį veiksmą – išdavė vykdomąjį įrašą.

Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti.

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad skolos atsakovui fakto ir sumos neginčija, tačiau buvo neteisingai išduotas vykdomasis įrašas. Tol, kol nebus išspręsta ši byla, skolos dalies atsakovui nemokės. Su atsakovu buvo žodžiu susitarę pratęsti skolos grąžinimo terminą. Pokalbis vyko telefonu. Vekselyje nurodytą dieną pas atsakovą nebuvo nuvykęs. Terminas baigiasi maždaug šiomis dienomis. Atsakovui buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Vekselyje deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nurodė notarė. Skaitė vekselį. Neprisimena, ar sakė notarei, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra kita. Jo išsilavinimas aukštesnysis. Turi 20 metų darbo statybos srityje patirtį. Vekselį sudarė ne pirmą kartą (2021 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 00 sek. – 16 min. 30 sek.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo vekselis jo mokėjimo vietoje nebuvo tinkamai pateiktas, o žodinis vekselio pateikimas apmokėjimui laikytinas neįrodytu. Žodžiu vekselis nebuvo pateiktas, o tarp šalių buvo sudarytas geranoriškas žodinis susitarimas dėl suteiktos paskolos termino pratęsimo 2 metams, t. y. iki 2021 m. kovo 11 d. Šalių sudarytą susitarimą dėl prievolių įvykdymo pratęsimo patvirtina ir faktas, kad atsakovas į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi praėjus beveik 1 metams po vekselio termino pabaigos – 2020 m. kovo 4 d. Atsakovas, žinodamas, kad jokie pranešimai ieškovui nebuvo įteikti nei žodžiu, nei raštu, nei registruotomis pašto siuntomis, melagingai nurodė notarei, kad vekselis 2019 m. kovo 12 d. buvo pateiktas apmokėti, tačiau R. B. atsisakė tai padaryti, ir 2020 m. kovo 4 d. atsakovė notarė Miglė Čirbaitė išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu yra reikalaujamas skolos išieškojimas iš skolininko R. B.. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalį vekselį privalo pateikti paskutinę mokėjimo dieną arba per 2 po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas turi sąžiningai nurodyti notarui, kad jis įvykdė nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nei įstatyme, nei vykdomojo įrašo išdavimo tvarkoje nereikalaujama, kad būtų notarui pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Apmokėjimas vykdomas ne pateikiant apmokėti, o pranešimu, taip sudarius sąlygas asmeniui, pasirašiusiam vekselį, apmokėjus jį atgauti. Pranešimų dėl vekselio apmokėjimo bei neapmokėjimo nepateikimas neįtakoja pačios reikalavimo teisės, tačiau įtakoja vekselio gavėjo teisę gauti vykdomąjį įrašą ne teismine tvarka. Neįvykdžius ĮPVĮ 40 straipsnyje, 47 straipsnyje nustatytų pareigų, vykdomasis įrašas negali būti išduotas. ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėjimui ne pranešimu skolininkui, o paties vekselio pateikimu. Tai, kad patvirtintose taisyklėse nėra nurodyta, kad notaras neturi pareigos išsiųsti skolininkui pranešimo, nereiškia, kad neturi būti taikomos įstatymo normos, kuriose aiškiai, nedviprasmiškai įtvirtinta, jog tuo atveju jeigu vykdomasis įrašas atliekamas remiantis notariniu sandoriu pranešimas ir siūlymas įvykdyti prievolę turi būti siunčiamas. Atsakovai, bandydami pateisinti vykdomojo įrašo teisėtumą, nepagrįstai sumenkina įstatymo nustatytą tvarką, remdamiesi žemesnės galios poįstatyminiu aktu. Ieškovas iš atsakovės notarės negavo jokio pranešimo apie tai, jog bus atliekamas vykdomasis ginčo įrašas, notarinis veiksmas buvo atliktas tą pačią dieną nuo atsakovo pateikto prašymo, todėl akivaizdu, kad pranešimas negalėjo būti išsiųstas. Notarė, nevykdydama įstatyme numatytos pareigos pateikti pranešimą, neturėjo galimybės patikrinti ar atsakovo prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl vekselio pateikimo apmokėti yra teisingos, todėl buvo pažeista įstatyme numatyta tvarka ir nepagrįstai buvo atliktas notarinis veiksmas – išduotas vykdomasis įrašas. Ieškovo faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šalys derino vekselį, bet jis buvo paruoštas notaro. Vekselyje buvo nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta, nes taip nurodė notaras. Ieškovas su atsakovu ir atsakovo tėčiu nuolat bendravo, todėl atsakovui buvo puikiai žinoma, kad ieškovas gyveno Kaune ir ne kartą buvo susitikę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tam susitarimui pagrįsti rašytinių įrodymų nėra, susitarimas buvo sudarytas žodžiu, kadangi tie pinigai buvo skirti statybos projektų vystymui, ir šį susitarimą ieškovas vykdė iki tol, kol pats atsakovas sąžiningai laikėsi to susitarimo. Kadangi buvo susitarta pratęsti skolos grąžinimo terminą, vekselio apmokėjimo dieną šalys nebuvo susitikusios ir joks vekselis apmokėjimo vietoje nebuvo pateiktas. Atsakovas turi pareigą pateikti vekselį apmokėjimui, taigi, turi ir įrodyti, kad tas vekselis buvo pateiktas ieškovui (2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 50 sek. – 56 min. 30 sek.)

