- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-742-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15911-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl nuostolių atlyginimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – L. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei paskirti naudotis kambarį pažymėtą indeksu 33-4/14,35 kv. m ploto, atsakovei paskirti naudotis kambarį prie balkono, t. y. 12,38 kv. m ploto patalpos 33-3/31,18 kv. m ploto, kuris atskirtinas įrengtina siena šalių bendromis lėšomis, abiem šalims bendram naudojimui paskirti naudotis 18,8 kv. m ploto dalį (virtuvę) patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv. m, koridorių, pažymėtą indeksu 33-1/ 3,25 kv. m, tualetą-dušą 5,83 kv. m ploto; pripažinti ieškovei teisę įrengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje 33-3/31, 18 kv. m ploto sieną, atskiriant 12,38 kv. m ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės ½ sienos įrengimo išlaidų; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3 837,75 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 182,75 Eur kas mėnesį mėnesiniams nuostoliams atlyginti iki 2020 m. spalio 8 d. (raktų nuo buto grąžinimo); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovė nuo pat buto įsigijimo negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, kadangi atsakovė be jos sutikimo sudarinėja nuomos sutartis ir visą butą nuomoja asmenims, iš kurių kiekvieną mėnesį gauna pajamas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama atlaisvinti jai priklausančią buto dalį, nustatyti naudojimosi tvarką bei atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti atsakovės gautą ½ dalį nuomos mokesčio už atsakovės be ieškovės sutikimo eilę metų nuomotą ir ieškovei priklausančią ½ dalį buto. Atsakovė kiekvieną mėnesį gaudama apie 430 Eur turėjo ieškovei perduoti ½ dalį nuomos, nuo gautų pajamų atskaičius 15 proc. GPM valstybei, kas sudaro 182,75 Eur per mėnesį. Atsakovė butą nuomoja tretiesiems asmenims nuo 2015 metų, tačiau ieškovė prašo priteisti iš nuomos gautas pajamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kas sudaro 3 837,75 Eur, o dėl tos priežasties, kad atsakovė užėmusi butą ir negrąžina ieškovei raktų, prašo skaičiuoti nuostolius iki 2020 m. spalio 8 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies ji nenuomojo, pajamų negavo. Apie 2015 metus ginčo butas buvo išnuomotas, bet ieškovei priklausanti nuomos mokesčio dalis buvo jai pervesta bankiniu pavedimu. 2019 m. kovo 14 d. su T. M. sudaryta nuomos sutartis, kurios neaiški kopija yra pateikta teismui, nebuvo vykdoma. Įsigijus ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, jį reikėjo užbaigti statyti, po statybos pabaigos reikėjo padaryti remontus. Visa eilė darbų buvo padaryti jos lėšomis, ieškovei prie šių išlaidų neprisidedant. Ieškovė butu nesirūpino. Atsakovė organizavo ir savo lėšomis atliko buto remontą. Nuo to laiko atsakovė naudojosi atskirtu kambariu, naujoje 2020 m. sausio 2 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtu 33-4 ir bendro naudojimo holu, vonios ir tualeto kambariu, virtuve-valgomuoju, esančiu patalpoje 33-3. Ieškovė niekada nesusidūrė su kliūtimis naudotis jai priklausančia buto dalimi, tačiau ja nesinaudojo ir nesirūpino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė tarp ieškovės S. K. ir atsakovės L. J. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei S. K. paskyrė naudotis kambarį prie balkono, t. y. 12,38 kv. m ploto patalpos pažymėtos indeksu 33-3/31, 18 kv. m ploto, kuris atskirtinas įrengtina siena šalių bendromis lėšomis; atsakovei L. J. paskyrė naudotis kambarį, pažymėtą indeksu 33-4/14,35 kv. m ploto; ieškovei S. K. ir atsakovei L. J. bendram naudojimui paskyrė naudotis 18,8 kv. m ploto dalį (virtuvę) patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv. m, koridorių, pažymėtą indeksu 33-1/ 3,25 kv. m, tualetą-dušą 5,83 kv. m ploto; pripažino ieškovei S. K. teisę įrengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje 33-3/31,18 kv. m ploto sieną, atskiriant 12,38 kv. m ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės L. J. ½ dalį sienos įrengimo išlaidų, priteisė iš atsakovės L. J. ieškovei S. K. 3 837,75 Eur nuostoliams už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. atlyginti, 2 237,25 Eur dydžio mėnesiniams nuostoliams atlyginti nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. spalio 14 d., 5 procentų dydžio metinines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 317 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės L. J. 19,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų sudariusi kliūčių naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovės teigimu, atsakovė kiekvieną mėnesį gaudama apie 430 Eur už buto nuomą, kiekvieną mėnesį turėjo ieškovei perduoti ½ dalį šios sumos, atskaičius 15 proc. GPM. Atsakovė nesutiko, teigdama, kad ieškovė niekada realiai nesusidūrė su kliūtimis naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieškovei priklausančios ginčo nekilnojamojo turto dalies nenuomojo, pajamų negavo, ieškovė butu niekada nesirūpino.
6. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant atsakovės teiginių apie ieškovės domėjimąsi ar nesidomėjimą ginčo butu, tai nepaneigia ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisės turinio, kol ji nėra perleidusi jos kitam asmeniui. Atsakovės teiginį, kad ieškovė nėra reiškusi pretenzijų atsakovei, paneigia į bylą pateiktas ieškovės prašymas atsakovei, iš kurio turinio matyti, kad dar 2019 m. gegužės 6 d. ieškovė reikalavo pateikti sudarytas nuomos sutartis, o tokius prašymus teikė tiek atsakovei, tiek M. B., t. y. nekilnojamojo turto agentui. Atsakovės teiginį, kad ieškovė nėra prisidėjusi prie buto išlaikymo, teismas atmetė, kadangi pati atsakovė byloje neteikė priešinio reikalavimo, įrodymų ar duomenų, kad jai vienai teko išlaikyti ginčo butą bei kokius nuostolius ji patyrė.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad butas buvo nuomojamas tik atskirais laikotarpiais ir tik dalis buto. Tokie atsakovės teiginiai paneigiami ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimu, kad buto įsigijimo tikslas buvo jo išnuomavimas ir tokių pajamų gavimas, taip pat liudytojų M. B., S. B. paaiškinimais, atsakovės susirašinėjimu su nekilnojamojo turto agente S. B. bei nuomininku T. M., ieškovės sūnaus L. K. susirašinėjimu su ginčo buto nuomininku T. M., pokalbio, vykusio tarp nekilnojamojo turto agento M. B. ir atsakovės garso įrašu su daline stenograma, skaitiklių duomenimis, iš kurių matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas, naudojamasi elektra, vandeniu, dujomis, 2019 m. kovo 14 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi, sudaryta tarp L. J. ir T. M., atsakovės sąskaitos išrašu, iš kurio matyti atlikti pavedimai už nuomą.
8. Teismas nustatė, kad iki sprendimo priėmimo dienos tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu tvarka, t. y. nenustatyta, kokios konkrečios nekilnojamojo turto dalys (patalpos) kuriam iš bendraturčių tenka naudotis. Todėl, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškove, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti nuomai tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis tretiesiems asmenims nuomos teise. Tai padariusi ir kaip teismas konstatavo, išnuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas ir tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti.
9. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės nurodytas nuomos dydis, tiek nuomos laikotarpis yra pagrįsti. Iš atsakovės pateikto sąskaitos, esančios AB Swedbank, išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., teismas nustatė, kad, nors nėra nurodyta pavedimo paskirtis ir atsakovė neteikė į bylą priešingų duomenų, kad tai ne (duomenys neskelbtini) buto nuomos pinigai, tačiau matyti, kad atsakovė iš nuomos gavo viso 3 124 Eur. Iš atsakovės sąskaitos, esančios Anglijos banke „Lloyd“, išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. teismas nustatė, kad atsakovė gavo 1 199,23 Eur pajamų. Nors teismas skaičiavo pagal atsakovės sąskaitas gautą pajamų sumą 4 323,23 Eur, tačiau ieškovės prašoma priteisti suma (6 075 Eur) laikytina pagrįsta ir dėl to, kad atsakovė, disponuodama visu ginčo butu, šių sumų skirtumą galėjo gauti ir grynųjų pinigų sumomis, dėl kurių įrodymų teismui nebuvo pateikusi. Tokią nuomos mokesčio kainą (apie 400-500 Eur) patvirtino ir nekilnojamojo turto nuoma besiverčiantys S. B. ir M. B.. Todėl teismas laikė, kad ieškovė visiškai pagrįstai skaičiavo, nurodydama 430 Eur nuomos mokesčio sumą ir tai, kad atsakovė neteikė tikslių duomenų apie gautas nuomos pajamas ieškovės prašomu laikotarpiu, negali būti pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad butas buvo nuomojamas tik atskirais laikotarpiais, o nuo 2020 metų atsakovė pati su nepilnamečiu sūnumi gyvena šiame bute, sūnus lanko Kauno Šv. Kazimiero progimnaziją, kadangi atsakovė neteikė duomenų, nuo kada ir kur ji deklaravo savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, neteikė duomenų net ir apie tai, kad ji turi nepilnametį vaiką ir nuo kada ir kur jis lanko ugdymo įstaigą, neteikė duomenų apie jos asmeniškai buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokamus komunalinius mokesčius, kas galimai pagrįstų jos gyvenimą šiame bute, neteikė duomenų, kad butas buvo nuomojamas atskirais laikotarpiais. Teismas pakvitavimais fiksavo kaip atsakovė perdavė buto raktus ieškovės atstovei. Ieškovės atstovė prašė skaičiuoti nuostolių dydį siedama laikotarpį su šiuo raktų perdavimo faktu bei nurodė, kad ieškovė, neturėdama raktų negalėjo naudotis ginčo butu. Teismas sprendė, kad ieškovės ir jos atstovės argumentai, kad nuomos laikotarpio terminas turi būti skaičiuojamas siejant jį su raktų perdavimo faktu yra visiškai pagrįsti, kadangi tik dėl to, kad atsakovė viena užėmusi patalpas jomis lig šiol naudojasi pati ar per susijusius asmenis, gaudama iš to pajamas, užkirto ieškovei galimybę patalpas naudoti savo nuožiūra.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės L. J. ir šioje dalyje ieškovės S. K. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pastangas nuomoti butą ar jai priklausančią buto dalį ar bet kokį savo indėlį į nuomininkų paiešką per visą nuosavybės teisių į ½ buto dalį laikotarpį. Priešingai, pati ieškovė patvirtino, kad nesikišo į su butu susijusius klausimus, liudytojai M. B. ir S. B. patvirtino, jog visais su butu susijusiais klausimais visada bendravo tik su atsakove, su ieškove nebendravo. Teismas, priteisdamas ieškovei išlaidas už ½ buto nuomą, visiškai nepaisė šių paaiškinimų ir neišreiškė poreikio, kad ieškovė pagrįstų savo nuostolių realumą, t. y. iš esmės sukurdamas situaciją, pažeidžiančią bet kokias šalių, kaip buto bendrasavininkių, lygias teises ir pareigas turto atžvilgiu.
1.2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog neva dėl savavališko atsakovės elgesio jai buvo užkirstas kelias naudotis turtu, o neturėdama raktų ji neturėjo galimybės patekti į butą, todėl teismas nuostolius dėl negautų pajamų skaičiavo iki buto raktų perdavimo teismo posėdžio metu. Šiuo atveju atsakovei buvo perkeliama pareiga ne tik nuolat nuomoti butą, kad ieškovė gautų pajamas, tačiau ir aptarnauti ieškovę kitais su nuosavybės valdymu susijusiais klausimais. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima bent daryti prielaidą, jog ieškovė mėgino patekti į butą, ėmėsi kokių nors veiksmų. Teismas klaidingai interpretavo atsakovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, kad būtent atsakovė visą laiką nuo pat įsigijimo rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, o ieškovė visiškai prie to neprisidėjo. Teismas visas šias aplinkybes laikė nesusijusiomis su bylos dalyku, nors iš esmės atsakovė siekė pagrįsti faktą, kad pati ieškovė niekada nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nei dėl buto naudojimo, nei dėl nuomos, kas reiškia, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis butu ir galėdama juo naudotis neišvengiamai kiekvieną mėnesį būtų gavusi pajamų iš buto nuomos.
1.3. Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo atsakovę, dalyvaujant jai pačiai ar jos įgaliotam asmeniui, leisti suderintu laiku ieškovei ir jos pasirinktiems specialistams (matininkams) patekti į ginčo butą, siekiant minėtiems asmenims atlikti buto kadastrinius matavimus bei rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems apie buto patalpų išplanavimą, parengti. Pati ieškovė į butą neatvyko, kas dar kartą patvirtina jos realaus intereso nebuvimą.
