Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1851-1026/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-21
Bylos Nr.: e2-1851-1026/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15911-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Motiejūnienė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: L. K.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2-1815-1026/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15911-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.; 2.4.2.2; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant D. R., Ž. U., V. K.,dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovei S. Ž.,atsakovei L. J., jos atstovei advokato padėjėjai K. R.,trečiajam asmeniui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo L. K. dėl nuostolių atlyginimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei paskirti naudotis kambarį pažymėtą indeksu 33-4/14,35 kv.m. ploto, atsakovei paskirti naudotis kambarį prie balkono, t. y. 12,38 kv.m. ploto patalpos 33-3/31,18 kv.m. ploto, kuris atskirtinas įrengtina siena šalių bendromis lėšomis, abiems šalims bendram naudojimui paskirti naudotis 18,8 kv.m. ploto dalį (virtuvę) patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv.m., koridorių, pažymėtą indeksu 33-1/ 3,25 kv.m., tualetą- dušą 5,83 kv.m. ploto; pripažinti ieškovei teisę įrengti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 33-3/31,18 kv.m. ploto sieną, atskiriant 12,38 kv.m. ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės 1/2 sienos įrengimo išlaidų; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3837,75 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 182,75 Eur kas mėnesį mėnesiniams nuostoliams atlyginti iki 2020 m. spalio 8 d. (raktų nuo buto grąžinimo); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė, jog ji ir atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės, kurį įsigijo 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat ieškovei kartu su atsakove nuosavybės teise priklauso po 1/142 dalį turto: 0,7913 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo su automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, jog nors tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kiekviena iš jų turi teisę nevaržomai naudotis, valdyti po ½ dalį buto, bei ja disponuoti. Nurodo, jog nuo pat įsigijimo ieškovė negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovė be jos sutikimo sudarinėja nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ir visą butą nuomoja svetimiems asmenims, iš kurių kiekvieną mėnesį gauna pajamas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama atlaisvinti jai priklausančią buto dalį, nustatyti naudojimosi tvarką bei atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti atsakovės gautą 1/2 dalį nuomos mokesčio už atsakovės be ieškovės sutikimo eilę metų nuomotą ir ieškovei priklausančią 1/2 dalį buto. Dėl to, mano, jog atsakovė kiekvieną mėnesį gaudama apie 430 Eur, kiekvieną mėnesį turėjo ieškovei perduoti 1/2 dalį nuomos, kas sudaro 215 Eur, nuo gautų pajamų atskaičius 15 proc. GPM valstybei, galutinė suma sudaro 182,75 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovė nuo 2015 metų nuomoja tretiesiems asmenims butą ir gauna iš to pajamas, tačiau ieškovė prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. kas sudaro 3837,75 Eur, o dėl tos priežasties, kad atsakovė užėmusi butą, negrąžina ieškovei raktų, prašė skaičiuoti nuostolius iki 2020-10-08 d. Iš kadastrinės bylos matyti, jog ginčo butą sudaro šios patalpos: kambarys 33-4/14,35 kv. m. ploto, kambarys – virtuvė 33-3/31,18 kv. m., tualetas – dušas 5,83 kv. m. ploto. Nors antras kambarys sujungtas su virtuve, tačiau atskirti šias patalpas yra labai paprasta, įrengiant sieną pagal jau įrengtą sieną bendromis lėšomis. Mano, jog ši siena turi būti įrengta bendromis šalių lėšomis. Ieškovė pageidauja, kad jai būtų paskirtas kambarys, pažymėtas indeksu 33-4/14,35 kv.m. ploto, atsakovei paskirta kambarys prie balkono, t. y. dalis – 12,38 kv.m. ploto patalpos 33-3/31,18 kv.m. ploto, kuris atskirtinas įrengiant sieną šalių bendromis lėšomis. Mano, jog tokia naudojimosi tvarka yra priimtiniausia, racionaliausia, nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

3. Ieškovė S. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakove nusipirko butą per pusę. Atsakovė tuo metu gyveno su jos sūnumi L. K. Anglijoje ir taip nusprendė nusipirkti tą butą, planavo jį išnuomoti, gauti pajamų. Tuo metu santykiai su atsakove buvo geri, po to atsakovė su sūnumi susipyko, išsiskyrė prieš maždaug du metus. Bute lankėsi du kartus, paskutinį kartą bute buvo 2015 m., kai remontavo, o dabar 2020 m. kovo mėnesį buvo, tačiau niekas neįleido, raktų neturi, sūnus raktų irgi neturi. 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pati ieškovė. Kartu su sutartimi buto raktai nebuvo duoti, raktų apskritai niekada neturėjo. Raktų prašė, tačiau atsakovė atsisakė duoti, į policiją nesikreipė, į atsakovę raštu nesikreipė. Jokių lėšų, pajamų ieškovė už buto nuomą iš atsakovės nėra gavusi.

4. Ieškovės atstovė S. Ž. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Butas įgytas 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Nuo buto įgijimo, ieškovė jai priklausančia buto dalimi negalėjo naudotis, nes naudojosi atsakovė, nuomojo tretiesiems asmenims. Atsakovė visą laiką gyveno Anglijoje ir butas buvo nuomojamas, gaunant po 400-450 Eur nuomos mokesčio per mėnesį. Ieškovė ne kartą ir žodžiu, ir raštu prašė atsakovės atlaisvinti 1/2 dalį buto, tačiau atsakovė nereagavo. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, kadangi iš esmės tai 2 kambarių butas, paskirti ieškovei kambarį indeksu 33-4, atsakovei - 33-3, bendrai paskirti kitus visus kambarius. Ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl jai užtektų mažo kambariuko, o atsakovė turi vaiką, tai su balkonu būtų geriau atsakovei, tačiau palieka spręsti teismo nuožiūra. Teigė, jog iš tikrųjų didelio ginčo nėra dėl naudojimosi tvarkos, svarbu, kad ji būtų apskritai nustatyta. Atsakovė ieškovei neduoda rakto, neįleidžia į butą. Nuostolių atlyginimo prašo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-09-01 (už 21 mėn.). Kadangi atsakovė neįleidžia ieškovės į butą, tai prašo priteisti už kiekvieną mėnesį 182,75 Eur. Dėl gautos nuomos ir atsakovės naudojimosi butu, ne įleidimo ieškovės į butą, priteisti ir po 182,75 Eur iki 2020-10-08 d., kadangi tik tada buvo gražinti ieškovei abu raktai nuo buto. Galutinė suma sudaro 6075 Eur, t.y. nuo 2018-01-01 iki 2020-10-08 d. Pareiškus ieškinį buvo surinkta pakankamai įrodymai, kad ir iki 2018 metų, bet ieškinys apsiriboja nuo 2018 metų, butas buvo nuomojamas iki 2020 metų pradžios, o vėliau iki 2020-10-08 d. į butą nebuvo įleidžiama ir tik spalio 8 d. buvo perduotas antras raktas ir dėl to buvo patikslintas ieškinys, kad nuomos prašo iki spalio 8 dienos, nes tada buvo grąžinti abu raktai. Nors nepavyko gauti nuomos sutarčių, nes atsakovė tokius duomenis slėpė, bet teismas išreikalavo išrašus iš bankų, kurie patvirtina, kad 2018 metais, butas buvo nuomojamas, apie tai patvirtino liudytoja S. B.. Apžiūrėtos atsakovės Angliškos sąskaitos, iš kurių akivaizdu, kad butas buvo nuomojamas, nes buvo pervedami nuomos pinigai. Todėl yra daugiau nei akivaizdu, kad nuo 2018 metų pradžios butas (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas. Prašo patenkinti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos per didelės, prašo jas atmesti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė L. J. pateiktu atsiliepimu, tripliku nesutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovei priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalies ji nenuomojo, pajamų negavo. Nurodė, jog apie 2015 metus ginčo butas buvo išnuomotas, bet ieškovei priklausanti nuomos mokesčio dalis buvo jai pervesta bankiniu pavedimu. 2019 m. kovo 14 d. su T. M. sudaryta nuomos sutartis, kurios neaiški kopija yra pateikta teismui, nebuvo vykdoma. Pasirašė kitą sutartį. Įsigijus ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, jį reikėjo užbaigti statyti, po statybos pabaigos reikėjo padaryti remontus. Visa eilė darbų buvo padaryti jos lėšomis, ieškovei prie šių išlaidų neprisidedant. Ieškovė butu nesirūpino. Atsakovė organizavo ir savo lėšomis atliko buto remontą, pakeitė lubas, įrengė pertvaras, virtuvę, vonios ir tualeto kambarį. Nuo to laiko atsakovė naudojosi atskirtu kambariu, naujoje 2020 m. sausio 2 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtu 33-4 ir bendro naudojimo holu, vonios ir tualeto kambariu, virtuve - valgomuoju, esančiu patalpoje 33-3. Savo naudojamame kambaryje atsakovė savo lėšomis nupirko lovą, įrengė drabužinę (spintą). Ieškovė niekada realiai nesusidūrė su kliūtimis naudotis jai priklausančia buto dalimi, o ja nesinaudojo ir nesirūpino Atsakovė nesutinka su naudojimosi butu tvarka. Atsakovė siekdama naudotis patalpa, pažymėta 33-4, įsirengė pertvarą, duris, įrengė šį kambarį, dekoravo, pirko jam baldus, įrengė drabužinę, kai ieškovė neprisidėjo prie buto priežiūros, įrengimo, išlaikymo. Be to, būtent šiame kambaryje nuo 2020 m. pradžios gyvena atsakovė su mažamečiu sūnumi, yra sukūrusi gyvenamą aplinką, pagal savo ir sūnaus poreikius, todėl ieškovės nurodomo kambario paskyrimas atsakovei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