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad pinigai buvo skolinti baigti vieno namo statybą, todėl buvo skolinama pusei metų, bet ieškovas žadėjo, kad gražins greičiau. Su ieškovu nevykdė bendros veiklos. Žodinio susitarimo dėl paskolos atidėjimo 2 metams nebuvo. Ieškovas turėjo grąžinti skolą iki vekselyje nurodytos datos. Žodžiu buvo sutarę, kad tai padarys, bet jis to nepadarė, todėl, suėjus vekselio terminui, jam buvo pateiktas reikalavimas sumokėti. Prašymai buvo siųsti paštu, dėl to konsultavosi su notare. Buvo reikalauta ir telefonu, ieškovas sumokėjo dalį pinigų, o dalį sakė grąžins per keletą mėnesių, todėl jie laukė. Ieškovas pradėjo atlikti mažus mokėjimus ir slapstydavosi, reikėjo jo ieškoti ir prašyti, kad sumokėtų. Maksimaliai galėjo laukti iki vienerių metų iki vykdomojo įrašo išėmimo, todėl laukė, bandė derėtis. Galiausiai gavo vykdomąjį įrašą. Notarė, kuri tvirtino vekselį, buvo ieškovo pasirinkta, tad mano, kad ieškovas, duodamas vekselį, turėtų užtikrinti teisingo adreso nurodymą. Nežino kur ieškovas gyvena, nėra lankęsis jo gyvenamojoje vietoje, ieškovas jam gyvenamosios vietos adreso nėra nurodęs, jo tėtis gal ir lankėsi. Geranoriško bendravimo telefonu nebuvo. Su ieškovu buvo susitikęs tik pasirašant vekselį. Iki vekselio pasirašymo ir po to telefonu bendravo minimaliai, labiau su ieškovu bendravo jo tėtis. Vekselio apmokėjimo dieną buvo namuose. Vekselis buvo pateiktas apmokėti ir telefonu, ir paštu išsiųsti pranešimai paties nurodytu adresu (2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 33 sek. – 1 val. 22 min. 3 sek.).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, tiesiog ieškovas neatvyko į nurodytą vietą ir dėl to jis negalėjo būti pasirašytas, todėl pagal įstatymų numatytą tvarką ir buvo išsiųsti pranešimai. Dėl termino pratęsimo tai yra visiškai nepagrįsta, nes būtų nelogiška atidėti terminą žodžiu, šalys būtų perrašiusios vekselį ar pasirašiusios rašytinę taikos sutartį. Mano, kad visa šitos bylos esmė yra tęsti skolos atidėjimą, paskola yra be palūkanų (2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 8 sek. – 1 val. 23 min. 48 sek.).