1.4. Kadastriniai buto matavimai buvo atlikti 2020 m. sausio 2 d., juos atliekant dalyvavo ieškovės atstovė ir tai dienai butas aiškiai nebuvo nuomojamas, nes priešingu atveju ieškovės atstovė būtų užfiksavusi ir pateikusi įrodymus apie buto nuomą, tačiau butas buvo tuščias ir nenaudojamas. Teismas nepagrįstai, suteikdamas pirmenybę ieškovės teiktiems paaiškinimams, netikėjo atsakovės duotais paaiškinimais apie tai, jog ji bute, naudodamasi ½ buto dalimi, gyvena su savo sūnumi – ieškovės anūku D. K.. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nebuvo, tačiau sprendime teismas atmetė tokias aplinkybes, nes atsakovė nepateikė jas patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Dėl šios priežasties iškilus būtinybei pagrįsti aplinkybę, jog nuo 2020 m. sausio mėn. butas nebuvo nuomojamas, nes pati atsakovė jame gyveno, apeliantė prašo teismo priimti papildomus įrodymus, t. y. vaiko gimimo įrašą, pažymas iš Gyventojų registro apie atsakovės ir sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą, vaiko mokymosi sutartį.
1.5. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad visais iš buto nuomos gautais pinigais anksčiau nuomojant butą naudojosi jos sūnus L. K. su atsakove ir ieškovė su tuo sutiko. Tačiau ieškovei net nereikėjo įrodinėti žalos dydžio, nes teismas, išanalizavęs atsakovės banko sąskaitų išrašus, visiškai ignoruodamas byloje nustatytus faktus, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kurį ji nuolat nuomoja, visas į atsakovės banko sąskaitą gautas įplaukas iš fizinių asmenų vertino kaip nuomos pajamas už ginčo butą.
Atsiliepimas
12. Ieškovė S. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, juos interpretuodamas, ignoruojant atsakovei palankias aplinkybes, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Tačiau atsakovė nenurodė, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas ir kuriuos įrodymus teismas netinkamai įvertino. Pati atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nuolat keitė savo poziciją byloje, vengė teikti ir neteikė įrodymų, net teismui pasiūlius, o pateikus į bylą rašytinius įrodymus apie buto nuomą, atsakovė neigė nuomos santykius. Pateikus į bylą 2019-03-14 nuomos sutartį su T. M., ji atsiliepime nurodė, kad ši sutartis nebuvo vykdoma ir pateiks teismui kitą nuomos sutartį, tačiau jos nepateikė. Nors butas visą laiką buvo nuomojamas, tačiau atsakovei išsiskyrus su sūnumi (trečiuoju asmeniu) ir paprašius sumokėti puse gaunamos nuomos nuo 2018-01-01, atsakovė butą toliau nuomojo, į prašymus nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Teisme ieškovė pripažino, kad butą nuomojo, tačiau tvirtino, kad tik jo ½ dalį, nors rašytinių sutarčių turinys rodė, kad nuomojamas visas butas.
2.2. Teismo nutarties pagrindu iš atsakovės išreikalauti Lietuvos ir JK bankų sąskaitos išrašai, liudytojų S. B., M. B. parodymai ir eilė kitų įrodymų patvirtina, kad atsakovė nuolat kas mėnesį gaudavo tiek iš T. M., tiek iš kitų asmenų po 450-430 Eur nuomos per mėnesį. Nors ieškovė neturėjo 2018 m. nuomos sutarties, tačiau banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad butas buvo nuomojamas T. Ž., kuris pervesdavo po 400-450 Eur kas mėnesį. Buto nuomojimą patvirtina ir didelių kiekių vandens, elektros ir kitų išteklių naudojimas. Liudytoja S. B., kuri veikė kaip agentė ir ieškojo nuomininkų, patvirtino, kad butas buvo nuomojamas po 430-450 Eur, kartais nuomos pinigus ji ar M. B. paimdavo grynais ir perduodavo atsakovei.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama gera valia atlaisvinti jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, nustatyti naudojimosi butu tarp bendraturčių tvarką bei atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti atsakovės gautą ½ dalį nuomos mokesčio už nuomotą ieškovei priklausančią ½ dalį buto. 2019 m. gegužės 6 d. į atsakovę buvo dar kartą kreiptasi raštu, prašant pateikti informaciją, kiek tiksliai atsakovė yra gavusi nuomos mokesčio iš trečiųjų asmenų už viso buto nuomą bei prašant atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo ir toliau nuomojo visą butą bei gaudavo pajamas.