6. Atsakovė L. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad ieškovė reikalauja pinigų nuo 2015 metų. Mano, kad reikalauja apgaulės būdu. Su ieškovės sūnumi skyrėsi 2018 m. rugsėjo mėnesį, tačiau gyveno toliau kartu Anglijoje, kadangi turtas priklauso po 1/2 dalį. Ginčo butą įsigijo su ieškovės sūnumi, savininkė yra ieškovė, nes jos sūnus turėjo skolų antstoliams. Butą pirko, nes abi šalys turėjo pasitaupę pinigų, norėjo investuoti lėšas, galvojo išnuomoti. Viską, ką gaudavo už buto nuomą buvo bendra, pinigus gaudavo į atsakovės sąskaitą, bet naudojo abu su L. K. bendrai. 2019 m. kovo 14 d. sudarytą sutartį su T. M. pakeitė tą pačią dieną - 2019 m. kovo 14 d., tačiau jos neturi, nes ji dingo. 2018 m. nuomos sutarties neatsimena ar buvo sudariusi. Nuo 2020 m. sausio ir vasario mėnesių ji pati gyveno bute, vaikas ėjo į mokyklą. Nurodė, jog apskritai butą išlaikė ji, mokesčius mokėjo ji, į butą pirko baldus iš savo lėšų, iš savo lėšų ir remontavo. Ieškovė gavo buto raktus kai buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis. M. B. ir S. B. ieškojo buto nuomos klientų, ir ji pati ieškojo. Nuomininkai nuomą mokėdavo į jos sąskaitą esančią Swedbank banke. Turi sąskaitą ir Anglijoje, į ją buvo kelis kartus sumokėta nuoma. A. B., R. D., I. S. yra draugės, jos dažnai persiveda pinigų. K. A., K. J. nežino. Gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) nuo 2020 metų sausio mėnesio vidurio. Jos sūnus D. K., 7 metų amžiaus lanko (duomenys neskelbtini). Prašė ieškinį atmesti.

7. Atsakovės atstovės atstovė advokato padėjėja K. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, dėl naudojimosi tvarkos sutiktų, jeigu atsakovei būtų paliekamas miegamasis kambarys pažymėtas indeksu 33-4, 14 kv.m., kadangi atsakovė ir šiai dienai jame gyvena, įsirengusi drabužinę, nusipirkusi lovą, gyvena su sūnumi, o ieškovei paliekamas kambarys prie balkono, pažymėtas indeksu 33-3. Dėl nuostolių atlyginimo atsakovė kategoriškai nesutinka, byloje nepateikta nei vieno leistino įrodymo, kad butas buvo nuomojamas. Atsakovė neginčija fakto kad buto dalis buvo nuomojama. Pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, tačiau sutartys nebuvo sudarytos, įregistruotos, patvirtintos, tai neaišku iš kur jas gavo ieškovė. Bute atsakovė leido pagyventi ir savo dukrai, kuri atvykdavo į (duomenys neskelbtini), jame gyvendavo ir pati atsakovė grįždavusi iš Anglijos, taip pat leido pagyventi ir savo draugei. Atsakovė visiems akcentuodavo, kad butas jai priklauso ½ dalimi. Atsakovė į Lietuvą grįžo 2019 m. gruodžio gale. Nuo to laiko ji pati bute gyveno. Iš nuomos pinigų atsakovė vedė bendrą ūkį su L. K., butas yra bendra nuosavybe. Atsakovės iniciatyva butas buvo įrenginėjamas, ji teikė dokumentus, kad baldus, ji įsirengė tą kambarį, todėl tikslinga paskirti jai naudotis, kadangi faktiškai ji šiai dienai naudojasi kambariu. Būtent atsakovė dėjo pastangas, kad tas butas būtų nuomojamas bei būtų gaunamos pajamos. Pati ieškovė, nors dabar prašo priteisti nuostolius už negautas pajamas, bet ji niekada neprisidėjo prie nuomininkų paieškos. Pirkimo – pardavimo sutartis taip pat buvo sudaroma formaliai, būtent dėl to, kad L. K. yra skolingas Lietuvoje antstoliais, todėl negali įgyti turto Lietuvoje ir dėl to slepia savo turtą ir pajamas. Taigi L. J. kartu su L. K. butą įsigijo po ½ dalį ir tai nebuvo S. K. įsigytas butas. Apie tai, kad butas tarpais buvo nuomojamas, byloje nėra ginčo. Atsakovė neneigė, kad jis būdavo nuomojamas, bet negalima teigti, kad jis būdavo nuomojamas nuo 2015-08-31 dienos iki pat 2020-01-01 d. nepertraukiamai. Didžioji dalis įrodymų yra kažkokie susirašinėjimai, neaišku kokiu būdu užfiksuoti, nėra datų. Prašo jų nevertinti. Juose daug kalbama ir apie (duomenys neskelbtini) butą. Todėl prašo atmesti ieškinį. Ieškovė nepatyrė nuostolių, o dėl naudojimosi tvarkos, prašo atsižvelgiant į šalių poreikius tuo butu naudotis. Šiai dienai, ieškovės intereso nėra, o atsakovė gyvena su sūnumi.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu sutinka, mano jog jis pagrįstas ir įrodytas. Atsiliepime bei posėdyje nurodė, kad atsakovė buvo jo sugyventinė, nuo 2008 m. iki 2018 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Gyvendami užsienyje kartu įsigijo keletą nekilnojamojo turto objektų tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, tame tarpe ½ dalį buvo (duomenys neskelbtini), kitą dalį buto įsigijo jo motina S. K.. Atsakovė visą laiką nuomojo butą, gaudavo 400-450 Eur nuomos mokesčio, tačiau visus pinigus pasiimdavo sau. Ieškovei paprašius jam sumokėti pusė gaunamos nuomos 2018 metais, atsakovė atsisakė ir jos nemokėjo. Nurodė, jog jam gerai žinoma, kad 2018 m., 2019 m. visas butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas ir ieškovė gavo nuomos mokestį. Mano, jog pagrįstas prašymas nustatyti naudojimosi tvarką, kadangi atsakovė grįžusi į Lietuvą užsiėmė butą 2020 m. pradžioje ir nieko į butą neįsileido, nedavė raktų. Tas butas visada buvo nuomojamas nuo pat jo įrengimo, nuo 2016 metų ir buvo nuomojamas iki pat 2020 metų, kai ji atvažiavo į Lietuvą. Buto įrengimas buvo iš bendrų lėšų, gal net daugiau indėlio buvo L. K., Jis nuo 2009 metų yra dirbantis, ne taip kaip L. J., ir visos pajamos buvo iš jo ir jo metinės pajamos buvo keturgubai didesnės nei L. J., tai ji negalėjo prisidėti prie buto ir namo įrengimo. Prašė ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – po 1/2 dalį buto, pagal 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei kartu su atsakove nuosavybės teise priklauso po 1/142 dalį turto: 0,7913 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo su automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekių šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas el. b. l. 5-48). Pagal statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbai (II tomas el. b. l. 117-121) bei 2020 m. sausio 2 d. atlikti nekilnojamojo daikto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, pateikta kadastrinių matavimų byla (1 t., el. b. l. 130-139).

10. Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovės teigimu nuo pat buto įsigijimo ieškovė negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovė be jos sutikimo sudarinėja nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Dėl to, mano, jog atsakovė kiekvieną mėnesį gaudama apie 430 Eur, turėjo ieškovei perduoti 1/2 dalį nuomos, kas sudaro 215 Eur, nuo gautų pajamų atskaičius 15 proc. GPM valstybei, galutinė suma sudaro 182,75 Eur per mėnesį. Mano, jog ieškovės siūloma naudojimosi tvarka butu, jai paskiriamu kambariu su indeksu 33-4, 14,35 kv.m. yra priimtiniausia, racionaliausia, nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovė niekada realiai nesusidūrė su kliūtimis naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieškovei priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalies ji nenuomojo, pajamų negavo. Ieškovė iki šios bylos iškėlimo teisme nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl naudojimosi butu. Tačiau sutiktų, jeigu atsakovei būtų paliekamas miegamasis kambarys pažymėtas indeksu 33-4, 14,35 kv.m., o ieškovei paliekamas kambarys prie balkono, pažymėtas indeksu 33-3. Teigia ir tai, kad ieškovė butu nesirūpino. Visa eilė darbų buvo padaryti atsakovės lėšomis, ieškovei prie šių išlaidų neprisidedant.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

11. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal šio straipsnio 2 dalį savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

13. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

14. Byla pradėta ieškovės iniciatyva, pagal vienos iš bendraturčių ieškinį. Pati ieškovė, siekdama nustatyti naudojimosi butu tvarką pateikė ne projektinius pasiūlymus, o Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuoti patalpos (buto) kadastro duomenys. Taigi, šalims priskirtinų naudotis patalpų duomenys teismo sprendime nurodytini pagal byloje pateiktą ieškovės užsakymu suformuotą ginčo buto kadastrinių matavimų bylą (I tomas, el.b.l. 130-139). Iš kadastrinės bylos matyti, jog ginčo 54,61 kv.m. bendro ploto butą sudaro du gyvenamieji kambariai bei dar 3 bendrojo naudojimosi patalpos: kambarys indeksu 33-4 -14,35 kv. m. ploto, kambarys – virtuvė indeksu 33-3 -31,18 kv. m. ploto, tualetas – dušas, pažymėtas indeksu 33-2, 5,83 kv. m. ploto, koridorius, pažymėtas indeksu 33-1, 3,25 kv.m. ploto (I tomas el. b.l. 130-139). Šiuo atveju šalys iš esmės neginčija aplinkybės, kad naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka turi būti nustatyta. Ieškovė pageidauja, kad jai būtų paskirtas kambarys, pažymėtas indeksu 33-4 - 14,35 kv.m. ploto, atsakovei paskirtas kambarys prie balkono, t. y. dalis – 12,38 kv.m. ploto iš patalpos indeksu 33-3, kuri yra 31,18 kv.m. ploto. Tuo tarpu atsakovė taip pat pageidauja tos pačios patalpos – kambario, kadangi teigia kad ji jame gyvena.

15. Nagrinėjamu atveju butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – po 1/2 dalį buto. Taigi ieškovės pageidavimu, jeigu jai būtų paskirta naudotis kambariu pažymėtu indeksu 33-4, jai būtų paskirta naudotis 14,35 kv. m. ploto bei 40,26 kv. m. (54,61-14,35) naudotis bendrai su atsakove bendrojo naudojimosi patalpomis, t.y. virtuve, tualetu-dušu, koridoriumi o tuo tarpu atitinkamai atsakovei, pagal ieškovės pagedavimą paskyrus naudotis kambarį su indeksu 33-3, kuris yra 31,18 kv.m. ploto bei jį atskyrus pertvara, kambarys sudarytų 12,38 kv.m. ploto būtų paskirta 42,23 kv. m. (54,61-12,38) naudotis bendrai su ieškove bendrojo naudojimosi patalpomis, t.y. virtuve, tualetu-dušu, koridoriumi. Šalims priklauso po ½ dalį ginčo buto. Tai, vertinant ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi butu tvarką, skaičiuojant, jog kiekvienai iš šalių priklausytų po 27,305 kv. m. buto dalių ploto, vertintina, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka dėl 14,35 kv. m. ploto kambario paskyrimo naudotis vienai iš šalių ir 12,38 kv. m. ploto kambario paskyrimo nepažeidžia tos šalies interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad praktikoje naudojimosi tvarkos nustatymas nei kiek nenukrypstant nuo idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