Teismo posėdyje atsakovės notarės Miglės Čirbaitės atstovas nurodė, kad atsakovė nesutinka su patikslintu ieškiniu. Ieškovas ginčija teisėtai išduotus vykdomuosius įrašus, siekdamas vilkinti atsiskaitymą pagal prievolę, kurios neginčija, nors per laikotarpį, kai buvo išduoti vykdomieji įrašai, tinkamai savo prievolių nevykdė ir daugiau kaip metai jų visiškai nevykdo. Tą patvirtina ir atsakovas, kad su juo yra vengiama visiškai atsiskaityti, ieškovas slapstosi, bet ir iš paties ieškovo procesinio elgesio. Vekselis buvo išduotas ir yra galiojantis, o pateikimo vykdyti vieta ir laikas yra nurodytas pačiame vekselyje, ko taip pat niekas neginčija. Vekselis buvo tvirtinamas pas paties ieškovo pasirinktą notarę, būtent ieškovas nurodė tuos duomenis, pasirašydamas. Dėl to būtent ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tinkama vieta, kur turėjo būti išsiųsti visi pranešimai, kurie pagal įstatymą turėjo būti siunčiami. Vekselio įvykdymo vieta yra tuo metu buvusi atsakovo gyvenamoji vieta ir jis patvirtina, kad joje buvo. Jeigu įvykdymo vieta yra konkreti vieta tai ir pats pateikimas turi vykti pačiam vekselio davėjui atvykus, kad jam pačiam būtų galima įteikti. Ieškovas neatvyko į vietą. Tai, kad atsakovas dar siuntė pranešimus, gerbdamas kito teisę ir dar papildomai primenant, niekaip nenulemia kitokio teisinio vertinimo, kaip tik tinkamo vekselio pateikimo. Pranešimas buvo siųstas registruotu paštu, tą numato įstatymas, įrodymas buvo pateiktas notarei, R. G. patvirtino, kad vekselis yra neapmokėtas ir ieškovas buvo informuotas apie vekselio apmokėjimą. Notarė, turėdama tokius duomenis, niekaip kitaip ir negalėjo elgtis, tik kaip taikydama taisykles, patikrinti, ar asmuo yra teisėtas vekselio turėtojas, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, patikrinti įrodymus, ar yra pranešta apie vekselio neįvykdymą. Pateikti įrodymai buvo pakankami notarei priimti sprendimą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Jokių pranešimų pačiam vekselio davėjui siųsti nereikia. Notarė įsitikino, būtent prie prašymo pridėtais Lietuvos pašto duomenimis, paties pareiškėjo tvirtinimu apie išsiuntimą vekselyje nurodytais adresais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vekselio davėjo neatvykimas ir faktinis vekselio nepasiėmimas, neįvykdymas vekselio gavėjo gyvenamojoje vietoje, kur yra nurodyta jo pateikimo ir apmokėjimo vieta, yra laikomas tinkamu vekselio pateikimu (2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 28 sek. – 1 val. 44 min. 30 sek.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo antstolis Marius Lekečinskas nedalyvavo. Apie teismo posėdį buvo informuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys netenkinamas.

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. R. B., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. kovo 11 d. sumokėti R. G. 56 500 Eur. Vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini).

2019 m. kovo 12 d. R. G. parengė pareiškimą dėl vekselio pateikimo apmokėti, kuriuo pareikalavo, kad R. B. apmokėtų neapmokėtą vekselio sumą ir palūkanas. Pareiškimas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini).

2019 m. kovo 13 d. R. G. parengė pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo, kuriuo pranešė R. B., kad šis neapmokėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir kreipsis dėl vykdomojo įrašo gavimo. Pranešimas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini).

Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. R. G. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota R. B. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pašte buvo gauta 2019 m. kovo 14 d. ir buvo pateikta pristatyti gavėjui. Nepavykus įteikti siuntos ir gavėjui per nustatytą siuntos saugojimo terminą (bendrovėje nustatyta tvarka siuntos gavimo pašte saugomos 1 mėnesį) neatvykus į paštą atsiimti siuntos bei pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, siunta grąžinta siuntėjui. 2019 m. kovo 13 d. R. G. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota R. B. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pašte buvo gauta 2019 m. kovo 14 d. ir buvo pateikta pristatyti gavėjui. Nepavykus įteikti siuntos ir gavėjui per nustatytą siuntos saugojimo terminą (bendrovėje nustatyta tvarka siuntos gavimo pašte saugomos 1 mėnesį) neatvykus į paštą atsiimti siuntos bei pasibaigus siuntos gavimo pašte saugojimo laikui, siunta grąžinta siuntėjui.

2020 m. kovo 4 d. R. G. pateikė prašymą Kauno miesto 27-ojo notaro biurui prašymą išieškoti iš R. B. neapmokėtą paprastojo vekselio sumą – 36 550 Eur.

2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė Miglė Čirbaitė išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš skolininko R. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), R. G., gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 36 550 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo.

2020 m. kovo 4 d. antstolis Marius Lekečinskas priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą.