2.4. Atsakovė nuo pat 2016 metų, nesant ieškovės, kaip buto bendraturtės, sutikimo, sudarinėjo nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ir visą butą nuomojo asmenims, iš to kiekvieną mėnesį gaudama pajamas. Akivaizdu, kad jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė visą laiką būtų turėjusi galimybę nuomoti jai priklausančią ½ dalį buto ir gauti pajamas. Todėl šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė neteisingai nurodo, kad butas nebuvo nuomojamas 2020 m., nes iškėlus bylą teisme, atsakovė galėjo perduoti ieškovei buto raktus, tačiau juos perdavė tik 2020 m. rugsėjo 24 d. Atsakovė nors skunde nurodo, kad gyvena Lietuvoje, tačiau nuo 2020 m. pabaigos ji gyvena Anglijoje.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovė nurodo, kad dėjo pastangas butą išnuomoti, tai visas nuomos mokestis priklauso jai. Ieškovė nurodo, kad prašė žodžiu atsakovės pateikti informaciją apie gaunamą nuomos mokestį ir atlyginti nuostolius už be ieškovės sutikimo nuomojamą jos buto dalį, taip pat kreipėsi 2019-05-05 raštu, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo. Ieškovei nesuprantami argumentai dėl teisminės praktikos aiškinimo, kuomet ieškovė kreipėsi ir prašė taikyti atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę. Atsakovė nuo pat 2016 m. be ieškovės sutikimo nuomoja jai priklausančią buto dalį, gauna pajamas. Jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi pajamas, kurias gavo atsakovė, nuomodama visą butą. Todėl byloje buvo įrodytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
Motyvuojamoji dalis
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, atsakovei pažeidus ieškovės, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, savininko teises.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus: sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, išrašus iš Gyventojų registro apie tai, kad atsakovė ir sūnus D. ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 2020 m. sausio 15 d. ir Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos su atsakove 2020 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį dėl sūnaus D. mokymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Atsakovė nurodo, kad manė, jog šias aplinkybes ieškovė pripažino bylą nagrinėjant teisme, tai jų atsakovei nereikia įrodinėti. Sprendime akcentavus, kad trūksta įrodymų šias aplinkybes pagrįsti, atsakovė juos teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo priimti.
16. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik pagal patikimus duomenis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, atsakovei ne kartą pasiūlė pateikti papildomus įrodymus ir nustatė tam terminą (protokolinės nutartys, priimtos 2020-06-30 parengiamajame teismo posėdyje, 2020-08-19 teismo posėdyje). Teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą ir nurodė atsakovei, kad ji turi teikti įrodymus, pagrindžiančius atsikirtimus. Atsakovė, nurodydama, kad nuo 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos gyvena ginčo bute, šiuos savo atsikirtimus turėjo pagrįsti, teikdama įrodymus pirmosios instancijos teismui. Pastebėtina, kad atsakovė turi ne vieną nuosavybę, todėl būtinybė pateikti įrodymus, kuriuos atsakovė pateikė su apeliaciniu skundu, atsirado dar iki priimant skundžiamą teismo sprendimą. Atsakovė nenurodė, kad įrodymus, kurių parengimo data 2020 m. sausio 15 d., ji dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti anksčiau. Todėl, vertinant šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevykdydama pirmosios instancijos teismo pasiūlymų pateikti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Aplinkybių, ar deklaruota atsakovės ir jos sūnaus D. gyvenamoji vieta sutampa su atsakovės nurodoma faktine jų gyvenamąja vieta, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl esant CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai, teismas atsisako priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus, nes juos atsakovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje nustatyta, kad ieškovei S. K. ir atsakovei L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą šalys įgijo 2015 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9140 pagrindu.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. v. T. K. I., bylos Nr. 3K-3-234/2010).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu, kurio dalis nėra apeliacijos objektu, buvo nustatyta ieškovės S. K. ir atsakovės L. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Ieškovei S. K. paskirta naudotis 12,38 kv. m. ploto patalpos, pažymėtos indeksu 33-3/31,18 kv. m. ploto, kuri atskirtina įrengtina siena šalių bendromis lėšomis. Teismas sprendimu pripažino ieškovei teisę įrengti patalpoje 33-3/31,18 kv. m. ploto sieną, atskiriant 12,38 kv. m. ploto kambarį nuo balkono tiesiai pagal įrengtos sienos dalį ir išieškoti iš atsakovės ½ dalį sienos įrengimo išlaidų. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu bendraturčių dalys bute nebuvo atskirtos, naudojimosi tvarka butu nebuvo nustatyta. Todėl atsakovės argumentai, kad ji buvo išnuomojusi tik savo dalį bute, kai tokią dalį reikia atskirti net įrengiant sieną, yra atmetami. Be to, byloje esančios nuomos sutartys su nuomininkais S. Š. ir T. M. patvirtina, kad nuomininkams buvo perduodamas nuomai visas butas (duomenys neskelbtini), o ne tik dalis šio buto patalpų.