16. Ginčas šioje dalyje kilo ne dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bet konkretaus kambario paskyrimo vienai iš šalių, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė pageidauja naudotis tuo pačiu kambariu, pažymėtų indeksu 33-4, 14,35 kv.m. ploto. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors vėlesnėse proceso stadijose ieškovės atstovė prašė jų patikslintą reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos ir konkrečiai kambario, pažymėto indeksu 33-4 paskyrimo naudotis ieškovei, tenkinti, tačiau 2020-08-19 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovė, atstovaudama ieškovę nurodė, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl jai užtektų mažo kambariuko, o atsakovė turi vaiką, tai su balkonu būtų geriau atsakovei, tačiau palieka tai spręsti teismo nuožiūra. Teigė, jog iš tikrųjų didelio ginčo nėra dėl naudojimosi tvarkos, svarbu, kad ji būtų apskritai nustatyta. Todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės argumentus, jog ji nurodo naudojanti kambarį kartu su nepilnamečiu vaiku, todėl racionalesnis ir protingesnis sprendimas šiuo atveju kambarį indeksu 33-4, 14,35 kv.m. ploto, paskirti naudotis atsakovei L. J., o ieškovei paskirti naudotis kambarį prie balkono, t. y. 12,38 kv.m. ploto patalpos 33-3/31,18 kv.m. ploto, kuris atskirtinas įrengtina siena šalių bendromis lėšomis. Abiems šalims bendram naudojimui paskirtina naudotis 18,8 kv.m. ploto dalimi (virtuve) patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv.m., koridoriumi, pažymėtu indeksu 33-1/ 3,25 kv.m., tualetu - duš 5,83 kv.m. ploto. Tai, kad atsakovė teigė, kad įsirengusi drabužinę, nusipirkusi lovą bei pteikė į bylą sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kvitus, baldų pirkimo duomenis, tačiau šias aplinkybes teismas vertina, kaip neturinčias lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl šalių naudojimosi ginčo butu tvarkos ar tam tikrų buto patalpų priskyrimo bendraturčiams, kadangi ieškovės valia dėl šių baldų pirkimo ir pastatymo konkrečiuose patalpose nebuvo išreikšta. Teismo sprendimą dėl naudojimosi butu racionalumo sustiprino tai, kad šiek tiek didesnio ploto patalpa turėtų būti paskirta asmeniui, kuris juo naudojasi ar ketina naudotis kartu su nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad sprendžiant naudojimosi tvarkos klausimą turi būti siekiama išvengti teisminių ginčų ne apskritai, o konkrečių ginčų, galinčių kilti naudojantis buto konkrečiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kambarį būtina naudotis izoliuotai, pripažintina ieškovei teisė įrengti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 33-3/31,18 kv.m. ploto sieną, atskiriant 12,38 kv.m. ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės 1/2 sienos įrengimo išlaidų. Teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nepaisant to, kad ieškovei paskiriama naudotis kita patalpa, nei ji pageidavo, laikytinas iš esmės patenkintu ieškovės reikalavimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - butu tvarkos nustatymu. Ieškovė mano, jog siena turi būti įrengta bendromis šalių lėšomis ir tokia jos reikalavimo dalis pripažintina pagrįsta bei tenkintina (CK 4.76 straipsnis).

17. Teismas taip pat pažymi, kad naudojimosi daiktu santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pertvarkius patalpas ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti nustatytą daikto naudojimosi tvarką.

Dėl nuostolių už buto nuomą atlyginimo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei S. K. ir atsakovei L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą abi šalys įgijo pagal 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (I tomas el. b. l. 5-6). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurias, ieškovės teigimu, ji būtų gavusi, jeigu patalpų bendraturtė nebūtų sudariusi kliūčių naudotis jai, ieškovei, priklausančiu turtu. Ieškovės teigimu, atsakovė kiekvieną mėnesį gaudama apie 430 Eur už buto nuomą, kiekvieną mėnesį turėjo ieškovei perduoti šios 1/2 dalį nuomos, kas sudaro 215 Eur, o nuo gautų pajamų atskaičius 15 proc. GPM valstybei, galutinė suma sudaro 182,75 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu teigdama, kad ieškovė niekada realiai nesusidūrė su kliūtimis naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieškovei priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalies ji nenuomojo, pajamų negavo. Teigia ir tai, kad ieškovė butu nesirūpino. Visa eilė darbų buvo padaryti atsakovės lėšomis, ieškovei prie šių išlaidų neprisidedant. Atsakovė, patalpų bendraturtė, ieškovės argumentus dėl ieškovės negautų pajamų, argumentuodama tuo, kad byloje neįrodyti ieškovo patirti nuostoliai ir jų dydis, akcentuojamas pačios ieškovo netinkamas elgesys, kad ji nesidomėjo butu ir faktiškai neketina juo naudotis. Teismas laiko atsakovės poziciją nepagrįsta ir atmeta toliau nurodytais motyvais.

19. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

20. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši taisyklė, reiškianti, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Įvertinus daiktinių teisių sąvoką, pateiktą CK 4.20 straipsnyje, daiktines teises, aptartas CK ketvirtosios knygos II dalyje, taip pat prievolių teisės nuostatas, spręstina, kad atskiros CK 4.78 straipsnyje nurodytos teisės pagal savo prigimtį gali būti tiek daiktinio, tiek prievolinio pobūdžio. Apie prievolinį atitinkamų teisių (nuomos, panaudos ir kt.) pobūdį pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, taip pat nurodyta, kad CK 4.78 straipsnis reguliuoja bendraturčių išorinius santykius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir kt.).

21. Atsakovė teigia, kad ieškovė niekada nesidomėjo butu, nereiškė pretenzijų dėl buto, nemokėjo mokesčių, nesirūpino buto įrengimu, jog faktiškai ji nėra buto dalies savininkė, o savininkas yra jos sūnus tretysis asmuo L. K.. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais ir juos atmeta. Ieškovė yra buto dalies savininkė, kadangi tokie duomenys yra užfiksuoti Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir galioja tol, kol nėra nuginčyti. Nepaisant atsakovės teiginių apie ieškovės domėjimąsi ar nesidomėjimą butu, tai nepaneigia ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisės turinio, kol ji nėra perleidusi kitam asmeniui ar asmenims. Atsakovės teiginį, kad ieškovė nėra reiškusi pretenzijų atsakovei paneigia į bylą pateiktas ieškovės prašymas atsakovei, iš kurio turinio matyti, kad dar ikiteisminėje stadijoje 2019-05-06 ieškovė reikalavo pateikti sudarytas nuomos sutartis bei tokius prašymus teikė tiek atsakovei, tiek M. B., t.y. nekilnojamoj turto agentui (I tomas el. b. l. 49-51). Atsakovės teiginys, kad ieškovė nėra prisidėjusi prie buto išlaikymo, atmetamas, kadangi pati atsakovė byloje neteikė priešinio reikalavimo, neteikė įrodymų ar duomenų kiek jai vienai teko išlaikyti ginčo butą bei kokius nuostolius ji patyrė, tokių duomenų teismas šioje byloje netyrė ir nevertina atsakovės nurodomų išlaidų, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22. Atsakovė bylos nagrinėjimo procese bei procesiniuose dokumentuose kategoriškai tvirtino, kad ji buto nenuomojo. Teismui pasiūlius bei įpareigojus atsakovė, ji nuomos sutarčių į bylą neteikė nurodydama, kad dokumentai yra dingę, o apklausiant ir teikiant paaiškinimus visų faktų dėl sudarytų nuomos sutarčių nuosekliai nepateikė ir neišdėstė. Tik įtraukus į bylą L. K. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų bei jam pateikus naujus argumentus, atsakovė tik baigiamosiose kalbose paaiškino buto įsigijimo aplinkybes. Paskutinėse bylos nagrinėjimo stadijose atsakovė ir jos atstovė neneigė ir to fakto, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo atskirais laikotarpiais nuomojamas. Todėl laikytina, kad prisiekusi teismui atsakovė L. J. tam tikrų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, teismui neatskleidė, nebendradarbiavo teismui vykdant teisingumo funkcijas, siekiant patikrinti ir įvertinti šalių nurodytus faktus bei siekiant atskleisti tiesą byloje (CPK 186 straipsnio 1 ir 6 dalis). Teismas nesiremia nenuosekliais atsakovės paaiškinimais.

23. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu, kad ji butą nuomojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020-10-08 d. nurodydama, kad butas buvo nuomojamas tik atskirais laikotarpiais ir tai tik dalis buto, todėl mano, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė. Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais, kadangi jie buvo paneigti bylos įrodymais. Pirmiausia tokie atsakovės teiginiai paneigiami ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimu, kad buto įsigijimo tikslas buvo jo išnuomavimas ir tokių pajamų gavimas. Tokie atsakovės teiginiai, kad butas nebuvo nuomojamas paneigiami toliau aptariamas liudytojų paaiškinimais.