R. B. 2019 m. balandžio 19 d. pervedė R. G. 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 26 d. – 1 500 Eur, 2019 m. balandžio 29 d. – 800 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. – 12 700 Eur, 2019 m. lapkričio 26 d. – 500 Eur, 2019 m. gruodžio 4 d. – 600 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 500 Eur, 2020 m. sausio 27 d. – 1 000 Eur, 2020 m. vasario 26 d. – 850 Eur.

Dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą

Tarp šalių nėra ginčo dėl vekselio sudarymo aplinkybių, jo galiojimo, piniginės prievolės dydžio. Vienas iš motyvų, kuriuo grindžiamas patikslintas ieškinys, yra tas, kad buvo pažeistos ĮPVĮ 40 straipsnio ir 47 straipsnio nuostatos.

2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovas R. B. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2019 m. kovo 11 d. sumokėti atsakovui R. G. 56 500 Eur. ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos, tarp jų, dėl mokėjimo termino, apmokėjimo, reikalavimų neapmokėjus vekselio (79 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas).

Pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalį vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti.

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo dienos (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis). Pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis). Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniai reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas ir laiko atžvilgiu viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Pirmiausia ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, turi ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pareigą informuoti apie tai pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į vekselio, kaip apyvartinio vertybinio popieriaus, prigimtį. Vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Kaip išaiškinta kasacinės instancijos teismo, vekselio buvimas pas vekselio turėtoją reiškia ir vekselio pateikimą apmokėti. Paneigti šią prezumpciją turi ieškovas. Taigi vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją. Pažymėtina, kad tokią prezumpciją patvirtina ir vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimą reglamentuojančios teisės normos (ĮPVĮ 81 straipsnis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

Ieškovo išduotame paprastajame vekselyje nurodyta, kad vekselio pateikimo ir apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir jo atstovas teismui nurodė, kad buvo žodžiu pareikalauta, jog ieškovas apmokėtų vekselį. Ieškovas vengė bendrauti su atsakovu ir nurodytą dieną neatvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir vekselio neapmokėjo, todėl 2019 m. kovo 12 d. atsakovas parengė pareiškimą dėl vekselio pateikimo apmokėti, kuriuo pareikalavo, kad ieškovas apmokėtų vekselį. Ieškovas pripažino vekselyje nurodytą dieną nebuvęs (duomenys neskelbtini). Ieškovo teiginį, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarta pratęsti skolos mokėjimo terminą dvejiems metams paneigė atsakovas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių termino pratęsimą ir paneigiančių atsakovo poziciją. Duomenų, įrodančių susitarimą pratęsti skolos mokėjimo terminą, pateikimo procesinė pareiga priklausė ieškovui. Atsakovui nurodžius, kad žodžiu raginus ieškovą, šis pervedė kelias nedideles sumas, ieškovo teiginys, kad pervedimai, atlikti 2019 m. ir 2020 m., įrodo susitarimą dėl termino pratęsimo vertintinas kritiškai. Ieškovas bet kuriuo atveju, net jeigu tariamai terminas ir buvo pratęstas, prievolės laiku neįvykdė (paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. vasario mėnesį). Priešingai, tą pripažindamas, jis nemoka atsakovui skolos, net ir pasibaigus tariamai pratęstam terminui (po 2021 m. kovo 11 d.). Vekselio buvimas pas atsakovą bei jo pateikimas apmokėti žodžiu pripažintini tinkamu vekselio pateikimu apmokėti, nes priešingu atveju, ieškovui vekselyje nurodytą dieną neatvykus nurodytu adresu, atsakovas prarastų galimybę atgauti vekselyje nurodytą sumą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiama, kad ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, vekselio pateikimo apmokėti prezumpcijos, neįrodė savo teiginių, todėl laikytina, kad ieškovui vekselis buvo pateiktas apmokėti, o atsakovas tinkamai įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.