21. Teisėjų kolegija byloje nenustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo ieškovės pritarimą nuomoti jai priklausančią buto dalį. Ieškovė su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus – 2019 m. gegužės 6 d. prašymus, adresuotus atsakovei, ir jos prašymu nuomos santykius su trečiaisiais asmenimis tvarkiusiam M. B., kad jai būtų pateiktos visos buto nuomos sutartys, o iš atsakovės ji dar prašė pateikti duomenis ir apie gautą nuomos mokestį. Pastebėtina, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad šį prašymą gavo, norėjo susisiekti su ieškove ir išsiaiškinti prašymo surašymo aplinkybes, akcentavo, kad jis nebuvo ieškovės ranka pasirašytas, tačiau nenurodė, kad pateikė ieškovei nuomos sutartis ir pranešė jai apie gautą nuomos mokesčio dydį už ginčo laikotarpį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje minėjo tik apie 2015 m. ieškovei į sąskaitą siųstus pinigus.
22. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad realiai mėgino patekti į butą ir to negalėjo padaryti. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl trukdymo ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimi (CK 4.98 straipsnis), nors byloje buvo nustatyta, kad ieškovė neturėjo raktų nuo buto ir juos atsakovė perdavė ieškovei 2020 m. rugsėjo 24 d. pakvitavimu tik teisme. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovės žalą, t. y. negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija atsakovės argumentus, kad būtent ji visą laiką nuo pat buto įsigijimo rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, o ieškovė visiškai prie to neprisidėjo, ji niekada nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nei dėl buto naudojimo, nei dėl nuomos, vertina kaip nesusijusius su jai pareikštu reikalavimu ir neteikiančius pagrindo atsakovei nuomoti didesnę dalį, nei jai priklauso nuosavybės teise, t. y. ir ieškovei priklausantį turtą.
23. Aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
24. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad šalys butą įsigijo su tikslu jį nuomoti. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, buvo svarbu nustatyti, ar ieškovės negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovei. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kuriuos, ieškovės teigimu, gavo atsakovė, neteisėtai nuomodama ir ieškovei priklausančią buto dalį.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, be teisinio pagrindo (neteisėtai) naudodamasi ir ieškovei priklausančia nekilnojamuoju turto dalimi, ne tik kad neleido ieškovei gauti pajamų iš jai priklausančio gyvenamojo ploto nuomos pagrindais, bet ir sutaupė piniginių lėšų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad butas buvo nuomojamas, tačiau neprisiminė laikotarpių ir ginčo buto nuomos sutarčių į bylą nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų apie kito jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomą, nors teigė, kad gautos nuomos pajamos yra būtent už šį butą. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 24-30 punktuose detaliai nurodė, kokie įrodymai byloje patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu buvo nuomojamas ir kokių įrodymų pagrindu teismas sprendė dėl nuomos mokesčio dydžio. Apeliantė apeliaciniame skunde tik nurodė, kad teismas ignoravo jai palankius įrodymus, tačiau kokie įrodymai buvo ignoruoti, atsakovė nenurodė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kurių įrodymų turinys skundžiamame teismo sprendime nurodytas neteisingai ir kokios aplinkybės gali pagrįsti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, todėl teisėjų kolegija nekonstatuoja pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo dėl įrodymų vertinimo, dėl ko, apeliantės įsitikinimu, galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, galėjusius turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
28. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 680,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašoma priteisti suma, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidomis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 680,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.