24. Liudytojas L. K. nurodė, jog 2015 m. su buvusia sugyventine būstas buvo perkamas, nes norėjo į jį investuoti, išnuomoti, bet ne asmeniniam naudojimui. Kol gyveno kartu su atsakove, butą remontavo, po to pradėjo nuomoti. Kai jis gyveno su atsakove, motina į visus reikalus nesikišo. Iš pradžių butas buvo nuomojamas, pinigai buvo naudojami bendrai, tačiau vėliau kai išsiskyrė su atsakove, atsakovė pasiimdavo už butą visą nuomą, ir nei jis, nei motina pinigų negaudavo. Tvirtino, kad butas apskritai visada buvo nuomojamas, nuomos kaina siekdavo 450-480 Eur per mėnesį, tačiau jis nežinojo su kuo atsakovė sudarydavo sutartis, nes viską tvarkė ji pati kartu su M. B. ir S. B.. Mokesčius už butą mokėjo nuomininkai, nes didžiąją dalį atsakovė gyveno Anglijoje. Jam apie nuomininkus pasakojo pati atsakovė. Buto raktų atsakovės prašė, tačiau nei jam, nei motinai atsakovė jų nedavė.

25. Liudytojas M. B. paaiškino, kad jis kaip nekilnojamojo turto brokeris (agentas) bendravo nuo 2016 ar 2017 metų su L. J. ir dėl buto (duomenys neskelbtini). Tas butas buvo nuomojamas. Jis jai draugiškai padėdavo, kadangi ji nebuvo Lietuvoje – surasti nuomininkus ir padėti užsipildyti sutartį, nes ji palikdavo sutartį su parašais. Datų konkrečiai neatsimena, su tuo butu nedirba nuo 2018 metų, o nuo tada su tuo butu dirbo jo žmona S. B.. Tvirtino, kad nuomą mokėjo nuomininkai, nuomos mokestį siųsdavo nuomininkai L. J. arba L. K., tiksliai nežino. Yra gavęs kelis kartus už buto nuomą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės butų, nepamena tiksliai, bet juos persiuntė. Bankiniais pavedimais negavo iš nuomininkų, kiek kartų grynais gavo, nepamena.

26. Liudytoja S. B. paaiškino, kad ji asmeniškai pažįsta L. J., o L. K. žino, kad tai kaip jos draugas. Jie turėjo butą, kurį nuomojo. Ji buvo kaip žmogus, kuris padėjo butus išnuomoti ir rūpintis butais, iš kurių vienas buvo (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini). Jos vyras perleido jai nuomoti L. J. butus. 2018 ar 2019 metais nuomojo (duomenys neskelbtini) butą vyrui vardu T, t.y. vienam asmeniui, negali pasakyti kokiam laikui, nes ji tik surado, o kuriam laikui jis butą nuomojo, nežino, nes viską perdavė L. J.. Nuomos kaina buvo 400-500 Eur. Gali būti, kad ji nuomojo tą butą prieš tris metus, bet 2018 metais kam nuomojo butą, nepamena. Jie turėjo daugiau sutarčių šablonų su L. J. parašais, tai užpildydavo sutartį su nuomininkais ant to sutarties šablono su L. J. parašu. Tai nėra vienintelis L. J. butas ir ji butų nuomą perėmė iš savo vyro prieš tris metus, per kuriuos buvo jos surastas klientas vardu T. M.. Taip pat atsimena asmenį T. Ž. kaip nuomininką. Laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 m. buvo dar nuomininkų ir daugiau, bet ji neatsimena. Už išnuomavimą, už tokias paslaugas ji iš L. J. negavo finansinės naudos, o dėl to, kad ji rūpinosi butų buitimi, tai L. J. buvo parvežusi jai dovanų. Žino, kad butas buvo nuomojamas, bet nežino, kuriam laikotarpiui tiksliai, bet būdavo, kad trumpai išgyvendavo, laikotarpių neatsimena. 2017-2020 metų laikotarpiu nuomos atvejų buvo 2 ar 3, bet tiksliai nežino.

27. Teismas sprendžia, kad aptartų liudytojų parodymų pakanka konstatuoti faktą, jog butas buvo nuomojamas. Ieškovė ir jos atstovė nuomos faktui nustatyti prašė vertinti pateiktus atsakovės susirašinėjimus su nekilnojamojo turto agente S. B. (I tomas el. b. l. 146-156; II tomas el. b. l. 15-31) bei nuomininku T. M. (II tomas el. b. l. 5-11), ieškovės S. K. sūnaus L. K. susirašinėjimą su ginčo buto nuomininku T. M. (II tomas el. b. l. 12-13). Atsakovė ir jos atstovė prašė nevertinti šių susirašinėjimų, kadangi neaišku kokiu būdu užfiksuoti, nėra datų, kokie metai, neaišku apie kokio buto nuomą juose kalbama, be to, jie gauti pažeidžiant asmens gyvenimo slaptumą. Tačiau teismas, atkreipdamas dėmesį į abiejų šalių argumentus dėl susirašinėjimų vertinimų, sprendžia, kad šie susirašinėjimai vertintini tik ta apimtimi, jog juose visgi kalbama apie nuomą, jos dydį, kainą, apie agentę bei paslaugų mokesčių mokėjimą, o viename iš jų nurodoma, kad kalbama apie (duomenys neskelbtini) esančio buto nuomą. Todėl, nevertinant susirašinėjimo datų, jais nepaneigiamas faktas, kad būtent (duomenys neskelbtini) butas buvo nuomojamas. Atsakovės nuomone, susirašinėjimuose galėjo būti kalbama apie tai, kad tai (duomenys neskelbtini) butas yra nuomojamas, bet atsakovė niekaip nereagavo į teismo siūlymus pateikti atitinkamas (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartis, kurios paneigtų aplinkybes, jog susirašinėjimuose buvo kalbama ne apie (duomenys neskelbtini) buto nuomą.

28. Ieškovė grįsdama aplinkybes, jog ginčo objektas, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas, pateikė pokalbio, vykusio tarp nekilnojamojo turto agento M. B. ir atsakovės L. J. garso įrašą su daline stenograma (II tomas el. b. l. 14). Šis garso įrašas buvo išklausytas 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, dalyvaujant vienam iš to pokalbio dalyvių, liudytojui M. B.. Nors pokalbio kokybė nebuvo labai gera, tačiau liudytojas neneigė, jog buvo užfiksuotas pokalbis tarp jo ir atsakovės L. J.. Liudytojas patvirtino, kad L. J. daugiau pasakojo apie santykius su trečiuoju asmeniu L. K., tačiau iš pokalbio turinio taip pat girdėti, jog kalbama apie buto nuomą bei apie tai, kad L. J. yra tikroji savininkė ir sutartyje yra pažymėta kaip savininkė ir nuomoja butą. Vėlgi, atsakovė niekaip nepagrindė savo argumentų, kad kalbama ne apie (duomenys neskelbtini) buto nuomą.