Vekselio turėtojui pateikus vekselį apmokėti ir vekselio davėjui jo neapmokėjus, taikytina ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti vekselio turėtoją pranešti vekselio davėjui apie vekselio neapmokėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį (ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalis), tačiau vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad pranešimas buvo įteiktas laiku (ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuriuo adresu buvo siųstas pranešimas. Atsakovas pranešimą dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo siuntė vekselyje nurodytu adresu – į (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas tuo metu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovas teigė, kad jo faktinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) ir atsakovas tą žinojo, todėl, sąmoningai siuntęs laiškus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pasielgė nesąžiningai. Atsakovas paneigė ieškovo teiginius, kad ieškovas jam žodžiu buvo sakęs savo faktinės gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas teismui pripažino perskaitęs vekselį, taigi, darytina išvada, kad turėjo matyti, jog vekselyje nurodytas adresas, kuriuo jis faktiškai negyvena, ir, būdamas protingas bei verslo ir vekselių sudarymo patirties turintis žmogus, turėjo suprasti, kad tuo nurodytu adresu bus siunčiami pranešimai, jeigu vekselis nebus apmokėtas. Ieškovas nurodė neprisimenantis, ar pasakė notarei apie tai, kad nurodytu adresu jis negyvena. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra verslininkas, jis privalėjo elgtis atidžiai, todėl turi prisiimti tenkančią riziką. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad jis būtų tinkamai ir laiku informavęs atsakovą apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ir būtų nurodęs faktinį gyvenamosios vietos adresą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, laikytina, kad ĮPVĮ 40 straipsnio, 47 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl notarės vykdomojo įrašo

Ieškinyje teigiama, kad vykdomąjį įrašą išdavusi Kauno 27-ojo notaro biuro notarė Miglė Čirbaitė pažeidė Notariato įstatymo 49¹ straipsnio nuostatas. Byloje kilo ginčas dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos normų kolizijos.

Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuota vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. ginčo vykdomojo įrašo metu) reglamentuotas notarų vykdomųjų įrašų (pagal pridedamą formą), daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius ir čekius atlikimas. Pagal šios Tvarkos 3 punktą notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą. Prašyme be kitų rekvizitų turi būti nurodyta, ar vekselis ar čekis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytuoju laiku pateiktas vekselio ar čekio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje, arba apmokėti čekį (4.7 papunktis); ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba nenurodyta akcepto data, arba neapmokėtas, arba nevizuotas ir nenurodyta vizos data, arba čekis neapmokėtas (4.8 papunktis). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (8 punktas).

Įvertinus teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra teisinių argumentų pripažinti ieškovo atstovo motyvus pagrįstais. Tai, kad CK 1.105 straipsnio 5 dalyje ir ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, nekeičia vekselio prigimties ir nesudaro pagrindo jo tapatinti su notarine forma patvirtintu sandoriu, kaip tai nurodyta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje ar reglamentuota CK 1.74 straipsnyje.

Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuojami aiškiai apibrėžti atvejai, į kuriuos, kaip minėta, nepatenka įrašų pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius atlikimas. Pastarųjų atlikimo tvarka reglamentuota poįstatyminiame akte, kurio normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis Notariato įstatymo 49¹ straipsnio atžvilgiu.

Sprendžiant dėl vykdomojo įrašo vekselyje, nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, o ne Notariato įstatymo 49¹ straipsniu – pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 (kuria ieškinyje ir baigiamosiose kalbose rėmėsi ir pats ieškovo atstovas), 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas. Nei įstatyme, nei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta, kaip turėtų būti įrodinėjamas pranešimų apie neapmokėjimą pateikimas. ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė pranešti apie neapmokėjimą bet kokia forma. Vekselio turėtojas, prieš pranešdamas apie neapmokėjimą pasirinktu būdu, turi apsvarstyti, ar turės įrodymų tuo atveju, jeigu vekselis bus neapmokėtas ir vekselio turėtojas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatą, visais atvejais tinkamu įrodymu apie pranešimą dėl neapmokėjimo pripažintinas paštu išsiųstas pranešimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

Įvertinus faktinių aplinkybių visumą, nustatyta, kad pranešimų vekselio davėjui siuntimo tvarka, numatyta ĮPVĮ 40 straipsnyje, 47 straipsnyje, nebuvo pažeista. Notarė Miglė Čirbaitė patvirtino, jog įsitikino, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti ir vekselio davėjui buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą. Tad nėra pagrindo spręsti, kad notarė pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti patikslintą ieškinį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2019 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio Mariaus Lekečinsko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės Miglės Čirbaitės Notaro vykdomąjį įrašą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Netenkinus patikslinto ieškinio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys ir detalizuojantys dokumentai rodo, kad išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – atsakovui R. G. priteisiama 1 700 Eur, atsakovei notarei Miglei Čirbaitei priteisiama 1 200 Eur.

Byloje taip pat susidarė 17,53 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti patikslinto ieškinio.

Laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolio Mariaus Lekečinsko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal 2020 m. kovo 4 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės Miglės Čirbaitės Notaro vykdomąjį įrašą sustabdymą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarei Miglei Čirbaitei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,53 (septyniolikos eurų 53 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.