29. Ieškovė ir jos atstovė nuomos faktui nustatyti siūlė vertinti byloje pateiktus 2016 m. birželio 14 d. perdavimo – priėmimo aktą bei 2019 m. kovo 14 d. perdavimo – priėmimo aktą (I tomas el. b. l. 144, 145), kadangi mano, kad skaitiklių rodmenys parodo, kad butas buvo naudojamas, nes matyti jo vandens, dujų, elektros ištekliai. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus nurodė, kad ji visgi neneigia apie tai, kad butas tarpais buvo nuomojamas ir nemato byloje dėl to ginčo. Atsakovė neneigė, kad jis būdavo nuomojamas, bet negalima teigti, kad jis būdavo nuomojamas nuo 2015-08-31 dienos iki pat 2020-01-01 d. nepertraukiamai. Šiuo atveju iš aptariamų perdavimo- priėmimo aktų iš tiesų matyti, kad elektros duomenys pagal 2016-04-04 d buto perdavimo aktą, kuriame užfiksuota elektros rodmenys 0,001451, o 2019-03-14 d. perdavimo- priėmimo akte, t.y. po 3 metų – 0004454,9, šaltas vanduo 2016 metais - 00057, tai 2019 metais – 244,292, dujos – 2016 metais buvo 00615 o 2019 metais – 2190,507. Atsakovė teigė ir tai, kad ji ten leido gyventi pusseserei ar draugei, atvykdavo jos sūnus, dukra bei tai, kad butas buvo šildomas. Vertinant šiuos duomenis, pritartina ieškovės atstovės argumentui bei spręstina, kad tokie įrodymai reikšmingi ta apimtimi, kad pagal skaitiklių duomenis butas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas, naudojamasi elektra, vandeniu, dujomis.

30. Ieškovė, grįsdama aplinkybes dėl buto (duomenys neskelbtini), pateikė 2019 m. kovo 14 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudarytą tarp L. J. ir T. M., kurioje nustatytas 430 Eur nuomos mokestis per mėnesį, taip pat 600 Eur depozitas (avansas), nuomos trukmė nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2020 m. kovo 14 d. (I tomas el. b. l. 52-55). Taip pat nuomos santykių tęstinumui pagrįsti, kad butas buvo nuomojamas ir ankstesniais laikotarpiais, ieškovė pateikė 2016 m. birželio 14 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp L. J. ir S. Š., kurioje nustatytas nuomos mokestis 400 Eur per mėnesį, nuomos trukmė nurodyta nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2017 m. sausio 14 d., (I tomas el. b. l. 140-143). Kaip minėta, atsakovė atsikirsdama į ieškovės pateiktus įrodymus laikėsi nenuoseklios pozicijos. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d. su T. M. sudaryta nuomos sutartis, nebuvo vykdoma, jog ši sutartis buvo sudaryta su klaidomis ir jie jos nesilaikė, o pasirašė kitą sutartį, nurodė, kad teismui pateikta sutartis niekada nebuvo galiojanti ir nebuvo vykdoma. Tačiau vėliau, teismo posėdžiuose tiek atsakovė, tiek jos atstovė aiškino, kad nuomininkas T. M. retai atvažiuodavo ir naudojosi butu, jam reikėjo tik vietos pernakvoti, pavalgyti ir nusiprausti, tai jį tenkino vieno kambario nuoma, o už trumpalaikę nuomą buvo nustatytas didesnis nuomos mokestis. Tačiau teismas atmeta tokius deklaratyvius atsakovės ir jos atstovės teiginius ir nesiremia atsakovės ir jos atstovės nenuoseklia pozicija. Tai, kad butas buvo nuomojamas T. M. patvirtina, 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje apžiūrėta atsakovės L. J. mobiliajame telefone jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Anglijos banke „(duomenys neskelbtini)“, išrašo laikotarpiu nuo 2018-01-01 d. iki 2019-09-01 d. d. informacija bei užfiksuoti duomenys, t.y. nuomininko T. M. atlikti pavedimai: 2019-05-13 d. T. M. pravedė L. J. 326,20 svarų, pavedimo paskirtis „nuoma“; T. M. 2019-06-04 d. pravedė L. J. 370,40 svarų, pavedimo paskirtis „nuoma“. Todėl teismas laiko, kad 2019-03-14 d. nuomos sutartis buvo vykdoma bei teismui nėra pateikti duomenys apie jos nutraukimą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015); 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovei bei atsakovei po ½ dalį buvo nuomojamos ginčo laikotarpiu nuo 2018 metų sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

32. Ieškovė teigia ir tai, kad atsakovė be jos sutikimo sudarinėjo nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ir dėl to mano, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, o gaudama pajamas už viso buto nuomą, nori praturtėti ieškovės sąskaita. Teismas pritaria ieškovės ir jos atstovės argumentams, kad atsakovė, išnuomojusi butą be ieškovės sutikimo, elgėsi neteisėtai.

33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, išaiškino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisės išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodyta išimtimi negali būti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011; 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Aiškinant priešingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiškia, kad bendraturčiui, ketinančiam perleisti savo dalį, taip pat ją išnuomoti tais atvejais, kai yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas (pardavimo atveju bendraturčiai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą dalį -CK 4.79 straipsnis). Taigi, bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. CK 4.78 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį ar dalies dalį yra prievolinio pobūdžio. Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Todėl bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad iki šio teismo sprendimo dienos tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu tvarka, t. y. nenustatyta, kokios konkrečios nekilnojamojo turto dalys (patalpos) kuriam iš bendraturčių tenka naudotis. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškove, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti nuomai tretiesiems asmenims, spręstina, kad atsakovė neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis tretiesiems asmenims nuomos teise. Tai padariusi ir kaip teismas konstatavo, išnuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas ir tokie atsakovės veiksmai vertinti kaip neteisėti. Kai įrodomi asmens neteisėti veiksmai (objektyvusis nesąžiningumas) asmuo tampa skolininku (objektyviai nesąžiningu asmeniu). Jo kaltė (subjektyvusis nesąžiningumas) preziumuojama. Tuomet vertinama, kad jis konkrečiu atveju buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus ir atidus, t.y. kaltas. Todėl, toliau spręstina dėl civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo.

35. Dėl nuostolių dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

36. Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-459/2010).

37. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014), ji turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga (Kauno apygardos 2020m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

38. Ieškovė ir jos atstovė nuostolių dydžiui, kaip negautoms pajamoms, pagrįsti prašė skaičiuoti 430 Eur dydžio nuomos mokestį mėnesiui, kurį atsakovė gavo nuomodama butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad tokios sumos 430 Eur, kiekvieną mėnesį atsakovė turėjo ieškovei perduoti 1/2 dalį, kas sudaro 215 Eur, o nuo gautų pajamų atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį valstybei, ieškovė skaičiavo, kad galutinė suma jai mokėtina atsakovės per mėnesį sudaro 182,75 Eur. Pradiniu patikslintu ieškiniu ieškovė skaičiavo nuomos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. kas sudaro 3837,75 Eur, vėliau, patikslinus reikalavimą, ieškovė pateikė galutinį skaičiavimą dėl laikotarpio, nurodydama, kadangi buto raktai buvo perduoti tik 2020 m. spalio 8 d. todėl laiko, kad atsakovė naudojosi turtu ir nuostolių dydį iš viso nurodė 6075 Eur, t.y. už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-10-08 d. Atsakovė nesutiko nei su ieškovės nurodytu nuomos dydžiu mėnesiui, nei su ieškovės nurodytu laikotarpiu. Tačiau remiantis toliau įvertintais įrodymais, teismas sprendžia, kad tiek ieškovės nurodytas nuomos dydis, tiek laikotarpis yra pagrįsti ieškovės patirtų nuostolių dydžių nustatyti.

39. Atsakovė L. J. teismui nurodė, jog atsakovė pripažįsta, jog už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą yra gavusi 2018 m. laikotarpiu, kuomet gyveno su ieškovės sūnumi L. K. ir pinigais naudojosi bendrai, t.y. ji gavo 1750 Eur, pagal nurodytus pavedimus: 1) 2018-10-01 T. Ž. 400 Eur (už rugsėjo mėn.); 2) 2018-10-29 T. Ž. 450 Eur (už spalio mėn.); 3) 2018-12-31 T. Ž. 450 Eur (392,64 svarų sterlingų) (už lapkričio mėn.); 4) 2019-03-01 T. Ž. 450 Eur (skola už 2018 m. gruodžio mėn.). Nurodė, jog 2019 metais kuomet buvo nuomojama ½ dalis buto - miegamasis kambarys - už laikotarpį nuo kovo iki rugsėjo mėnesio - 900 Eur, pagal išvardytus pavedimus: 1) 2019-04-11 T. M. 450 Eur; 2) 2019-05-13 T. M. 420 Eur (326,20 svarų sterlingų); 3) 2019-06-04 T. M. 430 Eur (370,40 svarų sterlingų). 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais atsakovei pavedimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą mokėjo A. B., kurio vardo ir pavardės trumpiniai yra užfiksuoti atsakovės užsienio banko sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė nurodo viso gavusi 2650 Eur nuomos pajamų. Tačiau teismas su tokiu atsakovės skaičiavimu nesutinka ir jį atmeta, kadangi apžiūrėjus jos sąskaitas užfiksuoti kiti duomenys.

40. Atsakovė pateikė sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (II tomas el. b. l. 89-94) bei nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (II tomas el. b. l. 77-88), iš kurių matyti, kad nors nėra nurodyta pavedimo paskirtis ir atsakovė neteikė į bylą priešingų duomenų, kad tai ne (duomenys neskelbtini) nuomos pinigai, tačiau matyti, kad 2018-01-02 d. atsakovė gavo iš O. J. 390 Eur, 2018-01-31 d. atsakovė gavo iš O. J. 408 Eur, 2018-02-28 d. atsakovė gavo iš O. J. 420 Eur, t.y. viso iš šio asmens 1218 Eur. Taip pat 2018-09-06 d. atsakovė gavo iš K. J. 78 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „depozitas už nuomą“, 2018-10-01 d. atsakovė gavo iš K. J. 78 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „nuoma“, t.y. viso iš šio asmens 156 Eur. 2018-10-01 d. atsakovė gavo iš T. Ž. 400 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „nuoma“, 2018-10-29 d. atsakovė gavo iš T. Ž. 450 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „nuoma“, 2019-03-01 d. atsakovė gavo iš T. Ž. 450 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „nuoma“, t.y. viso iš šio asmens 1300 Eur. Taip pat 2019-04-11 d. atsakovė gavo iš S. P. 450 Eur, nurodoma pavedimo paskirtis „nuomos mokestis už T. M.“. Taigi, vertinant atsakovės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke išrašą, atsakovė iš nuomos gavo viso 3124 Eur.

41. 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje buvo apžiūrėta atsakovės L. J. mobiliajame telefone jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Anglijos banke „(duomenys neskelbtini)“, išrašas laikotarpiu nuo 2018-01-01 d. iki 2019-09-01 d. informacija bei užfiksuoti bylai reikšmingi duomenys, jog 2018-12-31 d. T. Ž. pravedė L. J. 392,64 svarų, 2019-05-13 d. T. M. pravedė L. J. 326,20 svarų, paskirtis „nuoma“; 2019-06-04 d. T. M. pravedė L. J. 370,40 svarų, paskirtis „nuoma“, t.y. viso iš šių asmenų 1089,24 svarų, kuri atitinka 1199,23 Eur sumą. Taip pat iš šios sąskaitos išrašų matyti, kad 2019-05-14 d. pravedė L. J. asmuo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 241,44 svarų, 2019-03-12 d. pravedė L. J. asmuo pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)“ 419 svarų, 2019-03-18 pravedė L. J. asmuo pavadinimu “ (duomenys neskelbtini)“ 811,58 svarų, tačiau atsakovė L. J. negalėjo paaiškinti šių pavedimų paskirties. Taip pat 2019-03-18 pravedė L. J. asmuo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 187,88 svarų, paskirtis „nuoma“ bei 2019-04-17 d. pravedė L. J. asmuo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 241,80 svarų, paskirtis „nuoma“. Atsakovė aiškindama šių lėšų paskirtį teikė teismui 2020 m. spalio 2 d. raštą, kuriame A. B. nurodo, jog 2019 m. kovo 1 d. darė pavedimą už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą 280 Eur, taip pat mokėjo balandžio, gegužės mėnesiais (II tomas el.b.l.110). Prie asmens A. B. asmens dokumento kopijos pateiktas šio asmens prierašas. Nors šie įrodymai ne visiškai atitinka liudytojo paaiškinimams keliamiems CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimams, tačiau teismas, esant tokiems duomenims visgi nelaiko, kad iš šio asmens A. B. gauti pinigai yra už (duomenys neskelbtini) nuomą. Taigi, apibendrinant atsakovės pateiktus įrodymus, viso skaičiuotina, kad pagal atsakovės sąskaitos išrašus pavedimais ji gavo iš viso 4323,23 Eur (3124+1199,23) pajamų.

42. Nors teismas skaičiavo pagal atsakovės sąskaitas gautą atsakovės pajamų sumą 4323,23 Eur, tačiau ieškovės prašoma priteisti suma iš viso 6075 Eur laikytina pagrįsta ir dėl to, kad atsakovė, disponuodama visu ginčo butu, šių sumų skirtumą galėjo gauti ir grynųjų pinigų sumomis, dėl kurių įrodymų teismui nebuvo pateikusi. Tokią nuomos mokesčio kainą, jog ji buvo apie 400-500 Eur patvirtino ir nekilnojamojo turto nuoma besiverčiantys S. B. ir M. B.. Jie paaiškino, kad tokia kaina atitinka rinkos kainas, kadangi nuomojamas gana naujos statybos, t..y. 2014 metų butas. Todėl teismas laiko, kad ieškovė visiškai pagrįstai skaičiavo nurodydama 430 Eur nuomos mokesčio sumą ir tai, kad atsakovė neteikė tikslių duomenų apie gautas nuomos pajamas ieškovės prašomų laikotarpiu, negali būti pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies.

43. Dėl nuomos laikotarpio, kaip prašo ieškovė, jog jis turi būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2018-01-01 d. iki 2020-10-08 d. atsakovė kategoriškai nesutiko. Teigė, kad butas buvo nuomojamas atskirais laikotarpiais, o nuo 2020 metų atsakovė pati su nepilnamečiu sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini), sūnus D. K. lanko (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) nuo 2020 metų sausio mėnesio vidurio. Tačiau teismas atmeta tokius atsakovės deklaratyvius teiginius, kadangi atsakovė gana ilgo bylos nagrinėjimo turėjo galimybę ir pareigą savo teiginiams pagrįsti teikti atitinkamus duomenis ir įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė neteikė duomenų nuo kada ir kur ji deklaravo savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, neteikė duomenų net ir apie tai, kad ji turi nepilnametį vaiką ir nuo kada ir kur jis lanko ugdymo įstaigą, neteikė duomenų apie jos asmeniškai buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokamus komunalinius mokesčius, kas galimai pagrįstų jos gyvenimą šiame bute, neteikė duomenų, kad butas buvo nuomojamas atskirais laikotarpiais, net ir savo paaiškinimus dėl buto nuomos atskirais laikotarpiais ir deklaruotos gyvenamosios vietos ji teikė paskutinėse proceso stadijose. Todėl tokias aplinkybes teismas laiko atsakovės neįrodytomis ir sprendžia, kad nesant duomenų, kad atsakovė pati gyveno ginčo bute, todėl jis galėjo būti nuomojamas ir iš jo gaunamos nuomos pajamos ieškovės nurodomu laikotarpiu.

44. Teismo posėdžių metu 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismas pakvitavimais fiksavo kaip atsakovė perdavė buto raktus ieškovės atstovei, t.y. byloje pateikti 2020 m. rugsėjo 24 d. pakvitavimas, kuriuo ieškovės atstovei advokatei S. Ž. perduoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktai (II tomas el. b. l. 95) bei 2020 m. spalio 14 d. pakvitavimas apie atsakovės atstovės perduotus raktus ieškovės atstovei (II tomas el. b. l. 135). Ieškovės atstovė prašė skaičiuoti nuostolių dydį siedama laikotarpį su šiuo raktų perdavimo faktu bei nurodė, kad ieškovė, neturėdama raktų negalėjo naudotis ginčo butu. Teismas sprendžia, kad ieškovės ir jos atstovės argumentai, kad nuomos laikotarpio terminas turi būti skaičiuojamas siejant jį su raktų perdavimo faktu yra visiškai pagrįsti, kadangi tik dėl to, kad atsakovė viena užėmusi patalpas jomis lig šiol naudojasi pati ar per susijusius asmenis, gaudama iš to pajamas, užkirto ieškovei patalpas naudoti savo nuožiūra. Tik tikslintina aplinkybė, kurią nurodo ieškovės atstovė, kad nuomos kaina skaičiuotina ne iki 2020-10-08 d., o iki 2020-10-14 d., kai ieškovės atstovei buvo perduoti buto raktai, nekeičiant pačios nuostolių dydžio sumos patikslintame ieškinyje (II tomas el.b.l. 143-144).

45. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovės paskaičiuota nuomos mokesčio suma 430 Eur vienam mėnesiui yra pagrįsta ir skaičiuotina ieškovės prašomu laikotarpiu, t.y. nuo 2018-01-01 d. iki 2019-09-01 d. už 21 mėnesį skaičiuotina, kad atsakovė turėjo ieškovei perduoti 1/2 dalį nuomos, kas sudaro 215 Eur, o nuo gautų pajamų atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį valstybei, per mėnesį sudaro 182,75 Eur, viso už 21 mėnesį 3837,75 Eur, o nuo 2019-09-02 d. iki 2020-10-14 d. laikotarpį 2237,25 Eur, viso skaičiuojant 6075 Eur sumą, kuri priteisina iš atsakovės.

46. Atsakovė be kita ko nurodė ir teikė byloje duomenis, kad ji visada rūpinosi ginčo butu, darė remontą, mokėjo mokesčius už jį, patyrė daugiau išlaidų, dėl ko vėliau susitarė su ieškove, kad nuomos mokestis atitenka atsakovei bei pateikė sąskaitų išrašus, sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už minkšto kampo butui pirkimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį ir kvitą, T. G. firmos „(duomenys neskelbtini)“ virtuvės baldų ir vonios spintelės gamybos sutartis bei PVM sąskaita faktūrą, susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pilnos apdailos darbų atlikimo ir darbų priėmimo aktus su priedais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo už gamtines dujas knygelės išrašus su kvitais, 2015 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymą. Tačiau teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad jos savarankiškas reikalavimas byloje ieškovei nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas, todėl jos galimai patirtos išlaidos negali būti įskaitomos.

47. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesijaučia skolinga ieškovei S. K., kadangi ji buvo jos sugyventinio L. K. motina ir nereiškė pretenzijų dėl buto nuomos, jog viską, ką gaudavo už buto nuomą buvo bendra su L. K., pinigus gaudavo į atsakovės sąskaitą, bet naudojo abu su L. K. bendrai. Teigė, kad perkant butą ji įdėjo savo lėšų pusė sumos, o tretysis asmuo savo pusė, tačiau tą dalį užregistravo motinos vardu, kad iš L. K. nebūtų galybės išieškoti skolų valstybei. Tretysis asmuo L. K. nurodė kitokias aplinkybes, jog konkrečiai jis mano, kad jų santykiai su L. J. nutrūko nuo 2018 metų pradžios ir dėl tos priežasties jo motina ieškovė S. K. pareiškė ieškinį dėl nuomos ir skaičiavo jos termino pradžią nuo 2018-01-01 d., kadangi iki to laiko laikė, kad nuomos pinigai turėjo būti naudojami bendrai, tačiau taip nebuvo. Buto įsigijimo aplinkybes jis aiškino taip, kad jis pats į tą dalį, kuri registruota L. J. vardu, įdėjo apie pusė sumos ir dar daugiau, o kita dalis buvo mokama jo mamos. Tačiau teismas šios bylos nagrinėjimo kontekste nesprendžia dėl atsakovės, trečiojo asmens nurodomų aplinkybių dėl buto įsigijimo ar dalių. Teismas netyrė, o šalys neteikė įrodymų šioje byloje dėl bendro gyvenimo pradžios ir pabaigos, todėl nesprendžia ir dėl tokių paaiškinimų teisingumo ar pagrįstumo, kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku ir papildomai dėl jų nepasisako, o tik atkreipia dėmesį, kad L. K. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas dėl to, kad priimtas sprendimas gali būti susijęs su jo teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nepasisako dėl šių ir kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

48. Apibendrinant visa kas buvo paminėta, išanalizuota ir įvertinta, ieškovės ieškinys tenkintinas, nustatytina naudojimosi butu tvarka bei ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai.

49. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Kadangi ieškinys tenkinamas, atsakovės turėtos 4184,10 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (II tomas, el.b.l.166-169) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 161 Eur žyminio mokesčio, 2000 Eur atstovavimo bei 156 Eur išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą (I tomas, el.b.l. 119, II tomas, el.b.l. 45, II tomas el.b.l. 117-123, II tomas, el.b.l. 163-165). Ieškovė, kaip fizinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė galėtų save atstovauti pati, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti ji turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovės elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš atsakovės priteistinos ieškovei patirtos žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei išlaidos už kadastrinių matavimų atlikimą, viso 2317 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).

51. Valstybė šioje byloje patyrė 19,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš atsakovės priteistina 19,68 Eur Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė S. K. 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 543 sumokėjo 100 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas advokatė S. Ž.) už liudytojų iškvietimą (IV tomas, el.b.l. 13), tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl įsiteisėjus sprendimui šis avansas grąžintinas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti tarp ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

- Ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambarį prie balkono, t. y. 12,38 kv.m. ploto patalpos pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv.m. ploto, kuris atskirtinas įrengtina siena šalių bendromis lėšomis;

- Atsakovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambarį pažymėtą indeksu 33-4/14,35 kv.m. ploto;

- Šalims ieškovei S. K. ir atsakovei L. J. bendram naudojimui paskirti naudotis 18,8 kv.m. ploto dalį (virtuvę) patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv.m., koridorių, pažymėtą indeksu 33-1/ 3,25 kv.m., tualetą- dušą 5,83 kv.m. ploto.

Pripažinti ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę įrengti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 33-3/31,18 kv.m. ploto sieną, atskiriant 12,38 kv.m. ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį sienos įrengimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3837,75 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 75 ct) nuostoliams už laikotarpį nuo 2018-01-01 d. iki 2019-09-01 d. atlyginti, 2237,25 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 25 ct) dydžio mėnesiniams nuostoliams atlyginti nuo 2019-09-02 iki 2020-10-14 d., 5 (penkių) procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2317 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,68 Eur (devyniolika eurų 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) dydžio avansą, kuris 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 543 buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas advokatė S. Ž.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Teisėja Vaida Motiejūnienė